Migrena kamuoja apie 15 proc. pasaulio gyventoj\u0173. Moterys serga 3\u20134 kartus da\u017eniau nei vyrai. Da\u017eniausiai \u0161i liga u\u017eklumpa darbingo am\u017eiaus \u017emones (20\u201350 met\u0173), nors migrena gali sirgti bet kokio am\u017eiaus asmenys. Apie \u0161ios ligos diagnostikos ir gydymo ypatumus kalbam\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Neurologijos klinikos profesore Diana Obelieniene. <\/i><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kas tai yra migreninis skausmas? Kaip da\u017enai galvos skausmo prie\u017eastis b\u016bna migreniniai skausmai? <\/b><\/p>\n
Migren\u0105 apibr\u0117\u017eia priepuoliniai galvos skausmai, pasirei\u0161kiantys nuo vieno iki keturi\u0173 kart\u0173 per m\u0117nes\u012f. J\u0173 trukm\u0117 \u2013 nuo 4 iki 72 valand\u0173 suaugusiems ir nuo 2 iki 48 valand\u0173 \u2013 vaikams. Tai pagrindiniai migrenos skausmo epizodai. Taikant tam tikrus diagnostinius metodus \u0161i liga gali b\u016bti apib\u016bdinama smulkiau.<\/p>\n<\/p>\n
Kaip migren\u0105 klasifikuoja neurologai?<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Yra du pagrindiniai migrenos tipai: migrena be auros (ji diagnozuojama 80\u201385 proc. vis\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173 migrena) ir migrena su aura (likusieji 20\u201315 proc.). Migrenos be auros priepuolis da\u017eniausiai prasideda staigiu skausmu, da\u017eniau pasirei\u0161kian\u010diu kaktos, smilkinio srityje (skausmui b\u016bdinga daugiau vienpus\u0117 lokalizacija). Jis gali stipr\u0117ti rutininio fizinio aktyvumo metu, pavyzd\u017eiui, lipant laiptais. Tokie pacientai pripa\u017e\u012fsta, jog gul\u0117ti jiems geriau nei vaik\u0161\u010dioti, nes aktyvumas sustiprina skausm\u0105. \u0160iam migrenos tipui taip pat b\u016bdingi lydimieji simptomai \u2013 \u0161viesos ir garso baim\u0117, pykinimas arba v\u0117mimas.<\/p>\n
Migrenos su aura priepuolis prasideda nemaloniais poj\u016b\u010diais \u2013 mirg\u0117jimu akyse arba reg\u0117jimo sutrikimu (vadinamoji regos aura), vienos k\u016bno pus\u0117s nutirpimu arba vadinamuoju \u201eskruzd\u017ei\u0173 b\u0117giojimo\u201c poj\u016b\u010diu (hipestezin\u0117 arba jutimin\u0117 aura) ir kt. Aura i\u0161sivysto per 5 minutes ir trunka ne ilgiau kaip valand\u0105. Da\u017eniausiai auros metu arba po jos kyla galvos skausmas, atitinkantis migrenos be auros charakteristikas. Migrena su aura \u2013 tai prie\u0161 atsirandant galvos skausmui prasidedanti aura. Tokie b\u016bt\u0173 pagrindiniai \u0161i\u0173 migrenos tip\u0173 skirtumai.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Ar pagal skausmo pob\u016bd\u012f bei kitus po\u017eymius migren\u0105 gal\u0117t\u0173 \u012ftarti farmacijos specialistas vaistin\u0117je?<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Taip, vaistininkas gali \u012ftarti migren\u0105, bet diagnoz\u0119 patvirtina tik gydytojas specialistas. Pagal diagnostikos kriterijus migrena be auros gali b\u016bti diagnozuojama tik po 5 pana\u0161i\u0173 stereotipini\u0173 priepuoli\u0173, o migrena su aura \u2013 po dviej\u0173 toki\u0173 priepuoli\u0173. Taip pat turi b\u016bti paneigti visi kiti simptominiai galvos skausmai. Tod\u0117l ir b\u016btina specialisto (neurologo) konsultacija, kad nelikt\u0173 nepasteb\u0117tos kitos ligos. Migrena yra pirminis galvos skausmas, o simptominius skausmus gali sukelti auglys, kitos ligos. Neurologas, ap\u017ei\u016br\u0117damas pacient\u0105 ir nerasdamas \u017eidinini\u0173 ar kitoki\u0173 simptom\u0173, t. y. ne\u012ftardamas kitos ligos, paskiria rutininius laboratorinius tyrimus (pvz., siekiant \u012fsitikinti, ar n\u0117ra ma\u017eakraujyst\u0117s \u2013 ypa\u010d vaikams), patikrinamas aki\u0173 dugnas. Migrenos diagnoz\u0117 patvirtinama pagal konkre\u010dius diagnostikos kriterijus paneigus kit\u0173 lig\u0173 tikimyb\u0119.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kokios \u0161ios ligos i\u0161tyrimo ir gydymo galimyb\u0117s? Ar galima visi\u0161kai pasveikti?<\/b><\/p>\n
Nors migrena \u017einoma nuo Hipokrato laik\u0173, jau 2 t\u016bkst. met\u0173, klinikin\u0117je praktikoje n\u0117ra taikomas toks diagnostikos metodas, kuris patvirtint\u0173 migrenos diagnoz\u0119. Galima tik paneigti galimas kitas, simptomin\u012f galvos skausm\u0105 imituojan\u010dias, prie\u017eastis.<\/p>\n
Vis d\u0117lto migrenos diagnoz\u0117 nustatoma pagal gie\u017etus kriterijus, kuriuos apibr\u0117\u017e\u0117 Tarptautin\u0117 galvos skausmo asociacija. Paskutin\u012f kart\u0105 \u0161ie kriterijai buvo papildyti 2013 metais. Visais atvejais labai svarbi esti gydytojo patirtis. \u0160iandien migrena priskiriama prie valdom\u0173 lig\u0173 s\u0105ra\u0161o. Parenkant tinkamus vaistus da\u017eniausiai pavyksta nutraukti skausmo priepuolius. Taikomas profilaktinis gydymas gali pad\u0117ti suretinti ir palengvinti priepuolius, o kartais migrenos priepuoliai kuriam laikui visai dingsta. Apie 70 proc.(?) moter\u0173 klimakteriniu laikotarpiu migrenos priepuoliai liaujasi.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Migrenos skausmams mal\u0161inti registruotas frovatriptanas \u2013 bene naujausias triptanas \u0161iai ligai gydyti. Kuo jis ypatingas?<\/b><\/p>\n
Tai paskutinis Lietuvoje registruotas triptanas <\/i>(Migard<\/i>), skirtas migrenai gydyti. Jo pavadinimas, i\u0161vertus i\u0161 angl\u0173 kalbos, rei\u0161kia \u201emigrenos sarg\u0105\u201c. Vaistas ypatingas tuo, kad yra pailginto veikimo \u2013 jis ilgiausiai veikia lyginant su visais triptanais. Migard<\/i> padeda suretinti priepuolius, palengvinti skausm\u0105 arba visi\u0161kai nutraukia priepuol\u012f. Jeigu \u0161is vaistas yra paciento toleruojamas, per vien\u0105\u2013dvi valandas jis arba visi\u0161kai nutraukia arba \u017eenkliai palengvina migrenos priepuol\u012f.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kada \u0161ie vaistai tur\u0117t\u0173 b\u016bti rekomenduojami pacientams?<\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Konkre\u010diai atsakyti negalima \u2013 atsi\u017evelgdamas \u012f priepuolio simptomus tai tur\u0117t\u0173 spr\u0119sti specialistas. Pirmiausia reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, kokius vaistus ligonis yra vartoj\u0119s, \u012fvertinti kitas aplinkybes. Svarbiausia, kad vaistas efektyviai gydo migrenos priepuolius.<\/p>\n
Kalbinoi Ramut\u0117 Pe\u010deli\u016bnien\u0117<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Migrena kamuoja apie 15 proc. pasaulio gyventoj\u0173. Moterys serga 3\u20134 kartus da\u017eniau nei vyrai. Da\u017eniausiai \u0161i liga u\u017eklumpa darbingo am\u017eiaus \u017emones (20\u201350 met\u0173), nors migrena gali sirgti bet kokio am\u017eiaus asmenys. Apie \u0161ios ligos diagnostikos ir gydymo ypatumus kalbam\u0117s su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Neurologijos klinikos profesore Diana Obelieniene. \u00a0 Kas tai yra…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6925,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,137,148,7612,1458,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6924","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-ligonis","tag-migrena","tag-migrenos","tag-priepuolis","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6924","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6924"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6924\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6925"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6924"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6924"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6924"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6924"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6924"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}