{"id":69097,"date":"2023-02-07T11:57:30","date_gmt":"2023-02-07T13:57:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69097\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-02-07T11:57:32","modified_gmt":"2023-02-07T13:57:32","slug":"epitelinio-kiausidziu-vezio-zymenys-nustatomi-kraujo-serume","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/epitelinio-kiausidziu-vezio-zymenys-nustatomi-kraujo-serume\/69097\/","title":{"rendered":"<strong>Epitelinio kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymenys, nustatomi kraujo serume<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">V\u0117\u017eio \u017eymenys&nbsp;\u2013 tai didel\u0117 grup\u0117 med\u017eiag\u0173, kurias galima i\u0161matuoti organizmo skys\u010diuose ir&nbsp;\/&nbsp;ar audiniuose. Jas gamina piktybin\u0117s arba, kaip atsak\u0105 \u012f neoplazijos proces\u0105, nepiktybin\u0117s l\u0105stel\u0117s. \u0160i\u0173 med\u017eiag\u0173 identifikavimas ir koncentracijos nustatymas yra naudojami klinikin\u0117je diagnostikoje. Kai kurie \u017eymenys yra specifi\u0161ki tik tam tikros r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eiui, kiti nustatomi sergant keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 onkologin\u0117mis ligomis, taip pat kai kuriomis su v\u0117\u017eiu nesusijusiomis patologijomis&nbsp;[1]. Klinikin\u0117je praktikoje v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 tyrimai da\u017eniausiai skiriami siekiant anksti diagnozuoti onkologin\u0119 lig\u0105, dar nesant klinikini\u0173 po\u017eymi\u0173, steb\u0117ti onkologin\u0117s ligos eig\u0105 gydymo metu, operacijos radikalumui \u012fvertinti (\u017eymen\u0173 turi suma\u017e\u0117ti), laiku pasteb\u0117ti ligos atkryt\u012f ar progresavim\u0105 ilgalaikio steb\u0117jimo po gydymo metu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eys (KV) yra a\u0161tuntas pagal da\u017en\u012f moterims diagnozuojamas v\u0117\u017eys ir penkta da\u017eniausia moter\u0173 mirties prie\u017eastis nuo v\u0117\u017eio pasaulyje. KV&nbsp;\u2013 klastinga liga, pelnytai vadinama tyliuoju \u017eudiku. \u0160i v\u0117\u017eio r\u016b\u0161is neturi specifini\u0173 simptom\u0173, tod\u0117l da\u017eniausiai KV diagnozuojamas per v\u0117lai, o i\u0161gydyti galima tik nusta\u010dius I\u2013II stadij\u0105, kol jis dar n\u0117ra i\u0161plit\u0119s [2]. Keturioms i\u0161 penki\u0173 pacien\u010di\u0173 liga nustatoma III\u2013IV stadijos. 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas suma\u017e\u0117ja nuo 90&nbsp;proc., jei liga nustatoma I stadijos, iki 20 proc., jei ji nustatoma IV stadijos. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 400 nauj\u0173 KV atvej\u0173&nbsp;[3]. KV prie\u017eastys n\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161kios. Da\u017eniausiai KV moterys suserga sulaukusios menopauz\u0117s, t.&nbsp;y. po 50 met\u0173. Yra \u017einoma keletas veiksni\u0173, didinan\u010di\u0173 \u0161ios ligos rizik\u0105: am\u017eius (rizika did\u0117ja su am\u017eiumi), \u0161eimin\u0117 anamnez\u0117 (pirmos eil\u0117s artimieji (mama ar sesuo) sirgo KV ar kr\u016bties v\u0117\u017eiu), su lytiniais hormonais susijusios prie\u017eastys (negimd\u017eiusioms, tur\u0117jusioms ankstyvas menstruacijas (iki 11 met\u0173) ir v\u0117lyv\u0105 menopauz\u0119 (po 52 met\u0173), gydytoms d\u0117l nevaisingumo, vartojan\u010dioms pakaitin\u0119 hormon\u0173 terapij\u0105 menopauz\u0117s laikotarpiu), ginekologin\u0117s ligos (sirgusios endometrioze), gyvenimo b\u016bdas (rizik\u0105 didina nutukimas, r\u016bkymas, kt.) [4]. Daliai (apie 15&nbsp;proc.) vis\u0173 susirgusi\u0173 KV pacien\u010di\u0173 ligos i\u0161sivystymui \u012ftak\u0105 daro paveld\u0117tas genas su patologija. Pagrindiniai genetiniai sindromai, susij\u0119 su KV:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>paveldimasis kr\u016bties v\u0117\u017eio ir&nbsp;\/&nbsp;arba KV sindromas&nbsp;\u2013 skatina paveldimosios <em>BRCA1\/2<\/em> gen\u0173 patologijos. KV rizika padid\u0117ja iki 60&nbsp;proc., kr\u016bties v\u0117\u017eio&nbsp;\u2013 iki 80&nbsp;proc. \u0160is sindromas sudaro apie 90&nbsp;proc. vis\u0173 paveldimojo KV atvej\u0173;<\/li>\n\n\n\n<li>Lyncho sindromas (paveldimojo nepolipinio storosios \u017earnos v\u0117\u017eio sindromas)&nbsp;\u2013 paveldimas (<em>MLH1, MSH2, MSH6, PMS2 <\/em>ir <em>EPCAM<\/em> gen\u0173 patologijos) polinkis sirgti storosios \u017earnos, gimdos gleivin\u0117s, kiau\u0161id\u017ei\u0173, kasos, plonosios \u017earnos ir kit\u0173 lokalizacij\u0173 v\u0117\u017eiu;<\/li>\n\n\n\n<li>Li\u2013Fraumeni sindromas&nbsp;\u2013 paveldimas (<em>TP53<\/em> geno patologija) polinkis sirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu, sarkoma, smegen\u0173 v\u0117\u017eiu, leukemija, antinks\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, retai&nbsp;\u2013 KV;<\/li>\n\n\n\n<li>Peutzo-Jegherso sindromas&nbsp;\u2013 b\u016bdinga vir\u0161kinimo trakto polipoz\u0117, skrand\u017eio, \u017earnyno, kasos v\u0117\u017eys, KV pasitaiko apie 21&nbsp;proc. sindromo atvej\u0173 (<em>STK11<\/em> geno patologija)&nbsp;[5].<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>CA125 \u2013 svarbiausias laboratorinis KV \u017eymuo <\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">CA125 \u0161iuo metu yra svarbiausias v\u0117\u017eio \u017eymuo, naudojamas KV sergan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173 gydymo ir sveikimo kontrolei u\u017etikrinti. CA125 priklauso hibridomos tipo navik\u0173 \u017eymen\u0173 \u0161eimai. Antigenin\u0117 determinant\u0117 CA125 nustatoma didel\u0117s molekulin\u0117s mas\u0117s glikoproteine (200\u20131&nbsp;000&nbsp;kDa), i\u0161skirtame i\u0161 serumo ar l\u0105steli\u0173 kult\u016bros. CA125 pla\u010diai paplit\u0119s epitelin\u0117s kilm\u0117s nemucininiuose kiau\u0161id\u017ei\u0173 navikuose ir gali b\u016bti nustatomas serume&nbsp;[6]. Jo n\u0117ra normali\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 pavir\u0161iniame epitelyje (suaugusi\u0173j\u0173 ar vaisiaus). Nustatant pirmin\u0119 diagnoz\u0119, CA125 tyrimo jautrumas priklauso nuo FIGO (angl.&nbsp;<em>Federation of Gynecology and Obstetrics<\/em>) stadijos, jautrumas ir specifi\u0161kumas apskai\u010diuotas palyginus sergan\u010di\u0173j\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 karcinoma pirmin\u0117s diagnoz\u0117s rezultatus (FIGO I\u2013IV stadijos) su sergan\u010di\u0173j\u0173 gerybin\u0117mis ginekologin\u0117mis ligomis rezultatais. Optimali klinikin\u0117 vert\u0117 gaunama 150&nbsp;U\/ml lygyje (jautrumas&nbsp;\u2013 69&nbsp;proc., specifi\u0161kumas&nbsp;\u2013 93&nbsp;proc.) [6, 7]. \u017dymens jautrumas priklauso nuo ligos stadijos. Jautrumas b\u016bna 66&nbsp;proc., jeigu nustatoma I stadija (FIGO), 74&nbsp;proc.&nbsp;\u2013 jeigu II (FIGO), 94&nbsp;proc. \u2013 jeigu III, 100&nbsp;proc. (FIGO)&nbsp;\u2013 jeigu IV stadija. Kai kurie autoriai i\u0161skiria CA125 pereinam\u0105j\u0105 normos rib\u0105 35\u201365&nbsp;U\/ml, kai negalima vienareik\u0161miai pasakyti, ar yra v\u0117\u017eys. Jeigu tai yra pacient\u0117, kuriai anks\u010diau buvo atlikta naviko pa\u0161alinimo operacija, poky\u010diai \u0161iame diapazone yra klini\u0161kai svarb\u016bs. Ma\u017e\u0117jimas rodo naviko mas\u0117s ma\u017e\u0117jim\u0105, o did\u0117jimas&nbsp;\u2013 ligos progresavim\u0105. Stebint terapin\u012f atsak\u0105, CA125 yra vienas geriausi\u0173 laboratorini\u0173 onkologini\u0173 rodikli\u0173&nbsp;[8]. KV laboratorinio rodiklio CA125 koncentracija da\u017eniausiai padid\u0117ja esant serozin\u0117ms kiau\u0161id\u017ei\u0173 adenokarcinomoms. Padid\u0117jimas gali b\u016bti stebimas esant \u0161ioms b\u016bkl\u0117ms:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>pirminis negydytas KV;<\/li>\n\n\n\n<li>nevisi\u0161kai pa\u0161alintas KV, ikioperaciniu periodu v\u0117\u017eys buvo i\u0161plit\u0119s, ir tai nebuvo diagnozuota;<\/li>\n\n\n\n<li>KV recidyvas, progresavimas;<\/li>\n\n\n\n<li>neefektyvus paliatyvusis KV gydymas;<\/li>\n\n\n\n<li>kiti navikai (kr\u016bties v\u0117\u017eys, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys, storosios \u017earnos v\u0117\u017eys, endometriumo karcinoma);<\/li>\n\n\n\n<li>kitos nepiktybin\u0117s b\u016bkl\u0117s (pankreatitas, n\u0117\u0161tumas, endometrioz\u0117, kr\u016bties ir bronch\u0173 v\u0117\u017eys, kepen\u0173 ciroz\u0117, kr\u016bties ligos, menstruacijos).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">CA125 nedid\u0117ja mucinini\u0173 navik\u0173 atvejais. Esant mucininei kiau\u0161id\u017ei\u0173 karcinomai, geriausias \u017eymuo yra CA72\u20134.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Konsultuojant pacientes, nustatytas padid\u0117j\u0119s CA125 \u017eymens kiekis kraujyje skatina detaliau i\u0161tirti kiau\u0161ides ir aptikti ankstyvos I stadijos KV. Tai svarbus faktas, nes KV da\u017eniausiai diagnozuojamas III ar IV stadijos. Labai retais atvejais \u0161is rodiklis gali b\u016bti nepadid\u0117j\u0119s ir esant IV KV stadijai. Padid\u0117jusi CA125 koncentracija kartais nustatoma sergant \u012fvairiomis gerybin\u0117mis ginekologin\u0117mis ligomis&nbsp;\u2013 kiau\u0161id\u017ei\u0173 cist\u0173, kiau\u0161id\u017ei\u0173 metaplazijos, endometrioz\u0117s, gimdos miomatoz\u0117s ir gimdos kaklelio u\u017edegimo atvejais. \u0160io \u017eymens koncentracija gali nedaug padid\u0117ti ankstyvuoju n\u0117\u0161tumo laikotarpiu ir \u012fvairi\u0173 gerybini\u0173 lig\u0173 atvejais (pvz., sergant \u016bmiu ir l\u0117tiniu pankreatitu, gerybin\u0117mis vir\u0161kinimo trakto ligomis, inkst\u0173 nepakankamumu, autoimunin\u0117mis ligomis, kt.). Gerokai padid\u0117jusi koncentracija nustatoma sergant gerybin\u0117mis kepen\u0173 ligomis, pavyzd\u017eiui, ciroze ir hepatitu. Nors did\u017eiausia CA125 koncentracija nustatoma pacient\u0117ms, sergan\u010dioms kiau\u0161id\u017ei\u0173 karcinoma, ai\u0161kiai didesn\u0117s koncentracijos b\u016bdingos sergant piktybin\u0117mis endometriumo, kr\u016bt\u0173, vir\u0161kinimo trakto ir \u012fvairiomis kitomis piktybin\u0117mis ligomis [8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>HE4 \u2013 jautriausias ankstyv\u0173j\u0173 KV stadij\u0173 \u017eymuo<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">HE4 \u2013 tai KV \u017eymuo, pasi\u017eymintis gana dideliu jautrumu esant pradin\u0117ms ligos stadijoms, kurios da\u017eniausiai yra besimptom\u0117s. \u017dmogaus ants\u0117klid\u017eio baltymas 4 (dar vadinamas WFDC2) priklauso i\u0161r\u016bg\u0173 r\u016bg\u0161tini\u0173 baltym\u0173 su keturi\u0173 disulfidini\u0173 jung\u010di\u0173 \u0161erdimi (angl.&nbsp;<em>whey acidic four\u2013disulfide core&nbsp;\u2013 <\/em>WFDC) \u0161eimai, galintys tur\u0117ti tripsin\u0105 inhibuojan\u010di\u0173 savybi\u0173 [9]. Glikozilintos formos baltymas yra ma\u017edaug 20\u201325&nbsp;kDa molekulin\u0117s mas\u0117s, yra sudarytas i\u0161 vienos peptidin\u0117s grandin\u0117s, turin\u010dios du WFDC domenus&nbsp;[10]. HE4 intensyvi rai\u0161ka vyksta keliuose audiniuose&nbsp;\u2013 kv\u0117pavimo ir reprodukcinius audiniuose, KV audini\u0173 epitelyje. Didel\u0117 HE4 rai\u0161ka vyksta serozin\u0117s papilin\u0117s karcinomos atveju. Mucino ar germinacini\u0173 l\u0105steli\u0173 augli\u0173 histologini\u0173 tip\u0173 HE4 rai\u0161ka yra ma\u017ea [11]. V\u0117\u017eio \u017eymuo HE4 tiksliau u\u017e CA125 \u017eymen\u012f, ypa\u010d nusta\u010dius I ankstyv\u0105, besimptomin\u0119 stadij\u0105, padeda atskirti gerybinius kiau\u0161id\u017ei\u0173 darinius nuo v\u0117\u017eio [12]. HE4 pasi\u017eymi pakankamai dideliu jautrumu&nbsp;\u2013 72&nbsp;proc., tod\u0117l tyrimu KV pakitimus galima nustatyti jau ankstyvoje stadijoje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">K.&nbsp;Huhtinen su bendraautoriais parod\u0117, kad diferencijuojant kiau\u0161id\u017ei\u0173 karcinom\u0105 ir endometrioidines cistas HE4 testo jautrumas yra 78,6&nbsp;proc., o specifi\u0161kumas&nbsp;\u2013 95&nbsp;proc. [13]. Kompiuterine tomografija buvo patvirtinta, kad HE4 koncentracija moterims, sergan\u010dioms kiau\u0161id\u017ei\u0173 karcinoma, koreliuoja su klinikiniu atsaku \u012f skiriam\u0105 gydym\u0105, taip pat parodo ir v\u0117\u017eio atsinaujinimo proces\u0105. Tod\u0117l HE4 gal\u0117t\u0173 b\u016bti svarbus ankstyvas ligos atsinaujinimo indikatorius&nbsp;[14]. CA125 ir HE4 derinys yra naudingas vertinant piktybi\u0161kumo rizik\u0105 kiau\u0161id\u017ei\u0173 dariniuose ikimenopauzinio ir pomenopauzinio am\u017eiaus moterims. Dviej\u0173 \u017eymen\u0173, CA125 ir HE4, naudojimas yra tikslesn\u0117 piktybinio proceso nustatymo priemon\u0117, nei skiriant juos po vien\u0105&nbsp;[12]. E.&nbsp;O.&nbsp;Hamed su bendraautoriais 2013 metais atliktame tyrime lygino CA125 ir HE4 koncentracijas atskirai ir kartu trijose pacien\u010di\u0173 grup\u0117se&nbsp;\u2013 sergan\u010di\u0173 KV, sergan\u010di\u0173 gerybin\u0117mis kiau\u0161id\u017ei\u0173 ligomis bei sveik\u0173. Gauti rezultatai parod\u0117, kad KV sergan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173 serume HE4 ir CA125 koncentracija buvo gerokai didesn\u0117 nei pacien\u010di\u0173, sergan\u010di\u0173 gerybine liga ar sveik\u0173 kontrolini\u0173 grupi\u0173 pacien\u010di\u0173 serume (atitinkamai p=0,001 ir p&lt;0,001). Palyginti su CA125, buvo nustatytas didesnis HE4 jautrumas ir specifi\u0161kumas (<em>1&nbsp;lentel\u0117<\/em>). HE4 teigiama prognozin\u0117 vert\u0117 (TPV) ir neigiama prognozin\u0117 vert\u0117 (NPV) HE4 buvo gerokai didesn\u0117 negu CA125 (atitinkamai 93,1&nbsp;proc. ir 80,7&nbsp;proc., atitinkamai bei 92,7&nbsp;proc. ir 87,2&nbsp;proc.). Derinant abu \u017eymenis kartu, buvo nustatytas padid\u0117j\u0119s jautrumas ir teigiama prognozin\u0117 vert\u0117, kurie atitinkamai siek\u0117 96,7&nbsp;proc. ir 97&nbsp;proc. Remdamiesi gautais rezultatais, autoriai \u012frod\u0117, kad, tiriant HE4 koncentracij\u0105 serume kartu su CA125, gaunamas didesnis tikslumas epiteliniam KV nustatyti&nbsp;[15].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1 lentel\u0117. <strong>Jautrumas, specifi\u0161kumas, TPV ir NPV nustatant CA125, HE4 bei abu \u017eymenis kartu kraujo serume [15]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>V\u0117\u017eio \u017eymuo <\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Jautrumas (proc.)<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Specifi\u0161kumas (proc.)<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>TPV (proc.)<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>NPV (proc.)<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>HE4<\/strong><strong><\/strong><\/td><td>90<\/td><td>95<\/td><td>93,1<\/td><td>92,7<\/td><\/tr><tr><td><strong>CA125<\/strong><strong><\/strong><\/td><td>83,3<\/td><td>85<\/td><td>80,7<\/td><td>87,2<\/td><\/tr><tr><td><strong>HE4 + CA125<\/strong><strong><\/strong><\/td><td>96,7<\/td><td>80<\/td><td>97<\/td><td>80<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">F.\u00a0Chen su bendraautoriais 2018 metais klinikiniame tyrime lygino HE4, CA125, CA19\u20139 ir CEA koncentracijas kraujo serume pacient\u0117ms, sergan\u010dioms KV. Gauti rezultatai parod\u0117, kad sergan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173 HE4, CA125, CA19\u20139 ir CEA koncentracija serume piktybin\u0173 KV atvejais buvo gerokai didesn\u0117 nei kontrolin\u0117s ar gerybin\u0117mis kiau\u0161id\u017ei\u0173 ligomis sirgusi\u0173 pacien\u010di\u0173 grup\u0117se (p&lt;0,01). HE4 pasi\u017eym\u0117jo dideliu specifi\u0161kumu (96,56\u00a0proc.) piktybini\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 navik\u0173 atvejais. HE4, CA125, CA19\u20139 ir CEA jautrumas atitinkamai buvo 63,78\u00a0proc., 62,75\u00a0proc., 35,71\u00a0proc. ir 38,78\u00a0proc. HE4 ir CA125 efektyvumas buvo did\u017eiausias, jautrumas ir specifi\u0161kumas atitinkamai buvo 80,10\u00a0proc. ir 69,08\u00a0proc. Apibendrinant rezultatus, padaryta i\u0161vada, kad trij\u0173 ar keturi\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 derinys nepagerino diagnostikos efektyvumo, palyginti su HE4 ir CA125 deriniu [16].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>ROMA \u2013 epitelinio KV rizikos vertinimo algoritmas<\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Epitelinio KV rizikai \u012fvertinti buvo sukurtas algoritmas (angl. <em>Risk of Ovarian Malignancy Algorithm&nbsp;\u2013 <\/em>ROMA). CA125 ir HE4 rekomenduojama atlikti kartu, nes gaunami itin tiksl\u016bs rezultatai, leid\u017eiantys parinkti optimaliausi\u0105 gydym\u0105. Taikant ROMA algoritm\u0105 pasteb\u0117ta, kad \u0161i\u0173 tyrim\u0173 junginys net 89&nbsp;proc. tiksliai diagnozuoja I, II stadijos KV. Vertinant pagal ROMA algoritm\u0105, atsi\u017evelgiama \u012f HE4 ir CA125 reik\u0161mes ir \u012f pacient\u0117s menopauzin\u0119 b\u016bsen\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prognozinis indeksas (PI) ikimenopauzinio ir pomenopauzinio am\u017eiaus pacient\u0117ms apskai\u010diuojamas atskirai pagal \u017eemiau pateiktas (1) ir (2) lygtis. Tyrim\u0173 rezultatai, gauti nusta\u010dius HE4 ir CA125 koncentracijas, yra \u012fra\u0161omi \u012f pateiktas lygtis ir priklausomai nuo moters menopauzin\u0117s b\u016bsenos yra apskai\u010diuojamas PI.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ikimenopauzinio am\u017eiaus (1): PI = \u201312,0 + 2,38*LN [HE4] + 0,0626*LN [CA125].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pomenopauzinio am\u017eiaus (2): PI = \u20138,09 + 1,04*LN [HE4] + 0,732*LN [CA125], kur LN yra nat\u016brinis logaritmas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">ROMA vertei apskai\u010diuoti (prognozin\u0117s tikimybei \u012fvertinti) lygtyje \u012fra\u0161omas apskai\u010diuotas PI: ROMA vert\u0117 (proc.) = exp (PI) \/ [1 + exp (PI)] * 100.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kiau\u0161id\u017ei\u0173 piktybini\u0173 darini\u0173 algoritmas ROMA naudojamas skirstant moteris \u012f rizikos grupes, nustatant, kokia yra rizika, kad darinys dubenyje konkre\u010diai moteriai gali b\u016bti kiau\u0161id\u017ei\u0173 epitelinis v\u0117\u017eys. ROMA algoritmas n\u0117ra tinkamas pacient\u0117ms, kurios anks\u010diau gydytos nuo piktybini\u0173 navik\u0173, kurioms skiriama chemoterapija ir pacient\u0117ms iki 18 met\u0173. \u017demiau pateikti slenkstiniai ta\u0161kai 75&nbsp;proc. specifi\u0161kumo lygmeniui \u012fvertinti (<em>2&nbsp;lentel\u0117<\/em>).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2 lentel\u0117. <strong>Pacien\u010di\u0173 skirstymas \u012f rizikos grupes pagal ROMA indeks\u0105 [15]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>ROMA indekso vert\u0117<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Rizikos tipas<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Prie\u0161 menopauz\u0119<strong><\/strong><\/td><td>&gt;11,4 proc.<\/td><td>Didel\u0117 epitelinio KV rizika<\/td><\/tr><tr><td>&lt;11,4 proc.<\/td><td>Ma\u017ea epitelinio KV rizika<\/td><\/tr><tr><td>Po menopauz\u0117s<strong><\/strong><\/td><td>&gt;29,9 proc.<\/td><td>Didel\u0117 epitelinio KV rizika<\/td><\/tr><tr><td>&lt;29,9 proc.<\/td><td>Ma\u017ea epitelinio KV rizika<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">R.\u00a0G.\u00a0Moore su bendraautoriais 2008 metais atliko perspektyvin\u012f klinikin\u012f tyrim\u0105, kuriame vertino v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 HE4 ir CA125 vertes tarp sveik\u0173 ir\u00a0\/\u00a0ar turin\u010di\u0173 gerybini\u0173 darini\u0173 kiau\u0161id\u0117se ar kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 moter\u0173. Nor\u0117dami \u012fvertinti diagnostik\u0105 ir rizik\u0105, mokslininkai, palygin\u0119 HE4, CA125 ir ROMA algoritmo reik\u0161mes, parod\u0117, kad HE4 pasi\u017eymi pakankamai dideliu jautrumu\u00a0\u2013 72\u00a0proc., esant specifi\u0161kumui 95\u00a0proc. HE4 parod\u0117 did\u017eiausi\u0105 KV aptikimo jautrum\u0105, ypa\u010d ankstyvoje ligos stadijoje, palyginti su CA125, o ROMA vert\u0117 buvo tikslesnis piktybini\u0173 pakitim\u0173 veiksnys nei vienas \u0161i\u0173 \u017eymen\u0173, naudojam\u0173 atskirai (jautrumas\u00a0\u2013 76\u00a0proc., specifi\u0161kumas\u00a0\u201395\u00a0proc.)\u00a0[16].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">KV \u017eymenys turi b\u016bti naudojami kaip pagalbin\u0117 priemon\u0117 kartu su kitais laboratoriniais bei instrumentiniais tyrimais (radiologiniais, citologiniais, histologiniais, kt.), siekiant nustatyti onkologin\u0117s ligos diagnoz\u0119, \u012fvertinti ligos progresavim\u0105 ir koreguoti gydymo taktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">CA125&nbsp;\u2013 \u0161iuo metu svarbiausias v\u0117\u017eio \u017eymuo, naudojamas KV sergan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173 gydymo ir sveikimo kontrolei. CA125 nustatymas gali b\u016bti naudingas tiek pirminei KV diagnostikai, tiek ligos gydymo efektyvumui steb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">HE4 gerai koreliuoja su klinikiniu atsaku \u012f taikom\u0105 terapij\u0105, padeda anks\u010diau nei CA125 aptikti recidyvus. HE4 yra taikomas kaip pagalbin\u0117 priemon\u0117 epiteliniu KV sergan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173 steb\u0117jimui d\u0117l v\u0117\u017eio atsinaujinimo ar progresavimo. Rekomenduojama HE4 derinti kartu su CA125, kai norima \u012fvertinti ikimenopauzinio ir pomenopauzinio am\u017eiaus moter\u0173, kurioms buvo nustatytas darinys dubens srityje, rizik\u0105 sirgti epiteliniu KV.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Dr. Rasa Vansevi\u010di\u016bt\u0117-Petkevi\u010dien\u0117, Vaida Matevi\u010dien\u0117, dr. Rasa Sabaliauskait\u0117, prof. Sonata Jarmalait\u0117<\/strong> <br>Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Nagpal%20M%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28163473\">Nagpal<\/a> M,\u00a0<a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Singh%20S%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28163473\">Singh<\/a> S,\u00a0<a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Singh%20P%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28163473\">Singh<\/a> P,\u00a0<a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Chauhan%20P%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28163473\"> Chauhan<\/a> P, et al. Tumor markers: A diagnostic tool <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC5242068\/\">Natl J Maxillofac Surg<\/a>. 2016; 7(1):17\u201320.<br>2. Ferlay J, Soerjomataram I, Ervik M, et al. GLOBOCAN 2012 v1.0. Cancer Incidence and Mortality Worldwide: IARC CancerBase No. 11 [Internet] Lyon, France: International Agency for Research on Cancer; 2013. Available from: http:\/\/globocan.iarc.fr, accessed on day\/month\/year.<br>3. Clarke\u2013Pearson, DL. Clinical practice. Screening for ovarian cancer. NEJM 2009;361(2):170\u20137.<br>4. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Wentzensen%20N%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=27325851\">Wentzensen<\/a> N,\u00a0<a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Poole%20EM%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=27325851\">M. Poole<\/a> EM,\u00a0<a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Trabert%20B%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=27325851\">Trabert<\/a> B, et al. Ovarian Cancer Risk Factors by Histologic Subtype: An Analysis From the Ovarian Cancer Cohort Consortium. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC5012665\/\">J Clin Oncol<\/a>. 2016; 34(24):2888\u20132898.<br>5. Israeli O, Goldring\u2013Aviram A, Rienstein S, et al. In silico chromosomal clustering of genes displaying altered expression patterns in ovarian cancer. Cancer Genet Cytogenet 2005;160:35\u201342.<br>6. Bast RC Jr, Spriggs DR. More than a biomarker: CA125 may contribute to ovarian cancer pathogenesis. Gynecol Oncol 2011;121:429\u201330.<br>7. Moore, RG, Miller MC, Steinhoff MM, et al. Serum HE4 levels are less frequently elevated than CA125 in women with benign gynecologic disorders. Am J Obstet Gynecol. 2012;206(4): 351.e1\u20138.<br>8. Zaleckis G. Pagrindini\u0173 laboratorini\u0173 tyrim\u0173 \u017einynas. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius, 2011:59.<br>9. Israeli O, Goldring\u2013Aviram A, Rienstein S, et al. In silico chromosomal clustering of genes displaying altered expression patterns in ovarian cancer. Cancer Genet Cytogenet 2005;160:35\u201342.<br>10. Bingle L, Singleton V, Bingle CD. The putative ovarian tumour marker gene HE4 (WFDC2), is expressed in normal tissues and undergoes complex alternative splicing to yield multiple protein isoforms. Oncogene 2002;21:2768\u201373.<br>11. Drapkin R, von Horsten HH, Lin Y, et al. Human epididymis protein 4 (HE4) is a secreted glycoprotein that is overexpressed by serous and endometrioid ovarian carcinomas. Cancer Res 2005;65:2162\u20139.<br>12. Moore RG, Brown AK, Miller MC, et al. Utility of a novel serum tumor biomarker HE4 in patients with endometrioid adenocarcinoma of the uterus. Gynecol Oncol 2008;110:196\u2013201.<br>13. Huhtinen K, Suvitie P, Hiissa J, et al. Serum HE4 concentration differentiates malignant ovarian tumours from ovarian endometriotic cysts. Br J Cancer 2009;100:1315\u20139.<br>14. Anastasi E, Marchei GG, Viggiani V, et al. HE4: a new potential early biomarker for the recurrence of ovarian cancer. Tumor Biol 2010;31:113\u20139.<br>15. Hamed OE, Ahmed H, Sedeek OB, et al. Significance of HE4 estimation in comparison with CA125 in diagnosis of ovarian cancer and assessment of treatment response. Diagnostic Pathology 2013;8:11\u20138.<br>16. Moore RG, et al. The use of multiple novel tumor biomarkers for the detection of ovarian carcinoma in patients with a pelvic mass. Gynecol Oncol 2008;108:402\u20138.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>V\u0117\u017eio \u017eymenys&nbsp;\u2013 tai didel\u0117 grup\u0117 med\u017eiag\u0173, kurias galima i\u0161matuoti organizmo skys\u010diuose ir&nbsp;\/&nbsp;ar audiniuose. Jas gamina piktybin\u0117s arba, kaip atsak\u0105 \u012f neoplazijos proces\u0105, nepiktybin\u0117s l\u0105stel\u0117s. \u0160i\u0173 med\u017eiag\u0173 identifikavimas ir koncentracijos nustatymas yra naudojami klinikin\u0117je diagnostikoje. Kai kurie \u017eymenys yra specifi\u0161ki tik tam tikros r\u016b\u0161ies v\u0117\u017eiui, kiti nustatomi sergant keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 onkologin\u0117mis ligomis, taip pat kai kuriomis&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69098,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[1480],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69097","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-kiausidziu-vezys","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69097","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69097"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69097\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69098"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69097"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69097"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69097"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69097"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69097"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}