{"id":6897,"date":"2016-02-01T16:29:44","date_gmt":"2016-02-01T16:29:44","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-02-01T16:32:25","modified_gmt":"2016-02-01T16:32:25","slug":"trumpa-migrenos-ir-jos-gydymo-apzvalga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/trumpa-migrenos-ir-jos-gydymo-apzvalga\/6897\/","title":{"rendered":"Trumpa migrenos ir jos gydymo ap\u017evalga"},"content":{"rendered":"

Jei pacientas skund\u017eiasi galvos skausmo priepuoliais, kurie sukelia pykinim\u0105, v\u0117mim\u0105, \u0161i\u0173 prie\u00adpuoli\u0173 metu j\u012f erzina \u0161viesa, triuk\u0161mas, o skausmas toks stiprus, kad trukdo u\u017esiimti kasdiene vei\u00adkla, tik\u0117tina, kad jis serga migrena. Neseniai atlikti vaizdiniai tyrimai rodo, kad liga paveikia gal\u00advos smegen\u0173 funkcijas ir strukt\u016br\u0105 (d\u0117l genetin\u0117s predispozicijos ar besikartojan\u010di\u0173 priepuoli\u0173).<\/b><\/p>\n

Migrena \u2013 da\u017enas sutrikimas <\/b><\/p>\n

Migrena \u2013 galvos smegen\u0173 sutrikimas, kuriam b\u016bdingi pasikartojantys vidutinio ar sunkaus galvos skausmo priepuoliai. \u0160is skausmas yra pulsuojan\u00ad\u010dio pob\u016bd\u017eio, da\u017eniausiai apima vien\u0105 galvos pus\u0119 ir trunka 4\u201372 val. Skausmas sukelia pykinim\u0105, v\u0117\u00admim\u0105, skausmo metu pasirei\u0161kia \u0161viesos ir triuk\u0161\u00admo baim\u0117. Jis sustipr\u0117ja nuo \u012fprastos fizin\u0117s veiklos.<\/p>\n

Migrena \u2013 gan\u0117tinai da\u017enas sutrikimas. Apytiks\u00adliai 1 moteris i\u0161 4 ir 1 vyras i\u0161 12 kuriuo nors gyve\u00adnimo metu suserga migrena. Pirm\u0105kart ji da\u017eniausiai pasirei\u0161kia vaikyst\u0117je ar jaunyst\u0117je, nors labiausiai migrena vargina 35\u201345 met\u0173 \u017emones.<\/p>\n

Kai kuriuos asmenis migrenos priepuoliai var\u00adgina gana da\u017enai \u2013 net keliskart per savait\u0119, kai ku\u00adriuos retkar\u010diais \u2013 1\u20132 kartus per metus. Kartais mi\u00adgrenos priepuoliai pasirei\u0161kia kas kelerius metus. Pasitaiko, kad sulaukus vyresnio am\u017eiaus, migrenos priepuoliai liaujasi, ta\u010diau migrena gali varginti ir be paliovos \u2013 vis\u0105 gyvenim\u0105. Vidutin\u0117 negydomos migrenos priepuolio trukm\u0117 \u2013 18 val., o priepuoliai pasirei\u0161kia 1 kart\u0105 per m\u0117nes\u012f.<\/p>\n

Nepaisant to, kad \u0161is sutrikimas labai trikdo \u012fprast\u0105 gyvenimo ritm\u0105, kartais \u012f j\u012f \u017evelgiama pro pir\u0161tus. Galb\u016bt taip yra d\u0117l to, kad migrenos prie\u00adpuoliai nesukelia gr\u0117sm\u0117s gyvybei, o gyvenimas tarp priepuoli\u0173 gali b\u016bti visi\u0161kai visavertis.<\/p>\n

Migrena paprastai nesunkiai nustatoma pagal jai b\u016bdingus simptomus. Nors b\u016bna, kad kai ku\u00adriuos asmenis vargina ne tokie akivaizd\u016bs migre\u00adnai b\u016bdingi simptomai. Tokiais atvejais svarbu atlikti tyrimus, norint atmesti galimas kitas gal\u00advos skausm\u0173 prie\u017eastis ar pasirei\u0161kian\u010dius simp\u00adtomus (laikino aklumo prie\u017eastis gali b\u016bti ne vien tinklain\u0117s migrena).<\/p>\n

Da\u017enai su migrena painiojami \u012ftampos tipo gal\u00advos skausmai. Tokius skausmus kartkart\u0117mis pa\u00adtiria dauguma \u017emoni\u0173. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad ir mi\u00adgrenos varginami asmenys gali patirti \u012ftampos tipo galvos skausmus.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Migrenos r\u016b\u0161ys <\/b><\/p>\n

Yra i\u0161skiriama \u012fvairi\u0173 migrenos r\u016b\u0161i\u0173 (1 lente\u00adl\u0117je <\/i>pateiktos migrenos r\u016b\u0161ys pagal Tarptautin\u0117s statistin\u0117s lig\u0173 ir sveikatos sutrikim\u0173 klasifikacijos de\u0161imt\u0105j\u012f pataisyt\u0105 ir papildyt\u0105 leidim\u0105 (Australi\u00adjos modifikacija) <\/i>(TLK-10-AM)). I\u0161 j\u0173 pagrindin\u0117s ir da\u017eniausios yra 2: migrena be auros (dar vadina\u00adma paprast\u0105ja migrena) ir migrena su aura (dar va\u00addinama klasikine migrena).<\/p>\n

Pasitaiko ir kit\u0173, kiek retesni\u0173 migrenos r\u016b\u0161i\u0173: \u00b7 periodiniai vaikyst\u0117s sindromai (pvz., ciklinis (pasikartojantis tam tikru da\u017eniu) v\u0117mimas, pilvo migrena, kt.), da\u017enai rodantys, kad, sulaukus vyresnio am\u017eiaus, pasireik\u0161 migrena; \u00b7 tinklain\u0117s migrena (be kit\u0173 po\u017eymi\u0173, jos metu pasirei\u0161kia vienos akies reg\u0117jimo sutrikimai). Tin\u00adklain\u0117s migrena kartais dar vadinama aki\u0173 migrena; \u00b7 oftalmoplegin\u0117 migrena. Migrenos priepuolio metu pasirei\u0161kia su akimis \/ reg\u0117jimu susij\u0119 simptomai: dvejinimasis akyse, aki\u0173 vok\u0173 u\u017ekritimas, aki\u0173 paraly\u017eius, kiti reg\u0117jimo su\u00adtrikimai.<\/p>\n

Yra ir kit\u0173 migrenos r\u016b\u0161i\u0173 ar jos komplikaci\u00adj\u0173, pavyzd\u017eiui, l\u0117tin\u0117 migrena ar migrenos sukel\u00adti traukuliai, kt. L\u0117tin\u0117 migrena nustatoma tada, kai galvos skausmas pasirei\u0161kia 15 ar net daugiau die\u00adn\u0173 per m\u0117nes\u012f ir didesn\u0119 j\u0173 dal\u012f diagnozuojama mi\u00adgrena. B\u016bna, kad migrenos aura i\u0161provokuoja trau\u00adkuli\u0173 priepuolius \u2013 jei jie \u012fvyksta per 1 val. nuo au\u00adros, laikoma, kad \u0161iuos traukulius suk\u0117l\u0117 migrena.<\/p>\n

\"Trumpa<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Migrenos be auros simptomai <\/b><\/p>\n

Migrena be auros \u2013 da\u017eniausia migrenos r\u016b\u0161is. Jai esant, pacient\u0105 vargina skausmas su \u017eemiau apra\u0161ytais papildomais simptomais, prasidedantis be joki\u0173 i\u0161\u00adankstini\u0173 \u0161\u012f priepuol\u012f prana\u0161aujan\u010di\u0173 po\u017eymi\u0173. Taigi migrenai be auros b\u016bdingas galvos skausmas da\u017e\u00adniausiai (nors neb\u016btinai) apima vien\u0105 galvos pus\u0119, paprastai skauda kakt\u0105 ar galvos \u0161onin\u0119 dal\u012f. Kar\u00adtais skausmas prasideda vienoje galvos pus\u0117je ir po to i\u0161plinta, apimdamas vis\u0105 galv\u0105. Sustipr\u0117ja judi\u00adnant galv\u0105. Ligonis jau\u010dia vidutin\u012f ar stipr\u0173 skaus\u00adming\u0105 pulsavim\u0105 ar tvink\u010diojim\u0105. Da\u017eniausiai gal\u00adv\u0105 skaud\u0117ti pradeda ryte, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 skausmas gali prasid\u0117ta bet kuriuo paros metu \u2013 dien\u0105 ar nak\u00adt\u012f. Paprastai jis stipr\u0117ja ir tampa intensyviausias po 2\u201312 val., v\u0117liau palaipsniui rimsta. Bet, kaip min\u0117\u00adta, skausmas gali trukti net iki 72 val. B\u016bna ir kit\u0173 simptom\u0173: pykinimas, v\u0117mimas, \u0161viesos ir gars\u0173 ne\u00adtoleravimas (baim\u0117), norisi ramiai gul\u0117ti tamsiame kambaryje. Kartais b\u016bna: neai\u0161kus reg\u0117jimas, sun\u00adku susikaupti, \u201eu\u017esikim\u0161usi\u201c nosis, alkio jausmas, viduriavimas, pilvo skausmas, pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161lapini\u00admasis, i\u0161balimas, prakaitavimas, galvos odos jau\u00adtrumas, \u0161al\u010dio ar kar\u0161\u010dio poj\u016b\u010diai.<\/p>\n

Migrena su aura <\/b><\/p>\n

\u0160ios migrenos simptomai tokie pat, kaip apra\u0161yto\u00adsios auk\u0161\u010diau, bet dar b\u016bna ir aura \u2013 b\u016bsim\u0105 skausmo priepuol\u012f prana\u0161aujantys po\u017eymiai. Auros b\u016bna \u012fvai\u00adrios ir pasirei\u0161kia nevienodai: b\u016bna, kad aura visada tokia pat, kartais ji kinta, kartais vienos r\u016b\u0161ies aura seka paskui kit\u0105, pan. Kiekviena aura da\u017eniausiai trun\u00adka kelet\u0105 minu\u010di\u0173, ta\u010diau gali t\u0119stis ir vis\u0105 valand\u0105. Aura pasirei\u0161kia dar iki skausmo prasid\u0117jimo. Gal\u00advos skausmas atsiranda ma\u017edaug per valand\u0105 nuo tada, kai baigiasi aura, ta\u010diau gali atsirasti ir v\u0117liau ar i\u0161 kar\u00adto po auros. B\u016bna atvej\u0173, kad pasirei\u0161kia vien aura. Reikia pamin\u0117ti, kad dauguma \u017emoni\u0173, kuriuos var\u00adgina migrena su aura, gali patirti ir migren\u0105 be auros. Ma\u017edaug 1 i\u0161 4 sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161ia liga patiria ir aur\u0105. Da\u017eniausiai pasitaiko regimoji aura. Jos metu i\u0161 dalies ir laikinai gali sutrikti reg\u0117jimas, gali b\u016bti ma\u00adtomi \u0161viesos blyksniai, atrodo taip, kad aplinkos daik\u00adtai tarsi virpa, kei\u010diasi. Antroji pagal da\u017enum\u0105 aura pasirei\u0161kia jutimi\u00adniais simptomais. \u017dmogus jau\u010dia tarsi adat\u0117li\u0173 bady\u00adm\u0105. B\u016bna, kad vargina tirpimas, kuris paprastai prasi\u00addeda pla\u0161takose. Jos ima tirpti, tirpimas kyla rankomis auk\u0161tyn, apima veid\u0105, l\u016bpas, lie\u017euv\u012f, kartais \u2013 kojas.<\/p>\n

Tre\u010dioji pagal da\u017enum\u0105 aura pasirei\u0161kia kalbos sutrikimais. B\u016bna ir kit\u0173 aur\u0173: jau\u010diami ne\u012fprasti kvapai, \u017emogui labai norisi tam tikro maisto, o kartais as\u00admuo jau\u010diasi ne\u012fprastai gerai. Gali varginti ir kiti ne\u00ad\u012fprasti poj\u016b\u010diai.<\/p>\n

L\u0117tin\u0117 migrena <\/b><\/p>\n

Apie 4 proc. vis\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 patiria l\u0117tin\u012f galvos skausm\u0105, o skausmo priepuolius \u2013 15 dien\u0173 per m\u0117\u00adnes\u012f ir net da\u017eniau. Net pus\u0117 vis\u0173 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 serga l\u0117\u00adtine migrena, o kita pus\u0117 ken\u010dia nuo l\u0117tinio \u012ftampos tipo galvos skausmo.<\/p>\n

L\u0117tin\u0117 migrena nustatoma tada, kai:<\/p>\n

\u00b7 galvos skausmas pasirei\u0161kia \u226515 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f ir trunka bent 3 m\u0117nesius;<\/p>\n

\u00b7 8 dienas i\u0161 j\u0173 skausmas atitinka migrenos be auros kriterijus arba tuo metu vartojami specifiniai vaistai nuo migrenos;<\/p>\n

\u00b7 galvos skausmo prie\u017eastis n\u0117ra vaist\u0173 vartojimas. L\u0117tin\u0117 migrena sukelia didel\u0119 negali\u0105, nes beveik pus\u0119 m\u0117nesio \u017emog\u0173 vargina galvos skausmas, d\u0117l ku\u00adrio tenka praleisti darb\u0105, pamokas, sunku u\u017esiimti bet kokia nam\u0173 veikla ir pan.<\/p>\n

Moter\u0173 migrenos ypatumai <\/b><\/p>\n

Yra moter\u0173, kurioms migrena pasirei\u0161kia prie\u0161 pat menstruacijas ar j\u0173 metu. Manoma, kad migre\u00adn\u0105 i\u0161provokuoja staigus estrogen\u0173 suma\u017e\u0117jimas prie\u0161 m\u0117nesines. Norint teisingai diagnozuoti toki\u0105 migre\u00adn\u0105, verta pacient\u0117s papra\u0161yti kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 pildyti migrenos priepuoli\u0173 pasirei\u0161kimo ir menstruacij\u0173 ci\u00adklo dienora\u0161t\u012f.<\/p>\n

\u0160ioms moterims migrenos simptomai paprastai palengv\u0117ja n\u0117\u0161tumo metu, nes tuomet estrogen\u0173 kie\u00adkis nekinta. Ta\u010diau art\u0117jant menopauzei, migrenos priepuoliai gali pada\u017en\u0117ti d\u0117l estrogen\u0173 kiekio svy\u00ad<\/p>\n

ravim\u0173. Pra\u0117jus klimakteriniam periodui, kai estroge\u00adn\u0173 kiekis nusistovi, migrenos priepuoliai v\u0117l nyksta.<\/p>\n

\"Trumpa<\/p>\n

Migren\u0105 skatinantys veiksniai <\/b><\/p>\n

Kai kuriems asmenims galima nustatyti veiksnius, provokuojan\u010dius migrenos priepuolius (2 lentel\u0117<\/i>): \u00b7 maistas arba su mityba susij\u0119 veiksniai: dietos laikymasis, nereguliari mityba, s\u016bris, \u0161okoladas, raudonasis vynas, citrusiniai vaisiai, maistas, ku\u00adriame yra tiramino (maisto papildo); \u00b7 aplinkos veiksniai: tabako d\u016bmai (prir\u016bkytas kambarys), ry\u0161kios \u0161viesos, ekrano mirg\u0117jimas (televizoriaus, kt.), triuk\u0161mas, stipr\u016bs ir a\u0161tr\u016bs kvapai, kar\u0161tis, kt.; \u00b7 psichologiniai veiksniai: depresija, nerimas, pyktis, nuovargis, stresas. Ir, atvirk\u0161\u010diai \u2013 kai kuriems as\u00admenims migrena pasirei\u0161kia atsipalaidavus, poilsio metu (savaitgalio migrena); \u00b7 vaistai: pakaitin\u0117 hormon\u0173 terapija, kai kurie mig\u00addomieji, kontraceptiniai vaistai; \u00b7 kiti: menstruacijos, darbas pamainomis, miego re\u017eimo poky\u010diai, ilgos kelion\u0117s, menopauz\u0117, kt.<\/p>\n

Nustatyti rizikos veiksnius gali pad\u0117ti migrenos dienora\u0161\u010dio pildymas, kuriame pacientas \u017eymi migre\u00adnos pasirei\u0161kimo dienas ir savo dienotvark\u0119: kaip ir k\u0105 dirbo, kokius i\u0161gyvenimus patyr\u0117, pasi\u017eymi, k\u0105 valg\u0117, pan. Taip gali paai\u0161k\u0117ti prie\u017eastys, provokuojan\u010dios migrenos priepuol\u012f. Provokuojan\u010dius migren\u0105 veiksnius nustatyti n\u0117ra taip lengva, net ir pildant dienora\u0161t\u012f, nes turi sutapti ke\u00adletas veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, raudonojo vyno vartojimas menstruacij\u0173 metu. Kai kuriems asmenims dienora\u0161\u010dio pildymas su\u00adkelia didel\u012f nerim\u0105 ir papildom\u0105 stres\u0105, ypa\u010d tuomet, kai n\u0117ra smulkmeni\u0161ko dienotvark\u0117s apra\u0161ymo ir pro\u00advokuojan\u010di\u0173 migren\u0105 veiksni\u0173 nustatyti nepavyksta.<\/p>\n

Gydymas vaistais <\/b><\/p>\n

Migrenos gydymas skiriamas \u012f 2 dalis: priepuoli\u0173 ir profilaktin\u012f gydym\u0105. Jei priepuoliai lengvi ar vidu\u00adtinio stiprumo ir pacient\u0105 vargina ne da\u017eniau kaip 1 ar 2 kartus per m\u0117nes\u012f, gydomi tik migrenos priepuoliai.<\/p>\n

Jei migrena labai sunki, trukdo darbui, mokslui, priepuoliai pasirei\u0161kia da\u017eniau nei 2 kartus per m\u0117\u00adnes\u012f, sunkiai pasiduoda gydomi arba pacient\u0105 vargi\u00adna sunkios ir ilgos auros, tada b\u016btina skirti ir profilak\u00adtin\u012f gydym\u0105.<\/p>\n

Migrenos priepuoliams gydyti gali b\u016bti skiriami keli\u0173 grupi\u0173 vaistai: \u00b7 vaistai nuo skausmo; \u00b7 nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU);<\/p>\n

\u00b7 vaistai, slopinantys pykinim\u0105 ir v\u0117mim\u0105;<\/p>\n

\u00b7 sud\u0117tiniai preparatai;<\/p>\n

\u00b7 skalsi\u0173 alkaloidai (Lietuvoje neregistruoti);<\/p>\n

\u00b7 vaistai nuo migrenos \u2013 triptanai;<\/p>\n

\u00b7 kiti vaistai (valproatai, narkotiniai analgetikai \u2013 nelabai veiksmingi, skiriami retai).<\/p>\n

Vaistai nuo skausmo. <\/i>Migren\u0105 veiksmingai lengvina tokie vaistai, kaip paracetamolis ar aspi\u00adrinas. Vaistai nuo skausmo gerai apmal\u0161ina skaus\u00adm\u0105 ar visi\u0161kai j\u012f nuslopina. Ta\u010diau dauguma asmen\u0173 vaist\u0173 nuo skausmo nevartoja, laukdami, kol skaus\u00admas taps labai intensyvus. Tokiu atveju vaistai nuo skausmo padeda menkai.<\/p>\n

Vaist\u0173 nuo skausmo reikia suvartoti pakankam\u0105 doz\u0119: suaugusiesiems \u2013 1 000 mg aspirino (pvz., \u012fprastai 2 tablet\u0117s po 500 mg) ar 1 000 mg parace\u00adtamolio (\u012fprastai 2 tablet\u0117s po 500 mg). Jei reikia, tokia pati doz\u0117 suvartojama pakartotinai po 6 val. Reikia \u012fsid\u0117m\u0117ti, kad negalima suvartoti daugiau nei 4 000 mg \u0161i\u0173 vaist\u0173 per par\u0105 (\u22648 tabletes per par\u0105 (500 mg)). Dar naudingiau d\u0117l greitesnio poveikio b\u016bt\u0173 vartoti tirpi\u0105sias tabletes.<\/p>\n

2010 metais apra\u0161yto tyrimo duomenys skelbia, kad pakankama aspirino doz\u0117 ma\u017edaug per 2 val. smarkiai suma\u017eina migrenos skausm\u0105 daugiau nei pusei jo vartojusi\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n

NVNU <\/i>taip pat gerai mal\u0161ina migrenos skaus\u00adm\u0105 (deksketoprofenas, diklofenakas, ibuprofenas, nimesulidas, kt.).<\/p>\n

Galima vartoti sud\u0117tinius vaistus<\/i>, t. y. auk\u0161\u010diau pamin\u0117t\u0173 vaist\u0173 \u2013 aspirino ir paracetamolio \u2013 de\u00adrin\u012f su metoklopramidu, kofeinu ir kitais prepara\u00adtais. Vaist\u0173 deriniai sukurti tam, kad mal\u0161int\u0173 ne tik<\/p>\n

skausm\u0105, bet ir kitus migrenos priepuolio metu pa\u00adsirei\u0161kian\u010dius simptomus. Kartais metoklopramido gydytojas paskiria atskirai pykinimui ir v\u0117mimui, pasirei\u0161kiantiems migrenos metu, slopinti.<\/p>\n

Triptanai <\/i>(frovatriptanas, sumatriptanas, zolmi\u00adtriptanas, naratriptanas, rizatriptanas, almotriptanas, eletriptanas) sukurti migrenai gydyti ir \u0161iuo metu tai yra veiksmingiausi vaistai.<\/p>\n

Triptanai \u0161iek tiek skiriasi, pavyzd\u017eiui, vienas tinkamesnis l\u0117tinei, kitas \u2013 menstruacinei migrenai gydyti. Kartais verta pagalvoti, koki\u0105 triptano for\u00adm\u0105 skirti, pavyzd\u017eiui, pur\u0161kiamieji \u012f nos\u012f triptanai labai tinka pacientams, kuriuos migrenos priepuo\u00adlio metu vargina pykinimas, v\u0117mimas (jiems sunku nuryti vaist\u0105, vaistas i\u0161vemiamas).<\/p>\n

Triptanai, skirtingai nuo min\u0117t\u0173 vaist\u0173, yra veiks\u00admingi pavartojus bet kuriuo migrenos priepuolio lai\u00adkotarpiu. Nepaisant to, vartoti j\u0173 rekomenduojama migrenos priepuolio prad\u017eioje, nes b\u016btent tada jie yra veiksmingiausi. Svarbu triptanais nepiktnaud\u017eiau\u00adti ir nevartoti ilgiau nei 9\u201312 dien\u0173 per m\u0117nes\u012f. Il\u00adgesnis bet kurio triptano vartojimas pavojingas d\u0117l jo sukeliam\u0173 nepageidaujamo poveikio rei\u0161kini\u0173 ir ilgai vartojamas gali pats sukelti galvos skausm\u0105.<\/p>\n

Migrenos gydymas yra individualizuotas, tod\u0117l tenka apsi\u0161arvuoti kantrybe ir pacientui, ir gydyto\u00adjui. Praeina ne viena savait\u0117, kol pavyksta i\u0161siai\u0161\u00adkinti rizikos veiksnius, tinkamai sureguliuoti mity\u00adb\u0105 ar parinkti veiksming\u0105 vaist\u0105.<\/p>\n

Pasitaiko, kad migrenos varginamiems paci\u00adentams i\u0161sivysto nerimas, depresija ar panikos priepuoliai. \u0160ioms b\u016bsenoms gydyti taip pat yra vaist\u0173, kurie tinka ir profilaktiniam migrenos gy\u00addymui.<\/p>\n

Profilaktinis migrenos gydymas <\/b><\/p>\n

Jei pacient\u0105 vargina stipr\u016bs ir da\u017eni migrenos priepuoliai, trikdantys kasdien\u012f gyvenim\u0105, moksl\u0105 ir darbingum\u0105, arba ilgos ir sunkios auros, reikalin\u00adgas profilaktinis gydymas. Galb\u016bt jis visi\u0161kai nepa\u00add\u0117s \u012fveikti migrenos priepuoli\u0173, ta\u010diau bent jau su\u00adma\u017eins skausmo atak\u0173 stiprum\u0105 ir da\u017en\u012f.<\/p>\n

Profilaktinis gydymas susideda i\u0161 \u0161vietimo ir vaist\u0173 vartojimo. Pacientas turi pa\u017einti savo lig\u0105, i\u0161\u00adsiai\u0161kinti, kokie yra skausm\u0105 provokuojantys veiks\u00adniai, stengtis j\u0173 vengti, laikytis tinkamos dienotvar\u00adk\u0117s, darbo ir poilsio re\u017eimo, reguliariai ir pakan\u00adkamai miegoti (nepersimiegoti!), mank\u0161tintis, b\u016bti gryname ore, tinkamai maitintis, mokytis atsipalai\u00adduoti esant \u012ftampai.<\/p>\n

Profilaktiniam gydymui skiriam\u0173 vaist\u0173 veiki\u00admo mechanizm\u0173 esama daug, ta\u010diau akcentuojama, kad svarbiausi yra 2 taikiniai: \u017eievinio su\u017eadinimo slopinimas ir nocicepcin\u0117s dismoduliacijos atk\u016bri\u00admas. Profilaktiniam migrenos gydymui da\u017eniausiai skiriama (pirmo pasirinkimo vaistai): beta adreno\u00adblokatori\u0173 (pvz., propranololis, metaprololis, timo\u00adlolis), kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173 (flunarizinas), vaist\u0173 nuo epilepsijos (valproatai, topiramatas).<\/p>\n

Taip pat si\u016bloma skirti amitriptilino (triciklis antidepresantas), venlafaksino (antidepresantas), naprokseno (NVNU) ir kit\u0173 vaist\u0173. Keletas tyrim\u0173 nurodo, kad migrenos profilaktikai efektyv\u016bs atipi\u00adniai vaistai nuo psichoz\u0117s, botulino toksinas ir net maisto papildai.<\/p>\n

Reikia tur\u0117ti omenyje, kad profilaktinio gydy\u00admo poveikis pasirei\u0161kia tik po 4 savai\u010di\u0173, o gydy\u00adti b\u016btina bent 2\u20134 m\u0117nesius. Kartais si\u016bloma pro\u00adfilaktin\u012f gydym\u0105 t\u0119sti net 6 ar 12 m\u0117nesi\u0173. Taigi prad\u0117jus \u0161\u012f gydym\u0105, taip pat reikia b\u016bti kantriems. B\u016bna, kad nepadeda vienas vaistas, tuomet reikia j\u012f keisti kitu.<\/p>\n

Vaist\u0173 vartojimas nutraukiamas palaipsniui ma\u00ad\u017einant j\u0173 dozes ir stebint savijaut\u0105. Da\u017eniausiai mi\u00adgrenos priepuoliai b\u016bna retesni ir lengvesni. Jei il\u00adgainiui b\u016bkl\u0117 v\u0117l ima prast\u0117ti, gali tekti i\u0161 naujo pra\u00add\u0117ti profilaktin\u012f gydym\u0105.<\/p>\n

Prad\u0117jus vartoti profilaktin\u012f vaist\u0105, b\u016bt\u0173 nau\u00addinga pildyti migrenos dienora\u0161t\u012f \u2013 tuomet tiksliai \u012fvertinama, d\u0117l kurio vaisto poveikio, kiek suret\u0117jo ir palengv\u0117jo priepuoliai. Laikoma, kad profilakti\u00adnis gydymas yra veiksmingas, jei priepuoli\u0173 skai\u00ad\u010dius suma\u017e\u0117ja 50 proc. Reikia tur\u0117ti omenyje, kad migrenos priepuo\u00adliai, skiriant \u0161\u012f gydym\u0105, gali kartotis. Tyrimai rodo, kad \u0161iuo metu si\u016blomas profilaktinis gydymas nepa\u00adkankamai efektyvus. Tikimasi, kad bus i\u0161rasti spe\u00adcifi\u0161kesni vaistai.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Apibendrinimas <\/b><\/p>\n