{"id":69262,"date":"2023-03-24T09:47:44","date_gmt":"2023-03-24T11:47:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69262\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-03-14T09:49:01","modified_gmt":"2023-03-14T11:49:01","slug":"erektilines-disfunkcijos-rizikos-veiksniu-ir-naujausiu-gydymo-galimybiu-apzvalga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/erektilines-disfunkcijos-rizikos-veiksniu-ir-naujausiu-gydymo-galimybiu-apzvalga\/69262\/","title":{"rendered":"<strong>Erektilin\u0117s disfunkcijos rizikos veiksni\u0173 ir naujausi\u0173 gydymo galimybi\u0173 ap\u017evalga<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p>Erektilin\u0117 disfunkcija (ED)&nbsp;\u2013 tai negal\u0117jimas pasiekti ar i\u0161laikyti pakankamos erekcijos s\u0117kmingam lytiniam aktui atlikti. \u0160is sutrikimas vargina apie 18&nbsp;mln. vyr\u0173 JAV bei daugiau nei 150&nbsp;mln. vyr\u0173 visame pasaulyje. Erekcijos sutrikim\u0173 da\u017enis&nbsp;\u2013 26 atvejai 1&nbsp;t\u016bkst. vyr\u0173 per metus [1\u20134]. D\u0117l vis sen\u0117jan\u010dios \u017emoni\u0173 populiacijos ED gydymo poreikis toliau tik did\u0117ja. Erekcijos sutrikim\u0173 prie\u017eastys da\u017eniausiai yra multifaktorin\u0117s, apiman\u010dios tiek organinius, tiek psichogeninius veiksnius. ED gydyti skiriami fosfodiesteraz\u0117s 5 inhibitoriai(PDE5i), varpos protezai, vazoaktyvi\u0173j\u0173 vaist\u0173 (alprostadilio) injekcijos \u012f varp\u0105, vakuuminiai prietaisai. D\u0117l gero efektyvumo, paprasto naudojimo, ret\u0173 ir lengv\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 PDE5i paplito kaip pirmojo pasirinkimo terapija sergantiesiems ED [6\u20139]. \u0160iuo metu pasaulyje vartojami PDE5i: pirmos kartos&nbsp;\u2013 sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis; naujosios kartos&nbsp;\u2013 avanafilis.Straipsnyje ap\u017evelgiami ED i\u0161sivystymo rizikos veiksniai ir naujausi gydymo metodai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Rizikos veiksniai, skatinantys ED i\u0161sivystym\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Klinikiniame tyrime \u012frodyta, kad fizinis aktyvumas yra susij\u0119s su ma\u017eesne ED i\u0161sivystymo rizika, o nutukimas, r\u016bkymas, televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimas, gretutin\u0117s ligos didina ED i\u0161sivystymo rizik\u0105 [19]. Re\u010diausiai ED i\u0161sivyst\u0117 vyrams, nesergantiems l\u0117tin\u0117mis ligomis ir gyvenantiems sveik\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105. Ma\u017edaug tre\u010ddaliui nutukusi\u0173 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 ED, svorio metimas ir padid\u0117j\u0119s fizinis aktyvumas buvo susij\u0119s su erektilin\u0117s funkcijos pager\u0117jimu [20].<\/p>\n\n\n\n<p>Seksualinio aktyvumo da\u017enis gali nulemti ED i\u0161sivystym\u0105. Tai buvo atskleista 5 met\u0173 trukm\u0117s kohortiniame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 55\u201375 met\u0173 989 vyrai, tyrimo prad\u017eioje nesirg\u0119 ED [21]. I\u0161sivys\u010dius gretutin\u0117ms ligoms ir esant kitiems didiesiems rizikos veiksniams, vyrams, kurie buvo lyti\u0161kai aktyv\u016bs ma\u017eiau negu 1 kart\u0105 per savait\u0119, dvigubai da\u017eniau i\u0161sivyst\u0117 ED negu vyrams, kurie tur\u0117jo seksualinius santykius daugiau nei 1 kart\u0105 per savait\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Prospektyvin\u0117je kohortin\u0117je 25 met\u0173 trukm\u0117s klinikin\u0117je studijoje, kurioje dalyvavo 570 vyr\u0173, koronarin\u0117s \u0161irdies ligos i\u0161sivystymo veiksniai (r\u016bkymas, nutukimas, dislipidemija) sulaukus vidutinio am\u017eiaus (am\u017eiaus vidurkis&nbsp;\u2013 46 metai), buvo susij\u0119 su ED i\u0161sivystymu [22]. Prostatos v\u0117\u017eio prevencijos klinikiniame tyrime sunkios ED i\u0161sivystymas buvo susij\u0119s su aterosklerotine liga, raumen\u0173 ir skeleto sistemos nusiskundimais, galvos skausmais [23].<\/p>\n\n\n\n<p>Svarbiausi ED i\u0161sivystymo prognostiniai veiksniai yra vyresnis am\u017eius, cukrinis diabetas, hipertenzija, nutukimas, dislipidemija, kardiovaskulin\u0117s ligos, r\u016bkymas, tam tikr\u0173 vaist\u0173 vartojimas [5, 10, 18, 22, 24\u201328].<\/p>\n\n\n\n<p>Obstrukcin\u0117 miego apn\u0117ja taip pat yra svarbus rizikos veiksnys ED i\u0161sivystyti, nepriklausantis nuo kit\u0173 veiksni\u0173, toki\u0173 kaip r\u016bkymas ar nutukimas [29, 30]. Prospektyviniame 6 metus trukusiame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 10&nbsp;t\u016bkst. vyr\u0173 (am\u017eiaus vidurkis&nbsp;\u2013 63 metai), nustatyta, kad nerami\u0173 koj\u0173 sindromas irgi buvo nepriklausomas rizikos veiksnys ED i\u0161sivystyti&nbsp;[31]. Vyrai, kuriems i\u0161sivysto miego sutrikimai, tur\u0117t\u0173 b\u016bti apklausti d\u0117l ED.<\/p>\n\n\n\n<p>Kitos ligos, susijusios su ED, yra sistemin\u0117 skleroz\u0117 (skleroderma), Peyronie liga, prostatos v\u0117\u017eio gydymas (brachiterapija, prostatektomija).<\/p>\n\n\n\n<p>Sergant cukriniu diabetu, ED da\u017eniau sergama sulaukus vyresnio am\u017eiaus. Klinikiniame tyrime nustatyta, kad ED da\u017enis padid\u0117jo nuo 6&nbsp;proc. 20\u201324 met\u0173 vyrams iki 52&nbsp;proc. 55\u201359 met\u0173 pacientams [32]. Pagrindiniai rizikos veiksniai ED i\u0161sivystyti sergant CD yra sen\u0117jimas, periferin\u0117 ar autonomin\u0117 neuropatija, retinopatija, ilgas sirgimo CD laikas, bloga glikemijos kontrol\u0117. Kitoje studijoje nustatyta teigiama koreliacija tarp ED sunkumo laipsnio ir CD trukm\u0117s, blogos glikemijos kontrol\u0117s, gydymo diuretikais, mikrovaskulini\u0173 arba kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo&nbsp;[33]. Stebimuosiuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad ED i\u0161sivystymas yra prognostinis kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 veiksnys tiek sergantiems, tiek nesergantiems CD [34, 35].<\/p>\n\n\n\n<p>Vyrams, sergantiems CD, kuriems i\u0161sivysto ED, pablog\u0117ja gyvenimo kokyb\u0117, da\u017eniau pasirei\u0161kia depresija [36]. Depresija yra gerai \u017einomas ED i\u0161sivystymo veiksnys. Deja, ED da\u017enai lieka nediagnozuota, nes sveikatos specialistai retai paklausia pacient\u0173 apie lytin\u0119 sveikat\u0105. Dideliame epidemiologiniame tyrime nustatyta, kad daugumos vyr\u0173, sergan\u010di\u0173 CD ir ED, gydytojai niekada bepaklaus\u0117 apie seksualin\u0119 funkcij\u0105, tod\u0117l jie negavo jokio gydymo [37].<\/p>\n\n\n\n<p>ED yra da\u017enas sutrikimas vyrams, sergantiems l\u0117tine inkst\u0173 liga [38, 39]. Seksualin\u0117s sveikatos problemos gali b\u016bti pagerintos atliekant dializes, ta\u010diau lytin\u0117 funkcija retai normalizuojasi [40]. Atlikus inkst\u0173 transplantacij\u0105, yra daug didesn\u0117 galimyb\u0117 atsikurti lytinei funkcijai&nbsp;[39]. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys ED esant l\u0117tinei inkst\u0173 ligai, yra periferin\u0117 neuropatija, autonomin\u0117 disfunkcija, periferin\u0117 kraujagysli\u0173 liga, hipogonadizmas, depresija, medikament\u0173 vartojimas (beta&nbsp;adrenoblokatoriai, antidepresantai). Gydant ED, pacientams pirmiausia svarbu optimizuoti dializ\u0117s re\u017eim\u0105. Prad\u0117jus gydym\u0105 dializ\u0117mis, seksualin\u0117 funkcija pager\u0117ja ma\u017edaug per 6 m\u0117nesius [41]. Literat\u016bros ap\u017evalgoje paskelbta, kad PDE5i ir cinkas gali b\u016bti efektyv\u016bs gydant ED [42]. Kitos gydymo galimyb\u0117s yra tokios pat, kaip ir gydant vyrus, nesergan\u010dius l\u0117tine inkst\u0173 liga [43\u201345]. Inkst\u0173 transplantacija yra efektyviausia intervencija, padedanti atkurti normali\u0105 seksualin\u0119 funkcij\u0105 [41, 42, 44].<\/p>\n\n\n\n<p>Dauguma rizikos veiksni\u0173 kardiovaskulinei ligai ir ED i\u0161sivystyti yra bendri. \u0160i\u0173 lig\u0173 patofiziologija yra susijusi su endotelio disfunkcija [24, 25]. Kardiovaskulin\u0117s ligos ir j\u0173 i\u0161sivystymo veiksniai padidina rizik\u0105 i\u0161sivystyti ED [22, 46, 47]. Kita vertus, ED gali b\u016bti ankstyvas kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 i\u0161sivystymo \u017eenklas ateityje [25, 48].<\/p>\n\n\n\n<p>Prostatos v\u0117\u017eio atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 klinikiniame tyrime dalyvavo 9&nbsp;457 tiriamieji, vyresni nei 55 met\u0173. Po 5 met\u0173 tiriam\u0173j\u0173 steb\u0117jimo buvo gauti \u0161ie rezultatai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>3&nbsp;816 vyr\u0173 (47 proc.) sirgo ED tyrimo prad\u017eioje;<\/li>\n\n\n\n<li>i\u0161 4&nbsp;247 vyr\u0173, nesirgusi\u0173 ED studijos prad\u017eioje, 2&nbsp;420 (57&nbsp;proc.) ED i\u0161sivyst\u0117 per 5 metus. Tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je, kuriems ED i\u0161sivyst\u0117 tyrimo laikotarpiu, kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 pasirei\u0161kimo santykin\u0117 rizika (SR) buvo 1,25 (95&nbsp;proc. pasikliautinasis intervalas (PI)&nbsp;1,02\u20131,53);<\/li>\n\n\n\n<li>vyrams, kurie sirgo ED jau tyrimo prad\u017eioje, arba vyrams, kuriems ED i\u0161sivyst\u0117 stebimuoju laikotarpiu, SR buvo 1,45 (95 proc. PI&nbsp;1,25\u20131,69);<\/li>\n\n\n\n<li>nepritaikyta kardiovaskulinio \u012fvykio pasirei\u0161kimo rizika buvo 0,024 ir 0,015 \u017emogui per metus tarp vyr\u0173, sirgusi\u0173 ir nesirgusi\u0173 ED tyrimo prad\u017eioje.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Remiantis \u0161iais tyrim\u0173 rezultatais, vyrai, sergantys ED, nesant ai\u0161kios prie\u017easties (pvz., dubens traumos), nesiskund\u017eiantys koronarini\u0173 ar kit\u0173 kraujagysli\u0173 lig\u0173 simptomais, tur\u0117t\u0173 b\u016bti tiriami d\u0117l kardiovaskulin\u0117s ligos ir su ja susijusi\u0173 rizikos veiksni\u0173 prie\u0161 pradedant ED gydym\u0105. Pacientams, sergantiems \u0161irdies liga, yra potencialios kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizikos, susijusios su seksualine veikla [49].<\/p>\n\n\n\n<p>8 i\u0161 12 da\u017eniausiai i\u0161ra\u0161om\u0173 vaist\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 s\u0105ra\u0161uose yra \u012ftraukta ED [50, 51]. Apskai\u010diuota, kad 25&nbsp;proc. ED atvej\u0173 i\u0161sivysto d\u0117l tam tikr\u0173 medikament\u0173 vartojimo. Medikamentai, sutrikdantys normali\u0105 vyro seksualin\u0119 funkcij\u0105, yra:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>antidepresantai (dauguma gali lemti ED i\u0161sivystym\u0105, ypa\u010d selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai);<\/li>\n\n\n\n<li>spironolaktonas;<\/li>\n\n\n\n<li>simpatin\u0117s sistemos blokatoriai (klonidinas, guanetidinas, metildopa);<\/li>\n\n\n\n<li>tiazidiniai diuretikai [52];<\/li>\n\n\n\n<li>ketokonazolas;<\/li>\n\n\n\n<li>cimetidinas.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 poveikis ED i\u0161sivystymui buvo vertintas Lengvos hipertenzijos gydymo klinikiniame tyrime [53]. \u0160iame tyrime pacientams, sergantiems lengva hipertenzija, atsitiktinai paskirtas gydymas: gyvenimo b\u016bdo korekcija kartu su placebu arba gydymas 1 i\u0161 5 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 (kiekvienas vaistas i\u0161 skirting\u0173 klasi\u0173: acebutololas, amlodipinas, chlortalidonas, enalaprilis ar doksazosinas). Po 2 gydymo met\u0173 ED pasirei\u0161kimo da\u017enis buvo didesnis chlortalidono (tiazidinio diuretiko) grup\u0117je, palyginti su placebo grupe (17,1 <em>vs.<\/em> 8,1&nbsp;proc.). Jokie kiti medikamentai neparod\u0117 reik\u0161mingo skirtumo, palyginti su placebu. Pana\u0161\u016bs rezultatai gauti senesniame tyrime, kuriame seksualin\u0117 disfunkcija da\u017eniau pasirei\u0161k\u0117 vyrams, vartojantiems tiazidin\u012f diuretik\u0105, palyginti su propranololio grupe [52]. Antihipertenziniai vaistai, re\u010diausiai sukeliantys ED, yra angiotenzino receptori\u0173 blokatoriai, angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriai, kalcio kanal\u0173 blokatoriai [54].<\/p>\n\n\n\n<p>Buvo manoma, kad beta&nbsp;blokatoriai yra svarbi ED i\u0161sivystymo prie\u017eastis, ta\u010diau sistemin\u0117je atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 ap\u017evalgoje nustatytas tik nery\u0161kus seksualin\u0117s disfunkcijos rizikos padid\u0117jimas vartojant beta&nbsp;blokatorius (5 i\u0161 1&nbsp;t\u016bkst. gydyt\u0173 pacient\u0173) [55]. Nustatyta, kad alfa&nbsp;adrenoblokatoriai (doksazosinas) pagerino seksualin\u0119 funkcij\u0105 ir libido [56].<\/p>\n\n\n\n<p>Nikotinas ir alkoholis turi neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 seksualinei vyr\u0173 funkcijai. Nors kai kurie narkotikai (pvz., kokainas ir heroinas) i\u0161 prad\u017ei\u0173 stimuliuoja libido ir seksualin\u012f paj\u0117gum\u0105, galiausiai turi neigiam\u0105 poveik\u012f gal\u0117jimui pasiekti ir i\u0161laikyti erektilin\u0119 funkcij\u0105 [57].<\/p>\n\n\n\n<p>Antihipertenzini\u0173 vaist\u0173, H2 antagonist\u0173 ar antidepresant\u0173 pakeitimas \u012f turin\u010dius ma\u017eesn\u0119 \u012ftak\u0105 seksualinei funkcijai, narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173, nikotino, alkoholio vartojimo nutraukimas da\u017eniausiai yra pakankamos priemon\u0117s seksualinei funkcijai atkurti.<\/p>\n\n\n\n<p>ED i\u0161sivystymui ypa\u010d svarb\u016bs psichosocialiniai veiksniai&nbsp;\u2013 depresija, stresas, antidepresantai.<\/p>\n\n\n\n<p>Neurologin\u0117s ED i\u0161sivystymo prie\u017eastys&nbsp;\u2013 insultas, stuburo ar nugaros trauma, i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117, demencija. Taip pat ED gali lemti dubens trauma, prostatektomija ar priapizmas.<\/p>\n\n\n\n<p>Ma\u017eiau ai\u0161ki, bet vis reik\u0161mingesn\u0117 s\u0105saja tarp ED ir va\u017ein\u0117jimo dvira\u010diu. Bet koks veiksnys, u\u017espaud\u017eiantis kavernozinius nervus ir sustabdantis kraujo pritek\u0117jim\u0105 \u012f kavernozin\u0119 arterij\u0105, gali sukelti impotencij\u0105 [58]. Manoma, kad tai yra potenciali profesionali\u0173 dviratinink\u0173 problema.<\/p>\n\n\n\n<p>Endokrinin\u0117s ligos. Testosterono nepakankamumas paveikia periferinius mechanizmus, atsakingus u\u017e penio erekcij\u0105. Vyrams, kuriems yra testosterono nepakankamumas, vis dar gali pasireik\u0161ti naktinis varpos sustand\u0117jimas [59, 60], ta\u010diau toks penio sustand\u0117jimas n\u0117ra pakankamas \u012fsiskverbti \u012f mak\u0161t\u012f. Normalizavus testosterono lyg\u012f kraujyje, seksualin\u0117 funkcija atsikuria.<\/p>\n\n\n\n<p>Testosterono koncentracijos lygio suma\u017e\u0117jimas, nulemiantis ED, n\u0117ra ai\u0161kus. Klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 1&nbsp;162 vyrai, nustatyta, kad testosterono koncentracija, ma\u017eesn\u0117 nei 225&nbsp;ng\/dl, buvo susijusi su padid\u0117jusiu ED pasirei\u0161kimo da\u017eniu. Testosterono poveikis libido yra svarbesnis nei erektilinei funkcijai [62, 63]. Klinikiniuose tyrimuose nebuvo nustatytas testosterono lygis, lemiantis ED i\u0161sivystym\u0105 [64]. Pakaitin\u0117 terapija testosteronu gali atkurti naktin\u0119 erekcij\u0105 hipogonadizmu sergantiems vyrams, ta\u010diau geresnis poveikis pasirei\u0161kia kartu skiriant PDE5i [65]. N\u0117ra ai\u0161ku, ar prid\u0117jus gydym\u0105 testosteronu prie gydymo PDE5i pasiekiamas geresnis efektas gydant pacientus, sergan\u010dius hipogonadizmu ir ED [66\u201368].<\/p>\n\n\n\n<p>Kiti endokrinin\u0117s sistemos sutrikimai&nbsp;\u2013 hiperprolaktinemija, tirotoksikoz\u0117, hipotiroz\u0117&nbsp;\u2013 da\u017enai yra susij\u0119 su ED [69]. I\u0161gyd\u017eius endokrinin\u0119 lig\u0105, erektilin\u0117 funkcija paprastai atsikuria&nbsp;[70].<\/p>\n\n\n\n<p>Tre\u010ddaliui vyr\u0173, sergan\u010di\u0173 2 tipo CD, testosterono koncentracija yra apatin\u0117je normos riboje. \u0160io hormono tr\u016bkumas (ne tik vaskulopatija&nbsp;\/&nbsp;neuropatija) yra susij\u0119s su ED i\u0161sivystymu sergant CD&nbsp;[71].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>ED diagnostikos ir gydymo ap\u017evalga<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>ED etiologijos nustatymas, \u012fvertinant vartojamus vaistus (antidepresantus, antihipertenzinius, turin\u010dius \u012ftak\u0105 ED i\u0161sivystyti). Nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo vartojimas n\u0117ra susij\u0119s su ED i\u0161sivystymu [74].<\/li>\n\n\n\n<li>Kardiovaskulini\u0173 rizikos veiksni\u0173 (r\u016bkymas, nutukimas, hipertenzija, dislipidemija) nustatymas ir korekcija&nbsp;\u2013 tiek gyvensenos korekcija, tiek medikamentinis gydymas gali b\u016bti veiksmingi ED prevencijai ir gydymui.<\/li>\n\n\n\n<li>Medikamentinis gydymas&nbsp;\u2013 pirmojo pasirinkimo vaistai ED gydyti yra PDE5i. Jie efektyv\u016bs, paprastai vartojami ir retai sukelia nepageidaujamus rei\u0161kinius. Sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis ir avanafilis pasi\u017eymi pana\u0161iu efektyvumu, ta\u010diau tadalafilio veikimo trukm\u0117 yra ilgesn\u0117. Avanafilis ir vardenafilis pasi\u017eymi grei\u010diau pasirei\u0161kian\u010diu poveikiu [75, 76]. PDE5i yra kontraindikuotini vyrams, vartojantiems nitratus. Jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsargiai skiriami pacientams, vartojantiems alfa adrenoblokatorius d\u0117l hipotenzijos rizikos.<\/li>\n\n\n\n<li>Jei n\u0117ra indikacij\u0173, vyrus, sergan\u010dius hipogonadizmu ir ED, rekomenduojama gydyti pakaitine terapija testosteronu.<\/li>\n\n\n\n<li>Jei gydymas PDE5i n\u0117ra efektyvus, rekomenduojamas antraeilis gydymas&nbsp;\u2013 vakuuminiai prietaisai, injekuojami \u012f pen\u012f vaistai, intrauretrinis alprostadilis. Pirmiausia rekomenduojama pabandyti gydym\u0105 vakuuminiais prietaisais, nes tai neinvazinis ir pigesnis gydymo metodas. 2018 met\u0173 Amerikos urolog\u0173 asociacijos ED gydymo gair\u0117se rekomenduojamas lankstesnis pirmaeilio gydymo pasirinkimas [73]. Gydytojas, konsultuodamas apie gydymo galimybes, kartu su pacientu nusprend\u017eia, kuri\u0105 gydymo taktik\u0105 rinktis. Nors dauguma pradiniam gydymui renkasi PDE5i, kiti gali pasirinkti kit\u0105 alternatyv\u0105, pavyzd\u017eiui, vakuuminius prietaisus.<\/li>\n\n\n\n<li>Nepasiekus efekto skiriant pirmaeil\u012f ir antraeil\u012f gydym\u0105, rekomenduojama chirurgin\u0117 penio protezo implantacija. Kai kurie pacientai d\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161i metod\u0105 gali rinktis kaip pirmaeil\u012f gydym\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li>Penio revaskuliarizacija taikoma retai, ta\u010diau gali tur\u0117ti teigiam\u0105 efekt\u0105 esant blogai arterinei kraujotakai \u012f akytk\u016bnio srit\u012f. Remiantis 2018 met\u0173 Amerikos urolog\u0173 asociacijos gair\u0117mis, penio venin\u0117 chirurgija n\u0117ra rekomenduojama.<\/li>\n\n\n\n<li>Psichoterapija ar gydymas su psichotropiniais vaistais skiriamas gydyti ED, sukelt\u0105 depresijos ar nerimo sutrikimo.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Tiek gyvensenos korekcija (svorio metimas, fizinis aktyvumas) [77], tiek medikamentinis kardiovaskulini\u0173 rizikos veiksni\u0173 gydymas yra efektyvus pagerinant seksualin\u0119 funkcij\u0105 ED sergantiems vyrams [78]. Klinikin\u0117je studijoje nustatyta, kad fizinis aktyvumas \u226518 metabolini\u0173 ekvivalent\u0173&nbsp;\u2013 valand\u0173 per savait\u0119 yra susij\u0119s su geresne seksualine funkcija [79]. Skrand\u017eio ma\u017einimo operacija gali pagerinti testosterono koncentracij\u0105 ir erektilin\u0119 funkcij\u0105 [80]. \u012erodyta, kad r\u016bkymas padidina ED rizik\u0105, o metimas r\u016bkyti gali b\u016bti naudingas ED prevencijai ar gydymui [81, 82].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Pirmojo pasirinkimo ED gydymas&nbsp;\u2013 PDE5i<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Visi PDE5i veikia slopindami PDE5, kurios didel\u0117s koncentracijos aptinkamos penio akytk\u016bniuose. Tam, kad \u012fvykt\u0173 varpos erekcija, azoto oksidas (NO) stimuliuoja cGMP (angl.&nbsp;<em>c<\/em><em>yclic guanosine monophosphate<\/em>) penio akytk\u016bni\u0173 kraujagysli\u0173 lygiuosiuose raumenyse. Tada per vidul\u0105stelini\u0173 keli\u0173 grandin\u0119 cGMP ma\u017eina kalcio koncentracij\u0105 l\u0105steli\u0173 viduje, taip sukeldamas akytk\u016bni\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 atsipalaidavim\u0105 ir penio arterin\u0119 vazodilatacij\u0105 [11]. PDE5 yra pagrindinis fermentas, skaidantis cGMP akytk\u016bnio l\u0105stel\u0117se. Taigi PDE5i blokuoja PDE5 ferment\u0105, kuris sukelia cGMP degradacij\u0105, tod\u0117l akytk\u016bniuose did\u0117ja cGMP koncentracija, sukelianti lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 atsipalaidavim\u0105, padid\u0117jus\u012f kraujo pritek\u0117jim\u0105 \u012f varpos kraujagysles ir erekcijos i\u0161laikym\u0105 [7, 8, 12]. PDE5i yra cGMP strukt\u016briniai analogai, kurie konkurenciniu b\u016bdu prisiri\u0161a prie PDE5 katalitin\u0117s zonos ir inhibuoja pastarosios hidrolizin\u012f aktyvum\u0105 [7, 8, 12]. Peroralini\u0173 PDE5i, blokuojan\u010di\u0173 \u0161\u012f ferment\u0105 ir taip sukelian\u010di\u0173 vyr\u0173 erekcij\u0105, \u012f\u017evalgus atradimas buvo tikra revoliucija gydant ED.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirmos kartos PDE5i (sildenafilis, tadalafilis, vardenafilis) pasiek\u0117 80&nbsp;proc. efektyvum\u0105 gydant ED pacientams, sergantiems CD, hipertenzija, kitomis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, neurologiniais sutrikimais, \u012fskaitant daugin\u0119 skleroz\u0119, nugaros smegen\u0173 traum\u0105, inkst\u0173 nepakankamumu, po inkst\u0173 transplantacijos, esant urologin\u0117ms operacijoms anamnez\u0117je. Tokie efektyvumo rezultatai buvo dokumentuoti vartojant vaist\u0105 pagal poreik\u012f ir nuolat [7, 9, 13\u201316]. Ta\u010diau PDE5i taip pat gali sukelti nepageidaujamus rei\u0161kinius, da\u017eniausiai galvos skausm\u0105, veido paraudim\u0105, dispepsijos po\u017eymius, regos sutrikimus, nugaros skausm\u0105, tachikardij\u0105, nosies u\u017egulim\u0105&nbsp;(<em>1&nbsp;lentel\u0117<\/em>) [7, 8, 12, 17].\u0160ie nepageidaujami rei\u0161kiniai yra susij\u0119 su PDEi efektu kitiems PDE izofermentams [7, 8, 12, 17].<\/p>\n\n\n\n<p>Vis dar pasitaiko pacient\u0173, kuriems nepasirei\u0161kia vaisto klinikinis poveikis d\u0117l netoleravimo, efektyvumo tr\u016bkumo ar d\u0117l abiej\u0173 veiksni\u0173 [8]. Daugiau nei 70\u00a0proc. vyr\u0173, besigydan\u010di\u0173 ED, nutraukia medikamentin\u012f gydym\u0105 po 2\u20133 met\u0173 [61, 72]. Tyr\u0117jai toliau ie\u0161ko nauj\u0173, alternatyvi\u0173 formuli\u0173 maksimalizuoti vaisto efektyvum\u0105 ir minimalizuoti nepageidaujamus rei\u0161kinius. Naujesni patvirtinti vaistai (ne JAV) yra lodenafilis (Brazilijoje), mirodenafilis (Piet\u0173 Kor\u0117ja), udenafilis (Piet\u0173 Kor\u0117ja, Rusija).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>1 lentel\u0117. PDE5i nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017enis<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Nepageidaujami rei\u0161kiniai (proc.)<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Avanafilis [30]<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Sildenafilis [31]<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Tadalafilis [32]<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Vardenafilis [33]<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Galvos skausmas<\/td><td>5,3\u201311,5<\/td><td>12<\/td><td>9\u201321<\/td><td>6\u201321<\/td><\/tr><tr><td>Dispepsija<\/td><td>&lt;2<\/td><td>5<\/td><td>8\u201317<\/td><td>3\u20136<\/td><\/tr><tr><td>Nugaros skausmas<\/td><td>\u2013<\/td><td>9<\/td><td>5<\/td><td>1,9<\/td><\/tr><tr><td>Nosies u\u017egulimas<\/td><td>&lt;2<\/td><td>5<\/td><td>3\u201317<\/td><td>1,9\u20133<\/td><\/tr><tr><td>Sinusitas<\/td><td>\u2013<\/td><td>\u2013<\/td><td>5<\/td><td>3,7<\/td><\/tr><tr><td>Veido raudonis<\/td><td>3,3\u201310,1<\/td><td>9<\/td><td>2\u201313<\/td><td>3,7<\/td><\/tr><tr><td>Regos sutrikimai<\/td><td>4<\/td><td>3<\/td><td>\u2013<\/td><td>\u2013<\/td><\/tr><tr><td>Mialgija<\/td><td>&lt;1<\/td><td>2\u20137<\/td><td>2<\/td><td>&lt;1<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuolaikin\u0117je senstan\u010dioje visuomen\u0117je ED tampa vis aktualesn\u0117. Svarbiausi rizikos veiksniai, sukeliantys ED, yra kardiovaskuliniai (r\u016bkymas, dislipidemija, nutukimas, hipertenzija), s\u0117dimasis gyvenimo b\u016bdas, CD, tam tikr\u0173 vaist\u0173, ypa\u010d antidepresant\u0173, vartojimas, vyresnis am\u017eius, depresija ir nerimo sutrikimai. ED prevencijai ir gydymui svarb\u016bs tiek gyvensenos korekcija, tiek medikamentinis gydymas. Pirmojo pasirinkimo medikamentai yra PDE5i, pasi\u017eymintys geru efektyvumu, paprastu naudojimu, retais ir lengvais nepageidaujamais rei\u0161kiniais. Da\u017eniausiai vartojami PDE5i yra sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis, avanafilis. Jei gydymas PDE5i neefektyvus, rekomenduojamas antraeilis gydymas&nbsp;\u2013 varpos protezai, vazoaktyvi\u0173j\u0173 vaist\u0173 (alprostadilio) injekcijos \u012f varp\u0105, vakuuminiai prietaisai. Naujausiose 2018 met\u0173 Amerikos urolog\u0173 asociacijos ED gydymo gair\u0117se rekomenduojamas lankstesnis pirmaeilio gydymo pasirinkimas bendradarbiaujant gydytojui ir pacientui.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gyd. Agn\u0117 Petr\u0117nait\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-small-font-size\">1. NIH Consensus Conference. Impotence. NIH consensus development panel on impotence. JAMA. 1993;270(1):83\u201390.<br>2. Selvin E, Burnett AL, Platz EA. Prevalence and risk factors for erectile dysfunction in the US. Am J Med. 2007;120(2):151\u2013157.<br>3. Ayta IA, McKinlay JB, Krane RJ. The likely worldwide increase in erectile dysfunction between 1995 and 2025 and some possible policy consequences. BJU Int. 1999;84(1):50\u201356.<br>4. Johannes CB, Araujo AB, Feldman HA, et al.. Incidence of erectile dysfunction in men 40 to 69 years old: longitudinal results from the Massachusetts male aging study. J Urol. 2000;163(2):460\u2013463.<br>5. Feldman HA, Goldstein I, Hatzichristou DG, et al. Impotence and its medical and psychosocial correlates: results of the Massachusetts Male Aging Study. J Urol 1994; 151:54.<br>6. Dean RC, Lue TF. Physiology of penile erection and pathophysiology of erectile dysfunction. Urol Clin North Am. 2005;32(4):379\u2013 395, v.<br>7. Doggrell SA. Comparison of clinical trials with sildenafil, vardenafil and tadalafil in erectile dysfunction. Expert Opin Pharmacother. 2005;6(1):75\u201384.<br>8. Kedia GT, Uckert S, Assadi-Pour F, et al.. Avanafil for the treatment of erectile dysfunction: initial data and clinical key properties. Ther Adv Urol. 2013;5(1):35\u201341.<br>9. Montague DK, Jarow JP, Broderick GA, et al. Chapter 1: the management of erectile dysfunction: an AUA update. J Urol. 2005;174 (1):230\u2013239.<br>10. Araujo AB, Mohr BA, McKinlay JB. Changes in sexual function in middle-aged and older men: longitudinal data from the Massachusetts Male Aging Study. J Am Geriatr Soc 2004; 52:1502.<br>11. Dunn ME, Althof SE, Perelman MA. Phosphodiesterase type 5 inhibitors\u2019 extended duration of response as a variable in the treatment of erectile dysfunction. Int J Impot Res. 2007;19(2):119\u2013123. <br>12. Limin M, Johnsen N, Hellstrom WJ. Avanafil, a new rapid-onset phosphodiesterase 5 inhibitor for the treatment of erectile dysfunction. Expert Opin Investig Drugs. 2010;19(11):1427\u20131437.<br>13. Yuan J, Zhang R, Yang Z, et al. Comparative effectiveness and safety of oral phosphodiesterase type 5 inhibitors for erectile dysfunction: a systematic review and network meta-analysis. Eur Urol. 2013;63(5):902\u2013912.<br>14. Hatzimouratidis K, Amar E, Eardley I, et al. Guidelines on male sexual dysfunction: erectile dysfunction and premature ejaculation. Eur Urol. 2010;57(5):804\u2013814.<br>15. Wespes E, Amar E, Hatzichristou D, et al. EAU Guidelines on erectile dysfunction: an update. Eur Urol. 2006;49(5):806\u2013815.<br>16. Wylie K. Erectile dysfunction. Adv Psychosom Med. 2008;29:33\u201349.<br>17. Hatzimouratidis K, Hatzichristou DG. A comparative review of the options for treatment of erectile dysfunction: which treatment for which patient? Drugs. 2005;65(12):1621\u20131650.<br>18. Laumann EO, Paik A, Rosen RC. Sexual dysfunction in the United States: prevalence and predictors. JAMA 1999; 281:537.<br>19. Bacon CG, Mittleman MA, Kawachi I, et al. Sexual function in men older than 50 years of age: results from the health professionals follow-up study. Ann Intern Med 2003; 139:161.<br>20. Esposito K, Giugliano F, Di Palo C, et al. Effect of lifestyle changes on erectile dysfunction in obese men: a randomized controlled trial. JAMA 2004; 291:2978.<br>21. Koskim\u00e4ki J, Shiri R, Tammela T, et al. Regular intercourse protects against erectile dysfunction: Tampere Aging Male Urologic Study. Am J Med 2008; 121:592.<br>22. Fung MM, Bettencourt R, Barrett-Connor E. Heart disease risk factors predict erectile dysfunction 25 years later: the Rancho Bernardo Study. J Am Coll Cardiol 2004; 43:1405.<br>23.Patel DP, Schenk JM, Darke A, et al. Non-steroidal anti-inflammatory drug (NSAID) use is not associated with erectile dysfunction risk: results from the Prostate Cancer Prevention Trial. BJU Int 2016; 117:500.<br>24. Sullivan ME, Keoghane SR, Miller MA. Vascular risk factors and erectile dysfunction. BJU Int 2001; 87:838.<br>25. Chiurlia E, D&#8217;Amico R, Ratti C, et al. Subclinical coronary artery atherosclerosis in patients with erectile dysfunction. J Am Coll Cardiol 2005; 46:1503.<br>26. Mannino DM, Klevens RM, Flanders WD. Cigarette smoking: an independent risk factor for impotence? Am J Epidemiol 1994; 140:1003.<br>27. Saigal CS, Wessells H, Pace J, et al. Predictors and prevalence of erectile dysfunction in a racially diverse population. Arch Intern Med 2006; 166:207.<br>28. Grover SA, Lowensteyn I, Kaouache M, et al. The prevalence of erectile dysfunction in the primary care setting: importance of risk factors for diabetes and vascular disease. Arch Intern Med 2006; 166:213.<br>29. Budweiser S, Enderlein S, J\u00f6rres RA, et al. Sleep apnea is an independent correlate of erectile and sexual dysfunction. J Sex Med 2009; 6:3147.<br>30. Budweiser S, Luigart R, J\u00f6rres RA, et al. Long-term changes of sexual function in men with obstructive sleep apnea after initiation of continuous positive airway pressure. J Sex Med 2013; 10:524.<br>31. Li Y, Batool-Anwar S, Kim S, et al. Prospective study of restless legs syndrome and risk of erectile dysfunction. Am J Epidemiol 2013; 177:1097.<br>32. McCulloch DK, Campbell IW, Wu FC, et al. The prevalence of diabetic impotence. Diabetologia 1980; 18:279.<br>33. Kalter-Leibovici O, Wainstein J, Ziv A, et al. Clinical, socioeconomic, and lifestyle parameters associated with erectile dysfunction among diabetic men. Diabetes Care 2005; 28:1739.<br>34. Gazzaruso C, Solerte SB, Pujia A, et al. Erectile dysfunction as a predictor of cardiovascular events and death in diabetic patients with angiographically proven asymptomatic coronary artery disease: a potential protective role for statins and 5-phosphodiesterase inhibitors. J Am Coll Cardiol 2008; 51:2040.<br>35. Ma RC, So WY, Yang X, et al. Erectile dysfunction predicts coronary heart disease in type 2 diabetes. J Am Coll Cardiol 2008; 51:2045.<br>36. De Berardis G, Pellegrini F, Franciosi M, et al. Longitudinal assessment of quality of life in patients with type 2 diabetes and self-reported erectile dysfunction. Diabetes Care 2005; 28:2637.<br>37. Giuliano FA, Leriche A, Jaudinot EO, de Gendre AS. Prevalence of erectile dysfunction among 7689 patients with diabetes or hypertension, or both. Urology 2004; 64:1196.<br>38. Rosas SE, Joffe M, Franklin E, et al. Prevalence and determinants of erectile dysfunction in hemodialysis patients. Kidney Int 2001; 59:2259.<br>39. Diemont WL, Vruggink PA, Meuleman EJ, et al. Sexual dysfunction after renal replacement therapy. Am J Kidney Dis 2000; 35:845.<br>40. Rosas SE, Joffe M, Franklin E, et al. Association of decreased quality of life and erectile dysfunction in hemodialysis patients. Kidney Int 2003; 64:232.<br>41. van Ek GF, Krouwel EM, Nicolai MP, et al. Discussing Sexual Dysfunction with Chronic Kidney Disease Patients: Practice Patterns in the Office of the Nephrologist. J Sex Med 2015; 12:2350.<br>42. Vecchio M, Navaneethan SD, Johnson DW, et al. Interventions for treating sexual dysfunction in patients with chronic kidney disease. Cochrane Database Syst Rev 2010; :CD007747.<br>43. Rosas SE, Wasserstein A, Kobrin S, Feldman HI. Preliminary observations of sildenafil treatment for erectile dysfunction in dialysis patients. Am J Kidney Dis 2001; 37:134.<br>44. Vecchio M, Navaneethan SD, Johnson DW, et al. Treatment options for sexual dysfunction in patients with chronic kidney disease: a systematic review of randomized controlled trials. Clin J Am Soc Nephrol 2010; 5:985.<br>45. Bellinghieri G, Savica V, Santoro D. Vascular erectile dysfunction in chronic renal failure. Semin Nephrol 2006; 26:42.<br>46. Baumh\u00e4kel M, B\u00f6hm M. Erectile dysfunction correlates with left ventricular function and precedes cardiovascular events in cardiovascular high-risk patients. Int J Clin Pract 2007; 61:361.<br>47. Min JK, Williams KA, Okwuosa TM, et al. Prediction of coronary heart disease by erectile dysfunction in men referred for nuclear stress testing. Arch Intern Med 2006; 166:201.<br>48. Thompson IM, Tangen CM, Goodman PJ, et al. Erectile dysfunction and subsequent cardiovascular disease. JAMA 2005; 294:2996.<br>49. Shamloul R, Ghanem H. Erectile dysfunction. Lancet 2013; 381:153.<br>50. Wein AJ, Van Arsdalen KN. Drug-induced male sexual dysfunction. Urol Clin North Am 1988; 15:23.<br>51. Slag MF, Morley JE, Elson MK, et al. Impotence in medical clinic outpatients. JAMA 1983; 249:1736.<br>52. Comparison of propranolol and hydrochlorothiazide for the initial treatment of hypertension. II. Results of long-term therapy. Veterans Administration Cooperative Study Group on Antihypertensive Agents. JAMA 1982; 248:2004.<br>53. Grimm RH Jr, Grandits GA, Prineas RJ, et al. Long-term effects on sexual function of five antihypertensive drugs and nutritional hygienic treatment in hypertensive men and women. Treatment of Mild Hypertension Study (TOMHS). Hypertension 1997; 29:8.<br>54. Patel JP, Lee EH, Mena-Hurtado CI, Walker CN. Evaluation and Management of Erectile Dysfunction in the Hypertensive Patient. Curr Cardiol Rep 2017; 19:89.<br>55. Ko DT, Hebert PR, Coffey CS, et al. Beta-blocker therapy and symptoms of depression, fatigue, and sexual dysfunction. JAMA 2002; 288:351.<br>56. Kirby RS, O&#8217;Leary MP, Carson C. Efficacy of extended-release doxazosin and doxazosin standard in patients with concomitant benign prostatic hyperplasia and sexual dysfunction. BJU Int 2005; 95:103.<br>57. Cocores JA, Miller NS, Pottash AC, Gold MS. Sexual dysfunction in abusers of cocaine and alcohol. Am J Drug Alcohol Abuse 1988; 14:169.<br>58. Schwarzer U, Sommer F, Klotz T, et al. Cycling and penile oxygen pressure: the type of saddle matters. Eur Urol 2002; 41:139.<br>59. Kwan M, Greenleaf WJ, Mann J, et al. The nature of androgen action on male sexuality: a combined laboratory-self-report study on hypogonadal men. J Clin Endocrinol Metab 1983; 57:557.<br>60. Wu FC, Tajar A, Pye SR, et al. Hypothalamic-pituitary-testicular axis disruptions in older men are differentially linked to age and modifiable risk factors: the European Male Aging Study. J Clin Endocrinol Metab 2008; 93:2737.<br>61. Corona G, Mondaini N, Ungar A, et al.. Phosphodiesterase type 5 (PDE5) inhibitors in erectile dysfunction: the proper drug for the proper patient. J Sex Med. 2011;8(12):3418\u20133432.<br>62. Snyder PJ, Bhasin S, Cunningham GR, et al. Effects of Testosterone Treatment in Older Men. N Engl J Med 2016; 374:611.<br>63. Brock G, Heiselman D, Maggi M, et al. Effect of Testosterone Solution 2% on Testosterone Concentration, Sex Drive and Energy in Hypogonadal Men: Results of a Placebo Controlled Study. J Urol 2016; 195:699.<br>64. Cunningham GR, Stephens-Shields AJ, Rosen RC, et al. Testosterone Treatment and Sexual Function in Older Men With Low Testosterone Levels. J Clin Endocrinol Metab 2016; 101:3096.<br>65. Rochira V, Balestrieri A, Madeo B, et al. Sildenafil improves sleep-related erections in hypogonadal men: evidence from a randomized, placebo-controlled, crossover study of a synergic role for both testosterone and sildenafil on penile erections. J Androl 2006; 27:165.<br>66. Buvat J, Montorsi F, Maggi M, et al. Hypogonadal men nonresponders to the PDE5 inhibitor tadalafil benefit from normalization of testosterone levels with a 1% hydroalcoholic testosterone gel in the treatment of erectile dysfunction (TADTEST study). J Sex Med 2011; 8:284.<br>67. Spitzer M, Basaria S, Travison TG, et al. Effect of testosterone replacement on response to sildenafil citrate in men with erectile dysfunction: a parallel, randomized trial. Ann Intern Med 2012; 157:681.<br>68. Mulhall JP, Brock GB, Glina S, et al. Impact of Baseline Total Testosterone Level on Successful Treatment of Sexual Dysfunction in Men Taking Once-Daily Tadalafil 5 mg for Lower Urinary Tract Symptoms and Benign Prostatic Hyperplasia: An Integrated Analysis of Three Randomized Controlled Trials. J Sex Med 2016; 13:843.<br>69. Spark RF, White RA, Connolly PB. Impotence is not always psychogenic. Newer insights into hypothalamic-pituitary-gonadal dysfunction. JAMA 1980; 243:750.<br>70. De Rosa M, Zarrilli S, Vitale G, et al. Six months of treatment with cabergoline restores sexual potency in hyperprolactinemic males: an open longitudinal study monitoring nocturnal penile tumescence. J Clin Endocrinol Metab 2004; 89:621.<br>71. Dhindsa S, Prabhakar S, Sethi M, et al. Frequent occurrence of hypogonadotropic hypogonadism in type 2 diabetes. J Clin Endocrinol Metab 2004; 89:5462.<br>72. Corona G, Rastrelli G, Burri A, et al.. The safety and efficacy of Avanafil, a new 2(nd) generation PDE5i: comprehensive review and meta-analysis. Expert Opin Drug Saf. 2016;15(2):237\u2013247.<br>73. Burnett AL, Nehra A, Breau RH, et al. Erectile Dysfunction: AUA Guideline. J Urol 2018; 200:633.<br>74. Patel DP, Schenk JM, Darke A, et al. Non-steroidal anti-inflammatory drug (NSAID) use is not associated with erectile dysfunction risk: results from the Prostate Cancer Prevention Trial. BJU Int 2016; 117:500.<br>75. Tsertsvadze A, Fink HA, Yazdi F, et al. Oral phosphodiesterase-5 inhibitors and hormonal treatments for erectile dysfunction: a systematic review and meta-analysis. Ann Intern Med 2009; 151:650.<br>76. Burke RM, Evans JD. Avanafil for treatment of erectile dysfunction: review of its potential. Vasc Health Risk Manag 2012; 8:517.<br>77. Esposito K, Giugliano F, Di Palo C, et al. Effect of lifestyle changes on erectile dysfunction in obese men: a randomized controlled trial. JAMA 2004; 291:2978.<br>78. Gupta BP, Murad MH, Clifton MM, et al. The effect of lifestyle modification and cardiovascular risk factor reduction on erectile dysfunction: a systematic review and meta-analysis. Arch Intern Med 2011; 171:1797.<br>79. Simon RM, Howard L, Zapata D, et al. The association of exercise with both erectile and sexual function in black and white men. J Sex Med 2015; 12:1202.<br>80. Reis LO, Favaro WJ, Barreiro GC, et al. Erectile dysfunction and hormonal imbalance in morbidly obese male is reversed after gastric bypass surgery: a prospective randomized controlled trial. Int J Androl 2010; 33:736.<br>81. Wu C, Zhang H, Gao Y, et al. The association of smoking and erectile dysfunction: results from the Fangchenggang Area Male Health and Examination Survey (FAMHES). J Androl 2012; 33:59.<br>82. Pourmand G, Alidaee MR, Rasuli S, et al. Do cigarette smokers with erectile dysfunction benefit from stopping?: a prospective study. BJU Int 2004; 94:1310.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Erektilin\u0117 disfunkcija (ED)&nbsp;\u2013 tai negal\u0117jimas pasiekti ar i\u0161laikyti pakankamos erekcijos s\u0117kmingam lytiniam aktui atlikti. \u0160is sutrikimas vargina apie 18&nbsp;mln. vyr\u0173 JAV bei daugiau nei 150&nbsp;mln. vyr\u0173 visame pasaulyje. Erekcijos sutrikim\u0173 da\u017enis&nbsp;\u2013 26 atvejai 1&nbsp;t\u016bkst. vyr\u0173 per metus [1\u20134]. D\u0117l vis sen\u0117jan\u010dios \u017emoni\u0173 populiacijos ED gydymo poreikis toliau tik did\u0117ja. Erekcijos sutrikim\u0173 prie\u017eastys da\u017eniausiai yra multifaktorin\u0117s,&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69263,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69262","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69262","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69262"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69262\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69263"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69262"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69262"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69262"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69262"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69262"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}