{"id":69307,"date":"2023-03-29T03:32:35","date_gmt":"2023-03-29T05:32:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69307\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-03-29T03:32:35","modified_gmt":"2023-03-29T05:32:35","slug":"i-prasme-orientuotos-psichoterapijos-taikymas-psichoonkologijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/i-prasme-orientuotos-psichoterapijos-taikymas-psichoonkologijoje\/69307\/","title":{"rendered":"\u012e prasm\u0119 orientuotos psichoterapijos taikymas psichoonkologijoje<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

V\u0117\u017eys ir jo gydymas sukelia daug fizini\u0173 ir psichosocialini\u0173 problem\u0173. Fizinis skausmas, pykinimas, nerimas, savaranki\u0161kumo praradimas, depresija ir \u012ftampa asmeniniuose santykiuose daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 gyvenimo kokybei. Daug\u0117jant v\u0117\u017eio atvej\u0173, pacient\u0173 psichologiniam palaikymui skirt\u0173 psichosocialini\u0173 intervencij\u0173 poreikis per pastaruosius kelet\u0105  de\u0161imtme\u010di\u0173 labai padid\u0117jo [1].<\/p>\n\n\n\n

Pastaraisiais metais mokslininkai ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiria ne tik onkologini\u0173 pacient\u0173 psichinei b\u016bsenai, bet i\u0161skyr\u0117 ir kit\u0105 psichologi\u0161kai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 asmen\u0173 grup\u0119 \u2013 pacient\u0173 artimuosius (angl. patient\u2019s caregiver<\/em>). Pacient\u0173 artimasis mokslin\u0117je praktikoje \u012fvardijamas asmuo, kuris ne tik slaugo ligon\u012f, bet ir palaiko j\u012f emoci\u0161kai, kartu su juo i\u0161gyvena ligos sukeliamus sunkumus. Tai gali b\u016bti ne tik artimas giminaitis, gyvenimo partneris, bet ir draugas, su artimuoju praleid\u017eiantis didel\u0119 dal\u012f savo laiko. Klinikiniai tyrimai rodo, kad \u0161i asmen\u0173 grup\u0117 patiria daugiau psichologini\u0173 sunkum\u0173, palyginti su bendr\u0105ja populiacija [2\u20134]: turi reik\u0161mingai didesn\u0119 rizik\u0105 patirti depresijos epizodus, miego, nerimo bei somatinius sutrikimus [5\u20137]. \u0160ioms problemoms spr\u0119sti taikoma ir tiriama \u012fvairi\u0173 terapini\u0173 metodik\u0173 ir stebimas teigiamas j\u0173 poveikis, pacient\u0173 ir j\u0173 artim\u0173j\u0173 gyvenimo kokyb\u0117s pager\u0117jimas, ypa\u010d taikant strukt\u016bruotas, \u012f tiksl\u0105 orientuotas ir apibr\u0117\u017etos trukm\u0117s intervencijas (palyginti su palaikomaisiais ir psichoedukaciniais metodais) [4]. Viena toki\u0173 metodik\u0173, skirta sunkia onkologine liga sergantiems pacientams ir \/ ar j\u0173 artimiesiems, yra \u012f prasm\u0119 orientuota psichoterapija. Lietuvoje pirm\u0105 kart\u0105 ji buvo pritaikyta 2017 metais, teikiant pagalb\u0105 ligoni\u0173 artimiesiems. Straipsnyje supa\u017eindinsime su \u012f prasm\u0119 orientuota psichoterapija, ap\u017evelgsime jos praktin\u012f pritaikym\u0105 Lietuvoje ir u\u017esienyje.<\/p>\n\n\n\n

\u012e prasm\u0119 orientuota psichoterapija<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012e prasm\u0119 orientuot\u0105 psichoterapijq suk\u016br\u0117 ir 2000 metais prad\u0117jo taikyti \u017eymus Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 psichoonkologas Williamas Breitbartas ir pad\u0117j\u0117jai. Jos k\u016br\u0117jai i\u0161sik\u0117l\u0117 tiksl\u0105 \u2013 i\u0161laikyti ar sustiprinti gyvenimo prasm\u0117s jausm\u0105 sunkiai sergantiems onkologiniams ligoniams. Jie r\u0117m\u0117si Viktoro Franklio darbais (\u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s, <\/em>Vilnius, 2013). Vienas sieki\u0173 buvo psichologin\u0117s pagalbos prieinamumas, tod\u0117l \u012f prasm\u0119 orientuota terapija yra ai\u0161kiai strukt\u016bruota ir trumpa, 7 arba 8 sesij\u0173 trukm\u0117s, j\u0105 gali taikyti \u012fvairaus profilio psichikos sveikatos specialistai. Terapijos mokoma keli\u0173 dien\u0173 trukm\u0117s intensyvi\u0173 kurs\u0173 forma. Pasteb\u0117j\u0119 jos efektyvum\u0105 ir poreik\u012f, autoriai paband\u0117 pritaikyti \u012f prasm\u0119 orientuot\u0105 terapij\u0105 ir pacient\u0173 artimiesiems. Yra duomen\u0173, kad \u0161is metodas ma\u017eina dalyvi\u0173 patiriam\u0105 nerim\u0105, stiprina j\u0173 dvasin\u0119 gerov\u0119 ir gyvenimo prasm\u0117s suvokim\u0105 [8, 9].<\/p>\n\n\n\n

\u0160ios terapijos id\u0117ja paremta V. Franklio teiginiais, kad \u017emogus geid\u017eia prasmingumo gyvenime ir kad suvokta gyvenimo prasm\u0117 gali b\u016bti siel\u0105 gydantis, nevilt\u012f ma\u017einantis veiksnys. Tad \u0161ioje terapijoje keliami tikslai \u2013 sustiprinti ir \u012fsis\u0105moninti \u0161ios technikos vadove apibr\u0117\u017etus 4 prasm\u0117s \u0161altinius: istorin\u012f, po\u017ei\u016brio, k\u016brybi\u0161kumo ir patyrim\u0173. \u012e istorinio prasm\u0117s \u0161altinio s\u0105vok\u0105 \u012ftraukiamos tokios temos kaip \u0161eimos, bendruomen\u0117s ir individo istorin\u0117s \u0161aknys; \u012f po\u017ei\u016brio \u2013 apie kan\u010di\u0105, egzistencij\u0105, ribotum\u0105, ateities neai\u0161kum\u0105; \u012f k\u016brybi\u0161kumo \u2013 darbai, pareigos, pa\u0161aukimas; \u012f patyrimo \u2013 gamta, menas, santykiai. Siekiant i\u0161mokti ir patirti j\u0173 \u012ftak\u0105 dalyvi\u0173 gyvenimuose, taikant terapij\u0105 \u0161ios temos aptariamos, susiejant jas su patirtais sunkumais. Sesijose diskutuojama, dalijamasi patirtimi, reflektuojama apie prasm\u0119, jos reik\u0161m\u0119, bandoma \u012fsis\u0105moninti 4 min\u0117tus prasm\u0117s \u0161altinius [10, 11].<\/p>\n\n\n\n

Metodo taikymas Lietuvoje ir u\u017esienyje<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

U\u017esienyje atlikta \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173, kurie vertina \u0161ios terapijos efektyvum\u0105 tiek onkologine liga sergantiems pacientams, tiek j\u0173 artimiesiems. Tyrimai rodo, kad pacient\u0173 arba j\u0173 artim\u0173j\u0173 \u012ftampa patikimai suma\u017e\u0117ja ir pager\u0117ja j\u0173 gyvenimo kokyb\u0117. \u0160i terapija jau taikoma daugelyje \u0161ali\u0173, atliekami jos efektyvumo tyrimai ir nurodomas teigiamas poveikis. Tyrim\u0173 n\u0117ra daug, tod\u0117l tyr\u0117jai akcentuoja poreik\u012f atlikti j\u0173 daugiau, \u012ftraukiant didesn\u0119 imt\u012f, kad b\u016bt\u0173 galima \u012fvertinti \u0161io metodo veiksmingum\u0105 [9, 12].<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje 2017 lapkri\u010dio\u2013gruod\u017eio m\u0117nesiais vyko pirmieji \u012f prasm\u0119 orientuotos psichoterapijos grupiniai u\u017esi\u0117mimai. Juos ved\u0117 psichiatr\u0117 psichoterapeut\u0117, pra\u0117jusi \u012f prasm\u0119 orientuotos psichoterapijos mokymus. Grup\u0117s susitikimuose dalyvaudavo 5\u20137 dalyviai. Buvo atliktas pusiau strukt\u016bruoto interviu formos kokybinis tyrimas ir kiekybinis anketinis tyrimas. Rezultatai parod\u0117, kad grupinio darbo metu tarp dalyvi\u0173 stebimas istorinio prasm\u0117s \u0161altinio sustipr\u0117jimas, paremtas gilesniu savo ir t\u0117v\u0173 i\u0161tak\u0173 suvokimu. I\u0161ry\u0161k\u0117jo po\u017ei\u016brio pokytis, pasirei\u0161kiantis supratimu, kad gyvenime b\u016bna ir gero, ir blogo, ir kad tai nuo m\u016bs\u0173 nepriklauso, kaip ir ligos. Taip pat pasteb\u0117tas k\u016brybinio prasm\u0117s \u0161altinio augimas. \u012e prasm\u0119 orientuota terapija pakeit\u0117 dalyvi\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f tai, kad kan\u010dia, kuri\u0105 \u017emogus patiria, kai kada suteikia prasm\u0119 gyventi. Nors d\u0117l nedidelio tiriam\u0173j\u0173 skai\u010diaus nebuvo statistinio patikimumo, steb\u0117ta tendencija i\u0161augti vis\u0173 dalyvi\u0173 dvasin\u0117s gerov\u0117s \u012fvertinimui: vidurkis padid\u0117jo nuo 23 prie\u0161 terapij\u0105 iki 38 terapijos pabaigoje. Distreso termometro rodikliai suma\u017e\u0117jo nuo 6,8 iki 2,5.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas <\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160is kokybinis atvejo tyrimas rodo, kad \u012f prasm\u0119 orientuota psichoterapija yra perspektyvus b\u016bdas didinti dvasin\u0119 gerov\u0119 ir suma\u017einti onkologini\u0173 pacient\u0173 artim\u0173j\u0173 egzistencin\u012f nerim\u0105. \u012e prasm\u0119 orientuota psichoterapija suma\u017eina tiriam\u0173j\u0173 stres\u0105, jau\u010diam\u0105 d\u0117l artimojo ligos, tod\u0117l galima rekomenduoti jos taikym\u0105 ir tolesn\u012f efektyvumo \u012fvertinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Lukas Navickas1<\/sup>, Augustinas \u017demaitis1<\/sup>, dr. Giedr\u0117 Bulotien\u01172<\/sup><\/strong>
1<\/sup> Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
2<\/sup> Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Lang-Rollin I, Berberich G. Psycho-oncology. Dialogues Clin Neurosci. 2018;20(1):13\u201322.
2. Lapid M, Atherton P, Kung S, et al. Rummans T. Cancer caregiver quality of life: need for targeted intervention. Psychooncology 2016 Dec; 25(12): 1400\u20137.
3. Given B, Wyatt G, Given C, et al. Burden and depression among caregivers of patients with cancer at the end-of-life. Oncol Nurs Forum 2005; 31(6): 1105\u201317.
4. Applebaum A, Breitbart W. Care for the cancer caregiver: A systematic review. Palliat Support Care 2013; 11(3): 231\u201352.
5. Geng H, Chuang D, Yang F, et al. Prevalence and determinants of depression in caregivers of cancer patients: A systematic review and meta-analysis. Medicine (Baltimore) 2018 Sep; 97(39): e11863.
6. Braun M, Mikulincer M, Rydall A, et al. Hidden morbidity in cancer: spouse caregivers. J Clin Oncol 2007 Oct; 25(30): 4829\u201334.
7. Shaffer K, Garland S, Mao J, Applebaum A. Insomnia among cancer caregivers: A proposal for tailored cognitive behavioral therapy. J Psychother Integr 2018 Sep; 28(3): 275\u201391.
8. Sutkevi\u010di\u016bt\u0117 M, Stan\u010diukait\u0117 M, Bulotien\u0117 G. Individual meaning-centered psychotherapy for palliative cancer patients in Lithuania. A case report. Acta\u00a0Med Lithuanica 2017; 24(1): 67\u201373.
9. Breitbart W, Rosenfeld B, Pessin H, et al. Meaning-centered group psychotherapy: An effective intervention for improving well-being in patients with advanced cancer. J Clin Oncol 2015; 33(7): 749\u201354.
10. Applebaum A, Breitbart W, Kulikowski J. Meaning-centered psychotherapy for cancer caregivers (MCP-C): rationale and overview. Palliat Support Care 2016; 13(6): 1631\u201341.
11. Breitbart W. Meaning-centered psychotherapy (MCP) for advanced cancer patients. In: Logotherapy and Existential Analysis: Proceedings of the Viktor Frankl Institute, Vienna. Vol. 1. Cham, Springer, 2016, p.\u00a0151\u201363.
12. Jin Sun Ryu, Sun Woo Choi, Sung Su Yun, et al. Preliminary Findings on the Effectiveness of Meaning-Centered Psychotherapy in Patients with Pancreatobiliary Cancer. Yonsei Med J. 2018 Nov; 59(9):1107-1114.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

V\u0117\u017eys ir jo gydymas sukelia daug fizini\u0173 ir psichosocialini\u0173 problem\u0173. Fizinis skausmas, pykinimas, nerimas, savaranki\u0161kumo praradimas, depresija ir \u012ftampa asmeniniuose santykiuose daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 gyvenimo kokybei. Daug\u0117jant v\u0117\u017eio atvej\u0173, pacient\u0173 psichologiniam palaikymui skirt\u0173 psichosocialini\u0173 intervencij\u0173 poreikis per pastaruosius kelet\u0105  de\u0161imtme\u010di\u0173 labai padid\u0117jo [1]. Pastaraisiais metais mokslininkai ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skiria ne tik onkologini\u0173 pacient\u0173 psichinei b\u016bsenai, bet…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69308,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69307","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69307","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69307"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69307\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69308"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69307"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69307"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69307"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69307"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69307"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}