{"id":69114,"date":"2023-02-10T04:43:24","date_gmt":"2023-02-10T06:43:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69114\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-02-10T04:43:25","modified_gmt":"2023-02-10T06:43:25","slug":"lytiniu-ir-slapimo-taku-infekcijos-sergant-cukriniu-diabetu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/lytiniu-ir-slapimo-taku-infekcijos-sergant-cukriniu-diabetu\/69114\/","title":{"rendered":"<strong>Lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos sergant cukriniu diabetu<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (CD), turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti \u012fvairiomis infekcin\u0117mis ligomis, palyginti su bendr\u0105ja populiacija [1]. CD sergantys \u017emon\u0117s turi didesn\u012f polink\u012f sirgti lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcijomis, kai sunku kontroliuoti hiperglikemij\u0105 [1, 2]. Tikras sergan\u010di\u0173j\u0173 lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcin\u0117mis ligomis skai\u010dius \u0161ioje populiacijoje n\u0117ra ai\u0161kus ir priklauso nuo to, ar \u012f \u0161\u012f skai\u010di\u0173 yra \u012ftraukta asimptomin\u0117 bakteriurija [2, 3]. Be infekcijos da\u017enio padid\u0117jimo, \u0161iems pacientams, net ir susirgus, did\u0117ja komplikacij\u0173 rizika, ligos eiga gali b\u016bti sunkesn\u0117. Vyrai, sergantys CD, turi didesn\u0119 rizika susirgti komplikuotu perinefriniu ir s\u0117klid\u017ei\u0173 abscesu, emfizeminiu pielonefritu ir tarpviet\u0117s gangrena [4]. CD taip pat gali tur\u0117ti neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 lytini\u0173 tak\u0173 infekcijomis, gydymui, gali pailg\u0117ti hospitalizavimo trukm\u0117 [5]. SGLT2 inhibitoriai gydant CD sergan\u010dius pacientus yra daug \u017eadantys vaistai. Jie didina gliukoz\u0117s \u0161alinim\u0105 per inkstus. Tiesa, d\u0117l \u0161i\u0173 vaist\u0173 vartojimo did\u0117ja \u0161lapimo ir lytini\u0173 tak\u0173 infekcijos rizika. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0173 gydym\u0105, diagnostik\u0105 bendrojoje populiacijoje ir sergant CD.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>CD ir vyr\u0173 lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcin\u0117s ligos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Skirtingai nuo moter\u0173 lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0173, kurioms gydyti parengta nema\u017eai gairi\u0173 ir rekomendacij\u0173, sergan\u010di\u0173 CD vyr\u0173 sergamumas \u0161iomis infekcijomis apra\u0161ytas nedaug&nbsp;[6]. Manoma, kad izoliuotos \u0161lapimo infekcijos tiesiog neb\u016bna, nes parenchima (\u0161lapl\u0117s liaukos, prostatos, s\u0117klini\u0173 p\u016bsleli\u0173, <em>vas deferens<\/em>, prielipo) visada yra u\u017ekr\u0117stos patogenais (simptomin\u0117s ar ne). Sunkiausia yra nustatyti infekcijos lokalizacij\u0105 ir diferencijuoti s\u0117klini\u0173 p\u016bsleli\u0173 infekcij\u0105 ir prostatit\u0105 [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vyr\u0173 uretritas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapl\u0117s u\u017edegimas da\u017eniausiai pasirei\u0161kia i\u0161skyromis i\u0161 \u0161lapl\u0117s, deginimu, skausmu \u0161lapinantis. Da\u017eniausiai infekcija plinta lytiniu b\u016bdu. Da\u017eniausi patogenai yra <em>Neisseria gonorrhoeae<\/em>, <em>Chlamydia trachomatis<\/em>, <em>Mycoplasma genitalium<\/em>, <em>Trichomonas vaginalis <\/em>ir <em>Ureaplasma urealyticum<\/em>. Gonor\u0117jin\u012f uretrit\u0105 reikia atskirti nuo negonokokinio uretrito (NGU). Iki 50&nbsp;proc. NGU neturi apibr\u0117\u017etos etiologijos, o j\u012f sukeliantys patogenai yra <em>C.&nbsp;trachomatis&nbsp;<\/em>(22,3&nbsp;proc.), <em>M.&nbsp;genitalium<\/em> (12,5&nbsp;proc.), <em>T.&nbsp;vaginalis<\/em> (2,5&nbsp;proc.) ir <em>U.&nbsp;urealyticum<\/em> (24,0&nbsp;proc.) ir keli suk\u0117l\u0117jai (9,6 proc.) [8]. Visiems vyri\u0161kosios lyties pacientams, sergantiems uretritu ir liga u\u017esikr\u0117tusiems lytiniu b\u016bdu, reik\u0117t\u0173 nustatyti patogeninius organizmus. Tiriamas \u0161lapl\u0117s i\u0161skyr\u0173 ar pa\u010dios \u0161lapl\u0117s tepin\u0117lis, kuriame yra daugiau nei 5 leukocitai reg\u0117jimo lauke (x1&nbsp;000). Laboratorijoje galima atlikti nukleino r\u016bg\u0161\u010di\u0173 amplifikacijos tyrim\u0105&nbsp;\u2013 taip diagnozuojama chlamidin\u0117 ir gonor\u0117jin\u0117 infekcija&nbsp;[9]. Pirmojo pasirinkimo vaistas yra vienkartin\u0117 1&nbsp;g ceftriaksono doz\u0117 \u012f raumenis arba \u012f ven\u0105 kartu su azitromicinu 1\u20131,5&nbsp;g <em>per os&nbsp;<\/em>[9].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Bakterinis prostatitas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prostatitas yra viena labiausiai vyraujan\u010di\u0173 jaunesni\u0173 nei 50 met\u0173 vyr\u0173 urologini\u0173 skund\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. \u0160ia liga bent kart\u0105 gyvenime serga 11\u201316&nbsp;proc. vis\u0173 amerikie\u010di\u0173&nbsp;[10].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161 viso yra 4 prostatito tipai. I tipui priklauso \u016bminis bakterinis prostatitas. Tai yra reta liga, ta\u010diau gan\u0117tinai pavojinga, tod\u0117l tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma skubaus gydymo reikalaujan\u010dia urologine patologija [11]. II tipui priskiriamas l\u0117tinis bakterinis prostatitas&nbsp;\u2013 sudaro 5\u201315&nbsp;proc. vis\u0173 prostatit\u0173 [11]. III tipas yra pats da\u017eniausias. Liga apib\u016bdinama kaip sindromas, kuriuo sirgdamas pacientas skund\u017eiasi l\u0117tiniu dubens skausmu, o infekcijos \u0161altinis n\u0117ra nustatomas [11]. IV tipui priklauso besimptomis prostatitas. Jis nustatomas atsitiktinai atliekant operacij\u0105 ar tiriant biopsij\u0105. Bakterinis prostatitas diagnozuojamas klini\u0161kai ir nustatant infekcijos \u0161altin\u012f prostatoje. Nuo to, kiek ilgai u\u017etrunka simptom\u0173 trukm\u0117, liga priskiriama \u016bminei arba l\u0117tinei. Pasirei\u0161kiantys simptomai \u0161iek tiek skiriasi. Vyrai, kurie serga \u016bmiu bakteriniu prostatitu, skund\u017eiasi skausmingu, pada\u017en\u0117jusi \u0161lapinimusi, skund\u017eiasi skausmu vir\u0161 gaktos, kar\u0161\u010diavimu ir bendru silpnumu [11]. \u0160iais atvejais galima atlikti \u0161veln\u0173 digitorektalin\u012f tyrim\u0105&nbsp;\u2013 grubiai prostatos palpuoti nereikia d\u0117l padid\u0117jusios bakteremijos ir sepsio rizikos [11]. Vyrams, sergantiems l\u0117tiniu bakteriniu prostatitu, pasirei\u0161kia \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos simptomai. Suk\u0117l\u0117jas da\u017eniausiai b\u016bna tas pats. Pacientai neatrodo sunkiai sergantys, bendra b\u016bkl\u0117 b\u016bna nebloga, ta\u010diau jie gali sk\u0173stis tarpviet\u0117s diskomfortu. Prostatit\u0105 galima diagnozuoti laboratorijoje i\u0161tyrus \u0161lapim\u0105. Rekomenduojama tirti vidurin\u0117s porcijos \u0161lapim\u0105 ir \u0161lapim\u0105 po prostatos masa\u017eo [12]. Po pas\u0117lio rezultat\u0173, atitinkamai reikia skirti tikslin\u0119 antibiotik\u0173 terapij\u0105. Da\u017eniausiai bakterinio prostatito suk\u0117l\u0117jai yra <em>Escherichia coli. <\/em>Pacientams, kuri\u0173 imunitetas yra sutrik\u0119s, galimi ir kiti suk\u0117l\u0117jai, pavyzd\u017eiui, <em>Mycobacterium tuberculosis<\/em>, <em>Candida <\/em>spp., re\u010diau&nbsp;\u2013 <em>Coccidioides immitis<\/em>, <em>Blastomyces dermatitidis <\/em>ir <em>Histoplasma capsulatum<\/em>. \u016aminiam bakteriniam prostatitui gydyti pirmiausia skiriami intraveniniai antibiotikai, pavyzd\u017eiui, &nbsp;tre\u010dios kartos cefalosporinai arba fluorochinolonai kartu su aminoglikozidais. V\u0117liau 3\u20134 savait\u0117ms galima skirti geriamuosius antibiotikus. Pacientams, sergantiems CD, rekomenduojama geriamuosius antibiotikus skirti ma\u017eiausiai 6 savait\u0117ms [12]. Fluorochinolonai geriausiai penetruoja \u012f prostat\u0105 ir yra geriausiai toleruojami. Da\u017eniausiai renkamasi ciprofloksacin\u0105. L\u0117tiniam bakteriniam prostatitui skiriami geriamieji fluorochinolonai ma\u017eiausiai 4 savaites, o sergantiems CD&nbsp;\u2013 6 savaites [12].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Bakterinis orchitas ir epididimitas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bakterinio epididimito simptomai yra skausmas, patinimas, da\u017eniausiai vienoje pus\u0117je. Liga prasideda staiga. Kai kuriais atvejais s\u0117klid\u0117s irgi gali b\u016bti u\u017edegimin\u0117s (epididimito orchitas). Abi ligos skirstomos \u012f \u016bmin\u0119 ir l\u0117tin\u0119. 15&nbsp;proc. \u016bmini\u0173 epididimit\u0173 i\u0161sivysto \u012f l\u0117tin\u012f [13]. Esant s\u0117klid\u017ei\u0173 pa\u017eeidimui, l\u0117tinis s\u0117klid\u017ei\u0173 u\u017edegimas gali lemti s\u0117klid\u017ei\u0173 atrofij\u0105 ir spermatogenez\u0117s destrukcij\u0105 [13]. Diagnozei patvirtinti galima atlikti prielipo punkcij\u0105, paimti tepin\u0117l\u012f i\u0161 \u0161lapl\u0117s, i\u0161tirti \u0161lapim\u0105. Prie\u0161 pradedant antimikrobin\u012f gydym\u0105, m\u0117giniai tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161tirti mikroskopu [13]. Da\u017eniausiai \u0161i\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jai yra <em>N.&nbsp;gonorrhoeae <\/em>ir <em>C.&nbsp;trachomatis<\/em>. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijais, vyro spermos analiz\u0117 irgi gali rodyti u\u017edegim\u0105. Da\u017eniausiai nustatoma leukospermija&nbsp;\u2013 &gt;106&nbsp;WBC\/ml. [13] Azoospermija yra reta komplikacija, ta\u010diau galima d\u0117l abiej\u0173 prielip\u0173 obstrukcijos esant u\u017edegimui. Antibiotikai pradedami skirti empiri\u0161kai. Jauniems vyrams vienas da\u017eniausi\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 yra <em>C.&nbsp;trachomatis, <\/em>o vyresniems vyrams, sergantiems gerybine prostatos hiperplazija, \u0161i bakterija irgi yra viena pagrindini\u0173 prielipo ir s\u0117klid\u017ei\u0173 suk\u0117l\u0117ja. Pirmojo pasirinkimo vaistai yra fluorochinolonai (da\u017eniausiai olfoksacinas arba levofloksacinas), jie yra plataus veikimo spektro ir gerai penetruoja \u012f lytinius ir \u0161lapimo takus. Ta\u010diau tiksliai nusta\u010dius, kad suk\u0117l\u0117jas yra <em>C.&nbsp;Trachomatis<\/em>,rekomenduojama skirti doksiciklin\u0105 200&nbsp;mg\/d. ma\u017eiausiai 2 savaites [13].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Balanitas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Varpos galvut\u0117s u\u017edegimas yra da\u017enesnis neapipjaustytiems pacientams, nesilaikantiems higienos, vyraujant kitoms lytin\u0117ms ligoms, sergant CD, sutrikus imuninei sistemai. Gydymui reik\u0117t\u0173 rinktis vieti\u0161kai tepamus antibiotikus, vaistus nuo gryb\u0173 suk\u0117l\u0117jus, steroidus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>CD ir moter\u0173 lytini\u0173 tak\u0173 ligos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Moterys, sergan\u010dios CD, turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti lytini\u0173 tak\u0173 infekcijomis [1, 2]. Hirji su bendraautoriais [14] palygino sveik\u0173 ir sergan\u010di\u0173 CD moter\u0173 rezultatus. Paai\u0161k\u0117jo, kad jaunesnio am\u017eiaus pacient\u0117s, kurioms nustatytas CD, turi 1,8 karto didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti mak\u0161ties infekcijomis. Blogai kontroliuojamas CD ir mak\u0161ties infekcija anamnez\u0117je buvo nepriklausomi rizikos veiksniai naujai infekcijai i\u0161sivystyti tiriamuoju laikotarpiu. \u012evertinus tirtus atvejus, nustatyta, kad 87,5&nbsp;proc. lytini\u0173 tak\u0173 infekcijos buvo vaginitas d\u0117l kandidoz\u0117s, 8,6&nbsp;proc. nustatytas vulvitas, 2,2&nbsp;proc.&nbsp;\u2013 bakterin\u0117 vaginoz\u0117, 1,7&nbsp;proc.&nbsp;\u2013 infekcija, perduota lytiniu b\u016bdu. Toliau pateiksime \u012fvairi\u0173 moter\u0173 lytini\u0173 tak\u0173 infekcij\u0173 gydymo ir diagnostikos rekomendacijas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Mak\u0161ties kandidoz\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai viena da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 lytini\u0173 tak\u0173 infekcij\u0173, kurios vienas suk\u0117l\u0117j\u0173 yra <em>Candida albicans <\/em>[14]. Da\u017eniausiai serga moterys iki menopauz\u0117s (iki 20&nbsp;proc.). Rizika susirgti did\u0117ja sergant CD, nutukusiems asmenims, vartojant oralini\u0173 kontraceptik\u0173, d\u0117l lytinio aktyvumo ir genetini\u0173 sutrikim\u0173 [15, 16]. Moterys, sergan\u010dios CD, mak\u0161ties kandidoze serga labai da\u017enai [16], nes \u0161is suk\u0117l\u0117jas puikiai jau\u010diasi, kai aplinka yra hiperglikemin\u0117 ar yra sutrikusi neutrofil\u0173 veikla. Infekcijai i\u0161sivystyti svarbi ir estrogen\u0173 koncentracija. Klinikiniai simptomai da\u017enai pasirei\u0161kia prie\u0161 m\u0117nesines, nes \u0161is laikotarpis yra siejamas su padid\u0117jusiu gliukoz\u0117s kiekiu mak\u0161tyje [16]. Nie\u017e\u0117jimas yra pagrindinis ir labiausiai varginantis simptomas. Pacient\u0117s gali sk\u0173stis mak\u0161ties skausmu, deginimu, skausmingu ir diskomfort\u0105 kelian\u010diu \u0161lapinimusi. I\u0161 mak\u0161ties i\u0161siskiria gausi\u0173, balt\u0173, var\u0161k\u0117s pavidalo i\u0161skyr\u0173. Diagnozuojama surinkus kruop\u0161\u010di\u0105 diagnoz\u0119, \u012fvertinus klinikinius simptomus ir mikroskopu i\u0161tyrus mak\u0161ties i\u0161skyras [16]. Besimptom\u0117s mak\u0161ties kandidoz\u0117s gydyti nereikia, jeigu moteriai n\u0117ra sutrikusi imunin\u0117 sistema ar ji n\u0117ra n\u0117\u0161\u010dia. Sergan\u010dioms \u016bmine mak\u0161ties kandidoze moterims galima skirti vietinius antigrybelinius vaistus (mikonazol\u0105, ekonazol\u0105), bisekodil\u012f ir polienus (nistatin\u0105, amfotericin\u0105 B) [17]. Gydymo trukm\u0117 priklauso nuo vaisto doz\u0117s ir vartojimo b\u016bdo, gali trukti nuo 1 iki 7 dien\u0173. Taip pat galima skirti ir vaistus <em>per os<\/em>&nbsp;\u2013 vienkartin\u0119 flukonazolo 150&nbsp;mg doz\u0119 arba itrakonazolo 200&nbsp;mg\/d. 3 dienas. Kok\u012f gydym\u0105 pasirinkti, priklauso nuo pacient\u0117s. Gydyti profilakti\u0161kai besimptomin\u012f lytin\u012f partner\u012f nerekomenduojama [18]. Moterims, sergan\u010dioms CD ir mak\u0161ties kandidoze, \u012fprastinis gydymas gali neb\u016bt\u0173 toks efektyvus [19]. Goswami su bendraautoriais [19] i\u0161tyr\u0117, kad vienkartin\u0117 flukonazolo 150&nbsp;mg doz\u0117 buvo efektyvi tik 32,9&nbsp;proc. moterims, sergan\u010dioms CD, palyginti su kontroline grupe (52,7&nbsp;proc.). Pirmojo pasirinkimo vaistas tur\u0117t\u0173 skirtis moterims, sergan\u010dioms CD, ypa\u010d jeigu yra sunkiai kontroliuojama ligos eiga. 2010 met\u0173 JAV gair\u0117se rekomenduojama vartoti antigrybelinius medikamentus, ta\u010diau ilgesn\u012f kurs\u0105 (7\u201314 dien\u0173) [20], o 2013 met\u0173 Kanados gair\u0117se rekomenduojama mak\u0161ties boro r\u016bg\u0161tis 600&nbsp;mg\/d.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Bakterin\u0117 vaginoz\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sud\u0117tin\u0117 polimikrobin\u0117 liga, kai anaerobin\u0117s ir fakultatyvin\u0117s bakterijos labai dauginasi ir u\u017ego\u017eia mak\u0161ties laktobacilas. Bakterin\u0119 vaginoz\u0119 da\u017eniausiai sukelia <em>G.&nbsp;vaginalis<\/em>, pasi\u017eyminti puikiu virulenti\u0161kumu&nbsp;\u2013 prikimba prie \u0161eimininko epitelio, sukuria biopl\u0117vel\u0117s matric\u0105 ir ima dominuoti&nbsp;[21]. Da\u017eniausi klinikiniai simptomai yra mak\u0161ties i\u0161skyros, kurios yra homogeni\u0161kos, gali b\u016bti baltos arba pilk\u0161vos, \u017euvies kvapo. Iki 50&nbsp;proc. ligos eiga gali b\u016bti besimptom\u0117 [21]. Diagnozuojant galima naudotis Amstelio kriterijais:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>homogeni\u0161kos baltos pilk\u0161vos i\u0161skyros;<\/li>\n\n\n\n<li>Vertinant mikroskopu, mak\u0161ties epitelio l\u0105stel\u0117s yra aplipusios bakterijomis;<\/li>\n\n\n\n<li>mak\u0161ties pH &gt;4,5 ir 4, teigiamas KOH testas.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydyti rekomenduojama oraliniais antibiotikais, pavyzd\u017eiui, metronidazolu 1&nbsp;g\/d. 7 dienas arba vienkartine seknidazolo 2&nbsp;g <em>per os<\/em> doze&nbsp;[22]. Deja, liga linkusi kartotis&nbsp;\u2013 apie 40&nbsp;proc. pacien\u010di\u0173 mak\u0161ties bakterin\u0117 vaginoz\u0117 pasikartoja per 3 m\u0117nesius, o per 6 m\u0117nesius net 50&nbsp;proc. [22]. Ligos atkrytis da\u017eniausiai gydomas metronidazolu, tik jau gerokai ilgiau&nbsp;[22]. Kai kuriose rekomendacijose patariama skirti \u012f mak\u0161t\u012f ar net per burn\u0105 probiotikus [23]. Moterims, sergan\u010dioms CD, susirgti bakterine vaginoze yra daug didesn\u0117 rizika, ta\u010diau gydymas nesiskiria, rekomenduojama skirti probiotik\u0173 [23]. Gydyti lytin\u012f partner\u012f n\u0117ra rekomenduojama [22].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Trichomonas vaginalis <\/em><\/strong><strong>infekcija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pati da\u017eniausia lytiniu b\u016bdu plintanti infekcija pasaulyje, o JAV kasmet diagnozuojami net 7,4&nbsp;mln. Atvej\u0173&nbsp;[20]. Klinikiniai simptomai yra dvokian\u010dios putojan\u010dios mak\u0161ties i\u0161skyros, kurios da\u017eniausiai b\u016bna geltonai \u017ealsvos spalvos, pacient\u0117s skund\u017eiasi nie\u017euliu, skausmingu nemaloniu \u0161lapinimusi, apatinio pilvo auk\u0161to skausmu, mak\u0161ties sudirgimu. Ta\u010diau net &gt;50&nbsp;proc. atvej\u0173 liga yra besimptom\u0117&nbsp;[20]. Gydymui rekomenduojamas metronidazolas <em>per os<\/em> (vienkartin\u0117 2&nbsp;g doz\u0117 arba 1&nbsp;g\/d. 7 dienas) arba tinidazolas (vienkartin\u0117 2&nbsp;g doz\u0117 <em>per os<\/em>) [20]. Gydymas metronidazolu yra veiksmingas 82\u201395&nbsp;proc. atvej\u0173, tinidazolu&nbsp;\u2013 86\u2013100&nbsp;proc. atvej\u0173 [24]. Lytiniai partneriai taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydomi. \u0160i infekcija yra linkusi kartotis, tad po 3 gydymo m\u0117nesi\u0173 rekomenduojama kartoti tyrimus. Sergant CD, gydymas yra toks pat [20].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Prevencija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Visiems pacientams rekomenduojama paai\u0161kinti, kokiomis galimomis lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcijomis galima susirgti, ypa\u010d sergant CD. Reik\u0117t\u0173 nurodyti ir smulkiai apib\u016bdinti da\u017eniausius \u0161i\u0173 lig\u0173 simptomus, kad pacientas laiku kreipt\u0173si \u012f gydytoj\u0105 [25]. Taip padidinamas ir gydymo, ir diagnostikos efektyvumas. Lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0173 rizik\u0105 sergant CD galima suma\u017einti gerai kontroliuojant ligos eig\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Egl\u0117 Virbickait\u0117<\/strong> <br>Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universitetas<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Benfield T, et al. Influence of diabetes and hyper- glycaemia on infectious disease hospitalisation and outcome. Diabetologia 2007;50:549\u201354.<br>2. de Leon EM, et al. Prevalence and risk factors for vaginal Candida colonization in women with type 1 and type 2 diabetes. BMC Infect Dis 2002;2:1.<br>3. Andriole VT. Asymptomatic bacteriuria in patients with diabetes \u2013 enemy or innocent visitor? N Engl J Med 2002;347:1617\u20138.<br>4. Varkarakis J, et al. Three-dimensional ultrasound guidance for percutaneous drainage of prostatic abscesses. Urology 2004;63:1017\u201320 [discussion 1020].<br>5. Beigi RH, et al. Vaginal yeast colonization in nonpregnant women: a longitudinal study. Obstet Gynecol 2004;104:926\u201330.<br>6. French Society for Infectious Disease (SPILF). Diagnostic et antibio- th\u00e9rapie des infections urinaires bact\u00e9riennes communautaires de l\u2019adulte; 2014 [Available from: http:\/\/www.infectiologie.com\/site\/medias\/Recos\/ 2014-infections urinaires-court.pdf].<br>7. Andrade-Rocha FT. Editorial Comment to Chronic bacterial seminal vesi- culitis as a potential disease entity in men with chronic prostatitis. Int J Urol 2015;22:512\u20133.<br>8. Wetmore CM, et al. Demographic, behavioral, and clinical characteristics of men with nongonococcal urethritis differ by etiology: a case-comparison study. Sex Transm Dis 2011;38:180\u20136.<br>9. Prevention CfDCa. Recommendations for the laboratory-based detection of Chlamydia trachomatis and Neisseria gonorrhoeae \u2013 2014. MMWR Recomm Rep 2014;63:1\u201319.<br>10. Collins MM, et al. Prevalence and correlates of prostatitis in the health professionals follow-up study cohort. J Urol 2002;167:1363\u20136.<br>11. Wagenlehner FM, et al. The role of antibiotics in chronic bacterial prostatitis. Int J Antimicrob Agents 2005;26:1\u20137.<br>12. Meares EM, Stamey TA. Bacteriologic localization patterns in bacterial prostatitis and urethritis. Invest Urol 1968;5:492\u2013518.<br>13. Naber KG, Weidner W. Prostatitis, epididymitis and orchitis. Infect Dis 1999.<br>14. Hirji I, et al. Incidence of genital infection among patients with type 2 diabetes in the UK General Practice Research Database. J Diabetes Complications 2012;26:501\u20135.<br>15. Achkar JM, Fries BC. Candida infections of the genitourinary tract. Clin Microbiol Rev 2010;23:253\u201373.<br>16. Geerlings S, et al. Genital and urinary tract infections in diabetes: impact of pharmacologically-induced glucosuria. Diabetes Res Clin Pract 2014;103:373\u201381.<br>17. Mendling W. Guideline: vulvovaginal candidosis (AWMF 015\/072). S2k (excluding chronic mucocutaneous candidosis). Mycoses 2015;58(Suppl 1):1\u201315.<br>18. Sobel JD. Vulvovaginal candidosis. Lancet 2007;369:1961\u201371.<br>19. Goswami D, et al. Pattern of Candida species isolated from patients with diabetes mel- litus and vulvovaginal candidiasis and their response to single dose oral fluconazole therapy. J Infect 2006;52:111\u20137.<br>20. Workowski KA, Berman S. Sexually transmitted diseases treatment guide- lines, 2010. MMWR Recomm Rep 2010;59:1\u2013110.<br>21. Schwebke JR, Muzny CA, Josey WE. Role of Gardnerella vaginalis in the pathogenesis of bacterial vaginosis: a conceptual model. J Infect Dis 2014;210:338\u201343.<br>22. Bradshaw CS, Morton AN, Hocking J, Garland SM, Morris MB, Moss LM, et al. High recurrence rates of bacterial vaginosis over the course of 12 months after oral metronidazole therapy and factors associated with recurrence. J Infect Dis 2006;193:1478\u201386.<br>23. Bradshaw CS, et al. Efficacy of oral metronidazole with vaginal clindamycin or vaginal probiotic for bacterial vaginosis: randomised placebo-controlled double-blind trial. PLoS One 2012;7:e34540.<br>24. Forna F, Gulmezoglu AM. Interventions for treating trichomoniasis in women. Cochrane Database Syst Revs 2003;(2):CD000218.<br>25. Venmans LM, et al. Short term effect of an educational programme on health seeking behavior for infections in patient with type 2 diabetes.\u00a0Diabetes Care.\u00a02008;31:402\u20137.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (CD), turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti \u012fvairiomis infekcin\u0117mis ligomis, palyginti su bendr\u0105ja populiacija [1]. CD sergantys \u017emon\u0117s turi didesn\u012f polink\u012f sirgti lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcijomis, kai sunku kontroliuoti hiperglikemij\u0105 [1, 2]. Tikras sergan\u010di\u0173j\u0173 lytini\u0173 ir \u0161lapimo tak\u0173 infekcin\u0117mis ligomis skai\u010dius \u0161ioje populiacijoje n\u0117ra ai\u0161kus ir priklauso nuo to, ar&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69115,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[2,27862],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69114","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-infekcijos","tag-slapimo-taku-ligos","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69114","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69114"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69114\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69115"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69114"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69114"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69114"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69114"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69114"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}