{"id":69011,"date":"2023-01-27T06:10:37","date_gmt":"2023-01-27T08:10:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69011\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-02-03T05:17:18","modified_gmt":"2023-02-03T07:17:18","slug":"aktualus-klausimai-apie-vakcinacija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/aktualus-klausimai-apie-vakcinacija\/69011\/","title":{"rendered":"Aktual\u016bs klausimai apie vakcinacij\u0105<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

1. Ar galite pla\u010diau papasakoti, kokios yra vadinamosios gyvosios ir negyvosios vakcinos? Ar galima sakyti, kad gyvosios vakcinos yra pavojingesn\u0117s?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pasaulyje yra naudojamos \u012fvairios vakcinos. Bendros vakcin\u0173 klasifikacijos n\u0117ra, ta\u010diau jos gali b\u016bti skirstomos \u012f 2 pagrindines r\u016b\u0161is \u2013 gyv\u0105sias susilpnintas (atenuotas) ir inaktyvintas vakcinas. \u0160i\u0173 vakcin\u0173 savyb\u0117s ir veikimo mechanizmai skiriasi.<\/p>\n\n\n\n

Gyv\u0173j\u0173 susilpnint\u0173 vakcin\u0173<\/strong> sud\u0117tyje yra nedidel\u0117 gyvo (laukinio<\/em>), ta\u010diau laboratorijoje susilpninto ligos suk\u0117l\u0117jo (viruso ar bakterijos) doz\u0117. \u012eskiepijus toki\u0105 vakcin\u0105 \u012f \u017emogaus organizm\u0105, joje esantis mikroorganizmas geba daugintis\u00a0\u2013 stimuliuojama \u017emogaus imunin\u0117 sistema bei imuninis atsakas. <\/p>\n\n\n\n

Taip sukuriamas imunitetas nuo konkre\u010dios ligos. \u012eskiepijus gyv\u0105j\u0105 susilpnint\u0105 vakcin\u0105, besiformuojantis imuninis atsakas \u017emogaus organizme yra beveik identi\u0161kas atsakui, kuris formuojasi nat\u016braliai u\u017esikr\u0117tus konkre\u010dia infekcija. Imunin\u0117 sistema \u012f susilpnint\u0105 ligos suk\u0117l\u0117j\u0105 reaguoja taip pat kaip ir \u012f nat\u016bral\u0173, tod\u0117l yra sukuriamas ilgalaikis imunitetas. D\u0117l tokio vakcinos veikimo mechanizmo ilgalaikis imunitetas da\u017eniausiai yra suformuojamas viena gyvosios vakcinos doze, i\u0161skyrus geriam\u0105sias vakcinas. <\/p>\n\n\n\n

Praktikoje yra pasteb\u0117ta, kad keliems procentams populiacijos po pirmosios gyvosios inaktyvintos tym\u0173, parotito, raudonuk\u0117s (MMR) ir v\u0117jaraupi\u0173 vakcinos doz\u0117s imuninis atsakas nesiformuoja. Siekiant u\u017etikrinti pakankam\u0105 imuninio atsako susidarym\u0105, rekomenduojama \u012fskiepyti 2 min\u0117t\u0173 gyv\u0173j\u0173 vakcin\u0173 dozes.<\/p>\n\n\n\n

Nors gyvojoje vakcinoje yra gyvas susilpnintas ligos suk\u0117l\u0117jas, kuris \u017emogaus organizme dauginasi, da\u017eniausiai jis ligos, kuri\u0105 gal\u0117t\u0173 sukelti tas pats suk\u0117l\u0117jas, esantis gamtoje, nesukelia. Retais atvejais \u012fskiepyta gyvoji vakcina gali sukelti lig\u0105, ta\u010diau ji b\u016bna daug \u0161velnesn\u0117 nei tikroji nat\u016brali<\/em> infekcija. Tai yra priskiriama nepageidaujamoms vakcinos reakcijoms, kurios yra nurodytos kiekvienos vakcinos apra\u0161e. <\/p>\n\n\n\n

Pamin\u0117tina, kad imunosupresij\u0105 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 (sergan\u010di\u0173 leukemijomis, vartojan\u010di\u0173 imunosupresinius vaistus, sergan\u010di\u0173 \u017dIV infekcija, kt.) organizme \u012fskiepytas gyvosios vakcinos susilpnintas ligos suk\u0117l\u0117jas gali imti nekontroliuojamai daugintis ir sukelti sunkias ar net mirtinas komplikacijas, tod\u0117l \u0161iems asmenims gyvosios vakcinos yra kontraindikuotinos ir neskirtinos. <\/p>\n\n\n\n

N\u0117\u0161\u010diosioms gyvosios vakcinos taip pat yra kontraindikuotinos d\u0117l esamos teorin\u0117s rizikos perduoti virus\u0105 per placent\u0105 vaisiui, kurio imunin\u0117 sistema dar yra nebrandi.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu gyvosios susilpnintos vakcinos naudojamos skiepijant nuo tym\u0173, parotito, raudonuk\u0117s (MMR vakcina), v\u0117jaraupi\u0173, geltonojo drugio, rotavirusin\u0117s infekcijos, BCG vakcina.<\/p>\n\n\n\n

Inaktyvintos vakcinos\u00a0<\/strong>\u2013 tai negyvosios vakcinos, gaminamos inaktyvinant bakterijas ar virusus kar\u0161\u010diu ir\u00a0\/\u00a0ar chemin\u0117mis med\u017eiagomis. \u0160iose vakcinose gali b\u016bti visas negyvas mikroorganizmas ar tik tam tikri i\u0161gryninti j\u0173 komponentai. Inaktyvintose vakcinose mikroorganizmai yra negyvi, tod\u0117l negali daugintis, ta\u010diau \u0161i\u0173 vakcin\u0173 sud\u0117tyje yra pakankamas kiekis nepakitusi\u0173 mikroorganizm\u0173 pavir\u0161iaus antigen\u0173, kurie sukelia imunin\u012f atsak\u0105 \u017emogaus organizme. <\/p>\n\n\n\n

Siekiant suformuoti pakankam\u0105 imunitet\u0105, b\u016btina \u012fskiepyti kelias inaktyvintas vakcinos dozes. Pirmoji doz\u0117 tik informuoja<\/em> imunin\u0119 sistem\u0105, o kitos jau aktyvina imunin\u012f atsak\u0105 ir formuoja imunitet\u0105. Kitaip nei \u012fskiepijus gyv\u0105j\u0105 vakcin\u0105, kai imuninio atsako procesai yra labai pana\u0161\u016bs \u012f vykstan\u010dios nat\u016bralios infekcijos metu (jame dalyvauja ir l\u0105stelinis, ir humoralinis imuninis atsakas), \u012fskiepijus inaktyvint\u0105 vakcin\u0105 da\u017eniausiai aktyvinamas tik humoralinis imuninis atsakas.<\/p>\n\n\n\n

L\u0105stelinio imuninio atsako inaktyvintos vakcinos nesukelia ar j\u012f aktyvina labai nedaug. D\u0117l humoralinio imuninio atsako aktyvinimo susidar\u0119 antik\u016bn\u0173 titrai kraujyje b\u0117gant laikui ma\u017e\u0117ja. Tod\u0117l kelios vakcinos doz\u0117s, \u012fskiepytos vaikyst\u0117je, sudaro pakankam\u0105 imunitet\u0105 tik tam tikram laikotarpiui, ta\u010diau apsauga nuo infekcijos nesit\u0119sia vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Norint u\u017etikrinti pakankam\u0105 ilgalaik\u0119 apsaug\u0105 nuo konkre\u010dios infekcijos, reikalingos papildomos stiprinamosios inatyvint\u0173 vakcin\u0173 doz\u0117s. Kadangi inaktyvintose vakcinose mikroorganizmai yra negyvi ir \u012fskiepyti \u012f \u017emogaus organizm\u0105 negali daugintis, \u0161ios vakcinos negali sukelti infekcijos net ir imunosupresuotiems asmenims.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu inaktyvintos vakcinos naudojamos skiepijant nuo meningokokin\u0117s ir pneumokokin\u0117s infekcij\u0173, B tipo Haemophilus influenzae<\/em> sukeliamos invazin\u0117s infekcijos, difterijos, stablig\u0117s, kokliu\u0161o, hepatito A, hepatito B, poliomielito, gripo, erkinio encefalito, gimdos kaklelio v\u0117\u017eio, juosian\u010diosios p\u016bslelin\u0117s, viduri\u0173 \u0161iltin\u0117s, choleros, japoni\u0161kojo encefalito.<\/p>\n\n\n\n

Vakcinacija (tiek gyvosiomis, tiek inaktyvintomis vakcinomis) yra laikoma tinkamiausia<\/strong> ir patikimiausia apsauga nuo pavojing\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173. Vakcin\u0173 tinkamumo klausimas, palyginti su kitais farmakologiniais produktais, da\u017eniau sulaukia didelio visuomen\u0117s, \u017einiasklaidos d\u0117mesio ir nepagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Vakcinos, kaip ir kiekvienas farmakologinis produktas, prie\u0161 pradedant jas naudoti kasdien\u0117je praktikoje, yra i\u0161samiai tiriamos ir tikrinamos\u00a0\u2013 pirmiausia laboratorijoje, tuomet tyrimuose su gyv\u016bnais ir galiausiai trij\u0173 fazi\u0173 klinikiniuose tyrimuose \u017emoni\u0173 populiacijoje. Tik paai\u0161k\u0117jus, kad vakcina yra tinkama ir veiksminga, ji pradedama naudoti visuotinai.<\/p>\n\n\n\n

\u0160is procesas yra vienodas tiek gyvosioms, tiek inaktyvintoms vakcinoms, tod\u0117l visos praktikoje naudojamos vakcinos yra tinkamos ir negalima teigti, kad ka\u017ekurios j\u0173 yra pavojingesn\u0117s. Gyvosios vakcinos d\u0117l sud\u0117ties ir veikimo mechanizmo yra kontraindikuotinos imunosupresuotiems asmenims ir n\u0117\u0161\u010diosioms, ta\u010diau d\u0117l to negalima teigti, kad jos yra pavojingos.<\/p>\n\n\n\n

Kiekviena vakcina, kaip ir visi vaistai, yra farmakologinis produktas, tod\u0117l jokia vakcina n\u0117ra visi\u0161kai, be i\u0161lyg\u0173, tinkama ar efektyvi. \u017dinomos nepageidaujamos reakcijos ar kontraindikacijos vakcinacijai yra nurodomos kiekvienos vakcinos apra\u0161e, kuriuo b\u016btina vadovautis.<\/p>\n\n\n\n

Negana to, remiantis Europos S\u0105jungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, taip pat ir Lietuvoje, funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema, kuria siekiama nustatyti nepageidaujamas reakcijas \u012f vaist\u0105, \u012fvertinti ir steb\u0117ti bei persp\u0117ti apie galim\u0105 nepageidaujam\u0105 poveik\u012f. Lietuvoje apie pasteb\u0117tas nepageidaujamas reakcijas \u012f vaist\u0105 (taip pat ir vakcin\u0105) sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai bei registracijos teis\u0117s tur\u0117tojai privalo prane\u0161ti Valstybinei vaist\u0173 kontrol\u0117s tarnybai. <\/p>\n\n\n\n

Tai taip pat gali padaryti ir patys pacientai, kuriems pasirei\u0161k\u0117 nepageidaujama reakcija \u012f vakcin\u0105 ar vaist\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra<\/p>\n\n\n\n

1. Centers for Disease Control and Prevention. Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases. Hamborsky J, Kroger A, Wolfe S, eds. 13th ed. Washington D.C. Public Health Foundation, 2015. Prieiga internetu: https:\/\/www.cdc.gov\/vaccines\/pubs\/pinkbook\/index.html; https:\/\/www.cdc.gov\/vaccines\/pubs\/pinkbook\/downloads\/prinvac.pdf; https:\/\/www.cdc.gov\/vaccines\/pubs\/pinkbook\/downloads\/safety.pdf.
2. Usonis V. Vakcinos ir skiepijimas. Vilnius: Homo liber, 2010.
3. U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centras. Da\u017eniausiai u\u017eduodami klausimai apie skiepus. Vitae Litera, 2013. Prieiga internetu: http:\/\/www.ulac.lt\/uploads\/downloads\/leidiniai\/duk_skiepus.pdf.
4. World Health Organization. Andre FE, Booy R, Block HL, et al. Vaccination greatly reduces disease, disability, death and inequity worldwide. Prieiga internetu: https:\/\/www.who.int\/bulletin\/volumes\/86\/2\/07-040089\/en\/.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

2. Ar gali besilaukianti ir k\u016bdik\u012f motinos pienu maitinanti motina skiepytis nuo erkinio encefalito ir tym\u0173? Ar yra skiep\u0173, kurie nerekomenduojami n\u0117\u0161\u010dioms ir maitinan\u010dioms moterims? Kod\u0117l?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manoma, kad gyvosiose vakcinose esantis infekcijos suk\u0117l\u0117jas teori\u0161kai gali pereiti placentos barjer\u0105 ir sukelti infekcij\u0105 vaisiui, ta\u010diau konkre\u010di\u0173 tai patvirtinan\u010di\u0173 mokslini\u0173 \u012frodym\u0173 n\u0117ra. Nepaisant to, gyvosios vakcinos n\u0117\u0161\u010diosioms yra kontraindikuotinos ir neskirtinos. \u012eskiepijus inaktyvint\u0105 vakcin\u0105, neaktyvus mikroorganizmas ar jo komponentai \u017emogaus organizme negali daugintis, tod\u0117l negali sukelti infekcijos vaisiui. <\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l inaktyvintos vakcinos gali b\u016bti skiriamos n\u0117\u0161\u010diosioms, jei tam yra indikacij\u0173. Kitaip tariant, d\u0117l ne itin didelio atlikt\u0173 tyrim\u0173 su n\u0117\u0161\u010diosiomis skai\u010diaus \u0161ias vakcinas besilaukian\u010dioms moterims galima skirti tik atid\u017eiai \u012fvertinus j\u0173 naud\u0105, galim\u0105 pavoj\u0173 bei \u012fsitikinus, kad tik\u0117tina nauda bus didesn\u0117 nei galimas pavojus. <\/p>\n\n\n\n

Pamin\u0117tina, kad vakcin\u0105 nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio n\u0117\u0161\u010diosioms i\u0161imtinai rekomenduojama atid\u0117ti, nes kol kas tr\u016bksta duomen\u0173 apie \u0161ios vakcinos veiksmingum\u0105 ir efektyvum\u0105 besilaukian\u010dioms moterims. Tuo tarpu kiekvienai n\u0117\u0161\u010diajai gripo sezono metu rekomenduojama pasiskiepyti inaktyvinta vakcina nuo gripo, nes n\u0117\u0161\u010diosioms gerokai padid\u0117ja gripo komplikacij\u0173 rizika. Tod\u0117l gripo vakcinos nauda n\u0117\u0161\u010diosioms labai nusveria galim\u0105 teorin\u0119 \u017eal\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Atsakydama \u012f klausim\u0105, dar kart\u0105 noriu pabr\u0117\u017eti, kad n\u0117\u0161\u010dioji negali b\u016bti skiepijama nuo tym\u0173, nes tym\u0173, parotito, raudonuk\u0117s (MMR) vakcina yra gyvoji. Besilaukianti moteris gali b\u016bti skiepijama nuo erkinio encefalito, jei tam yra indikacij\u0173, nes Lietuvoje \u012fregistruotos vakcinos nuo erkinio encefalito yra inaktyvintos.<\/p>\n\n\n\n

Remiantis vakcin\u0173 nuo erkinio encefalito charakteristik\u0173 santrauka, d\u0117l per ma\u017e\u0173 duomen\u0173 apie \u0161i\u0173 vakcin\u0173 poveik\u012f n\u0117\u0161\u010diosioms, jas skirti besilaukian\u010dioms moterims rekomenduojama tik tuomet, kai yra reikalinga skubi pagalba nuo erkinio encefalito bei atid\u017eiai \u012fvertinus galimos naudos ir pavojaus santyk\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad vakcina nuo erkinio encefalito tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama visoms n\u0117\u0161\u010diosioms, gyvenan\u010dioms vietov\u0117se, kuriose erkinio encefalito ligos paplitimas yra didesnis nei 5 atvejai i\u0161 100\u00a0t\u016bkst. gyventoj\u0173. Jei ligos paplitimas gyvenamoje teritorijoje yra ma\u017eesnis, tuomet tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas naudos ir pavojaus santykis (vertinama, kiek laiko n\u0117\u0161\u010dioji praleid\u017eia gamtoje, kur gal\u0117t\u0173 u\u017esikr\u0117sti ir pan.). Remiantis U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro duomenimis, 2017 metais sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje siek\u0117 16,8 atvejo i\u0161 100\u00a0t\u016bkst. gyventoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Nors nei gyvosios, nei inaktyvintos vakcinos, \u012fskiepytos \u017eindymo laikotarpiu, neturi \u012ftakos nei \u017eindyv\u0117s, nei k\u016bdikio saugumui, \u017eindymas neretai yra klaidingai laikomas bet kokios vakcinos kontraindikacija. <\/p>\n\n\n\n

Gyvosiose vakcinose esantis virusas \u012f motinos pien\u0105 nei\u0161siskiria ar i\u0161siskiria nedaug, tod\u0117l k\u016bdikiui negali sukelti infekcijos, o inaktyvintose vakcinose esantys ligos suk\u0117l\u0117j\u0173 komponentai taip pat n\u0117ra pavojingi nei motinai, nei k\u016bdikiui. Remiantis pasaulin\u0117mis rekomendacijomis, \u017eindyv\u0117ms yra kontraindikuotina tik vakcina nuo raup\u0173 d\u0117l galimos teorin\u0117s viruso perdavimo tikimyb\u0117s k\u016bdikiui (verta pamin\u0117ti, kad prad\u0117jus visuotin\u0119 vakcinacij\u0105 raupai pasaulyje yra eradikuoti, tod\u0117l \u0161ia vakcina \u0161iuo metu yra skiepijami tik mokslininkai, dirbantys su raupus sukelian\u010diu virusu). <\/p>\n\n\n\n

\u017dindan\u010dioms moterims nerekomenduojama skiepytis vakcina nuo geltonosios kar\u0161tlig\u0117s (geltonojo drugio), nes iki \u0161iol yra prane\u0161ta apie 3 su vakcina nuo geltonosios kar\u0161tlig\u0117s susijusios neurologin\u0117s ligos (angl.\u00a0Yellow Fever Vaccine \u2013 Associated Neurologic Disease\u00a0\u2013 <\/em>YEL-AND) atvejus motinos pienu maitintiems k\u016bdikiams.<\/p>\n\n\n\n

Tais atvejais, kai \u017eindyvei n\u0117ra \u012fmanoma i\u0161vengti ar atid\u0117ti kelion\u0117s \u012f geltonosios kar\u0161tlig\u0117s endemines zonas, ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti paskiepyta \u0161ia vakcina, nes tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti gelton\u0105ja kar\u0161tlige endemin\u0117se teritorijose yra gerokai didesn\u0117 nei galima nepageidaujama reakcija \u012f vakcin\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Dalis specialist\u0173 rekomenduoja bent 2 savaites po vakcinos nuo geltonosios kar\u0161tlig\u0117s \u012fskiepijimo nemaitinti k\u016bdikio motinos pienu. Visos kitos vakcinos, tiek gyvosios, tiek inaktyvintos, n\u0117ra kontraindikuotinos \u017eindan\u010dioms moterims. Motinos pienu maitinami naujagimiai ir k\u016bdikiai turi b\u016bti skiepijami kaip ir visi kiti vaikai, t.\u00a0y. vadovaujantis vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendoriumi.<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra<\/p>\n\n\n\n

1. Bozzo P, Narducci A, Einerson A. Vaccination during pregnancy. Can Fam Physician<\/a>. 2011 May; 57(5): 555\u2013557. Prieiga internetu: https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC3093587\/.
2. Centers for Disease Control and Prevention. Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases. Hamborsky J, Kroger A, Wolfe S, eds. 13th ed. Washington D.C. Public Health Foundation, 2015. Prieiga internetu: https:\/\/www.cdc.gov\/vaccines\/pubs\/pinkbook\/index.html; https:\/\/www.cdc.gov\/vaccines\/pubs\/pinkbook\/downloads\/genrec.pdf<\/a>
3. Centers for Disease Control and Prevention. Smallpox Vaccine Basics: Who Should Get Vaccination? Prieiga internetu: https:\/\/www.cdc.gov\/smallpox\/vaccine-basics\/who-gets-vaccination.html.
4. Centers for Disease Control and Prevention. Vaccinations: Vaccination Safety for Breastfeeding Mothers. Prieiga internetu: https:\/\/www.cdc.gov\/breastfeeding\/breastfeeding-special-circumstances\/vaccinations-medications-drugs\/vaccinations.html.
5. Encepur adults Preparato charakteristik\u0173 santrauka. Prieiga internetu: https:\/\/vapris.vvkt.lt\/vvkt-web\/public\/medications\/view\/13420.
6. TicoVac Preparato charakteristik\u0173 santrauka. Prieiga internetu: https:\/\/vapris.vvkt.lt\/vvkt-web\/public\/medications\/view\/16438.
7. World Health Organization. Global Vaccine Safety: Yellow fever vaccine and breastfeeding. Extract from report of GACVS meeting of 16-17 June 2010, published in the WHO Weekly Epidemiological Record on 23 July 2010. Prieiga internetu: https:\/\/www.who.int\/vaccine_safety\/committee\/topics\/yellow_fever\/Jun_2010\/en\/.
8. World Health Organization. Weekly Epidemiological Record, 10 June 2011, vol. 86, 24 (p. 241-256). Prieiga internetu: https:\/\/www.who.int\/wer\/2011\/wer8624.pdf?ua=1.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

3. Teigiama, kad turi b\u016bti paskiepyta 95 proc. populiacijos, kad neb\u016bt\u0173 protr\u016bki\u0173. Viskas gerai, tik\u2026 Kokia populiacija \u2013 imtinai vaikai ar ir visi suaugusieji? Nes iki dabartinio protr\u016bkio suaugusieji nesukdavo sau galvos ir nekartojo skiep\u0173 (dauguma). Taigi 2\/3 Lietuvos populiacijos (suaugusi\u0173 yra daugiau nei vaik\u0173) neturi imuniteto daugeliui lig\u0173, tarp j\u0173 ir tymams. Kaip anks\u010diau to protr\u016bkio nebuvo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirmiausia vakcinos apsaugo pat\u012f individ\u0105 nuo konkre\u010dios infekcijos. Skiepijant did\u017ei\u0105j\u0105 visuomen\u0117s dal\u012f, pasirei\u0161kia kita vakcinacijos nauda\u00a0\u2013 populiacijoje netiesiogiai apsaugomi ir nepaskiepyti asmenys. Tai vadinama kolektyviniu imunitetu. Kai pakankama populiacijos dalis yra neimli infekcijai, viruso plitimas populiacijoje sutrinka. <\/p>\n\n\n\n

Sergan\u010diajam kontaktuojant su imliais asmenimis, dalis j\u0173 suserga ir toliau platina ligos suk\u0117l\u0117j\u0105 kitiems imliems asmenims. Tuo tarpu kai did\u017eioji dalis populiacijos yra paskiepyta ir neimli infekcijai, jai kontaktavus su sergan\u010diuoju, ligos suk\u0117l\u0117jas toliau neplinta. D\u0117l \u0161io principo apsaugomi ir tie, kurie d\u0117l am\u017eiaus, imunosupresijos, n\u0117\u0161tumo, gretutini\u0173 lig\u0173, alergij\u0173 negali b\u016bti paskiepyti. Norint pasiekti kolektyvinio imuniteto efekt\u0105, ne vis\u0173 infekcij\u0173 atveju reikia paskiepyti 95\u00a0proc. visos populiacijos.<\/p>\n\n\n\n

Reikiamos paskiepyti populiacijos dalis priklauso nuo paties ligos suk\u0117l\u0117jo ir jo u\u017ekre\u010diamumo. Tymai\u00a0\u2013 itin u\u017ekre\u010diama infekcija, tod\u0117l norint suformuoti kolektyvin\u012f imunitet\u0105 nuo \u0161ios infekcijos reikia paskiepyti bent 95\u00a0proc. visos populiacijos. Kitos infekcijos yra kiek ma\u017eiau u\u017ekre\u010diamos, tod\u0117l joms u\u017etenka ma\u017eesn\u0117s paskiepytos populiacijos dalies, kad pasireik\u0161t\u0173 kolektyvinio imuniteto efektas: nuo difterijos ir raudonuk\u0117s\u00a0\u2013 83\u201385\u00a0proc., nuo parotito\u00a0\u2013 75 \u2013 86 proc. paskiepytos populiacijos dalies. Pamin\u0117tina, kad \u0161is kolektyvinio imuniteto principas veikia tik tas infekcijas, kurios yra perduodamos nuo sergan\u010dio \u017emogaus kitam \u017emogui.<\/p>\n\n\n\n

Pavyzd\u017eiui, stabligei \u0161is principas negali b\u016bti taikomas, nes jos suk\u0117l\u0117jas gyvena dirvoje ir \u0161ia infekcija u\u017esikre\u010diama bakterijai i\u0161 dirvos patekus \u012f \u017eaizd\u0105. Taigi vakcinacija nuo stablig\u0117s turi tik pat\u012f individ\u0105 apsaugant\u012f poveik\u012f. Visa populiacija nuo stablig\u0117s gali b\u016bti apsaugota tik tada, jei bus paskiepyta 100\u00a0proc. populiacijos. <\/p>\n\n\n\n

Geriausias tik\u0117tinas kolektyvinio imuniteto rezultatas yra pasiekiamas tada, kai vakcinacija yra atliekama kuo anks\u010diau, t.\u00a0y. dar vaikyst\u0117je. Jei vakcinacija yra pav\u0117luota, kolektyvinio imuniteto suformavimo slenkstis padid\u0117ja\u00a0\u2013 reikia paskiepyti didesn\u0119 populiacijos dal\u012f, nei numatyta, siekiant u\u017etikrinti kolektyvin\u012f imunitet\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Akcentuojant klausime minim\u0105 ir pastaruoju metu Europoje pasirei\u0161kus\u012f tym\u0173 protr\u016bk\u012f, verta dar kart\u0105 pamin\u0117ti, kad tymai yra labai u\u017ekre\u010diama infekcija\u00a0\u2013 viena labiausiai u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 tarp vis\u0173 infekcij\u0173. Tymais suserga daugiau nei 90\u00a0proc. imli\u0173 asmen\u0173, kontaktavusi\u0173 su sergan\u010diuoju tymais, o vienas sergantysis gali u\u017ekr\u0117sti 12\u201318 \u017emoni\u0173 (palyginimui: vienas gripu sergantis asmuo gali u\u017ekr\u0117sti iki 4 \u017emoni\u0173).<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje nuo tym\u0173 prad\u0117ta skiepyti 1964 metais, ta\u010diau tuo metu buvo skiepijama tik viena vakcinos doze. Po vienos tym\u0173 skiep\u0173 doz\u0117s apsauginis antik\u016bn\u0173 titras susidaro 94\u201398\u00a0proc. paskiepyt\u0173 asmen\u0173. Taigi 2\u20136\u00a0proc. viena vakcinos doze paskiepyt\u0173 asmen\u0173 pakankama imunin\u0117 apsauga nuo \u0161ios infekcijos nesusidaro. <\/p>\n\n\n\n

Nuo 1988 met\u0173 Lietuvoje vaikai yra skiepijami dviem vakcinos nuo tym\u0173 doz\u0117mis, kurios u\u017etikrina pakankam\u0105 ir ilgalaik\u0119 apsaug\u0105 nuo tym\u0173 infekcijos daugiau nei 99\u00a0proc. paskiepyt\u0173j\u0173. Siekiant u\u017etikrinti kolektyvin\u012f imunitet\u0105 ir sustabdyti tym\u0173 viruso cirkuliacij\u0105, apsaugoti asmenis, kurie negali b\u016bti paskiepyti, dviem vakcinos nuo tym\u0173 doz\u0117mis tur\u0117t\u0173 b\u016bti paskiepyta bent 95\u00a0proc. populiacijos. Deja, pastaruoju metu MMR vakcina paskiepyt\u0173 vaik\u0173 vis ma\u017e\u0117ja: 2009 metais buvo paskiepyta 97\u00a0proc. vaik\u0173, o 2018 metais\u00a0\u2013 vos 92,2\u00a0proc.<\/p>\n\n\n\n

Iki vakcinacijos nuo tym\u0173 prad\u017eios didel\u0117 dalis gyventoj\u0173 persirgo tymais dar vaikyst\u0117je, tod\u0117l turi susiformavus\u012f nat\u016bral\u0173 imunitet\u0105 nuo \u0161ios infekcijos. Dalis paskiepyt\u0173j\u0173 viena vakcina taip pat turi susiformavusi\u0105 apsaug\u0105, ta\u010diau daliai j\u0173 reikiama apsauga nesusiformavo ar laikui b\u0117gant susilpn\u0117jo, tod\u0117l jie yra iml\u016bs tymams. Negana to, pastaruoju metu daug\u0117jant asmen\u0173, abejojan\u010di\u0173 vakcin\u0173 tinkamumu ir efektyvumu, ma\u017e\u0117jant vakcinacijos apimtims, neapsaugot\u0173 asmen\u0173 dalis did\u0117ja tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje. Taip susidaro vadinamosios imunizacijos spragos, kuriose virusas gali cirkuliuoti, ir didel\u0117 dalis tiek \u012fve\u017etini\u0173, tiek vietini\u0173 tym\u0173 atvej\u0173 palie\u010dia imlius asmenis, jie suserga ir kyla tym\u0173 infekcijos protr\u016bkiai. Tym\u0173 virusas cirkuliuoja visuotinai. N\u0117 viena valstyb\u0117 negali i\u0161vengti jo \u012fve\u017eimo<\/em>, tod\u0117l visuomen\u0117 \u0161alies viduje gali b\u016bti apsaugota tik tada, kai joje nebeliks nepaskiepyt\u0173j\u0173 grupi\u0173 (imunizacijos sprag\u0173), o vakcinacijos nuo tym\u0173 dviem doz\u0117mis apimtys pasieks bent 95 proc.<\/p>\n\n\n\n

Negalima teigti, kad dauguma Lietuvos populiacijos yra iml\u016bs kitoms vakcinomis valdomoms infekcijoms. Reikia pamin\u0117ti, kad, vadovaujantis vaik\u0173 profilaktini\u0173 skiepijim\u0173 kalendoriumi ir \u012fskiepijus visas jame esan\u010dias vakcinas, yra suformuojamas ilgalaikis imunitetas nuo konkre\u010di\u0173 infekcij\u0173. \u012e \u0161i\u0105 kategorij\u0105 patenka ir tie patys tymai, raudonuk\u0117, parotitas, poliomielitas, \u017emogaus papilomos viruso sukeliama infekcija. Daliai infekcij\u0173, toki\u0173 kaip difterija ar kokliu\u0161as, vis\u0105 gyvenim\u0105 trunkantis imunitetas nesusidaro. Siekiant apsaugoti tiek save, tiek imli\u0105 ir d\u0117l pagr\u012fst\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negalin\u010di\u0105 pasiskiepyti visuomen\u0117s dal\u012f, reikalinga revakcinacija turimai apsaugai sustiprinti. Nepasiekus pakankam\u0173 vakcinacijos ir revakcinacijos apim\u010di\u0173 bei padid\u0117jus min\u0117toms infekcijoms imli\u0173 asmen\u0173 skai\u010diui, protr\u016bki\u0173 tikimyb\u0117 visada i\u0161lieka. Be abejo, ji yra kiek ma\u017eesn\u0117 nei tym\u0173 atveju, nes kitos infekcijos yra kiek ma\u017eiau u\u017ekre\u010diamos nei min\u0117ti tymai. Reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti, kad pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau kalbama apie galim\u0105 difterijos sugr\u012f\u017eim\u0105 ir galimus \u0161ios infekcijos protr\u016bkius.<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Centers for Disease Control and Prevention. Epidemiology and Prevention of Vaccine-Preventable Diseases. Hamborsky J, Kroger A, Wolfe S, eds. 13th ed. Washington D.C. Public Health Foundation, 2015. Prieiga internetu: https:\/\/www.cdc.gov\/vaccines\/pubs\/pinkbook\/index.html.
2. Plotkin SA, et al. Plotkin’s Vaccines (Seventh Edition). Elsevier, 2018. p. 1512-1531. doi: https:\/\/doi.org\/10.1016\/C2013-0-18914-3<\/a>.
3. Usonis V. Vakcinos ir skiepijimas. Vilnius: Homo liber, 2010.
4. U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centras. Daugiau nei 50 t\u016bkst. vaik\u0173 Lietuvoje n\u0117ra apsaugoti nuo tym\u0173 infekcijos. Publikavimo data: 2019-03-14. Prieiga internetu: http:\/\/www.ulac.lt\/naujienos\/pranesimai-spaudai\/daugiau-nei-50-tukst.-vaiku-lietuvoje-nera-apsaugoti-nuo-tymu-infekcijos<\/a>.
5. World Health Organization. Andre FE, Booy R, Block HL, et al. Vaccination greatly reduces disease, disability, death and inequity worldwide. Prieiga internetu: https:\/\/www.who.int\/bulletin\/volumes\/86\/2\/07-040089\/en\/<\/a>.
6. World Health Organization. Measles \u2013 European Region. Disease outbreak news – update 
6 May 2019. Prieiga internetu: https:\/\/www.who.int\/csr\/don\/06-may-2019-measles-euro\/en\/.
7. World Health Organization. Measles in Europe: record number of both sick and immunized. Copenhagen, 7 February 2019. Prieiga internetu: http:\/\/www.euro.who.int\/en\/media-centre\/sections\/press-releases\/2019\/measles-in-europe-record-number-of-both-sick-and-immunized.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Gyd. Ieva Kubili\u016bt\u0117<\/strong>
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcini\u0173 lig\u0173 ir dermatovenerologijos klinika
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinik\u0173 Infekcini\u0173 lig\u0173 centras<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1. Ar galite pla\u010diau papasakoti, kokios yra vadinamosios gyvosios ir negyvosios vakcinos? Ar galima sakyti, kad gyvosios vakcinos yra pavojingesn\u0117s? Pasaulyje yra naudojamos \u012fvairios vakcinos. Bendros vakcin\u0173 klasifikacijos n\u0117ra, ta\u010diau jos gali b\u016bti skirstomos \u012f 2 pagrindines r\u016b\u0161is \u2013 gyv\u0105sias susilpnintas (atenuotas) ir inaktyvintas vakcinas. \u0160i\u0173 vakcin\u0173 savyb\u0117s ir veikimo mechanizmai skiriasi. Gyv\u0173j\u0173 susilpnint\u0173 vakcin\u0173 sud\u0117tyje…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69012,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69011","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-be-kategorijos","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69011","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69011"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69011\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69012"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69011"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69011"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69011"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69011"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69011"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}