{"id":68957,"date":"2023-01-17T10:13:44","date_gmt":"2023-01-17T12:13:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68957\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-02-03T05:09:29","modified_gmt":"2023-02-03T07:09:29","slug":"vyresnis-amzius-yra-susijes-ne-tik-su-daznesniu-insultu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vyresnis-amzius-yra-susijes-ne-tik-su-daznesniu-insultu\/68957\/","title":{"rendered":"<strong>Vyresni\u0173 pacient\u0173 \u016bminiai cerebrovaskuliniai sutrikimai: rizikos veiksniai, klinikiniai po\u017eymiai ir pirmin\u0117 prevencija<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasaulyje vis didesn\u0119 populiacijos dal\u012f sudaro senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s (>65\u00a0met\u0173). Su am\u017eiumi da\u017eniau susiduriama su cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniais, tod\u0117l sergamumas insultu \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je yra didesnis, o i\u0161eitys\u00a0\u2013 ne tokios palankios. \u016amini\u0173 cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 diagnostik\u0105 \u0161ioje populiacijoje, ypa\u010d ilgaam\u017ei\u0173 (>80\u00a0met\u0173), apsunkina da\u017enesn\u0117 atipin\u0117 klinikin\u0117 ligos i\u0161rai\u0161ka. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Siekiant u\u017etikrinti efektyvi\u0105 pirmin\u0119 prevencij\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105 cerebrovaskulin\u0117ms ligoms ir nepalankioms baigtims, svarbu suprasti \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s \u017emoni\u0173 sveikatos ypatumus. Straipsnyje aptariami insulto klinikos, rizikos veiksni\u0173 ir pirmin\u0117s prevencijos ypatumai vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 populiacijoje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Epidemiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ligotumas ir sergamumas insultu did\u0117ja su am\u017eiumi. Am\u017eius yra svarbiausias nemodifikuojamas rizikos veiksnys visiems insulto tipams i\u0161sivystyti&nbsp;[1]. Su kiekvienu de\u0161imtme\u010diu nuo 55&nbsp;met\u0173 insulto i\u0161sivystymo da\u017enis padid\u0117ja dukart tiek moterims, tiek vyrams. Iki 80&nbsp;proc. vis\u0173 insult\u0173 i\u0161tinka vyresnius nei 65&nbsp;met\u0173 pacientus [2, 3].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vyresnis am\u017eius yra susij\u0119s ne tik su da\u017enesniu insultu, bet ir su prastesn\u0117mis insulto i\u0161eitimis, t.\u00a0y. da\u017enesne negalia, didesniu mirtingumu. 15\u201330\u00a0proc. senyvo am\u017eiaus asmen\u0173 po insulto praranda darbingum\u0105, 26\u00a0proc. reikalinga institucionalizacija paliatyviosios pagalbos \u012fstaigose. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160ie procentai yra kur kas ma\u017eesni tarp jaunesni\u0173 nei 65\u00a0met\u0173 pacient\u0173, patyrusi\u0173 insult\u0105\u00a0[4, 5]. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, senyvo am\u017eiaus pacient\u0173 1 m\u0117nesio mir\u0161tamumas nuo insulto yra 12,6\u00a0proc. (8,1\u00a0proc. i\u0161emini\u0173, 44,6\u00a0proc. hemoragini\u0173 insult\u0173), o vidutinis mirusi\u0173j\u0173 d\u0117l insulto asmen\u0173 am\u017eius yra 79,6\u00a0met\u0173\u00a0[6, 7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Klasifikacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Insultai skirstomi \u012f 2 pagrindines grupes&nbsp;\u2013 hemoraginius ir i\u0161eminius. Kiekviena \u0161i\u0173 grupi\u0173 toliau skirstoma \u012f pogrupius, kurie turi skirtingas prie\u017eastis, klinikines i\u0161rai\u0161kas, ligos eig\u0105, i\u0161eitis ir gydymo strategijas. Pagal patofiziologinio proceso lokalizacij\u0105 skiriami insultai d\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173&nbsp;[8]:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>vidini\u0173 proces\u0173 kraujagysl\u0117se:<\/strong> ateroskleroz\u0117s, lipohialinoz\u0117s, u\u017edegimo, amiloido sankaup\u0173, arterij\u0173 disekacijos, malformacijos, aneurizmos i\u0161sipl\u0117timo, ven\u0173 tromboz\u0117s;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>proces\u0173, kylan\u010di\u0173 ne galvos smegen\u0173 kraujagysl\u0117se:<\/strong> d\u0117l embolijos mechanizmo, kurio metu \u0161irdyje ar ekstrakranijin\u0117se kraujagysl\u0117se susiformav\u0119 embolai u\u017ekem\u0161a intrakranijines kraujagysles;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>suma\u017e\u0117jusios intrakranijin\u0117s kraujotakos:<\/strong> esant suma\u017e\u0117jusiai perfuzijai ar pasikeitusioms kraujo reologin\u0117ms savyb\u0117ms;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>kraujagysli\u0173 ply\u0161imo:<\/strong> subarachnoidin\u0117s ar intracerebrin\u0117s hemoragijos.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmosios 3 prie\u017eastys gali lemti i\u0161emin\u012f insult\u0105 (smegen\u0173 infarkt\u0105) arba praeinant\u012fj\u012f smegen\u0173 i\u0161emijos priepuol\u012f (PSIP), o 4-oji&nbsp;\u2013 subarachnoidin\u0119 arba intracerebrin\u0119 hemoragij\u0105. Apie 80&nbsp;proc. vis\u0173 insulto atvej\u0173&nbsp;\u2013 i\u0161eminai, 20&nbsp;proc.&nbsp;\u2013 hemoraginiai&nbsp;[9].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>I\u0161eminis insultas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161eminis insultas pagal patofiziologinius mechanizmus yra skirstomas \u012f 3 grupes&nbsp;[8, 9]:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>trombozinis&nbsp;<\/strong>\u2013d\u0117l trombo susiformavimo suma\u017einama arba visi\u0161kai nutraukiama kraujotaka distalin\u0117se kraujagysl\u0117s srityse;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>embolinis <\/strong>\u2013embolai, i\u0161 kit\u0173 organizmo sri\u010di\u0173 patek\u0119 \u012f smegen\u0173 kraujotak\u0105, u\u017ekem\u0161a kraujagysl\u0119. Kadangi tai n\u0117ra vietin\u0117s kilm\u0117s procesas, siekiant i\u0161vengti pakartotinio insulto, svarbu diagnozuoti ir gydyti embolijos prie\u017east\u012f. <\/li>\n\n\n\n<li>Da\u017eniausi embolin\u0117s kilm\u0117s galvos smegen\u0173 infarktai yra kardiogeniniai (kardioemboliniai). Jie sudaro 14\u201330\u00a0proc. vis\u0173 smegen\u0173 i\u0161emini\u0173 insult\u0173. Prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas (PV)\u00a0\u2013 da\u017eniausia kardiogeninio embolo susiformavimo prie\u017eastis;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>insultas d\u0117l sistemin\u0117s hipoperfuzijos&nbsp;<\/strong>\u2013 perfuzija ma\u017e\u0117ja d\u0117l \u0161irdies nepakankamumo (\u0160N), sustojimo, aritmijos, miokardo infarkto, plau\u010di\u0173 embolijos, kraujavimo ir kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>PSIP<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">PSIP&nbsp;\u2013 praeinantys \u017eidininiai neurologiniai simptomai, sukelti lokalios galvos ar nugaros smegen\u0173 i\u0161emijos, visi\u0161kai praeinantys per 24&nbsp;val. nuo i\u0161sivystymo&nbsp;prad\u017eios. PSIP dar vadinamas mikroinsultu ar ikiinsultine b\u016bkle, nes \u0161is priepuolis rodo ry\u0161k\u0173 i\u0161eminio insulto rizikos padid\u0117jim\u0105&nbsp;[3, 8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Intracerebrin\u0117 hemoragija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Intracerebrin\u0117 hemoragija da\u017eniausiai kyla ply\u0161us arteriol\u0117ms ar smulkiosioms arterijoms. Da\u017eniausios intracerebrin\u0117s hemoragijos prie\u017eastys yra arterin\u0117 hipertenzija, galvos traumos, hemoragin\u0117s diatez\u0117s, amiloidin\u0117 angiopatija, psichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas (ypa\u010d amfetamino ir kokaino) bei kraujagysli\u0173 malformacijos. Re\u010diau pasitaiko kraujavimas d\u0117l v\u0117\u017einio proceso, aneurizmos ply\u0161imo, vaskulit\u0173 [3, 8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Subarachnoidin\u0117 hemoragija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Aneurizm\u0173 ply\u0161imas yra da\u017eniausia subarachnoidin\u0117s hemoragijos prie\u017eastis. Ply\u0161us aneurizmai, kraujas d\u0117l arterinio spaudimo patenka tiesiai \u012f likvor\u0105, tod\u0117l spar\u010diai did\u0117ja intrakranijinis kraujosp\u016bdis. Nesustabd\u017eius kraujavimo, pacient\u0105 i\u0161tinka koma arba jis mir\u0161ta. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Retesn\u0117s subarachnoidin\u0117s hemoragijos prie\u017eastys gali b\u016bti kraujagysli\u0173 malformacijos, hemoragin\u0117s diatez\u0117s, galvos traumos, amiloidin\u0117 angiopatija, psichoaktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas\u00a0\u2013 \u0161iais atvejais kraujavimas n\u0117ra toks staigus ir gali t\u0119stis ilgesn\u012f laik\u0105. Simptomai prasideda staiga, 30\u00a0proc. atvej\u0173\u00a0\u2013 nakt\u012f. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirminis simptomas yra staigus ir labai stiprus galvos skausmas (97\u00a0proc. atvej\u0173), kur\u012f pacientai neretai apib\u016bdina kaip did\u017eiausi\u0105 galvos skausm\u0105, kok\u012f yra tek\u0119 patirti.Galvos skausmo prad\u017eia gali b\u016bti susijusi su s\u0105mon\u0117s netekimu, pykinimu, v\u0117mimu, kaklo rigidi\u0161kumu, \u017eidininiais neurologiniais simptomais\u00a0[3, 8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Nuo am\u017eiaus priklausantys insulto rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sergamumas ir mirtingumas nuo insulto did\u0117ja su am\u017eiumi. Tiek sergamumas, tiek ir su insultu susij\u0119s senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mirtingumas gali b\u016bti suma\u017einamas identifikuojant ir modifikuojant rizikos veiksnius. &lt;80&nbsp;met\u0173 grup\u0117je da\u017enesnis vyr\u0173 insultas, o &gt;80&nbsp;met\u0173 grup\u0117je&nbsp;\u2013 moter\u0173. Moter\u0173 dominavim\u0105 tarp ilgaam\u017ei\u0173 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 insultu, gali paai\u0161kinti ilgesn\u0117 gyvenimo trukm\u0117&nbsp;[10].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">PV ir \u0160N da\u017enis su am\u017eiumi spar\u010diai did\u0117ja ir yra ai\u0161kiai susij\u0119 su padid\u0117jusia kardioembolinio i\u0161eminio insulto rizika&nbsp;\u2013 da\u017eniausio i\u0161eminio insulto potipiu tarp ilgaam\u017ei\u0173 pacient\u0173. Tarp &lt;65&nbsp;met\u0173 pacient\u0173 \u0161io tipo insultas sudaro apie 15&nbsp;proc. vis\u0173 smegen\u0173 infarkt\u0173, o tarp &gt;85&nbsp;met\u0173&nbsp;\u2013 35&nbsp;proc.&nbsp;[11]. Pacientams, sergantiems \u0160N, insulto rizika padid\u0117ja daugiau nei 4, o sergantiems PV&nbsp;\u2013 beveik 5 kartus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Karotidin\u0117 stenoz\u0117 yra did\u017eiausias i\u0161eminio insulto rizikos veiksnys. Nors yra patikim\u0173 \u012frodym\u0173 apie vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 sergamum\u0105 miego arterij\u0173 stenoze, duomenys rodo, kad \u0161i b\u016bkl\u0117 ilgaam\u017eiams, sergantiems insultu ar PSIP, n\u0117ra i\u0161samiai i\u0161tiriama. Be to, ilgaam\u017eiams pacientams galima saugiai ir s\u0117kmingai atlikti karotidini\u0173 arterij\u0173 angioplastik\u0105 ar stentavim\u0105. <em>1&nbsp;lentel\u0117je<\/em> pateikti apibendrinti vyresni\u0173 pacient\u0173 insulto rizikos veikti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1 lentel\u0117. <strong>Senyvo am\u017eiaus pacient\u0173 insulto rizikos veiksniai&nbsp;[10]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>&nbsp;<\/strong> <strong>Rizikos veiksniai<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Lytis<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>65\u201379&nbsp;met\u0173 <\/strong>grup\u0117je <strong>da\u017enesnis vyr\u0173 insultas, o &gt;80&nbsp;met\u0173&nbsp;<\/strong>\u2013 <strong>moter\u0173<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>PV<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Insulto rizika d\u0117l PV did\u0117ja kartu su am\u017eiumi<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Kitos kardiovaskulin\u0117s ligos, pavyzd\u017eiui, i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga ar \u0160N<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Kardiovaskulin\u0117s ligos i\u0161lieka insulto rizikos <\/strong>veiksniu tiek senyvo am\u017eiaus, tiek ilgaam\u017ei<strong>ams pacientams<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Karotidin\u0117 stenoz\u0117<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 insulto rizikos <\/strong>veiksnys<\/td><\/tr><tr><td><strong>Arterin\u0117 hipertenzija<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Hipertenzija yra svarbus insulto rizikos veiksnys asmenims iki 80&nbsp;met\u0173<\/strong>, <strong>ma\u017eiau svarbus<\/strong>&nbsp;\u2013 vyresniems<\/td><\/tr><tr><td><strong>Metabolinis sindromas<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Svarbus nepriklausomas rizikos <\/strong>veiksnys \u016bminiam neeboliniam i\u0161eminia<strong>m insultui <\/strong>\u0161sivystyti vyresnio am\u017eiaus pacientams<\/td><\/tr><tr><td><strong>Adiponektinas<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>I\u0161eminio insulto etiologijoje adiponektinias <\/strong>atlieka nedidel<strong>\u012f vaidmen\u012f vyresnio am\u017eiaus pacientams<\/strong><\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Senyvo am\u017eiaus pacient\u0173 insulto klinikin\u0117 i\u0161rai\u0161ka<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Laiku suteikta pagalba \u012fvykus insultui priklauso nuo tikslaus simptom\u0173 prie\u017easties nustatymo. Puikiai \u017einoma, kad laikas yra smegenys, tod\u0117l nuo greitos diagnostikos ir gydymo priklauso galvos smegen\u0173 pa\u017eeidimo laipsnis. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kalbant apie vyresnio am\u017eiaus pacientus, ypa\u010d ilgaam\u017eius, reikia tyr\u0117ti omenyje, kad d\u0117l komorbidi\u0161kumo fiziologini\u0173 sistem\u0173 sen\u0117jimo sutrikimai da\u017eniau pasirei\u0161kia sindromais, o ne klasikiniais \u016bmini\u0173 lig\u0173 po\u017eymiais. Lygiai taip pat ir \u016bminiai galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai vyresnio am\u017eiaus, o ypa\u010d ilgaam\u017eiams, asmenims gali da\u017eniau pasireik\u0161ti atipiniais po\u017eymiais ir pasunkinti greit\u0105 insulto diagnostik\u0105\u00a0[3].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrim\u0173 duomenimis, &gt;80&nbsp;met\u0173 pacient\u0173 insultai da\u017eniau pasirei\u0161kia atipiniais simptomais, pavyzd\u017eiui, griuvimu ar mobilumo poky\u010diais. Kiti insulto po\u017eymiai, kurie yra da\u017enesni \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je, palyginti su jaunesniais pacientais, yra sumi\u0161imas, afazija, hemiplegija, rijimo problemos bei \u0161lapimo ar i\u0161mat\u0173 nelaikymas. Kiek da\u017eniau ilgaam\u017eiams vyrams nei ilgaam\u017e\u0117ms moterims insultas pasirei\u0161kia koma&nbsp;[12, 13].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat yra duomen\u0173, rodan\u010di\u0173, kad hospitalizacija ir smegen\u0173 vaizdinimo tyrim\u0173 atlikimas u\u017etrunka ilgiau nei jaunesni\u0173 pacient\u0173 atvejais. Tai blogina pacient\u0173 prognoz\u0119. Hospitalizacijos u\u017etrukimas, v\u0117lesnis vaizdinimo tyrim\u0173 atlikimo laikas gali b\u016bti paai\u0161kinamas da\u017enesniu netipiniu insulto pasirei\u0161kimu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"> Hospitalizacija neretai u\u017etrunka, nes daugiau ilgaam\u017ei\u0173 pacient\u0173 gyvena vieni\u00a0\u2013 viename tyrime nustatyta, kad apie 47,6\u00a0proc. ilgaam\u017ei\u0173, sergan\u010di\u0173 insultu, ir 35,1\u00a0proc. jaunesni\u0173 pacient\u0173 gyveno vieni [12, 13].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u012erodymais gr\u012fsta insulto prevencija senyvo am\u017eiaus pacientams<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u012erodymais gr\u012fsta praktika senyvo am\u017eiaus pacient\u0173 insulto prevencijoje susiduria su keliomis problemomis&nbsp;[14]:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ypa\u010d ilgaam\u017eiai, n\u0117ra \u012ftraukiami \u012f atsitiktin\u0117s imties klinikinius tyrimus<\/strong>. \u012e daugel\u012f atsitiktin\u0117s imties klinikini\u0173 tyrim\u0173 didel\u0117 dalis senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173, ypa\u010d ilgaam\u017ei\u0173, n\u0117ra \u012ftraukiami. Tai yra gana gerai \u017einomas fenomenas, turintis daug prie\u017eas\u010di\u0173. Viena toki\u0173 yra tyrim\u0173 atrankos kriterijai, pavyzd\u017eiui, tyrimai, kuriuose tarp atrankos kriterij\u0173 yra da\u017enos vyresnio am\u017eiaus ligos, didelis komorbidi\u0161kumas, polifarmacija atmeta daugel\u012f \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s pacient\u0173. <\/li>\n\n\n\n<li>Realyb\u0117 yra tokia, kad dauguma pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 cerebrovaskulin\u0117mis ligomis, yra ne tik vyresni nei 80\u00a0met\u0173, bet ir serga gretutin\u0117mis ligomis ir vartoja >\u00a010\u00a0vaist\u0173. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012frodymai apie senyvo am\u017eiaus, tuo labiau ilgaam\u017ei\u0173, \u017emoni\u0173 insult\u0105 n\u0117ra pakankami. Tyrim\u0173 atrankos kriterij\u0173 persvarstymas gali pad\u0117ti u\u017etikrinti gauti patikimus tiesioginius duomenis apie \u0161ios am\u017eiaus grup\u0117s pacient\u0173 prevencij\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>n\u0117ra ai\u0161ku, kaip ilgaam\u017eiams pacientams pritaikyti rekomendacijas, skirtas jaunesniems pacientams. <\/strong>Kadangi tr\u016bksta tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 apie vyresni\u0173 nei 80\u00a0met\u0173 pacient\u0173 insulto prevencij\u0105, kyla klausimas, kaip jiems pritaikyti turimus \u012frodymus. <\/li>\n\n\n\n<li>Naudingiausia \u0161iuo atveju yra per\u017evelgti esamus epidemiologinius ir klinikinius duomenis, siekiant i\u0161siai\u0161kinti, ar yra ry\u0161ys tarp \u0161io gydymo ir vyresnio am\u017eiaus. Jeigu su am\u017eiumi tiriamo gydymo efektyvumas ir kiti duomenys nekinta, tai rodo, kad gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti efektyvus ir ilgaam\u017ei\u0173 pacient\u0173 populiacijoje, nepaisant tiesiogini\u0173 duomen\u0173 stokos apie \u0161i\u0105 am\u017eiaus grup\u0119;<\/li>\n\n\n\n<li><strong>geriatrin\u0117s medicinos princip\u0173 ir \u012fprastin\u0117s prevencin\u0117s insulto praktikos neatitiktis<\/strong>. Skirtingas lig\u0173 pasirei\u0161kimas, komorbidi\u0161kumas, polifarmacija ir kitos su senyvo am\u017eiaus pacientais susijusios problemos padeda paai\u0161kinti, kod\u0117l da\u017enai \u012frodymais gr\u012fstos gair\u0117s, \u012fskaitant insulto prevencij\u0105, n\u0117ra pritaikomos senyvo am\u017eiaus pacientams.<\/li>\n\n\n\n<li> Pavyzd\u017eiui, senyvo am\u017eiaus pacient\u0173, kurie serga gretutin\u0117mis ligomis, gyvena sud\u0117tingomis socialin\u0117mis s\u0105lygomis, turi b\u016bding\u0173 sindrom\u0173 (pvz., i\u0161sekim\u0105), gydymas pagal auk\u0161\u010diausio lygio \u012frodymus (paremtus jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173 tyrimais), neatsi\u017evelgiant \u012f \u0161io am\u017eiaus pacient\u0173 sveikatos ypatumus, gali b\u016bti pavojingas gyvybei.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Pirmin\u0117 insulto profilaktika ilgaam\u017eiams pacientams<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis tyrim\u0173 duomenimis, pagrindin\u0117s profilaktikos galimyb\u0117s pirmin\u0117je insulto prevencijoje ilgaam\u017eiams pacientams yra hipertenzijos gydymas, antikoaguliacija esant PV ir r\u016bkymo metimas. \u0160ios am\u017eiaus grup\u0117s insulto profilaktikai svarb\u016bs ir nemedikamentiniai prevencijos b\u016bdai&nbsp;\u2013 sveika dieta, fizinis aktyvumas ir svorio ma\u017einimas esant nutukimui. Terapijos statinais ir vakcinacijos nuo gripo nauda taip pat patvirtinta \u0161ioje populiacijoje, o gydymas aspirinu&nbsp;\u2013 nerekomenduojamas. Toliau aptariamos \u012fprastin\u0117s pirmin\u0117s insulto profilaktikos rekomendacijos geriatrin\u0117s medicinos kontekste&nbsp;[14].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Hipertenzijos gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Daugumos atsitiktin\u0117s imties klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys nuosekliai \u012frodo insulto rizikos suma\u017e\u0117jim\u0105 gydant ilgaam\u017ei\u0173 pacient\u0173 hipertenzij\u0105. Pavyzd\u017eiui, HYVET (angl.\u00a0<em>Hypertension in the Very Elderly<\/em>) bei SPRINT (angl.\u00a0<em>Systolic Blood Pressure Intervention Trial<\/em>) tyrimuose \u012frodyta antihipertenzinio gydymo nauda ilgaam\u017eiams pacientams\u00a0\u2013 antihipertenzinis gydymas suma\u017eina insulto, mir\u010di\u0173, \u0160N, kit\u0173 kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017enius\u00a0[15, 16]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160i\u0173 tyrim\u0173 tr\u016bkumas\u00a0\u2013 duomenys yra gauti i\u0161 ambulatorini\u0173, bendruomen\u0117je gyvenan\u010di\u0173 pacient\u0173, tod\u0117l gali b\u016bti nepatikimi tiems, kurie neatitinka tyrimo atrankos kriterij\u0173, pavyzd\u017eiui, pacientams, kurie n\u0117ra savaranki\u0161ki, serga gretutin\u0117mis ligomis, vartoja daug vaist\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"> Tad \u0161ie duomenys rodo arterinio kraujo spaudimo ma\u017einimo naud\u0105 ilgaam\u017eiams ambulatoriniams, savaranki\u0161kiems asmenims, kuri\u0173 sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra >160\u00a0mm\u00a0Hg. Ta\u010diau k\u0105 daryti, jei senyvo am\u017eiaus \u017emogus neatitinka tyrimuose taikyt\u0173 atrankos kriterij\u0173? Tuomet svarbu atsakyti \u012f klausimus, apibendrintus <em>2\u00a0lentel\u0117je<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2 lentel\u0117. <strong>Klausimai, \u012f kuriuos svarbu atsi\u017evelgti svarstant apie ilgaam\u017ei\u0173 pacient\u0173 antihipertenzin\u012f gydym\u0105&nbsp;[14]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Koks yra \u0161io paciento gydymo tikslas?<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Jeigu pacientas n\u0117ra savaranki\u0161kas, kasdien\u0117se veiklose reikia aplinkini\u0173 pagalbos, did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f <\/strong>laiko praleid\u017eia lovoje<strong>, tokiu atveju geriausias paciento (ar jo \u0161eimos) pasirinkimas gali b\u016bti paliatyvi<\/strong>oji prie\u017ei\u016bra ir papildom\u0173 <strong>medikament\u0173 atsisakymas. Duomenys rodo, kad antihipertenzinis gydymas, paliatyvos<\/strong>ios pagalbos \u012fstaig\u0173 pacientams suma\u017einantis sistolin\u012f arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 &lt;<strong>130<\/strong>&nbsp;mm&nbsp;Hg, yra pavojingas<strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Kokie galimi nepageidaujami gydymo rei\u0161kiniai?<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Svarbu ap\u017evelgti su medikamentais susijusi\u0173 <\/strong>nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 poveik\u012f specifiniam pacientui. P<strong>avyzd\u017eiui, prie\u0161 skiriant antihipertenzin\u0119 terapij\u0105, svarbu atmesti reik\u0161ming\u0105 ortostatin\u0119 hipotenzij\u0105, d\u0117l kurios senyv<\/strong>i pacientai gali pargri\u016bti<strong>. Kiti <\/strong>nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 pavyzd\u017eiai<strong>: diuretikai gali i\u0161provokuoti podagr\u0105, kalcio antagonistai<\/strong>&nbsp;\u2013 viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105 ir koj\u0173 tinim\u0105 <strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Ar \u012fmanomos nemedikamentin\u0117s intervencijos?<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Lygiai taip pat kaip ir jaunesniems pacientams, nefarmakologin\u0117s intervencij\u0173 taikymo galimyb\u0117s turi b\u016bti aptariamos prie\u0161 skiriant vaistus. Tai yra pagalba metant r\u016bkyti, reguliarios fizin\u0117s veiklos u\u017etikrinimas, druskos kiekio maiste ma\u017einimas <\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Koks yra polifarmacijos laipsnis?<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Svarbu atsi\u017evelgti \u012f polifarmacijos pavoj<\/strong>\u0173, kuris priklauso nuo polifarmacijos laipsnio<strong>, t.<\/strong>&nbsp;y. vartojam\u0173 vaist\u0173 skai\u010diaus.<strong> Papildomas vaistas gali lemti nepriimtinus <\/strong>nepageidaujamus rei\u0161kinius, kuri\u0173<strong> \u017eala gali persverti antihipertenzinio gydymo naud\u0105. Be to, medikamento pasirinkimas turi b\u016bti individualizuotas pagal potencialius vaist\u0173 s\u0105veikos duomenis <\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Ar pacientui n\u0117ra i\u0161sekimo sindromo?<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Yra duomen\u0173, kad i\u0161sekimo sindromas padidina <\/strong>nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 rizik\u0105 ir gali b\u016bti svarbus gydymo modifikatorius. Friedo i\u0161sekimo fenotipas (angl. <em>Fried Frailty Phenotype<\/em>) gali b\u016bti nustatomas prie\u0161 skiriant terapij\u0105 \u0161ioje am\u017eiaus populiacijoje<strong>. I\u0161sekimo sindromo kriterijai pagal Fried<\/strong>\u0105 yra atsitiktinis svorio kritimas, silpnumas, nuovargis, sul\u0117t\u0117j\u0119s \u0117jimo greitis ir suma\u017e\u0117j\u0119s fizinis aktyvumas. <strong>Pacientai, atitinkantys 1\u20132 kriterijus, yra ribiniai (angl. <em>prefrail<\/em>), o atitinkantys 3 ir daugiau<\/strong>&nbsp;\u2013 jau sergantys i\u0161sekimo sindromu. Visuotinai sutariama, kad i\u0161sekimo nustatymas leid\u017eia identifikuoti vyresnio am\u017eiaus pacientus, kuriems artimoje ateityje yra didesn\u0117 nepageidaujam\u0173 sveikatos i\u0161ei\u010di\u0173 <strong>rizika <\/strong>[15]<strong><\/strong><\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Antikoaguliacija esant PV<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Su am\u017eiumi kardiogeninis insultas d\u0117l PV nustatomas da\u017eniau, ta\u010diau apie tre\u010ddalis mirtin\u0173 ar negali\u0105 sukelian\u010di\u0173 insult\u0173 i\u0161tinka \u017emones jau esant nustatytam PV, kurie nebuvo gydyti antikoaguliantais. Vyresni\u0173 nei 75\u00a0met\u0173 pacient\u0173 BAFTA (angl. <em>Birmingham Artrial Fibrillation Treatent of the Aged<\/em>) tyrime nustatyta, kad antikoaguliacija varfarinu buvo prana\u0161esn\u0117 nei 75\u00a0mg\/p. aspirino\u00a0[18]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimas AVERROES (angl. <em>Apixaban Versus Acetylsalicylic Acid [ASA] to Prevent Stroke in Atrial Fibrillation Patient Who Have Failed or Are Unsuitable for Vitamin K Antagonist Treatment<\/em>) parod\u0117, kad pacientams, kurie n\u0117ra tinkami terapijai varfarinu, apiksabanas yra prana\u0161esnis u\u017e aspirin\u0105\u00a0[19]. Nauj\u0173j\u0173 antikoaguliant\u0173 metaanaliz\u0117s duomenimis, gydymo efektyvumas ir kraujavimo rizika nepriklauso nuo am\u017eiaus, o naujieji antikoaguliantai prana\u0161esni arba ne ma\u017eiau efektyv\u016bs nei varfarinas\u00a0[20].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"> Kadangi 29\u00a0proc. tyrimuose dalyvavusi\u0173 pacient\u0173 anks\u010diau sirgo cerebrovaskuline liga, 46\u00a0proc. \u2013 \u0160N, 31\u00a0proc.\u00a0\u2013 cukriniu diabetu, 88\u00a0proc.\u00a0\u2013 hipertenzija, 15\u00a0proc.\u00a0\u2013 miokardo infarktu, 19\u00a0proc.\u00a0\u2013 inkst\u0173 sutrikimu, 34\u00a0proc.\u00a0\u2013 vartojo aspirin\u0105, galima daryti i\u0161vad\u0105, kad antikoaguliacija esant PV gali b\u016bti skiriama daugumai senyvo am\u017eiaus pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 gretutin\u0117mis ligomis. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kadangi kraujavimo rizika yra gerokai didesn\u0117 kartu skiriant antitrombocitin\u0119 terapij\u0105, jos tur\u0117t\u0173 b\u016bti vengiama gydant ilgaam\u017eius. Kaip min\u0117ta antihipertenzinio gydymo rekomendacijose, senyvo am\u017eiaus, ypa\u010d ilgaam\u017eiams, pacientams antikoaguliacijos rekomendacijos turi b\u016bti individualizuojamas pagal kiekvieno paciento specifin\u0119 b\u016bkl\u0119\u00a0[14].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kitos pirmin\u0117s profilaktikos galimyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kalbant apie gyvenimo b\u016bdo poky\u010dius, svarbiausia rekomendacija yra r\u016bkymo metimas. N\u0117ra \u012frodym\u0173, kad su am\u017eiumi \u0161ios rekomendacijos reik\u0117t\u0173 atsisakyti. Taip pat senyvo am\u017eiaus ir ilgaam\u017eiams pacientams yra pagr\u012fstos \u012fprastin\u0117s rekomendacijos&nbsp;\u2013 mesti svor\u012f, laikytis sveikos dietos ir u\u017etikrinti fizin\u012f aktyvum\u0105&nbsp;[14].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vakcinacija nuo gripo yra papildoma prevencin\u0117 strategija vyresnio am\u017eiaus pacientams. Sistemin\u0117s ap\u017evalgos ir metaanaliz\u0117s duomenys rodo, kad vakcinacija nuo gripo gali suma\u017einti vaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173, \u012fskaitant insulto, rizik\u0105&nbsp;[21]. Gripas yra da\u017ena ir pavojinga vyresnio am\u017eiaus asmen\u0173 liga, be to, jo protr\u016bkiai paliatyviosios slaugos namuose ne tik padidina sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105, bet yra ir \u0161altinis, kuris pailgina viruso cirkuliavimo laik\u0105. Vakcinacija nuo gripo gali b\u016bti rekomenduojama visiems ilgaam\u017eiams pacientams.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ilgaam\u017ei\u0173 terapija statinais pirmin\u0117je prevencijoje yra prie\u0161taringa. 2014&nbsp;metais Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Nacionalinis institutas sveikatos ir prie\u017ei\u016bros kokyb\u0117s gair\u0117se ilgaam\u017eiams rekomenduoja terapij\u0105 statinais, nors ir pripa\u017e\u012fstamas santykinai ma\u017eas tiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 skai\u010dius \u0161iai populiacijai&nbsp;[22]. Vadinasi, kaip ir prie\u0161 bet koki\u0105 terapij\u0105 senyvo am\u017eiaus pacientams, svarbu atsi\u017evelgti \u012f daugel\u012f veiksni\u0173&nbsp;\u2013 statin\u0173 naudos ir \u017ealos santyk\u012f (nepageidaujami rei\u0161kiniai da\u017eniausiai yra susij\u0119s su diabeto i\u0161sivystymo rizika), vaist\u0173 s\u0105veik\u0105, polifarmacij\u0105, prie\u017ei\u016bros tikslus, kt.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u016aminiai galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimai yra viena pagrindini\u0173 vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 mirties ir negalios prie\u017eas\u010di\u0173. Visi rizikos veiksniai cerebrovaskulin\u0117ms ligoms i\u0161sivystyti yra da\u017enesni senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, o insulto i\u0161eitys ir prognoz\u0117s yra ma\u017eiau palankios, palyginti su jaunesnio am\u017eiaus populiacija. Svarbu nepamir\u0161ti, kad senyvo am\u017eiaus pacientams b\u016bdingi sindrominiai ar atipiniai simptomai, kuri\u0173 neatpa\u017einus galima prastesn\u0117 insulto prognoz\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Svarbiausi insulto pirmin\u0117s profilaktikos metodai yra antihipertenzin\u0117 terapija, antikoaguliacija esant PV bei r\u016bkymo metimas. Prie\u0161 skiriant bet koki\u0105 nauj\u0105 terapij\u0105 senyvo am\u017eiaus asmenims, visada svarbu atsi\u017evelgti \u012f daugel\u012f su paciento am\u017eiumi susijusi\u0173 veiksni\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd. Mindaugas Petra\u0161i\u016bnas<\/strong><br><strong>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s <em>Santaros<\/em> klinikos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Rothwell PM. Population-based study of event-rate, incidence, case fatality, and mortality for all acute vascular events in all arterial territories (Oxford Vascular Study). Lancet. 2005;366:1773-1783.<br>2. Thrift AG, Thayabaranathan T, Howard G, et al. Global stroke statistics. Int J Stroke. 2017;12(1):13-32.<br>3. Lal BK, Cires-Drouet RS. Cerebrovascular Disease in the Elderly. Vascular Disease in Older Adults. A Comprehensive Clinical Guide. 2017;6:113-120.<br>4. Kelly-Hayes M. The influence of gender and age on disability following ischemic stroke: the Framingham Study. J Stroke Cerebrovasc Dis. 2003;12:119-26.<br>5. Kammersgaard LP. Short- and long-term prognosis for very old stroke patients. The Copenhagen Stroke Study. Age Ageing. 2004;33:149-54.<br>6. El-Saed A. Geographic variations in stroke incidence and mortality among older populations in four US communities. Stroke. 2006;37:1975-9.<br>7. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). Disparities in deaths from stroke among persons aged &lt;75 years \u2013 United States, 2002. MMWR Morb Mortal Wkly Rep. 2005; 54:477-81.<br>8. Caplan RL. Overview of the evaluation of stroke. Post TW, ed. UpToDate. Waltham, MA: UpToDate Inc. 2019.<br>9. Benjamin EJ, Virani SS, Callaway CW, et al. American Heart Association Council on Epidemiology and Prevention Statistics Committee and Stroke Statistics Subcommittee. Heart disease and stroke statistics&nbsp;\u2013 2018 update: a report from the American Heart Association. Circulation. 2018 Mar 20;137(12):e67-492.<br>10. Chen RL, Balami JS, Esiri MM, et al. Ischemic stroke in the elderly: an overview of evidence. Nat Rev Neurol. 2010;6(5):256-65.<br>11. Arboix A, Ali\u00f3 J. Cardioembolic stroke: clinical features, specific cardiac disorders and prognosis.&nbsp;Curr Cardiol Rev. 2010;6(3):150-61.<br>12. Di Carlo A, Lamassa M, Pracucci G, et al. Stroke in the Very Old. Stroke. 1999;30:2313-2319.<br>13. B\u00e9jot Y, Rouaud O, Jacquin A, et al. Stroke in the very old: incidence, risk factors, clinical features, outcomes and access to resources-a 22-year population-based study. Cerebrovasc Dis. 2010;29(2):111-21.<br>14. Lindley RI. Stroke Prevention in Very Elderly. Stroke. 2018;49:796-802.<br>15. Beckett NS, Peters R, Fletcher AE, et al. HYVET Study Group. Treatment of hypertension in patients 80 years of age or older. N Engl J Med. 2008;358:1887\u20131898.<br>16. Pajewski NM, Williamson JD, Applegate WB, et al. SPRINT Study Research Group. Characterizing frailty status in the systolic blood pressure intervention trial. J Gerontol A Biol Sci Med Sci. 2016;71:649-655.<br>17. Bieniek J, Wilczy\u0144ski K, Szewieczek J. Fried frailty phenotype assessment components as applied to geriatric inpatients.&nbsp;Clin Interv Aging. 2016;11:453-9.<br>18. Mant J, Hobbs FD, Fletcher K, et al. Warfarin versus aspirin for stroke prevention in an elderly community population with atrial fibrillation (the Birmingham Atrial Fibrillation Treatment of the Aged Study, BAFTA): a randomized controlled trial. Lancet. 2007;370:493-503.<br>19. Connolly SJ, Eikelboom J, Joyner C, et al. AVERROES Steering Committee and Investigators. Apixaban in patients with atrial fibrillation. N Engl J Med. 2011;364:806-817.<br>20. Ruff CT, Giugliano RP, Braunwald E, et al. Comparison of the efficacy and safety of new oral anticoagulants with warfarin in patients with atrial fibrillation: a meta- analysis of randomized trials. Lancet. 2014;383:955-962.<br>21. Lee KR, Bae JH, Hwang IC, et al. Effect of Influenza Vaccination on Risk of Stroke: A Systematic Review and Meta-Analysis. Neuroepidemiology. 2017;48(3-4):103-110.<br>22. United Kingdom National Institute for Health and Care Excellence. Cardiovascular Disease: Risk Assessment and Reduction, Including Lipid Modification. Clinical Guideline. 2014 (updated 2016). Nice.org. uk\/guidance\/cg181.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasaulyje vis didesn\u0119 populiacijos dal\u012f sudaro senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s (>65\u00a0met\u0173). Su am\u017eiumi da\u017eniau susiduriama su cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 rizikos veiksniais, tod\u0117l sergamumas insultu \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je yra didesnis, o i\u0161eitys\u00a0\u2013 ne tokios palankios. \u016amini\u0173 cerebrovaskulini\u0173 lig\u0173 diagnostik\u0105 \u0161ioje populiacijoje, ypa\u010d ilgaam\u017ei\u0173 (>80\u00a0met\u0173), apsunkina da\u017enesn\u0117 atipin\u0117 klinikin\u0117 ligos i\u0161rai\u0161ka. Siekiant u\u017etikrinti efektyvi\u0105 pirmin\u0119 prevencij\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68958,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68957","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68957","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68957"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68957\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68958"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68957"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68957"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68957"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68957"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68957"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}