{"id":69209,"date":"2023-03-06T05:21:41","date_gmt":"2023-03-06T07:21:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69209\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-03-06T05:21:43","modified_gmt":"2023-03-06T07:21:43","slug":"kaledu-valstybiniu-atostogu-sporto-renginiu-ir-laiko-veiksniu-itaka-miokardo-infarktui-tiriamoji-1998-2013-metu-swedeheart-studija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kaledu-valstybiniu-atostogu-sporto-renginiu-ir-laiko-veiksniu-itaka-miokardo-infarktui-tiriamoji-1998-2013-metu-swedeheart-studija\/69209\/","title":{"rendered":"Kal\u0117d\u0173, valstybini\u0173 atostog\u0173, sporto rengini\u0173 ir laiko veiksni\u0173 \u012ftaka miokardo infarktui: tiriamoji 1998\u20132013 met\u0173 SWEDEHEART studija<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Sergamumas i\u0161emine \u0161irdies liga (I\u0160L) ma\u017e\u0117ja turtingose valstyb\u0117se, nepaisant to, \u0161i liga i\u0161lieka viena da\u017eniausi\u0173 sergamumo ir mirties prie\u017eas\u010di\u0173 pasaulyje. \u0160iandieniniu supratimu, I\u0160L priklauso nuo \u012fvairi\u0173 modifikuojam\u0173 ir nemodifikuojam\u0173 lig\u0105 sukelian\u010di\u0173 veiksni\u0173. Tyrimai rodo, kad i\u0161oriniai veiksniai gali sukelti nestabilios aterosklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s ply\u0161im\u0105 ir taip pagreitinti miokardo infarkto (MI) i\u0161sivystym\u0105. Be to, buvo \u012frodyta ir paros ritmo \u012ftaka: MI rizika did\u0117ja apie 9 val. ryte, kit\u0173 tyrim\u0173 duomenimis \u2013 per pirm\u0105sias 4 val. prabudus.<\/p>\n\n\n\n

Be min\u0117t\u0173 veiksni\u0173, MI rizik\u0105 didina emocinis stresas, sunki fizin\u0117 veikla, buvimas \u0161altame ore ir oro tar\u0161a. Manoma, kad tokie i\u0161oriniai veiksniai, kaip \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai, uraganai ar karin\u0117s pad\u0117tys valstyb\u0117je, taip pat reik\u0161mingi sporto \u012fvykiai, akcij\u0173 rinkos kaita, irgi gali skatinti MI i\u0161sivystym\u0105. Remiantis tyrim\u0173 duomenimis, mir\u010di\u0173 nuo MI skai\u010dius Vakar\u0173 \u0161alyse labai padid\u0117ja Kal\u0117d\u0173 dienomis, per Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 atostogas ir islamo \u0161ventes. Manoma, kad net pats Winstonas Churchillis MI patyr\u0117 b\u016btent lankydamasis Baltuosiuose r\u016bmuose per Kal\u0117das 1941 metais.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto daugumoje atlikt\u0173 tyrim\u0173 buvo naudojami kiti \u012fvair\u016bs kintamieji, tokie kaip mirtingumas nuo MI, ligonini\u0173 i\u0161ra\u0161ai, mirties liudijimai ar administraciniai duomenys (Tarptautin\u0117s lig\u0173 klasifikacijos kodai MI suklasifikuoti), tokiu b\u016bdu \u012fvedant \u0161ali\u0161kumo neteisingai klasifikuojant ar netikslum\u0173 \u012fvardijant simptom\u0173 pasirei\u0161kimo laik\u0105. Kadangi iki \u0161iol nacionaliniu lygmeniu vis dar tr\u016bko konkretesni\u0173 tyrim\u0173, atsi\u017evelgiant \u012f tiksl\u0173 MI i\u0161sivystymo laik\u0105, b\u016bkl\u0117s sunkum\u0105 ir ligos tip\u0105, \u0161ved\u0173 mokslininkai atliko nacionalin\u0119 studij\u0105, kurios tikslas nustatyti ry\u0161\u012f tarp trumpalaiki\u0173 veiksni\u0173 (Kal\u0117d\u0173, valstybini\u0173 atostog\u0173, sporto rengini\u0173 ir paros, savait\u0117s ritmo) bei MI i\u0161sivystymo. Mokslininkai i\u0161k\u0117l\u0117 hipotez\u0119, kad konkretus i\u0161orinis veiksnys turi \u012ftak\u0105 skirting\u0173 MI tip\u0173 (STEMI ir NSTEMI) i\u0161sivystymui.<\/p>\n\n\n\n

Metodika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Naudojantis SWEDEHEART (angl. Swedish Web System for Enhancement and Development of Evidence-Based Care in Heart Disease Evaluated According to Recommend Therapies<\/em>) registru, atrinkti visi (283 014) 1998\u20132013 metais fiksuoti MI atvejai, d\u0117l kuri\u0173 kreiptasi \u012f bet kuri\u0105 specializuot\u0105 \u0160vedijos gydymosi \u012fstaig\u0105 per Kal\u0117das, Velykas, vidurvasario atostogas ir svarbiausius sporto \u012fvykius (FIFA, UEFA turnyrus, vasaros bei \u017eiemos olimpines \u017eaidynes (kai \u017eaid\u0117 \u0161ved\u0173 sportininkai). Simptomai dokumentuoti pirmosiomis j\u0173 pasirei\u0161kimo minut\u0117mis. Tikslios MI diagnoz\u0117s, \u012fskaitant ir tipus, registruotos gydan\u010diojo gydytojo prie\u0161 i\u0161ra\u0161ant pacient\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kontroliniu laikotarpiu pasirinktos 2 savait\u0117s prie\u0161 ir po did\u017ei\u0173j\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 bei nacionalini\u0173 atostog\u0173 ir metai prie\u0161 ir po reik\u0161mingiausi\u0173 sporto \u012fvyki\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Analizuojant cirkadini\u0173 ir cirkaseptini\u0173 (7 dien\u0173) ritm\u0173 poveik\u012f, atskaitos ta\u0161kais atitinkamai pasirinkta 12 val. (vidurdienis) bei sekmadienis. MI \u012fvyki\u0173 skai\u010dius \u0161iomis dienomis ir \u0161i\u0105 valand\u0105 lygintas su likusiomis valandomis bei dienomis.<\/p>\n\n\n\n

Lyginti skirtingi pacient\u0173 pogrupiai: pagal am\u017ei\u0173 (iki 75 met\u0173 ir vyresni nei 75 met\u0173), lyt\u012f, r\u016bkantys \/ ner\u016bkantys, sergantys \/ nesergantys cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, I\u0160L tiriamieji ir pacientai, vartojantys vaistus (beta blokatorius, kalcio kanal\u0173 inhibitorius, aspirin\u0105, angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitorius \/ angiotenzino receptori\u0173 blokatorius bei statinus).<\/p>\n\n\n\n

Studijos rezultatai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiosios \u0161vent\u0117s ir nacionalin\u0117s atostogos kaip MI i\u0161sivystym\u0105 skatinantis veiksnys<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Studijos duomenimis, padid\u0117jusi MI rizika steb\u0117ta per K\u016b\u010dias, abi Kal\u0117d\u0173 dienas bei sausio 1-\u0105j\u0105. Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 i\u0161vakar\u0117se bei Trij\u0173 karali\u0173 \u0161vent\u0117s dien\u0105 reik\u0161mingai didesn\u0117s rizikos nenustatyta.<\/p>\n\n\n\n

Per Kal\u0117d\u0173 ir Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 atostogas rizika susirgti MI buvo padid\u0117jusi 15 proc., palyginti su \u012fprastomis dienomis. Gerokai didesn\u0117 rizika steb\u0117ta vyresniems nei 75 met\u0173 pacientams, sergantiesiems cukriniu diabetu ar I\u0160L.<\/p>\n\n\n\n

Per K\u016b\u010dias MI rizika buvo 37 proc. didesn\u0117 nei kontrolin\u0117je grup\u0117je. K\u016b\u010dios nustatytos rizikingiausia \u0161i\u0173 atostog\u0173 diena susirgti MI.<\/p>\n\n\n\n

Rezultatams \u012ftak\u0105 gali daryti ir tai, kad dalis per atostogas atvykusi\u0173 artim\u0173j\u0173 giminai\u010dius randa prastos fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s ir paskatina juos nuvykti \u012f gydymo \u012fstaig\u0105. Jei taip b\u016bt\u0173, tikimasi, kad MI skai\u010dius suma\u017e\u0117t\u0173 per kelias savaites po Kal\u0117d\u0173, palyginti su savait\u0117mis iki \u0161ven\u010di\u0173. Kita vertus, pacientai gali delsti i\u0161sakyti pablog\u0117jusi\u0105 savijaut\u0105, simptomus ir vengti artim\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bros, nenor\u0117dami sutrikdyti \u0161ven\u010di\u0173. Tokiu atveju b\u016bt\u0173 tikimasi ma\u017eesnio MI da\u017enio prie\u0161 \u0161ventes nei po j\u0173. Kadangi n\u0117ra ai\u0161kaus suma\u017e\u0117jimo prie\u0161 ar po \u0161ven\u010di\u0173, \u0161ie elgesio aspektai n\u0117ra pagrindiniai, lemiantys MI pik\u0105 per Kal\u0117das.<\/p>\n\n\n\n

Pasteb\u0117ta, kad sausio 1-\u0105j\u0105 rizika susirgti MI padid\u0117ja 20 proc. Tai gali lemti nesaikingas alkoholio vartojimas ir persivalgymas, buvimas \u0161altame ore nakt\u012f ar miego tr\u016bkumas Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 i\u0161vakar\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

Nustatyta, kad Velyk\u0173 atostogos su padid\u0117jusia MI rizika n\u0117ra susijusios, ta\u010diau vidurvasario atostogos, nepriklausomai nuo tiriamosios grup\u0117s, reik\u0161mingai j\u0105 (ypa\u010d NSTEMI rizik\u0105) padidina.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi Kal\u0117d\u0173 ir vidurvasario atostogos reik\u0161mingai didina rizik\u0105 susirgti MI, lygintos tiriamosios grup\u0117s, kuri\u0173 vienos pacientams atlikta perkutanin\u0117 koronarin\u0117 intervencija ar vainikini\u0173 arterij\u0173 jung\u010di\u0173 operacija, bei tie, kuriems atlikus koronarin\u0119 angiografij\u0105 revaskuliarizacija nebuvo paskirta. Su tuo susijusi MI rizika buvo riboto reik\u0161mingumo toje pacient\u0173 grup\u0117je, kuriems nebuvo atlikta jokia revaskuliarizacija.<\/p>\n\n\n\n

MI rizika buvo pana\u0161i vyr\u0173 ir moter\u0173 grup\u0117se per visas atostogas, i\u0161skyrus vidurvasario, kur vyr\u0173 rizika buvo reik\u0161mingai didesn\u0117. Tik\u0117tina, kad vyrai per \u0161ias atostogas daugiau nei moterys r\u016bko, vartoja alkohol\u012f, persivalgo. Nors n\u0117 viena specifin\u0117 statistika to ne\u012frodo, valstybiniais duomenimis,  \u0160vedijoje per Kal\u0117das ir vidurvasario atostogas alkoholio pardavimas padid\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

Reik\u0161mingi sporto renginiai kaip MI i\u0161sivystym\u0105 skatinantis veiksnys<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Per analizuot\u0105 laikotarp\u012f vyko 4 FIFA pasaulio taur\u0117s turnyrai ir 4 UEFA Europos \u010dempionatai. Reik\u0161mingi sporto \u012fvykiai, skirtingai nei tik\u0117tasi, nebuvo susij\u0119 su didesne MI i\u0161sivystymo rizika.<\/p>\n\n\n\n

Wilbert-Lampen su bendraautoriais nurod\u0117, kad per 2006 met\u0173 FIFA Pasaulio taur\u0117s turnyr\u0105 Miuncheno regione (Vokietija) reik\u0161mingai padid\u0117jo MI atvej\u0173 skai\u010dius. Tam \u012ftak\u0105 gal\u0117jo tur\u0117ti keletas aspekt\u0173: kadangi turnyras vyko Vokietijoje, \u012f \u0161\u012f sporto rengin\u012f buvo \u012fsitrauk\u0119 ir tie \u017emon\u0117s, kurie \u012fprastai futbolu nesidomi, tod\u0117l gal\u0117jo b\u016bti stebimas didesnis nei paprastai sporto renginio poveikis. Be to, rizika buvo padid\u0117jusi tik tomis dienomis, kai \u017eaid\u0117 Vokietijos rinktin\u0117 ir buvo did\u017eiausia per kertvirtfinalius bei pusfinalius. Rizika v\u0117l suma\u017e\u0117jo \u017eaid\u017eiant d\u0117l tre\u010diosios vietos. Vienintel\u0117 diena, kai ne\u017eaid\u0117 Vokietijos komanda, ta\u010diau rizika padid\u0117jo, buvo finalas. Jame Pranc\u016bzijos komanda \u017eaid\u0117 prie\u0161 Italijos. Apibendrinant galima teigti, kad visi \u0161ie veiksniai rodo, jog didelis emocinis stresas gali paskatinti i\u0161sivystyti MI.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ved\u0173 studijos tyr\u0117jai taip pat paband\u0117 analizuoti pana\u0161i\u0105 situacij\u0105, kai turnyruose \u017eaid\u0117 \u0160vedijos rinktin\u0117. Rezultatai neparod\u0117 reik\u0161mingo rizikos padid\u0117jimo. Be te, n\u0117 vienas atskirai tirtas pogrupis taip pat netur\u0117jo didesn\u0117s rizikos sirgti MI per reik\u0161mingus sporto renginius. Taigi steb\u0117ti sporto rungtynes yra saugi, MI rizikos nedidinanti veikla.<\/p>\n\n\n\n

Cirkadiniai ir cirkaseptiniai ritmai kaip MI rizik\u0105 didinantis veiksnys<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Statisti\u0161kai reik\u0161mingai didesnis MI \u012fvyki\u0173 skai\u010dius visose tiriamosiose grup\u0117se, i\u0161skyrus dabar r\u016bkan\u010dius pacientus, pasteb\u0117tas pirmadieniais. Atsi\u017evelgiant \u012f paros laik\u0105, daugiausiai MI (did\u017eioji dalis j\u0173 \u2013 NSTEMI) \u012fvyko apie 8 val. ryte.<\/p>\n\n\n\n

Atlikta ir kompleksin\u0117 analiz\u0117, kuria nor\u0117ta i\u0161siai\u0161kinti, ar tam tikra valanda turi \u012ftak\u0105 dar didesnei MI rizikai per K\u016b\u010dias nei bet kuri kita. Nors, remiantis atliktomis analiz\u0117mis, did\u017eiausias MI \u012fvyki\u0173 da\u017enis buvo ryte, per K\u016b\u010dias da\u017eniausiai jis i\u0161tiko vakare, apie 22 val. Ankstesn\u0117s metaanaliz\u0117s atskleid\u0117, kad pyktis, suirzimas, li\u016bdesys, sielvartas ir stresas taip pat didina MI rizik\u0105. Tai galimai paai\u0161kina \u0161ioje studijoje gautus rezultatus.<\/p>\n\n\n\n

STEMI da\u017enis dien\u0105 palaipsniui did\u0117jo ar ma\u017e\u0117jo, priklausomai nuo valand\u0173, kai NSTEMI da\u017enis fliuktavo kur kas labiau. \u0160iokiadieniais pasteb\u0117ta didesn\u0117 NSTEMI rizika nei savaitgal\u012f, ta\u010diau STEMI rizika buvo pana\u0161i visomis savait\u0117s dienomis. Siekiant ekskliuduoti elgesio veiksnius, remtasi pirm\u0173j\u0173 simptom\u0173 i\u0161sivystymo, o ne atvykimo \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 laiku, nes NSTEMI simptomai gali b\u016bti ma\u017eiau ry\u0161k\u016bs, tod\u0117l \u012f gydytoj\u0105 delsiama kreiptis, o tai gali i\u0161kreipti rezultatus. STEMI pirmieji simptomai da\u017enai b\u016bna labiau ry\u0161k\u016bs, tod\u0117l re\u010diau u\u017edelsiama iki gydymo prad\u017eios. Ankstesni tyrimai atskleid\u0117, kad MI rizika yra didesn\u0117 tarp dirban\u010di\u0173j\u0173. \u0160ios studijos autoriai pasteb\u0117jo pana\u0161\u0173 pasiskirstym\u0105 tiek tarp nedirban\u010di\u0173j\u0173 (75 met\u0173 ir vyresni\u0173), tiek tarp dirban\u010di\u0173j\u0173 (iki 75 met\u0173). Ankstesni cirkaseptinio piko ai\u0161kinimai remiasi didesne \u012ftampa pirmadieniais ir padid\u0117jan\u010diu arteriniu kraujo spaudimu bei \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017eniu. Did\u017eiausi cirkadiniai poky\u010diai buvo siejami su kortizolio koncentracijos kraujyje piku, kraujo klampumo ir trombocit\u0173 agregacijos padid\u0117jimu, be to, padid\u0117jusiu kraujosp\u016bd\u017eiu bei \u0161irdies susitraukimo da\u017eniu rytin\u0117mis valandomis.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Suvokimas, kurie veiksniai, kokios veikla ar emocijos turi did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 MI i\u0161sivystymui ir kaip skiriasi nuo MI, patirto nepriklausomai nuo \u0161i\u0173 veiksni\u0173, gali pad\u0117ti kuriant strategij\u0105, kaip i\u0161vengti bei suma\u017einti MI, sukelto \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173, skai\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tyr\u0117jai tur\u0117jo galimyb\u0119 MI \u012fvertinti sud\u0117tingesniu laipsniu, palyginti su anks\u010diau atliktomis studijomis, tod\u0117l atskirai buvo vertintas STEMI ir NSTEMI, kartu atskiriant skirtingus populiacijos pogrupius. Rezultatai parod\u0117, kad dauguma atvej\u0173 didesn\u0119 rizik\u0105 sirgti MI, ypa\u010d NSTEMI, tur\u0117jo pagyven\u0119 \u017emon\u0117s, taip pat sergantieji cukriniu diabetu, I\u0160L ar jau vartojantieji kokius nors vaistus. Tai rodo, kad pa\u017eeid\u017eiamos grup\u0117s, kurios jau turi toki\u0173 rizikos veiksni\u0173, kaip padid\u0117jusi kraujo koaguliacija, miokardo pa\u017eeid\u017eiamumas d\u0117l aritmij\u0173, yra jautresni \u0161iems lig\u0105 pagreitinantiems veiksniams.<\/p>\n\n\n\n

Autoriai neatmeta, kad veikla ir emocijos, susijusios su atostogomis d\u0117l didesnio deguonies poreikio vyresniems ir sergantiems pacientams, gali tur\u0117ti \u012ftak\u0105 i\u0161emijos vystymuisi ir antriniam MI. Remiantis pogrupi\u0173 analiz\u0117mis, per Kal\u0117d\u0173 ir Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 atostogas pasteb\u0117ta kas am\u017eiaus kvartil\u012f did\u0117janti rizika sirgti MI.<\/p>\n\n\n\n

Tiriant pacient\u0173, vartojan\u010di\u0173 vaistus, pogrup\u012f, autori\u0173 tikslas buvo \u012fvertinti galim\u0105 tam tikr\u0173 vaist\u0173 slopinam\u0105j\u012f poveik\u012f MI skatinantiems veiksniams. Vaistai, ma\u017einantys \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, arterin\u012f kraujo spaudim\u0105, lipid\u0173 kiek\u012f kraujyje, trombocit\u0173 agregacij\u0105, gali suma\u017einti aterosklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 i\u0161oriniams veiksniams. Pavyzd\u017eiui, beta adrenoblokatoriai, ma\u017eindami \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f ir arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f bei didindami koronarin\u0119 kraujotak\u0105, prailgindami diastol\u0119, slopina cirkadinio ritmo poveik\u012f MI i\u0161sivystymui. \u0160ioje studijoje paai\u0161k\u0117jo, kad pacientai, vartojantys vaistus nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173, turi toki\u0105 pat ar net didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti MI per atostogas. Tai b\u016bt\u0173 galima paai\u0161kinti pagrindine i\u0161kelta teorija \u2013 vaistus vartoja didesn\u0117s rizikos grup\u0117s pacientai, tod\u0117l jie paprastai yra jautresni i\u0161oriniams veiksniams. Tiriant cirkadinio ritmo \u012ftak\u0105 MI i\u0161sivystymui ir analizuojant i\u0161skirtus pogrupius, pasteb\u0117tas MI pikas 8 val. ryte buvo ma\u017eiau ry\u0161kus tiems pacientams, kurie vartojo beta adrenoblokatorius, nei tiems, kurie j\u0173 nevartojo.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iame nacionaliniame tyrime, kuriame steb\u0117ti visi per 16 met\u0173 fiksuoti MI su pirmosiomis minut\u0117mis dokumentuotais simptomais atvejai, nustatyta, kad Kal\u0117d\u0173 ir vidurvasario atostogos yra labai susijusios su didesne MI rizika. Taip pat pasteb\u0117ta didesn\u0117 rizika vyresniems \u017emon\u0117s ar sergantiesiems gretutin\u0117mis ligomis. Tai rodo, kad i\u0161oriniai veiksniai pa\u017eeid\u017eiamosioms grup\u0117ms yra labai svarb\u016bs.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kamil\u0117 Po\u010depavi\u010di\u016bt\u0117<\/strong>
Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universitetas<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. World Health Organization. World health statistics-Monitoring health for the SDGs, sustainable development goals. Geneva: World Health Organization; 2017. Licence: CC BY-NC-SA 3.0 IGO. 2017. https:\/\/www.who.int\/gho\/publications\/world_health_ statistics\/2017\/en\/.
2. Yusuf S, Reddy S, Ounpuu S, Anand S. Global burden of cardiovascular diseases: part I: general considerations, the epidemiologic transition, risk factors, and impact of urbanization. Circulation 2001;104:2746-53. doi:10.1161\/hc4601.099487.
3. Yusuf S, Hawken S, Ounpuu S, et al, INTERHEART Study Investigators. Effect of potentially modifiable risk factors associated with myocardial infarction in 52 countries (the INTERHEART study): case-control study. Lancet 2004;364:937-52. doi:10.1016\/S0140-6736(04)17018-9.
4. Muller JE, Stone PH, Turi ZG, et al. Circadian variation in the frequency of onset of acute myocardial infarction. N Engl J Med 1985;313:1315-22. doi:10.1056\/NEJM198511213132103.
5. Muller JE, Tofler GH, Stone PH. Circadian variation and triggers of onset of acute cardiovascular disease. Circulation 1989;79:733-43. doi:10.1161\/01.CIR.79.4.733.
6. Goldberg RJ, Brady P, Muller JE, et al. Time of onset of symptoms of acute myocardial infarction. Am J Cardiol 1990;66:140-4. doi:10.1016\/0002-9149(90)90577-N.
7. Rocco MB, Barry J, Campbell S, et al. Circadian variation of transient myocardial ischemia in patients with coronary artery disease. Circulation 1987;75:395-400. doi:10.1161\/01.CIR.75.2.395.
8. Culi\u0107 V, Eterovi\u0107 D, Miri\u0107 D. Meta-analysis of possible external triggers of acute myocardial infarction. Int J Cardiol 2005;99:1-8. doi:10.1016\/j.ijcard.2004.01.008.
9. Kwong JC, Schwartz KL, Campitelli MA, et al. Acute myocardial infarction after laboratory confirmed influenza infection. N Engl J Med 2018;378:345-53. doi:10.1056\/NEJMoa1702090.
10. Barnes M, Heywood AE, Mahimbo A, et al. Acute myocardial infarction and influenza: a meta-analysis of case-control studies. Heart 2015;101:1738-47. doi:10.1136\/heartjnl-2015-307691.
11. Claeys MJ, Coenen S, Colpaert C, et al. Environmental triggers of acute myocardial infarction: results of a nationwide multiple-factorial population study. Acta Cardiol 2015;70:693-701. doi:10.1080\/AC.70.6.3120182.
12. Mustafic H, Jabre P, Caussin C, et al. Main air pollutants and myocardial infarction: a systematic review and meta-analysis. JAMA 2012;307:713-21. doi:10.1001\/jama.2012.126.
13. Nawrot TS, Perez L, K\u00fcnzli N, Munters E, Nemery B. Public health importance of triggers of myocardial infarction: a comparative risk assessment. Lancet 2011;377:732-40. doi:10.1016\/S0140 6736(10)62296-9.
14. Rosengren A, Hawken S, Ounpuu S, et al, INTERHEART investigators. Association of psychosocial risk factors with risk of acute myocardial infarction in 11119 cases and 13648 controls from 52 countries (the INTERHEART study): case-control study. Lancet 2004;364:953-62. doi:10.1016\/S0140-6736(04)17019-0.
15. Smyth A, O\u2019Donnell M, Lamelas P, Teo K, Rangarajan S, Yusuf S, INTERHEART Investigators. Physical activity and anger or emotional upset as triggers of acute myocardial infarction: The INTERHEART Study. Circulation 2016;134:1059-67. doi:10.1161\/ CIRCULATIONAHA.116.023142.
16. Ma W, Chen H, Jiang L, Song G, Kan H. Stock volatility as a risk factor for coronary heart disease death. Eur Heart J 2011;32:1006-11. doi:10.1093\/eurheartj\/ehq495.
17. Wilbert-Lampen U, Leistner D, Greven S, et al. Cardiovascular events during World Cup soccer. N Engl J Med 2008;358:475-83. doi:10.1056\/NEJMoa0707427.
18. Jiao Z, Kakoulides SV, Moscona J, et al. Effect of Hurricane Katrina on incidence of acute myocardial infarction in New Orleans three years after the storm. Am J Cardiol 2012;109:502-5. doi:10.1016\/j.amjcard.2011.09.045.
19. Kloner RA, Leor J, Poole WK, Perritt R. Population-based analysis of the effect of the Northridge Earthquake on cardiac death in Los Angeles County, California. J Am Coll Cardiol 1997;30:1174-80. doi:10.1016\/S0735-1097(97)00281-7.
20. Meisel SR, Kutz I, Dayan KI, et al. Effect of Iraqi missile war on incidence of acute myocardial infarction and sudden death in Israeli civilians. Lancet 1991;338:660-1. doi:10.1016\/0140-6736(91)91234-L.
21. Zubaid M, Thalib L, Suresh CG. Incidence of acute myocardial infarction during Islamic holiday seasons. Eur J Epidemiol 2006;21:191-5. doi:10.1007\/s10654-006-0008-8.
22. Phillips DP, Jarvinen JR, Abramson IS, Phillips RR. Cardiac mortality is higher around Christmas and New Year\u2019s than at any other time: the holidays as a risk factor for death. Circulation 2004;110:3781-8. doi:10.1161\/01.CIR.0000151424.02045.F7.
23. Phillips D, Barker GE, Brewer KM. Christmas and New Year as risk factors for death. Soc Sci Med 2010;71:1463-71. doi:10.1016\/j. socscimed.2010.07.024.
24. Knight J, Schilling C, Barnett A, Jackson R, Clarke P. Revisiting the \u201cChristmas Holiday Effect\u201d in the Southern Hemisphere. J Am Heart Assoc 2016;5:e005098. doi:10.1161\/JAHA.116.005098.
25. Vale JA, Scadding JW. Did Winston Churchill suffer a myocardial infarction in the White House at Christmas 1941? J R Soc Med 2017;110:483-92. doi:10.1177\/0141076817745506.
26. Jernberg T, Attebring MF, Hambraeus K, et al. The Swedish Web-system for enhancement and development of evidence-based care in heart disease evaluated according to recommended therapies (SWEDEHEART). Heart 2010;96:1617-21. doi:10.1136\/hrt.2010.198804.
27. Systembolaget. Forsaljningsstatistik. https:\/\/www.omsystembolaget<\/a>. se\/om-systembolaget\/foretagsfakta\/forsaljningsstatistik\/.
28. Spencer FA, Goldberg RJ, Becker RC, Gore JM. Seasonal distribution of acute myocardial infarction in the second National Registry of Myocardial Infarction. J Am Coll Cardiol 1998;31:1226-33. doi:10.1016\/S0735-1097(98)00098-9.
29. Willich SN, L\u00f6wel H, Lewis M, H\u00f6rmann A, Arntz HR, Keil U. Weekly variation of acute myocardial infarction. Increased Monday risk in the working population. Circulation 1994;90:87-93. doi:10.1161\/01. CIR.90.1.87.
30. Murakami S, Otsuka K, Kubo Y, et al. Repeated ambulatory monitoring reveals a Monday morning surge in blood pressure in a community-dwelling population. Am J Hypertens 2004;17:1179-83. doi:10.1016\/j.amjhyper.2004.07.016.
31. Witte DR, Bots ML, Hoes AW, Grobbee DE. Cardiovascular mortality in Dutch men during 1996 European football championship: longitudinal population study. BMJ 2000;321:1552-4. doi:10.1136\/ bmj.321.7276.1552.
32. Naghavi M, Libby P, Falk E, et al. From vulnerable plaque to vulnerable patient: a call for new definitions and risk assessment strategies: Part I. Circulation 2003;108:1664-72. doi:10.1161\/01. CIR.0000087480.94275.97.
33. Baron T, Hambraeus K, Sundstr\u00f6m J, et al. TOTAL-AMI study group. Type 2 myocardial infarction in clinical practice. Heart 2015;101:101-6. doi:10.1136\/ heartjnl-2014-306093. 34. Willich SN, Linderer T, Wegscheider K, et al. ISAM Study Group. Increased morning incidence of myocardial infarction in the ISAM Study: absence with prior beta-adrenergic blockade. Circulation 1989;80:853-8. doi:10.1161\/01. CIR.80.4.853.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sergamumas i\u0161emine \u0161irdies liga (I\u0160L) ma\u017e\u0117ja turtingose valstyb\u0117se, nepaisant to, \u0161i liga i\u0161lieka viena da\u017eniausi\u0173 sergamumo ir mirties prie\u017eas\u010di\u0173 pasaulyje. \u0160iandieniniu supratimu, I\u0160L priklauso nuo \u012fvairi\u0173 modifikuojam\u0173 ir nemodifikuojam\u0173 lig\u0105 sukelian\u010di\u0173 veiksni\u0173. Tyrimai rodo, kad i\u0161oriniai veiksniai gali sukelti nestabilios aterosklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s ply\u0161im\u0105 ir taip pagreitinti miokardo infarkto (MI) i\u0161sivystym\u0105. Be to, buvo \u012frodyta ir…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69210,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[8499],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69209","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-miokardo-infarktas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69209","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69209"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69209\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69210"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69209"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69209"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69209"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69209"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69209"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}