{"id":69325,"date":"2023-04-05T10:26:12","date_gmt":"2023-04-05T12:26:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69325\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-04-05T10:26:14","modified_gmt":"2023-04-05T12:26:14","slug":"alergija-juros-gerybems","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/alergija-juros-gerybems\/69325\/","title":{"rendered":"Alergija j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Pasaulyje suvartojant daugiau j\u016bros g\u0117rybi\u0173, daugiau fiksuojama ir j\u0173 sukeliam\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173. Daugiausiai j\u016bros g\u0117rybi\u0173 suvartojama Kinijoje, Japonijoje ir Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV). 2009 metais vienas amerikietis suvartodavo vidutini\u0161kai apie 7,17 kg j\u016bros g\u0117rybi\u0173 per metus, i\u0161 j\u0173 1,86 sudar\u0117 krevet\u0117s [1]. J\u016bros g\u0117ryb\u0117s (v\u0117\u017eiagyviai ir moliuskai) yra priskiriami did\u017eiajam alergen\u0173 a\u0161tuonetui. \u0160ie didieji alergenai (pienas, kiau\u0161iniai, \u017euvys, j\u016bros g\u0117ryb\u0117s, rie\u0161utai, \u017eem\u0117s rie\u0161utai, kvie\u010diai, sojos) sukelia apie 90 proc. alergini\u0173 maisto sukeliam\u0173 reakcij\u0173. Nuo 2014 met\u0173 sausio 13 dienos \u0161i\u0173 alergen\u0173 \u017eym\u0117jimo tvarka nurodyta ir Lietuvos Respublikos \u012fstatymais (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169\/2011 2011 met\u0173 spalio 25 diena). Jie ir i\u0161 j\u0173 i\u0161gautos sudedamosios dalys privalo b\u016bt\u0173 \u017eymimos etiket\u0117se [2].<\/p>\n\n\n\n

Pagrindinis alergenas, kuris susij\u0119s su alergija j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms, yra tropomiozinas. Tropomiozino taip pat randamas nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117se, tarakonuose ir apvaliosiose kirm\u0117l\u0117se. Nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117se nustatomas tropomiozinas chemine strukt\u016bra labai pana\u0161us \u012f esant\u012f j\u016bros g\u0117ryb\u0117se, tod\u0117l galimos kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp \u0161i\u0173 bestuburi\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Straipsnyje ap\u017evelgsime paplitim\u0105 nepageidaujam\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173, kurios susijusios su j\u016bros g\u0117rybi\u0173 vartojimu, galimas kry\u017emines reakcijas tarp \u012fvairi\u0173 bestuburi\u0173 grupi\u0173, klinik\u0105 ir pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Epidemiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nurodoma, kad apie 2 proc. bendrosios pasaulio populiacijos gyventoj\u0173 yra jautr\u016bs v\u0117\u017eiagyviams. \u0160is skai\u010dius tarp geografini\u0173 region\u0173 skiriasi. Singap\u016bre atliktoje studijoje nustatyta, kad apie 5,3 proc. vaik\u0173 serga alergija v\u0117\u017eiagyviams. Daugelis alergij\u0173 maistui (kiau\u0161iniams, pienui) yra i\u0161augamos. Jautrumas j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms gali i\u0161sivystyti bet kuriuo gyvenimo etapu ir i\u0161likti vis\u0105 gyvenim\u0105 [3].<\/p>\n\n\n\n

Didesnis nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 \u012f j\u016bros g\u0117rybes paplitimas yra \u0161alyse, kuriose jos sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f kasdien\u0117s mitybos [4]. JAV atliktame tyrime nustatyta, kad jautrumas j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms dvigubai da\u017enesnis nei \u017eem\u0117s rie\u0161utams (6,5 mln.). Telefonin\u0117s apklausos duomenimis, jautrumas j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms 5 kartus da\u017eniau vargino suaugusiuosius nei vaikus [5]. Tarptautiniame tyrime buvo apklausta 17 280 asmen\u0173, kuri\u0173 am\u017eius svyravo nuo 20 iki 44 met\u0173. Tyrimas buvo vykdomas 15-oje \u0161ali\u0173. Apibendrinus duomenis, nustatyta, kad 2,3 proc. asmen\u0173 vargino jautrumas krevet\u0117ms, 2,3 proc. \u2013 austr\u0117ms, 2,2 proc. \u2013 \u017euviai [6].<\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bzijoje atliktame tyrime buvo tiriami pacientai, kuriems buvo \u012ftariama alergija maistui. I\u0161 580 pacient\u0173 34 proc. buvo nustatytas jautrumas krabams, atlikus specifini\u0173 imunoglobulin\u0173 E (IgE) tyrimus [7]. Piet\u0173 Afrikoje atliktame tyrime buvo tiriami asmenys, kuriuos vargino alergija j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms. Jautrumas buvo patvirtintas 50 proc. tiriam\u0173j\u0173 (dauguma buvo alergi\u0161ki krevet\u0117ms ir krabams) [8].<\/p>\n\n\n\n

Nors alergija j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms yra paplitusi Europoje, JAV ir Australijoje, ta\u010diau Azijos \u0161alyse alergin\u0117s reakcijos ve\u017eiagyviams yra aktualesn\u0117 problema tarp \u012fvairaus am\u017eiaus asmen\u0173 [9\u201311]. Tai leid\u017eia pritarti nuomonei, kad \u012fsijautrinimas yra susij\u0119s su kult\u016briniais mitybos \u012fpro\u010diais. \u012esijautrinim\u0105 skatina ne tik mityba, bet ir didelis kiekis alergen\u0173 ore.<\/p>\n\n\n\n

Klasifikacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

J\u016bros g\u0117ryb\u0117ms priskiriami 2 bestuburi\u0173 gyv\u016bn\u0173 tipai\u00a0\u2013 moliuskai ir nariuotakojai. V\u0117\u017eiagyviai priskiriami nariuotakoj\u0173 tipui, kaip ir vabzd\u017eiai bei voragyviai. \u0160i klasifikacija gali paai\u0161kinti molekulines ir klinikines kry\u017emines reakcijas tarp nariuotakoj\u0173. Moliuskai skirstomi \u012f dvigeld\u017eius, pilvakojus ir galvakojus, \u0161iai grupei priklauso midijos, austr\u0117s, j\u016brin\u0117s ausinuk\u0117s, sraig\u0117s ir kalmarai (1\u00a0pav<\/em>.) [12].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
1 pav. Da\u017eniausiai vartojam\u0173 j\u016bros g\u0117rybi\u0173 klasifikacija [12]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kiaukutini\u0173 alergen\u0173 strukt\u016bra ir biologin\u0117s savyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Yra nustatyta ir apib\u016bdinta apie 34 skirtingus v\u0117\u017eiagyvi\u0173 alergenus [13]. Ta\u010diau tik 3 rekombinantinius alergenus galima nustatyti atlikus specifini\u0173 IgE tyrimus (pvz., tropomiozino, arginino kinaz\u0117s, sarkoplazminio tinklo Ca2+<\/sup> jungia\u010dio baltymo). Kiti baltymai \u2013 tai miozino lengvoji grandin\u0117, troponinas C, triofosfato izomeraz\u0117 ir aktinas.<\/p>\n\n\n\n

Pagrindiniai kiaukutini\u0173 alergenai pasi\u017eymi tam tikromis savyb\u0117mis: ma\u017ea molekuline mase, dideliu tirpumu vandenyje, temperat\u016bros stabilumu ir atsparumu r\u016bg\u0161\u010diai. Beveik visi \u017einomi alergenai randami valgomosiose v\u0117\u017eiagyvi\u0173 dalyse ir porcijose [14].<\/p>\n\n\n\n

Pagrindiniai alergenai:<\/p>\n\n\n\n

    \n
  • tropomiozinas (Pen m 1) \u2013 tai pagrindinis alergenas, kurio esama visose valgomosiose v\u0117\u017eiagyvi\u0173 ir moliusk\u0173 r\u016b\u0161yse. Daugiau kaip 60 proc. asmen\u0173, kurie alergi\u0161ki v\u0117\u017eiagyviams, yra alergi\u0161ki b\u016btent tropomiozinui. Jis yra spiral\u0117s formos dimerinis baltymas, kuris veikia troponino ir miozino s\u0105veik\u0105, reguliuodamas raumen\u0173 skaidul\u0173 kontrakcij\u0105 [15]. Molekulin\u0117 mas\u0117 \u2013 33\u201338 kDa. Atsparus kar\u0161\u010diui. Daugelio bestuburi\u0173 pirmin\u0117 tropomiozino strukt\u016bra yra pana\u0161i. Kiaukutini\u0173 ir moliusk\u0173 tropomiozino aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 seka sutampa apie 55\u201393 proc. Stuburini\u0173 tropomiozinas alergini\u0173 reakcij\u0173 nesukelia. Tiriant asmenis, jautrius stuburini\u0173 gyv\u016bn\u0173 m\u0117sai, jautrumas tropomiozinui nebuvo nustatytas, kit\u0173 tyrimuose buvo tiriamos galimos kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp asmen\u0173, jautri\u0173 kreve\u010di\u0173 tropomiozinui, ir \u017einduoli\u0173 tropomiozino \u2013 kry\u017emini\u0173 reakcij\u0173 nebuvo nustatyta [16, 17];<\/li>\n\n\n\n
  • arginino kinaz\u0117 (Pen m 2) \u2013 nustatyta daugiau kaip 6 kiaukutini\u0173 ir 1 moliusk\u0173 r\u016b\u0161yse. Molekulin\u0117 mas\u0117 \u2013 40\u201342 kDa. Neatspari kar\u0161\u010diui, ta\u010diau gali sukelti IgE suri\u0161im\u0105. Atliktame tyrime jautrumas j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms d\u0117l \u012fsijautrinimo arginino kinazei nustatytas 21\u201350 proc. suaugusi\u0173j\u0173 ir 67 proc. vaik\u0173 [18, 19]. Kaip ir tropomiozinas, dalyvauja kry\u017emin\u0117se reakcijose;<\/li>\n\n\n\n
  • miozino lengvoji grandin\u0117 (Pen m 3) \u2013 nustatoma lygiuosiuose raumenyse drauge su miozino sunki\u0105j\u0105 grandine. Molekulin\u0117 mas\u0117 \u2013 17\u201320 kDa. Atspari temperat\u016bros poky\u010diams. Aptinkama 4 kiaukutini\u0173 r\u016b\u0161yse. Kol kas tr\u016bksta duomen\u0173 apie \u0161io alergeno sukeliamas kry\u017emines reakcijas;<\/li>\n\n\n\n
  • sarkoplazminio tinklo Ca2+<\/sup> jungiantis baltymas. Molekulin\u0117 mas\u0117 \u2013 20 kDa, izoelektrinis ta\u0161kas yra 5, net ir po poveikio kar\u0161\u010diu gali suri\u0161ti IgE [18]. Pasteb\u0117ta, kad alergijos j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms klinika, esant \u012fsijautrinimui \u0161iam baltymui, yra sunkesn\u0117 [20]. \u012esijautrinimas \u0161iam baltymui atliekant specifini\u0173 IgE nustatym\u0105 krevet\u0117ms, nustatytas 38,4 proc. (20 i\u0161 52) ir da\u017eniau vaikams \u2013 74 proc. (17 i\u0161 23) [21];<\/li>\n\n\n\n
  • troponinas C (Cra c 6) \u2013 pirm\u0105 kart\u0105 nustatytas krevet\u0117se, ta\u010diau svarbus tarakon\u0173 alergenas (Bla g 6, Per a 6). Yra apie 20 kDa molekulin\u0117s mas\u0117s, atsparumas kar\u0161\u010diui dar n\u0117ra i\u0161saiai i\u0161tirtas. IgE suri\u0161imas ma\u017eesnis nei tropomiozino;<\/li>\n\n\n\n
  • triofosfato izomeraz\u0117 Cra c 8 \u2013 nustatyta krevet\u0117se (Cra c 8), v\u0117\u017eiuose (Arc s 8) ir tarakonuose (Bla g TPI). Molekulin\u0117 mas\u0117 \u2013 apie 28 kad, sp\u0117jama, kad n\u0117ra stabili kar\u0161\u010diui [22]. Klinikinis ir imunologinis kry\u017eminis reaktyvumas tarp \u012fvairi\u0173 bestuburi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 n\u0117ra nustatytas, o aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 strukt\u016bra n\u0117ra i\u0161ai\u0161kinta.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

    Kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp j\u016bros g\u0117rybi\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Asmenys, jautr\u016bs krevet\u0117ms, da\u017eniausiai klini\u0161kai reaguoja ir \u012f kitus kiaukutinius. Pagrindinio alergeno tropomiozino strukt\u016bra tarp \u012fvairi\u0173 kiaukutini\u0173 sutampa apie 98 proc. (2 pav<\/em>.) [23]. Kiaukutiniams alergi\u0161ki asmenys taip pat gali reaguoti \u012f kai kurias moliusk\u0173 grupes. Atlikus in vitro<\/em> tyrimus 9 asmenims, alergi\u0161kiems kiaukutiniams, nustatytas \u012fsijautrinimas 10 moliusk\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Nors tyrimo i\u0161vadoje pabr\u0117\u017eiama, kad laboratorinis \u012fsijautrinimas nenurodo klinikinio \u012fsijautrinimo [24].<\/p>\n\n\n\n

    Atliktos studijos rodo, kad jautrumas krevet\u0117ms gali b\u016bti r\u016b\u0161iai specifinis. Kitose studijose nurodoma, kad galimos kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp kreve\u010di\u0173 ir kit\u0173 kiaukutini\u0173 yra apie 38\u00a0proc., 14\u00a0proc. tarp kiaukutini\u0173 ir moliusk\u0173 ir apie 49\u00a0proc. tarp moliusk\u0173 [25].<\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    \"\"
    2 pav. Galim\u0173 kry\u017emini\u0173 reakcij\u0173 da\u017enis tarp tos pa\u010dios maisto grup\u0117s [23]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    Kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp kit\u0173 bestuburi\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Esant \u012fsijautrinimui nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms ar tarakonams, didysis alergenas yra tropomiozinas. D. pteronyssinus<\/em> (Der p 10) tropomiozinas 75\u201380 proc. pana\u0161us \u012f kreve\u010di\u0173 ir apie 65 proc. \u2013 \u012f moliusk\u0173 tropomiozinus. Tokie alergen\u0173 cheminiai pana\u0161umai leid\u017eia \u012ftarti galim\u0105 sensibilizacij\u0105 kiaukutiniams be kontakto su jais [26].<\/p>\n\n\n\n

    Viename tyrime buvo tiriami 9 asmenys, priklausantys \u017eyd\u0173 ortodoks\u0173 bendruomenei, kuriems religija draud\u017eia valgyti j\u016bros g\u0117rybes. Atlikus specifini\u0173 IgE j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms tyrim\u0105, nustatytas \u012fsijautrinimas. Visi tiriamieji sirgo alergija nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms, visiems buvo nustatytas \u012fsijautrinimas krevet\u0117ms, 7 asmenims \u2013 jautrumas tarakonams [27].<\/p>\n\n\n\n

    Kiti alergenai, tokie kaip sarkoplazmio tinklo Ca2<\/sup> suri\u0161antis baltymas, arginino kinaz\u0117, miozino lengvoji grandin\u0117, taip pat gali nulemti kry\u017emines reakcijas tarp nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173 ir kiaukutini\u0173 [28].<\/p>\n\n\n\n

    Manoma, kad specifin\u0117 imunoterapija nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms gali sustiprinti jautrum\u0105 j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms [29]. Kitame tyrime, kuriame specifin\u0117 imunoterapija nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms buvo taikoma asmenims, kurie nebuvo \u012fsijautrin\u0119 krevet\u0117ms, po 3 met\u0173 specifin\u0117s imunoterapijos tiriamieji ir toliau gal\u0117jo valgyti j\u016bros g\u0117rybes [30]. Buvo atlikti odos m\u0117giniai ir peroraliniai provokaciniai m\u0117giniai. Taigi tr\u016bksta \u012frodym\u0173, kad taikant specifin\u0119 imunoterapij\u0105 nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117ms galima pacientus \u012fjautrinti j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

    Kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp kiaukutini\u0173, moliusk\u0173 ir \u017euvies n\u0117ra nustatytas. Ta\u010diau asmenims, kurie yra \u012fsijautrin\u0119 apvaliajai kirm\u0117lei Anasakis simplex<\/em>, alergin\u0117s reakcijos gali pasireik\u0161ti suvalgius \u017euvies, kuri yra u\u017eter\u0161ta \u0161iomis kirm\u0117l\u0117mis [31]. Tropomiozinas n\u0117ra pagrindinis alergenas, kuris gali nulemti kry\u017emines reakcijas, ta\u010diau tapatumas yra didelis \u2013 apie 74 proc.<\/p>\n\n\n\n

    Klinika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Alergin\u0117s reakcijos j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms gali varijuoti nuo lengvos dilg\u0117lin\u0117s iki gyvybei gr\u0117smingos anafilaksijos. Da\u017eniausiai reakcijos yra nulemtos IgE, i\u0161sivysto greitai, gali sukelti vir\u0161kinimo trakto, odos arba kv\u0117pavimo tak\u0173 simptomus. Gali pasireik\u0161ti burnos alergijos sindromu, kai dar valgant atsiranda burnos gleivin\u0117s deginimas, dilg\u010diojimas ar nie\u017eulys [32]. Taip pat apra\u0161oma klinikini\u0173 atvej\u0173, kai j\u016bros g\u0117ryb\u0117s sukelia baltym\u0173 skatinam\u0105 enterokolit\u0105, nuo maisto priklausom\u0105, fizinio kr\u016bvio skatinam\u0105 anafilaksij\u0105 bei anafilaksij\u0105 d\u0117l sinergin\u0117s nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo skausmo ir j\u016bros g\u0117rybi\u0173 s\u0105veikos.<\/p>\n\n\n\n

    J\u016bros g\u0117rybi\u0173 baltymai yra stipr\u016bs alergenai ir alergines reakcijas gali sukelti kontakto metu per od\u0105 bei inhaliuojant. Alergen\u0173 pasklinda ore verdant ir kepant j\u016bros g\u0117rybes. Galimos reakcijos gali apsiriboti tik respiraciniais simptomais, odos pa\u017eeidim\u0173 ar anafilaksin\u0117mis reakcijomis. Galimas ir profesinis \u012fsijautrinimas, kai dirbama fabrikuose, kuriuose apdorojamos j\u016bros g\u0117ryb\u0117s. Apra\u0161oma, kad 2\u201336 proc. dirban\u010di\u0173j\u0173 fabrikuose diagnozuojama profesin\u0117 bronch\u0173 astma. Apie 3\u201311 proc. asmen\u0173 nustatoma profesinis kontaktinis dermatitas, kuris da\u017eniausiai b\u016bna sisteminis, ar dilg\u0117lin\u0117 [33].<\/p>\n\n\n\n

    Diagnostikos galimyb\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Diagnostikai svarbi tiksli anamnez\u0117 apie \u012fvykus\u012f \u012fvyk\u012f. Tai padeda diferencijuoti tarp alergini\u0173 ar toksini\u0173 reakcij\u0173. Reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kokios j\u016bros g\u0117ryb\u0117s buvo valgytos, suvartot\u0105 kiek\u012f, per kiek laiko po kontakto i\u0161sivyst\u0117 nepageidaujamos reakcijos, ar kiti drauge valg\u0119 asmenys jaut\u0117 pana\u0161ius simptomus. Jei yra galimyb\u0117, b\u016btina nurodyti kitus veiksnius, tokius kaip fizinis kr\u016bvis, alkoholis, vaist\u0173 (ypa\u010d nesteroidini\u0173 vaist\u0173 nuo u\u017edegimo) vartojimas. Juos rekomenduojama \u012ftraukti atliekant provokacinius oralinius m\u0117ginius.<\/p>\n\n\n\n

    V\u0117liau atliekant odos d\u016brio, odos d\u016brio-d\u016brio m\u0117ginius ar specifini\u0173 IgE tyrim\u0105, patvirtinamos alergin\u0117s reakcijos. Atliekant odos d\u016brio m\u0117ginius naudojant komercinius ekstraktus, galimos klaidingai neigiamos reakcijos, tod\u0117l da\u017enai rekomenduojama atlikti peroralinius provokacinius m\u0117ginius. Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad, atliekant odos d\u016brio-d\u016brio m\u0117ginius su termi\u0161kai apdorotais alergenais, tyrimo tikslumas gerai koreliuoja su peroralinio provokacinio m\u0117ginio atsakymais [34].<\/p>\n\n\n\n

    Apsaugos priemon\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Nusta\u010dius alergij\u0105, rekomenduojama grie\u017etai vengti nustatyto alergeno ir su juo susijusi\u0173 kry\u017emini\u0173 reakcij\u0173. Rekomenduojama vengti lankytis j\u016bros g\u0117rybi\u0173 restoranuose, nes juose sunku i\u0161vengti kontakto su alergenais, galima didel\u0117 koncentracija ore, kai jie yra termi\u0161kai apdorojami.<\/p>\n\n\n\n

    Svarbiausias dalykas \u2013 tai mok\u0117jimas ne tik apsisaugoti nuo kontakto su alergenu, bet ir mok\u0117ti suteikti pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105 i\u0161sivys\u010dius alerginei reakcijai. Pirmoji pagalba \u2013 tai yra adrenalino injekcija \u012f raumenis.<\/p>\n\n\n\n

    Apibendrinimas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

    Alergija j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms\u00a0\u2013 da\u017ena ir nepageidaujam\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 sukelianti liga. Laiku jas diagnozav\u0119 ir tinkamai informav\u0119 pacientus apie galimas kry\u017emines reakcijas, apsaugosime juos nuo gyvybei gr\u0117sming\u0173 reakcij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

    Gyd. Ingrida Ma\u010diulaityt\u0117<\/strong>
    Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinik\u0173 Vaik\u0173 ligonin\u0117s Pediatrijos centras<\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    1. M Loke, C Geslani, B Takenaka, PingSun. An Overview of Seafood Consumption and Supply Sources: Hawai Versus U.S. Economic Issues. 2012 March; 1-9.
    2. Internetin\u0117 nuoroda: <https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/PDF\/?uri=CELEX:02011R1169-20140219&qid=1428487291907&from=LT> .
    3. Anas M. Abdel Rahman. Food Allergy-Methods of Detection and Clinical Studies. 2017.Chapter 11. Shellfish allergy.
    4. Tham EH, Tay SY, Lim DLC, et al. Epinephrine auto-injector prescriptions as a reflection of the pattern of anaphylaxis in an Asian population. Allergy Asthma Proc 2008;29:211-215.
    5. Sicherer SH, Munoz\u2013Furlong A, Sampson HA. Prevalence of seafood allergy in the United States determined by a random telephone survey. J Allergy Clin Immunol 2004;114:159-165.
    6. Woods RK, Abramson M, Bailey M, Walters EH: International prevalences of reported food allergies and intolerances. Comparisons arising from the European Community Respiratory Health Survey (ECRHS) 1991-1994. Eur J Clin Nutr 2001, 55(4):298-304.
    7. Andre F, Andre C, Colin L, Cacaraci F, Cavagna S. Role of new allergens and of allergens consumption in the increased incidence of food sensitizations in France. Toxicology 1994;93:77-83.
    8. Zinn C, Lopata A, Visser M, Potter PC. The spectrum of allergy to South African bony fish (Teleosti). Evaluation by double-blind, placebo-controlled challenge. S Afr Med J 1997;87:146-152.
    9. Goh DL, Lau YN, Chew FT, Shek LP, Lee BW. Pattern of food-induced anaphylaxis in children of an Asian community. Allergy 1999;54:84-86.
    10. Shek LPC, Cabrera-Morales EA, Soh SE, Gerez I, Ng PZ, Yi FC, et al. A population-based questionnaire survey on the prevalence of peanut, tree nut, and shell sh allergy in 2 Asian populations. Journal of Allergy and Clinical Immunology 2010;126:324-337.
    11. Thalayasingam M, Gerez IF, Yap GC, Llanora GV, Chia IP, Chua L, et al. Clinical and immunochemical pro les of food challenge proven or anaphylactic shrimp allergy in tropical Singapore. Clinical and Experimental Allergy 2015;45:687-697.
    12. Lopata AL , Kleine-Tebbe J, Kamath SD. Allergens and Molecular Diagnostics of Shellfsh Allergy. Allergo J Int 2016;25:210-218.
    13. Radauer C, Bublin M, Wagner S, Mari A, Breiteneder H. Allergens are distributed into few protein families and possess a restricted number of biochemical functions. Journal of Allergy and Clinical Immunology 2008;121:847-852.
    14. Sun S, Lopata A. The role of shellfish proteases in allergic diseases and incammation. Current Allergy and Clinical Immunology 2010;23:174-179.
    15. Oguchi Y, Ishizuka J, Hitchcock-DeGregori SE, Ishiwata S, Kawai M. The Role of Tropomyosin Domains in Cooperative Activation of the Actin-Myosin Interaction. Journal of Molecular Biology 2011;414:667-680.
    16. Ayuso R, Lehrer SB, et al: IgE antibody response to vertebrate meat proteins including tropomyosin. Ann Allergy Asthma Immunol 1999, 83(5):399-405.
    17. Restani P, Fiocchi A, Beretta B, Velona T, Giovannini M, Galli CL: Meat allergy: III \u2013 Proteins involved and cross-reactivity between different animal species. J Am Coll Nutr 1997, 16(4):383-389.
    18. Kamath SD, Rahman AM, Voskamp A, Komoda T, Rolland JM, O\u2018Hehir RE, et al. Effect of heat processing on antibody reactivity to allergen variants and fragments of black tiger prawn: A comprehensive allergenomic approach. Molecular nutrition & food research 2014;58:1144-1155.
    19. Yang AC, Arruda LK, Santos ABR, Barbosa MCR, Chapman MD, Galvao CES, et al. Measurement of IgE antibodies to shrimp tropomyosin is superior to skin prick testing with commercial extract and measurement of IgE to shrimp for predicting clinically relevant allergic reactions after shrimp ingestion. J Allergy Clin Immunol 2010;125:872-878.
    20. Pascal M, Grishina G, Yang AC, Sanchez-Garcia S, Lin J, Towle D, et al. Molecular Diagnosis of Shrimp Allergy: Efficiency of Several Allergens to Predict Clinical Reactivity. Journal of Allergy and Clinical Immunology \u2013 In practice. 2015;3:521-531.
    21. Ayuso R, Grishina G, Ibanez MD, Blanco C, Carrillo T, Bencharitiwong R, Sanchez S, Nowak-Wegrzyn A, Sampson HA: Sarcoplasmic calcium-binding protein is an EF-hand-type protein identified as a new shrimp allergen. J Allergy Clin Immunol 2009, 124(1):114-120.
    22. Bauermeister K, Wangorsch A, Garosso LP, Reuter A, Conti A, Taylor SL, et al. Generation of a comprehensive panel of crustacean allergens from the North Sea Shrimp Crangon crangon. Mol Immunol 2011;48:1983\u20131992.
    23. Ho, M.HK., Wong, W.HS. & Chang, C. Clinical Spectrum of Food Allergies: a Comprehensive Review. Clinic Rev Allerg Immunol (2014) 46: 225-240.
    24. Leung PS, Chow WK, Duffey S, Kwan HS, Gershwin ME, Chu KH: IgE reactivity against a cross-reactive allergen in crustacea and mollusca: evidence for tropomyosin as the common allergen. J Allergy Clin Immunol 1996, 98(5 Pt 1):954-961.
    25. Sicherer SH, Munoz-Furlong A, Sampson HA: Prevalence of seafood allergy in the United States determined by a random telephone survey. J Allergy Clin Immunol 2004, 114(1):159-165.
    26. Witteman AM, Akkerdaas JH, van Leeuwen J, van der Zee JS, Aalberse RC: Identification of a cross-reactive allergen (presumably tropomyosin) in shrimp, mite and insects. Int Arch Allergy Immunol 1994, 105(1):56-61.
    27. Fernandes J, Reshef A, Patton L, Ayuso R, Reese G, Lehrer SB: Immunoglobulin E antibody reactivity to the major shrimp allergen, tropomyosin, in unexposed Orthodox Jews. Clin Exp Allergy 2003, 33(7):956-961.
    28. Villalta D, Tonutti E, Visentini D, Bizzaro N, Roncarolo D, Amato S, Mistrello G: Detection of a novel 20 kDa shrimp allergen showing cross- reactivity to house dust mites. Eur Ann Allergy Clin Immunol 2010, 42(1):20-24.
    29. Van Ree R, Antonicelli L, Akkerdaas JH, Garritani MS, Aalberse RC, Bonifazi F: Possible induction of food allergy during mite immunotherapy. Allergy 1996, 51(2):108-113.
    30. Asero R: Lack of de novo sensitization to tropomyosin in a group of mite-allergic patients treated by house dust mite-specific immunotherapy. Int Arch Allergy Immunol 2005, 137(1):62-65.
    31. Asturias JA, Eraso E, Moneo I, Martinez A: Is tropomyosin an allergen in Anisakis? Allergy 2000, 55(9):898-899.
    32. Lopata AL, O \u2019 Hehir RE, Lehrer SB: Shellfish allergy. Clin Exp Allergy 2010,40(6):850-858.
    33. Jeebhay MF, Robins TG, Lehrer SB, Lopata AL: Occupational seafood allergy: a review. Occup Environ Med 2001, 58(9):553-562.
    34. Carnes J, Ferrer A, Huertas AJ, Andreu C, Larramendi CH, Fernandez- Caldas E: The use of raw or boiled crustacean extracts for the diagnosis of seafood allergic individuals. Ann Allergy Asthma Immunol 2007, 98(4):349-354.<\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Pasaulyje suvartojant daugiau j\u016bros g\u0117rybi\u0173, daugiau fiksuojama ir j\u0173 sukeliam\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173. Daugiausiai j\u016bros g\u0117rybi\u0173 suvartojama Kinijoje, Japonijoje ir Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV). 2009 metais vienas amerikietis suvartodavo vidutini\u0161kai apie 7,17 kg j\u016bros g\u0117rybi\u0173 per metus, i\u0161 j\u0173 1,86 sudar\u0117 krevet\u0117s [1]. J\u016bros g\u0117ryb\u0117s (v\u0117\u017eiagyviai ir moliuskai) yra priskiriami did\u017eiajam alergen\u0173 a\u0161tuonetui. \u0160ie didieji alergenai (pienas, kiau\u0161iniai,…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69328,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27325],"tags":[174],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69325","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-mityba","tag-alergija","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69325","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69325"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69325\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69328"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69325"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69325"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69325"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69325"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69325"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}