{"id":68963,"date":"2023-01-19T09:44:21","date_gmt":"2023-01-19T11:44:21","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68963\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-02-03T05:12:59","modified_gmt":"2023-02-03T07:12:59","slug":"inkstu-akmenlige-nutukusiems-pacientams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/inkstu-akmenlige-nutukusiems-pacientams\/68963\/","title":{"rendered":"Inkst\u0173 akmenlig\u0117 nutukusiems pacientams<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Inkst\u0173 akmenlig\u0117 \u2013 tai liga, i\u0161sivystanti \u0161lapimo takuose nus\u0117dus \u0161lapimo druskoms ir i\u0161 j\u0173 susidarius akmenims. Kartais liga b\u016bna besimptom\u0117 [1], ta\u010diau dauguma inkst\u0173 akmenlige sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 turi b\u016bti gydomi atliekant brangias chirurgines proced\u016bras. Kadangi sergan\u010di\u0173j\u0173 inkst\u0173 akmenlige pacient\u0173 daug\u0117ja, did\u0117ja ir sveikatos prie\u017ei\u016bros na\u0161ta pasauliui [2, 3].<\/p>\n\n\n\n

Manoma, kad vienas veiksni\u0173, prisidedan\u010di\u0173 prie did\u0117jan\u010dio sergamumo inkst\u0173 akmenlige, yra padid\u0117j\u0119s nutukimo laipsnis, nes ankstesni tyrimai rodo akivaizd\u017eiai did\u0117jan\u010di\u0105 inkst\u0173 akmenlig\u0117s rizik\u0105 nutukusiems pacientams [4]. <\/p>\n\n\n\n

Nutukimas, apib\u016bdinamas kaip k\u016bno svorio padid\u0117jimas, kai k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) yra \u226530\u00a0kg\/m2<\/sup>, yra viena metabolinio sindromo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 [5]. \u0160ios ap\u017evalgos tikslas i\u0161analizuoti ankstesnius tyrimus, kuriuose nagrin\u0117tas nutukimo ir metabolinio sindromo vaidmuo susergant inkst\u0173 akmenlige bei \u012ftaka ligos gydymui ir kontrolei.<\/p>\n\n\n\n

Nutukimas ir metabolinis sindromas<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Prognozuojama, kad, palyginti su 2010 metais, iki 2030 met\u0173 Did\u017eiojoje Britanijoje bus 11\u00a0mln. daugiau nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173, o kartu ma\u017edaug 2\u00a0bln. doleri\u0173 did\u0117s ir metin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laidos\u00a0[6]. Nutukimas yra labai susij\u0119s su metaboliniu sindromu. Daugumos sergan\u010di\u0173j\u0173 metaboliniu sindromu KMI yra >30\u00a0kg\/m2<\/sup> [2\u20139].<\/sub> <\/p>\n\n\n\n

Paties metabolinio sindromo klasifikacija ir suvokimas i\u0161vystytas per kelis pastaruosius de\u0161imtme\u010dius. Pagrindin\u0117 \u012fvairi\u0173 klasifikacij\u0173 a\u0161is\u00a0\u2013 atsparumas insulinui, kuris grei\u010diausiai yra did\u0117jan\u010dio riebal\u0173 atsid\u0117jimo padarinys. Dabartinis apibr\u0117\u017eimas, apib\u016bdintas Nacionalin\u0117s cholesterolio mokymo programos III (angl.\u00a0National Cholesterol Education Programme Adult Treatment Panel III\u00a0\u2013<\/em> NCEP ATP III) kriterijais, reikalauja 3 i\u0161 \u0161i\u0173 5 b\u016btin\u0173 komponent\u0173: nutukimo, hipertrigliceridemijos, suma\u017e\u0117jusios didelio tankio lipoprotein\u0173 (DTL) koncentracijos kraujyje, hipertenzijos bei hiperglikemijos [7].<\/p>\n\n\n\n

\u0160i\u0173 dien\u0173 metabolinio sindromo patogenez\u0117s hipotez\u0117s modelis rodo, kad teigiamas kalorij\u0173 balansas yra proces\u0105 greitinantis veiksnys, o ribojant kalorij\u0173 suvartojim\u0105, net ir i\u0161liekant nutukimui, metabolinis sindromas gali i\u0161nykti [10, 11].<\/p>\n\n\n\n

Inkst\u0173 akmenlig\u0117 ir metabolinis sindromas<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Inkst\u0173 akmenlig\u0117 yra santykinai da\u017ena liga, pasirei\u0161kianti ma\u017edaug 14 proc. gyventoj\u0173, ta\u010diau sergamumas dar did\u0117ja [1, 3, 12, 13]. Akmenys tarpusavyje labai skiriasi sud\u0117timi, da\u017eniausi yra kalcio oksalato ir kalcio fosfato (sudaro apie 80 proc.), o uratini\u0173 akmen\u0173 pasitaiko apie 10 proc. atvej\u0173. Akmenys, susidar\u0119 i\u0161 struvito ir cistino, pasitaiko atitinkamai apytiksliai 2 proc. ir 1 proc. pacient\u0173 ir, manoma, yra susij\u0119 su kita patogeneze nei kalcio bei uratiniai akmenys [14].<\/p>\n\n\n\n

Nutukimas<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Daugelyje kohortini\u0173 tyrim\u0173 suformuluota i\u0161vada, kad nutukusiems \u017emon\u0117ms susirgti inkst\u0173 akmenlige yra didesn\u0117 rizika [15, 16], o padid\u0117j\u0119s vidaus organ\u0173 surieb\u0117jimas ypa\u010d susij\u0119s su \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties (uratini\u0173) akmen\u0173 inkst\u0173 akmenlige [17]. Nacionalin\u0117s sveikatos ir maisto apklausos (NHANES) vienmomentinis skerspj\u016bvio tyrimas atskleid\u0117, kad inkst\u0173 akmenlig\u0117 da\u017enesn\u0117 tarp nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 (11,2\u00a0proc., 95\u00a0proc. PI 10,0\u201312,3), palyginti su normalaus svorio \u017emon\u0117mis (6,1\u00a0proc., 95\u00a0proc.\u00a0PI\u00a04,8\u20137,4, p<0,001) [18]. <\/p>\n\n\n\n

Daugiamatis JAV nacionalin\u0117s stacionarizavimo atrankos duomen\u0173 baz\u0117s tyrimas parod\u0117, kad nutukimas labai didina ankstesnio su inkst\u0173 akmenimis susijusio \u012fvykio tikimyb\u0119 (SR\u00a01,22, 95\u00a0proc.\u00a0PI 1,20\u20131,23, p<0,001) [19]. Nutukimas gerokai didesn\u012f poveik\u012f inkst\u0173 akmenlig\u0117s i\u0161sivystymui turi moterims (SR 1,35, 95\u00a0proc.\u00a0PI\u00a01,20\u20131,23, p<0,001), palyginti su nutukimu sergan\u010diais vyrais (SR\u00a01,04, 95\u00a0proc.\u00a0PI\u00a01,02\u20131,06, p<0,001) [19].<\/p>\n\n\n\n

Nutukimas yra susij\u0119s ne tik su padid\u0117jusia inkst\u0173 akmenlig\u0117s i\u0161sivystymo rizika, bet ir turi \u012ftak\u0105 akmen\u0173 sud\u0117\u010diai. Nors kalcio oksalatiniai akmenys vis dar sudaro did\u017eiausi\u0105 dal\u012f inkst\u0173 akmen\u0173, ta\u010diau padid\u0117jus KMI daug\u0117ja uratini\u0173 akmen\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Viena retrospektyvin\u0117 studija atskleid\u0117, kad uratiniai akmenys sudar\u0117 23,9\u00a0proc. vis\u0173 patologiniu nutukimu (KMI \u226540\u00a0kg\/m2<\/sup>) sergan\u010di\u0173j\u0173 akmen\u0173, palyginti su atitinkamai 8,9\u00a0proc. sverian\u010di\u0173j\u0173 normaliai [20]. Be nutukimo, arterin\u0117 hipertenzija ir cukrinis diabetas teigiamai koreliavo su uratini\u0173 akmen\u0173 formavimusi, santykinai suma\u017e\u0117jant kalcio fosfatini\u0173 akmen\u0173 susidarymui [20].<\/p>\n\n\n\n

Atsparumas insulinui<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Atsparumas insulinui\u00a0\u2013 tai b\u016bkl\u0117, apib\u016bdinama kaip suma\u017e\u0117j\u0119s atsakas \u012f cirkuliuojant\u012f insulin\u0105, d\u0117l to organizmas neapr\u016bpinamas pakankamu gliukoz\u0117s patekimu \u012f taikinini\u0173 audini\u0173 l\u0105steles [21]. Nustatyta, kad abu veiksniai, prasta glikemijos kontrol\u0117 ir atsparumas insulinui, didina tikimyb\u0119 i\u0161sivystyti inkst\u0173 akmenligei [22]. Asmenims, kuri\u0173 HbA1<\/sub>c >6,5\u00a0proc. (prastos glikemijos kontrol\u0117s \u017eymuo), rizika susirgti inkst\u0173 akmenlige buvo didesn\u0117\u00a0(SR 2,82, 95\u00a0proc.\u00a0PI\u00a01,68\u20133,12). <\/p>\n\n\n\n

Tie, kuriems buvo padid\u0117j\u0119s HOMAR-IR (atsparumo insulinui veiksnys), taip pat tur\u0117jo didesn\u0119 inkst\u0173 akmenlig\u0117s i\u0161sivystymo tikimyb\u0119 (SR\u00a02,11, 95\u00a0proc.\u00a0PI\u00a01,62\u20132,71) [22]. Kabeya sus bendraautoriais \u012frod\u0117, kad sutrikdytas gliukoz\u0117s apdorojimas yra susij\u0119s su didesne akmen\u0173 susiformavimo rizika (modifikuota\u00a0SR\u00a01,53, 95\u00a0proc.\u00a0PI\u00a01,08\u20132,17) [21]. Prasta glikemijos kontrol\u0117 siejama su padid\u0117jusia \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties, kalcio ir oksalat\u0173 koncentracija \u0161lapime, taip pat suma\u017e\u0117jusia amonio ir citrat\u0173 ekskrecija bei par\u016bg\u0161t\u0117jusiu \u0161lapimu. Vis\u0173 \u0161i\u0173 veiksni\u0173 derinys didina inkst\u0173 akmenlig\u0117s i\u0161sivystymo rizik\u0105 [23, 24].<\/p>\n\n\n\n

Arterin\u0117 hipertenzija<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012erodymai d\u0117l koreliacijos tarp hipertenzijos ir inkst\u0173 akmenlig\u0117s skiriasi. Viena studija, lyginusi 24\u00a0val. \u0161lapimo analiz\u0119 hipertenzija sergantiems ir nesergantiems pacientams, parod\u0117 suma\u017e\u0117jusi\u0105 citrat\u0173 ekskrecij\u0105 turintiems padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f pacientams. <\/p>\n\n\n\n

Manoma, kad citratai apsaugo nuo akmen\u0173 susiformavimo, o citrat\u0173 ekskrecijos suma\u017e\u0117jimas gali lemti didesn\u012f inkst\u0173 akmenlige sergan\u010di\u0173j\u0173 da\u017en\u012f tarp \u017emoni\u0173, kuriems diagnozuota arterin\u0117 hipertenzija [25]. Kojhimoto su bendraautoriais atskleid\u0117, kad japon\u0173 populiacijoje hipertenzija, nepriklausomai nuo am\u017eiaus, lyties ar kit\u0173 metabolinio sindromo komponent\u0173, yra nefrolitiaz\u0117s rizikos veiksnys.<\/p>\n\n\n\n

Ir nors atlikus min\u0117tus tyrimus pasteb\u0117ta, kad hipertenzija yra inkst\u0173 akmenlig\u0117s rizikos veiksnys, dviejose prospektyvin\u0117se kohortin\u0117se studijose buvo teigiama, kad tai gali nulemti ir kit\u0173 metaboliniai sindromo komponentai, pavyzd\u017eiui, padid\u0117j\u0119s KMI [26, 27]. Galimas mechanizmas, d\u0117l kurio esant hipertenzijai padid\u0117ja ir inkst\u0173 akmenlig\u0117s rizika, dar turi b\u016bti apra\u0161ytas ir patikslintas, o \u0161i s\u0105saja nat\u016braliai gali b\u016bti abipus\u0117, kai hipertenzija yra tik\u0117tinas susiformavusi\u0173 inkst\u0173 akmen\u0173 padarinys, ta\u010diau kol kas \u0161i hipotez\u0117 diskutuotina [27].<\/p>\n\n\n\n

Dislipidemija<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Dislipidemija, vienas metabolinio sindromo diagnostini\u0173 kriterij\u0173, d\u0117l lipotoksi\u0161kumo taip pat prisideda prie inkst\u0173 akmen\u0173 formavimosi. Lipotoksi\u0161kumas apib\u016bdinamas kaip riebal\u0173 susikaupimas neriebaliniame audinyje. Manoma, kad \u0161ios neesterifikuot\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 sankaupos inkst\u0173 l\u0105stel\u0117se (specifi\u0161kai\u00a0\u2013 artim\u0173j\u0173 kanal\u0117li\u0173) gali trukdyti normaliam l\u0105stel\u0117s metabolizmui ir suma\u017einti amonio produkcij\u0105 [28, 29].<\/p>\n\n\n\n

Kaip ir su atsparumu insulinui susij\u0119s amonio ekskrecijos suma\u017e\u0117jimas, tai sukelia \u0161lapimo par\u016bg\u0161t\u0117jim\u0105, kuris yra pagrindin\u0117 uratini\u0173 akmen\u0173 formavimosi patofiziologin\u0117 grandis. Vis d\u0117l to, kaip veikia \u0161is procesas \u017emoni\u0173 organizme, dar turi b\u016bti \u012frodyta\u00a0[28].<\/p>\n\n\n\n

Pacientams, kuri\u0173 \u0161lapimo pH suma\u017e\u0117jimas susij\u0119s su ma\u017eu DTL, steb\u0117ta didesn\u0117 \u0161lapimo r\u016bg\u0161ties, oksalat\u0173 ir natrio koncentracija 24\u00a0val. \u0161lapimo tyrime [30], o tai gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftak\u0105 padid\u0117jusiai inkst\u0173 akmenlig\u0117s rizikai \u0161ioje tiriamojoje grup\u0117je. Be lipotoksi\u0161kumo, egzistuoja ir alternatyvus mechanizmas\u00a0\u2013 DTL gali apsaugoti nuo atsparumo insulinui [31]; vadinasi, DTL koncentracijos suma\u017e\u0117jimas padidina atsparumo insulinui tikimyb\u0119, kartu didindamas ir inkst\u0173 akmenlig\u0117s rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Sprendimo b\u016bdai<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Si\u016blomi inkst\u0173 akmenlig\u0117s gydymo b\u016bdai nutukusiems asmenims varijuoja nuo savaranki\u0161ko paciento gyvenimo b\u016bdo keitimo iki gydymo vaistais bei invazini\u0173 proced\u016br\u0173. Problemos sprendimo strategijos kiekvienam pacientui turi b\u016bti pritaikytos individualiai, atsi\u017evelgiant \u012f KMI bei metabolinio sindromo buvim\u0105 arba nebuvim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Greitas b\u016bkl\u0117s suvaldymas<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pacientams, kuriems \u016bmiai pasirei\u0161k\u0117 inkst\u0173 kolika, pirmiausia reikia numal\u0161inti skausm\u0105. Nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU) yra rekomenduotini analgetikai. \u012erodyta, kad \u0161ie vaistai kontroliuojant inkst\u0173 kolikos sukelt\u0105 diskomfort\u0105 yra efektyvesni nei opioidai [32], o parenteraliai skiriamas diklofenakas da\u017enai minimas kaip geriausias pasirinkimas [33].<\/p>\n\n\n\n

Didesnis skys\u010di\u0173 vartojimas \u2013 kitas konservatyvusis sprendimo b\u016bdas sergantiesiems inkst\u0173 akmenlige. Pacientui vartojant daugiau skys\u010di\u0173, padid\u0117ja \u0161lapimo gamyba ir hidrostatinis sl\u0117gis proksimaliau esan\u010dio akmens \u2013 skatinama peristaltika bei didinama savaimin\u0117 akmens pasi\u0161alinimo tikimyb\u0117 [34].<\/p>\n\n\n\n

\u012evair\u016bs papildomai skiriami medikamentai, pavyzd\u017eiui, beta blokatoriai ar kalcio kanal\u0173 blokatoriai, taip pat gali b\u016bti vartojami, norint paskatinti savaimin\u012f akmen\u0173 pasi\u0161alinim\u0105 ir suma\u017einti kolikos epizod\u0173 skai\u010di\u0173 [32]. Tiesa, did\u0117jantis akmuo savaime pasi\u0161alinti negali, tod\u0117l turi b\u016bti apsvarstytos kitos \u0161ios problemos sprendimo galimyb\u0117s [32].<\/p>\n\n\n\n

Intervenciniai sprendimo b\u016bdai<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Remiantis Europos urolog\u0173 asociacijos (angl. EAU) gair\u0117mis, aktyvus akmen\u0173 pa\u0161alinimas rekomenduojamas \u0161iais atvejais [35]: kai savaiminio akmens pasi\u0161alinimo tikimyb\u0117 ma\u017ea, paciento patiriamas skausmas atsparus gydymui vaistais ir esant inkst\u0173 funkcijos nepakankamumui ar obstrukcijai d\u0117l akmens. Potencial\u016bs metodai gydant inkst\u0173 akmenlig\u0119 yra sm\u016bgio bang\u0173 litotripsija (angl. SWL), lanksti ureterorenoskopija (fURS) bei perkutanin\u0117 nefrolitotomija (PCNL).<\/p>\n\n\n\n

Atliekant sm\u016bgio bang\u0173 litotripsij\u0105, i\u0161ori\u0161kai inkst\u0173 akmens fragmentui naudojamos didelio da\u017enio akustinio sm\u016bgio bangos, tokiu b\u016bdu \u012fgalinant konkremento pasi\u0161alinim\u0105 \u0161lapimo takais. D\u0117l neinvazin\u0117s metodo prigimties sm\u016bgio bang\u0173 litotripsija buvo greitai pam\u0117gta. \u0160is gydymo metodas rekomenduojamas, jei akmenys yra ne didesnio nei 20\u00a0mm diametro [35]. <\/p>\n\n\n\n

Metodas kontraindikuotinas esant n\u0117\u0161tumui, hemostaz\u0117s sutrikimams bei nekontroliuojamai \u0161lapimo tak\u0173 infekcijai [35]. Pagrindin\u0117s komplikacijos, susijusios su sm\u016bgio bang\u0173 litotripsija, yra inkst\u0173 hematoma, \u0161lapimtakio obstrukcija skaldyto akmens fragmentais, antrin\u0117 kolika bei \u0161lapimo tak\u0173 infekcija [36].<\/p>\n\n\n\n

Suaugusiems pacientams atliekant sm\u016bgio bang\u0173 litotripsij\u0105 bendrin\u0117 nejautra nereikalinga, o tai suma\u017eina su anestezija bei padid\u0117jusiu KMI susijusi\u0105 rizik\u0105. Vis d\u0117lto nors \u0161is metodas da\u017enai yra pirmojo pasirinkimo, s\u0117kming\u0173 proced\u016br\u0173 skai\u010dius nutukusiems pacientams yra gerokai ma\u017eesnis.<\/p>\n\n\n\n

Tyrime, kuriame lyginti sm\u016bgio bang\u0173 litotripsijos rezultatai patologiniu nutukimu sergantiems (KMI \u226540\u00a0kg\/m2<\/sup>) ir juo nesergantiems (KMI <30\u00a0kg\/m2<\/sup>) asmenims, visi\u0161kas akmens pasi\u0161alinimas (angl. SFR) steb\u0117tas 82\u00a0proc. nutukimu nesergan\u010di\u0173 ir 67\u00a0proc. juo sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, o tolesni\u0173 gydymo proced\u016br\u0173 prireik\u0117 atitinkamai 32\u00a0proc. ir 8\u00a0proc.\u00a0pacient\u0173\u00a0[37]. <\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117tina, kad ma\u017eesnis s\u0117kming\u0173 proced\u016br\u0173 skai\u010dius galimas, nes atliekant sm\u016bgio bang\u0173 litotripsij\u0105 nutukusiems \u017emon\u0117ms akustin\u0117 banga per od\u0105 ir pood\u012f turi nueiti didesn\u012f keli\u0105, tod\u0117l didesn\u0117 dalis bang\u0173 yra absorbuojamos, be to, galb\u016bt d\u0117l prastesnio uratini\u0173 akmen\u0173 laidumo rentgeno spinduliams sud\u0117tingiau lokalizuojamas ir vizualizuojamas akmuo, tod\u0117l sunkiau efektyviai sufokusuoti sm\u016bgio bangos spindul\u012f \u012f ardom\u0105 konkrement\u0105 [37]. Be viso to, KMI padid\u0117jimas siejamas su liekamaisiais akmen\u0173 fragmentais po sm\u016bgio bang\u0173 litotripsijos [38]. <\/p>\n\n\n\n

Tai \u012frod\u0117 ir Thomas ir Cass, kurie visi\u0161k\u0105 akmen\u0173 pasi\u0161alinim\u0105 (SFR) nutukusiems \u017emon\u0117ms steb\u0117jo 68\u00a0proc. atvej\u0173 [39]. >30\u00a0kg\/m2<\/sup> KMI taip pat buvo susij\u0119s su padid\u0117jusia inkst\u0173 hematomos rizika [36], sp\u0117jama, kad d\u0117l pernelyg didel\u0117s energijos panaudojimo atliekant proced\u016br\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Viena hipotez\u0117, galinti paai\u0161kinti pooperacini\u0173 hematom\u0173 skai\u010diaus padid\u0117jim\u0105, yra ta, kad dauguma \u0161i\u0173 pacient\u0173 jau serga arterine hipertenzija bei turi padid\u0117jus\u012f kraujagysli\u0173 pa\u017eeid\u017eiamum\u0105. Tai, kad arterin\u0117 hipertenzija didina hematom\u0173 rizik\u0105, buvo atskleista daugybin\u0117se studijose [36, 40]. Tiesa, literat\u016broje galutinio verdikto nepateikiama.<\/p>\n\n\n\n

Lanks\u010dioji ureterorenoskopija (angl.\u00a0flexible ureterorenoscopy<\/em>)\u00a0\u2013 alternatyvus pirmojo pasirinkimo gydymo metodas didesniems nei 20\u00a0mm [41, 42] akmenims \u0161alinti; nors tinkamas esant apatinio inksto poliaus konkrementams, laikomas pageidautinu gydymo metodu [35, 43, 44].<\/p>\n\n\n\n

Lanks\u010dioji ureterorenoskopija yra minimaliai invazin\u0117 endoskopin\u0117 proced\u016bra, kuri\u0105 atliekant, siekiant suskaldyti \u0161lapimo takuose esan\u010dius inkst\u0173 akmenis, naudojamas lazeris. \u0160iuolaikini\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis, susij\u0119s su \u0161ia proced\u016bra, siekia apie 9\u00a0proc., kai pa\u010di\u0173 sunkiausi\u0173 (Clavien \u2265III) pasitaiko apie 1\u00a0proc. atvej\u0173 [35]. <\/p>\n\n\n\n

Viename tyrime atlikus lanks\u010di\u0105j\u0105 ureterorenoskopij\u0105 ir j\u0105 palyginus su sm\u016bgio bang\u0173 litotripsija (9,5\u00a0proc. vs<\/em>. 36\u00a0proc., p<0,001) \u012frodytas ma\u017eesnis pakartotinio gydymo da\u017enis nutukusiems pacientams, turintiems inkst\u0173 akmen\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Kitame tyrime atskleista, kad visi\u0161kas akmens pasi\u0161alinimas (SFR), i\u0161liekantis 3 m\u0117nesius, taip pat reik\u0161mingai didesnis atlikus lanks\u010di\u0105j\u0105 ureterorenoskopij\u0105 (90,4\u00a0proc. vs<\/em>. 68\u00a0proc., p<0,001), ta\u010diau n\u0117ra reik\u0161mingo komplikacij\u0173 da\u017enio skirtumo, palyginti lanks\u010di\u0105j\u0105 ureterorenoskopij\u0105 ir sm\u016bgio bang\u0173 litotripsij\u0105 (FURS 14,2\u00a0proc., SWL 20\u00a0proc., p=0,211) [45].Ma\u017eesnis visi\u0161ko akmens pasi\u0161alinimo (SFR) da\u017enis, pritaikius sm\u016bgio bangos litotripsij\u0105, steb\u0117tas d\u0117l to, kad po \u0161ios proced\u016bros akmen\u0173 fragment\u0173 \u0161lapimo takuose gali i\u0161likti, o tai yra tinkama dirva akmeniui ataugti [45].<\/p>\n\n\n\n

Tyrimas, kuriame nagrin\u0117ta KMI \u012ftaka lanks\u010diosios ureterorenoskopijos i\u0161eitims, atskleid\u0117, kad metodo rezultatai (SFR, komplikacijos), proced\u016br\u0105 atliekant nutukusiems ir normalaus svorio asmenims, reik\u0161mingai nesiskiria [41]. <\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto tarpiniuose rezultatuose matyti, kad atlikus lanks\u010di\u0105 ureterorenoskopij\u0105 esant didesniam nei 20\u00a0mm akmeniui, nutukusiems pacientams visi\u0161kas akmens pasi\u0161alinimas yra retesnis [46]. Nepaisant to, daugumoje kit\u0173 studij\u0173 nerasta visi\u0161ko akmens pasi\u0161alinimo (SFR) skirtumo gydant lanks\u010di\u0105ja ureterorenoskopija, palyginti normalaus svorio (60,8\u201370,7\u00a0proc.) ir nutukusius (65\u201379,4\u00a0proc.) pacientus [47, 49], net esant dideliems akmens (>20\u00a0mm) [48]. <\/p>\n\n\n\n

Reik\u0161mingo komplikacij\u0173 da\u017enio skirtumo tarp nutukusi\u0173 ir normalaus k\u016bno svorio pacient\u0173 nesteb\u0117ta [47, 49]. Sistemin\u0117je 7 studij\u0173 ap\u017evalgoje vertintas ureterorenoskopijos tinkamumas ir efektyvumas 131 nutukusiam pacientui, 87,5\u00a0proc. atvej\u0173 steb\u0117tas visi\u0161kas akmens pasi\u0161alinimas (SFR), o komplikacij\u0173 da\u017enis buvo 11,4\u00a0proc. [42]. <\/p>\n\n\n\n

Kitoje 15 studij\u0173 sistemin\u0117je ap\u017evalgoje, kurioje analizuoti 835 pacientai, visi\u0161kas akmens pasi\u0161alinimas po ureterorenoskopijos steb\u0117tas 82,5\u00a0proc. pacient\u0173, turin\u010di\u0173 padid\u0117jus\u012f KMI, 85,2\u00a0proc., nutukusi\u0173 ir 80,4\u00a0proc. patologiniu nutukimu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173. Toje pa\u010dioje studijoje apskai\u010diuotas komplikacij\u0173 da\u017enis siek\u0117 9,3\u00a0proc., o dauguma j\u0173 buvo I ar II klas\u0117s, nesusijusios su mirtingumu [41]. Taigi ureterorenoskopija gali b\u016bti laikoma efektyvia ir saugia proced\u016bra nutukusiems pacientams gydyti.<\/p>\n\n\n\n

Standartin\u0117 ar minimaliai invazin\u0117 perkutanin\u0117 nefrolitotomija (angl. percutaneous nephrolithotomy<\/em>) yra pasirinkimo gydymas esant didesniems nei 20 mm akmenims [35]. Galimos komplikacijos yra pooperacinis kar\u0161\u010diavimas, kraujavimas, \u0161lapimo nelaikymas ir organ\u0173 pa\u017eeidimas [35]; pritaikius profilaktin\u0119 antibiotik\u0173 terapij\u0105 perioperaciniu laikotarpiu, pooperacinio kar\u0161\u010diavimo rizik\u0105 galima suma\u017einti [35].<\/p>\n\n\n\n

Atvej\u0173 kontrol\u0117s tyrime, kuriame lyginti 97 patologiniu nutukimu sergantys (KMI >40\u00a0kg\/m2<\/sup>) ir 97 normalaus svorio pacientai, \u012frodytas reik\u0161mingas KMI poveikis perkutanin\u0117s nefrolitotomijos rezultatams [50]. <\/p>\n\n\n\n

Tyrimas atskleid\u0117, kad visi\u0161kas akmens pasi\u0161alinimas (SFR) labai suma\u017e\u0117ja did\u0117jant KMI, o tai susij\u0119 su didesniu pakartotini\u0173 intervencij\u0173 da\u017eniu. Operacijos laikas patologi\u0161kai nutukusiems pacientams buvo didesnis, be to, jiems da\u017eniau i\u0161sivyst\u0117 komplikacij\u0173 (atitinkamai 22\u00a0proc. ir 6\u00a0proc., p=0,004) [50]. Vis d\u0117lto \u0161ie rezultatai prie\u0161taravo kitoms daugybin\u0117ms studijoms.<\/p>\n\n\n\n

Retrospektyviajame 114 pacient\u0173 tyrusiame tyrime nustatyta, kad KMI buvo statisti\u0161kai nepriklausomas siejant su visi\u0161ku akmens pasi\u0161alinimu (SFR), hospitalizavimo trukme ir komplikacij\u0173 da\u017eniu [51]. Daugiamatin\u0117je analiz\u0117je palyginus 225 \u012f 4 skirtingas grupes pagal KMI suskirstytus pacientus (normalaus svorio, antsvorio turin\u010dius, nutukusius ir patologi\u0161kai nutukusius) \u012frodyta, kad KMI reik\u0161mingai nekei\u010dia visi\u0161ko akmens pasi\u0161alinimo (SFR), komplikacij\u0173 da\u017enio, hospitalizavimo trukm\u0117s ir nedaro reik\u0161mingos \u012ftakos operaciniam kraujavimui [52]. <\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto proced\u016br\u0105 atliekant nutukusiems pacientams, ji truko ilgiau, o radiacijos ekspozicija buvo didesn\u0117 [52]. \u0160ios i\u0161vados, kuriose teigiama, kad KMI poveikis yra ribotas, paremtos 7 studij\u0173, kuriose nesteb\u0117ta visi\u0161ko akmens pasi\u0161alinimo (SFR), komplikacij\u0173 da\u017enio ir hospitalizacijos trukm\u0117s skirtumo, sistemine ap\u017evalga ir metaanalize, ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad operacijos trukm\u0117 patologi\u0161kai nutukusiems pacientams buvo ilgesn\u0117 [52]. Naujausios i\u0161vados yra pagr\u012fstos stebimaisiais tyrimais, tod\u0117l, norint pademonstruoti perkutanin\u0117s nefrolitotomijos rezultatus \u0161ioje grup\u0117je, reikia daugiau atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 kontroliuojam\u0173j\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Nuolatinis b\u016bkl\u0117s valdymas<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip aptarta anks\u010diau, pacientai, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, yra padid\u0117jusios inkst\u0173 akmenlig\u0117s rizikos grup\u0117je. Tik\u0117tina, kad \u0161ios grup\u0117s recidyvo rizika taip pat yra didesn\u0117, tod\u0117l siekiant valdyti akmen\u0173 susidarymo tikimyb\u0119 konservatyviomis priemon\u0117mis svarbus \u0161i\u0173 pacient\u0173 mokymas.<\/p>\n\n\n\n

Nuo to laiko, kai nefrolitiaz\u0117s epizodas pagydytas, svarbu imtis priemoni\u0173, kuriomis b\u016bt\u0173 galima suma\u017einti pakartotin\u0117s inkst\u0173 akmenlig\u0117s tikimyb\u0119, naudojantis tokiomis priemon\u0117mis kaip skys\u010di\u0173 suvartojimo didinimas, siekiant i\u0161laikyti didel\u012f paros \u0161lapimo t\u016br\u012f. Nors nebuvo \u012frodyta, kad didesnis \u0161lapimo kiekis suma\u017eint\u0173 inkst\u0173 akmenlig\u0117s pasikartojimo rizik\u0105, nuspr\u0119sta, jog tikslinis t\u016bris yra 2,5\u00a0l [53]. Mitybos keitimas\u00a0\u2013 kitas konservatyvus b\u016bdas ma\u017einant nefrolitiaz\u0117s rizik\u0105, o, priklausomai nuo akmens sud\u0117ties, ma\u017eesnis oksalat\u0173 suvartojimas su maistu \u012frodytas kaip efektyvi priemon\u0117 inkst\u0173 akmenlig\u0117s pasikartojimo tikimybei suma\u017einti [53].<\/p>\n\n\n\n

Pacientams, turintiems kalcio akmen\u0173 ir didesn\u0119 kalcio koncentracij\u0105 \u0161lapime, tur\u0117t\u0173 b\u016bti rekomenduota ma\u017einti kalcio patekim\u0105 \u012f organizm\u0105. Nusta\u010dius kalcio turin\u010di\u0173 akmen\u0173 bei ma\u017e\u0105 \u0161lapimo pH, siekiant padidinti \u0161lapimo r\u016bg\u0161tingum\u0105 ir suma\u017einti akmen\u0173 formavimosi rizik\u0105, reik\u0117t\u0173 patarti didinti citrat\u0173 suvartojim\u0105 (pastar\u0173j\u0173 gaunant su vaisiais ir dar\u017eov\u0117mis) [53]. <\/p>\n\n\n\n

\u012erodyta, kad tiazidiniai diuretikai ma\u017eina kalcio i\u0161skyrim\u0105 su \u0161lapimu, tod\u0117l, remiantis EAU ir Amerikos urolog\u0173 asociacijos (AUA) gair\u0117mis, yra tinkami gydant kalcio akmenis linkusius formuoti pacientus [53, 54]. Siekiant padidinti \u0161lapimo pH ir i\u0161vengti kalcio oksalato nus\u0117dimo, kalio citratas tur\u0117t\u0173 b\u016bti rekomenduotas \u017emon\u0117ms, turintiems polink\u012f \u012f kalcio akmen\u0173 formavim\u0105si, ir tiems, kuri\u0173 \u0161lapimo pH suma\u017e\u0117j\u0119s [53, 54]; kalio citratas yra geresnis nei natrio citratas, nes nedidina kalcio i\u0161skyrimo su \u0161lapimu [53].<\/p>\n\n\n\n

Farmakologin\u0117 kontrol\u0117 da\u017eniausiai indikuotina tada, kai paros \u0161lapime nustatoma biochemini\u0173 poky\u010di\u0173. Uratini\u0173 akmen\u0173 formavimosi atveju pirmojo pasirinkimo medikamentinis gydymas tur\u0117t\u0173 \u0161arminti \u0161lapim\u0105 ir didinti jo pH [53, 54].<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas <\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nutukimas ir metabolinis sindromas \u2013 \u012frodyti inkst\u0173 akmenlig\u0117s rizikos veiksniai. Nors pacientus, sergan\u010dius inkst\u0173 akmenlige, prasminga i\u0161tirti d\u0117l metabolinio sindromo, kartu ne ma\u017eiau svarbu apgalvoti bei u\u017etikrinti optimal\u0173 j\u0173 gydym\u0105, \u012fskaitant ir chirurginius sprendimus. \u0160iuo metu lanks\u010dioji ureterorenoskopija vertinama kaip tinkamiausia intervencija esant ma\u017eiems akmenims, o perkutanin\u0117 nefrolitotomija \u2013 esant nutukimui bei didesni\u0173 matmen\u0173 akmenims. Norint \u0161iems pacientams patvirtinti tinkamiausi\u0105 chirurgin\u012f gydym\u0105, reikia atlikti daugiau atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kamil\u0117 Po\u010depavi\u010di\u016bt\u0117<\/strong>
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Boyce CJ, Pickhardt PJ, Lawrence EM, et al. Prevalence of urolith- iasis in asymptomatic adults: objective determination using low dose noncontrast computerized tomography. J Urol. 2010;183: 1017\u201321.
2. Edvardsson VO, Indridason OS, Haraldsson G, et al. Temporal trends in the incidence of kidney stone disease. Kidney Int. 2013;83:146\u201352.
3. Yasui T, Iguchi M, Kohri K, et al. Prevalence and epidemiological characteristics of urolithiasis in Japan: national trends between 1965 and 2005. Urology. 2008;71(2):209\u201313.
4. Antonelli JA, Maalouf NM, Pearle MS, et al. Use of the National Health and Nutrition Examination Survey to calculate the impact of obesity and diabetes on cost and prevalence of urolithiasis in 2030. Eur Urol. 2014:724\u20139.
5. Eckel RH, Grundy SM, Zimmet PZ. The metabolic syndrome. Lancet (London, England). 2005;365(9468):1415\u201328.
6. Wang YC, McPherson K, Marsh T, et al. Obesity 2 Health and economic burden of the projected obesity trends in the USA and the UK. Lancet. 2011:815\u201325.
7. Alberti KG, Eckel RH, Grundy SM, Zimmet PZ, Cleeman JI, Donato KA, et al. Harmonizing the metabolic syndrome: a joint interim statement of the International Diabetes Federation Task Force on Epidemiology and Prevention; National Heart, Lung, and Blood Institute; American Heart Association; World Heart Federation; International Atherosclerosis Society; and International Association for the Study of Obesity. Circulation. 2009;120(16):1640\u20135.
8. Grundy SM. Metabolic syndrome update. Trends Cardiovasc Med. 2016;26(4):364\u201373.
9. Pastore AL, Tasca A, De Nunzio C, et al. Obesity and kidney stone disease: a systematic review. Minerva Urol Nefrol. 2018;70(4): 393\u2013400.
10. Ikramuddin S, Buchwald H. How bariatric and metabolic opera- tions control metabolic syndrome. Br J Surg. 2011;98(10):1339\u201341.
11. Grundy SM. Adipose tissue and metabolic syndrome: too much, too little or neither. Eur J Clin Invest. 2015;45:1209\u201317.
12. Pearle MS, Calhoun EA, Curhan GC. Urologic diseases in America project: urolithiasis. J Urol. 2005;173(3):848\u201357.
13. Rukin NJ, Siddiqui ZA, Chedgy ECP, Somani BK. Trends in upper tract stone disease in England: evidence from the hospital episodes statistics database. Urol Int. 2017;98(4):391\u20136.
14. Daudon M, Lacour B, Dor\u00e9 JC, et al. Changes in stone composition according to age and gender of patients: a multivariate epidemio- logical approach. Urol Res. 2004;32(3):241\u20137.
15. Taylor EN, Stampfer MJ, Curhan GC, et al. Obesity, weight gain, and the risk of kidney stones. JAMA. 2005;293(4):455\u201362.
16. Curhan GC, Willett WC, Rimm EB, Speizer FE, Stampfer MJ. Body size and risk of kidney stones. J Am Soc Nephrol. 1998;9(9):1645\u201352.
17. Zhou T, Watts K, Agalliu I, et al. Effects of visceral fat area and other metabolic parameters on stone composition in patients under- going percutaneous nephrolithotomy, 2013:1416\u20131420.
18. Scales CD Jr, Smith AC, Hanley JM, et al. Prevalence of kidney stones in the United States; 2012. p. 160\u20135.
19. Nowfar S, Palazzi-Churas K, Sur RL, et al. The relationship of obesity and gender prevalence changes in United States inpatient nephrolithiasis. Urology. 2011;78(5):1029\u201333.
20. Kadlec AO, Greco K, Fridirici ZC, Hart ST, Vellos T, Turk TM. Metabolic syndrome and urinary stone composition: what factors matter most? Urology. 2012;80(4):805\u201310.
21. Kabeya Y, Kato K, Tomita M, et al. Associations of insulin resis- tance and glycemic control with the risk of kidney stones. Intern Med. 2012;51:699\u2013705.
22. Weinberg AE, Patel CJ, Chertow GM, Leppert JT. Stone disease: diabetic severity and risk of kidney stone disease. Eur Urol. 2014;65:242\u20137.
23. Spatola L, Ferraro PM, Gambaro G, et al. Metabolic syndrome and uric acid nephrolithiasis: insulin resistance in focus. Metabolism. 2018;83:225\u201333.
24. Kohjimoto Y, Sasaki Y, Iguchi M, Matsumura N, Inagaki T, Hara I. Association of metabolic syndrome traits and severity of kidney stones: results from a nationwide survey on urolithiasis in Japan. Am J Kidney Dis. 2013;61(6):923\u20139.
25. Hartman C, Moreira DM, Leavitt DA, et al. Does hypertension impact 24-hour urine parameters in patients with nephrolithiasis? Urology. 2015;85(3):539\u201343.
26. Madore F, Stampfer MJ, Willett WC, Speizer FE, Curhan GC. Nephrolithiasis and risk of hypertension in women. Am J Kidney Dis. 1998;32(5):802\u20137.
27. Cappuccio FP, Siani A, Barba G, Mellone MC, Russo L, Farinaro E, et al. A prospective study of hypertension and the incidence of kidney stones in men. J Hypertens. 1999;17(7):1017\u201322.
28. Bobulescu IA, Dubree M, Zhang J, McLeroy P, Moe OW. Effect of renal lipid accumulation on proximal tubule Na+\/H + exchange and ammonium secretion. Am J Physiol Ren Physiol. 2008;294(6): F1315\u2013F22.
29. Bobulescu IA. Renal lipid metabolism and lipotoxicity. Curr Opin Nephrol Hypertens. 2010;19(4):393\u2013402.
30. Torricelli FCM, De SK, Gebreselassie S, et al. Dyslipidemia and kidney stone risk; 2014. p. 667\u201372.
31. Hoofnagle AN, Vaisar T, Mitra P, Chait A. HDL lipids and insulin resistance. Curr Diab Rep. 2010;10(1):78\u201386.
32. T\u00fcrk C, Pet\u0159\u00edk A, Sarica K, Seitz C, Skolarikos A, Straub M, et al. EAU guidelines on diagnosis and conservative management of uro- lithiasis. Eur Urol. 2016;69(3):468\u201374.
33. Royal New Zealand College of General Practioners. Managing patients with renal colic in primary care: know when to hold them. Best Practice J New Zealand 2014;60:8\u201317.
34. Seitz C, Liatsikos E, Porpiglia F, et al. Medical therapy to facilitate the passage of stones: what is the evidence?, 2009:455\u2013471.
35. T\u00fcrk C, Pet\u0159\u00edk A, Sarica K, Seitz C, Skolarikos A, Straub M, et al. EAU guidelines on interventional treatment for urolithiasis. Eur Urol. 2016;69(3):475\u201382.
36. Nussberger F, Roth B, Metzger T, et al. A low or high BMI is a risk factor for renal hematoma after extracorporeal shock wave lithotripsy for kidney stones. Urolithiasis. 2017;45:317\u201321.
37. Dede O, \u015eener NC, Ba\u015f O, et al. Does morbid obesity influence the success and complication rates of extracorporeal shockwave lithotrip- sy for upper ureteral stones? Turk Uroloji Dergisi. 2015;41(1):20\u20133
38. Pareek G, Armenakas NA, Panagopoulos G, et al. Extracorporeal shock wave lithotripsy success based on body mass index and hounsfield units. Urology. 2005;65:33\u20136.
39. Thomas R, Cass AS. Extracorporeal shock wave lithotripsy in morbidly obese patients. J Urol. 1993;150(1):30\u20132.
40. H-y L, Yang Y-H, Shen J-T, et al. Risk factors survey for extracorporeal shockwave lithotripsy-induced renal hematoma. J Endourol. 2013;27:763\u20137.
41. Ishii H, Couzins M, Aboumarzouk O, et al. Outcomes of systematic review of ureteroscopy for stone disease in the obese and morbidly obese population. J Endourol. 2016;30:135\u201345
42. Aboumarzouk OM, Somani B, Monga M. Safety and efficacy of ureteroscopic lithotripsy for stone disease in obese patients: a system- atic review of the literature. BJU Int. 2012;110(8 Pt B):E374\u201380.
43. Donaldson JF, Lardas M, Scrimgeour D, Stewart F, MacLennan S, Lam TBL, et al. Systematic review and meta-analysis of the clinical effectiveness of shock wave lithotripsy, retrograde intrarenal surgery, and percutaneous nephrolithotomy for lower-pole renal stones. Eur Urol. 2015;67(4):612\u20136.
44. Scales CD Jr, Lai JC, Dick AW, et al. Comparative effectiveness of shock wave lithotripsy and ureteroscopy for treating patients with kidney stones. JAMA Surg. 2014;149:648\u201353.
45. Javanmard B, Razaghi MR, Jafari AA, et al. Flexible ureterorenoscopy versus extracorporeal shock wave lithotripsy for the treatment of renal pelvis stones of 10-20 mm in obese patients. J Lasers Med Sci. 2015;6(4):162\u20136.
46. Doizi S, Letendre J, Bonneau C, et al. Comparative study of the treatment of renal stones with flexible ureterorenoscopy in normal weight, obese, and morbidly obese patients. Urology. 2015;85:38\u201344.
47. Sari E, Tepeler A, Yuruk E, et al. Effect of the body mass index on outcomes of flexible ureterorenoscopy. Urolithiasis. 2013;41:499\u2013504.
48. Caskurlu T, Atis G, Arikan O, Pelit ES, Kilic M, Gurbuz C. The impact of body mass index on the outcomes of retrograde intrarenal stone surgery. Urology. 2013;81(3):517\u201321.
49. Delorme G, Huu YN, Lillaz J, Bernardini S, Chabannes E, Guichard G, et al. Ureterorenoscopy with holmium-yttrium- aluminum-garnet fragmentation is a safe and efficient technique for stone treatment in patients with a body mass index superior to 30 kg\/m2. J Endourol. 2012;26(3):239\u201343.
50. Fuller A, Razvi H, Denstedt JD, et al. The Clinical Research Office of the Endourological Society percutaneous nephrolithotomy glob- al study: outcomes in the morbidly obese patient – a case control analysis. Can Urol Assoc J. 2014;8(5\u20136 JUNE):E393\u2013E97.
51. Alyami FA, Skinner TAA, Norman RW. Impact of body mass index on clinical outcomes associated with percutaneous nephrolithotomy. Can Urol Assoc J. 2013;7:E197\u2013201.
52. Torrecilla Ortiz C, Meza Martinez AI, Vicens Morton AJ, et al. Obesity in percutaneous nephrolithotomy. Is body mass index real- ly important? Urology. 2014;84:538\u201342.
53. Pearle MS, Goldfarb DS, Assimos DG, Curhan G, Denu-Ciocca CJ, Matlaga BR, et al. Medical management of kidney stones: AUA guideline. J Urol. 2014;192:316\u201324.
54. Skolarikos A, Straub M, Knoll T, et al. Metabolic evaluation and recurrence prevention for urinary stone patients: EAU guidelines. Eur Urol. 2015;67:750\u201363.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Inkst\u0173 akmenlig\u0117 \u2013 tai liga, i\u0161sivystanti \u0161lapimo takuose nus\u0117dus \u0161lapimo druskoms ir i\u0161 j\u0173 susidarius akmenims. Kartais liga b\u016bna besimptom\u0117 [1], ta\u010diau dauguma inkst\u0173 akmenlige sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 turi b\u016bti gydomi atliekant brangias chirurgines proced\u016bras. Kadangi sergan\u010di\u0173j\u0173 inkst\u0173 akmenlige pacient\u0173 daug\u0117ja, did\u0117ja ir sveikatos prie\u017ei\u016bros na\u0161ta pasauliui [2, 3]. Manoma, kad vienas veiksni\u0173, prisidedan\u010di\u0173 prie did\u0117jan\u010dio sergamumo inkst\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68964,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[27912],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68963","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-inkstu-akmenlige","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68963","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68963"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68963\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68964"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68963"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68963"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68963"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68963"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68963"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}