{"id":69377,"date":"2023-04-21T09:24:32","date_gmt":"2023-04-21T11:24:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69377\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-04-14T08:44:51","modified_gmt":"2023-04-14T10:44:51","slug":"padidejes-jautrumas-radiokontrastinems-medziagoms-klinikinio-atvejo-aptarimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/padidejes-jautrumas-radiokontrastinems-medziagoms-klinikinio-atvejo-aptarimas\/69377\/","title":{"rendered":"<strong>Padid\u0117j\u0119s jautrumas radiokontrastin\u0117ms med\u017eiagoms: klinikinio atvejo aptarimas<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p>Pasaulyje vis daugiau atliekama radiologini\u0173 proced\u016br\u0173. Jos pasitelkiamos siekiant diagnozuoti ar patikslinti tam tikr\u0173 organ\u0173 ligas. Atliekant \u0161ias proced\u016bras, naudojamos radiokontrastin\u0117s med\u017eiagos. Da\u017eniau atliekant \u0161ias proced\u016bras, did\u0117ja ir \u012fvairi\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 tikimyb\u0117. Po \u012fvairi\u0173 padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173 pacientas siun\u010diamas konsultuotis su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu, kuris nustato, kokia reakcija \u012fvyko, ar saugu atlikti proced\u016br\u0105 dar kart\u0105, koki\u0173 priemoni\u0173 imtis siekiant apsaugoti pacient\u0105, koki\u0105 radiokontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105 pasirinkti. Straipsnyje ap\u017evelgiamas klinikinis atvejis, kuriame \u012frodyta alergin\u0117 sensibilizacija jodo kontrastinei med\u017eiagai. Tokie klinikiniai atvejai n\u0117ra da\u017eni, ta\u010diau j\u0173 pasitaiko.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-background\" style=\"background-color:#f78da83b\"><em>47 met\u0173 moteris L.&nbsp;S. atvyko pasikonsultuoti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu d\u0117l buvusios \u012ftariamos nepageidaujamos reakcijos \u012f radiokontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105. Siun\u010dian\u010dio gydytojo i\u0161ra\u0161e nurodyta, kad atliekant kompiuterin\u0117s tomografijos tyrim\u0105, kuriam naudota <\/em>Ultravist<a><sup>\u00ae<\/sup><\/a><em>, ir tik prad\u0117jus j\u0105 leisti pacient\u0117 pajuto kar\u0161t\u012f visame k\u016bne, deginim\u0105, patino ir paraudo veidas. Arterinis kraujo spaudimas&nbsp;(AKS)&nbsp;\u2013 94\/45&nbsp;mm&nbsp;Hg. Pacientei paskirtos adrenalino, deksametazono ir klemastino infuzijos \u012f ven\u0105. B\u016bkl\u0117 steb\u0117ta Intensyviosios terapijos skyriuje. Diagnostin\u0117 proced\u016bra atlikta nebuvo.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-background\" style=\"background-color:#f78da83b\"><em>Anamnez\u0117: TBC, gelta nesirgusi. Alergines reakcijas \u012f kitus medikamentus, maist\u0105 neigia. Pacient\u0117s AKS yra ma\u017eesnis, tod\u0117l esant AKS 130&nbsp;mm&nbsp;Hg, jau\u010diasi blogai, vartoja kaptopril\u012f. D\u0117l da\u017eno galvos svaigimo geria betahistin\u0105. D\u0117l pada\u017en\u0117jusio \u0161irdies plakimo, ekstrasistoli\u0173 skirtas lokrenas. Diagnozuota epizodin\u0117 skilvelin\u0117 ekstrasistolija, saiki dislipidemija, de\u0161. VMA plok\u0161tel\u0117, stenoz\u0117 50&nbsp;proc.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Toliau pateikiami pagrindiniai alergologui i\u0161kylantys u\u017edaviniai, kai pacient\u0117 atvyksta \u012f konsultacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Kokio tipo reakcija \u012fvyko pacientei?<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Literat\u016broje nurodoma, kad padid\u0117jusio jautrumo reakcijos pasirei\u0161kia nepriklausomai nuo jodo kontrastin\u0117s med\u017eiagos kiekio ir infuzijos grei\u010dio. Padid\u0117jusio jautrumo reakcijos gali b\u016bti skirstomos \u012f greitojo (&lt;1&nbsp;val.) ir l\u0117tojo tipo (1&nbsp;val.&nbsp;\u2013 7 dienos). Egzistuoja ir toksin\u0117s reakcijos d\u0117l toksi\u0161ko farmakologinio poveikio organams, taip pat nesusijusios su radiokontrastine med\u017eiaga reakcijos, kurios pasirei\u0161kia nespecifiniais simptomais. Pasirei\u0161kus tiek l\u0117tojo, tiek greitojo tipo reakcijoms, da\u017eniausiai stebimas odos pa\u017eeidimas (nie\u017eulys, dilg\u0117lin\u0117, angioedema, odos paraudimas). Tokie simptomai pasirei\u0161kia apie 70&nbsp;proc. vis\u0173 pacient\u0173. Greitojo tipo alergin\u0117s reakcijos klasifikuojamos pagal sunkumo laipsn\u012f&nbsp;[1].<\/p>\n\n\n\n<p>Greitojo tipo padid\u0117jusio jautrumo reakcijos naudojant jodo kontrastines med\u017eiagas da\u017eniausiai stebimos 20\u201350 met\u0173 pacientams, sunkesn\u0117 eiga b\u016bna vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms&nbsp;[1]. Svarbiausias rizikos veiksnys yra buvusi greitojo tipo reakcija. Tokiu atveju tikimyb\u0117, kad pasikartos pana\u0161aus tipo reakcija, gali siekti 21\u201360&nbsp;proc., kai skiriama pana\u0161i arba ta pati med\u017eiaga.<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Koks yra tyrim\u0173 planas?<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Diagnozuojant alergij\u0105 radiokontrastinei med\u017eiagai, svarbu deramai i\u0161siai\u0161kinti anamnez\u0119. Itin svarbu klinikiniai po\u017eymiai, simptom\u0173 pasirei\u0161kimo laikas, sutrinkti vis\u0105 turim\u0105 medicinin\u0119 dokumentacij\u0105. Da\u017enai tenka susidurti su tuo, kad pacientas neturi dokumentacijos arba joje n\u0117ra nurodyta, kokia med\u017eiaga buvo naudota, kokie vaistai buvo skirti, kokie simptomai ir per kiek laiko pasirei\u0161k\u0117, kokia j\u0173 trukm\u0117 bei vieta. Da\u017enai tenka remtis tik paciento pasakojimu, kuris neb\u016bna tikslus ir ai\u0161kus. Deja, \u0161iuo metu n\u0117ra n\u0117 vieno tyrimo, kuris gal\u0117t\u0173 patvirtinti arba paneigti alergijos buvim\u0105, tod\u0117l detalus anamnez\u0117s surinkimas jau gali pad\u0117ti \u012fvertinti reakcijos tip\u0105. Remiantis buvusios reakcijos tipu, yra sudaromas ir i\u0161tyrimo planas. Detali anamnez\u0117 apie esamas ir buvusias ligas, alergines ligas gali pad\u0117ti \u012fvertinti rizikos veiksnius.<\/p>\n\n\n\n<p>Vertinant greitojo tipo nepageidaujam\u0105 reakcij\u0105, labai padeda triptaz\u0117s kiekio kraujo serume nustatymas. Tyrim\u0105 rekomenduojama atlikti per 1\u20132&nbsp;val. (maksimumas&nbsp;\u2013 iki 6&nbsp;val. po \u012fvykusios reakcijos), kai triptaz\u0117s kiekis yra did\u017eiausias; po 1\u20132 dien\u0173 jis suma\u017e\u0117ja&nbsp;[3].<\/p>\n\n\n\n<p>Odos d\u016brio m\u0117giniai ir \u012fodiniai m\u0117giniai naudojami greitojo tipo padid\u0117jusio jautrumo reakcijoms diagnozuoti. \u0160ie tyrimai atliekami naudojant neskiestas kontrastines med\u017eiagas. \u012eodiniams m\u0117giniams rekomenduojama naudoti 1:10 praskiestas med\u017eiagas. Literat\u016broje teigiama, kad odos m\u0117gini\u0173 specifi\u0161kumas siekia 96\u2013100&nbsp;proc. Greitojo tipo reakcijoms diagnozuoti geriau rinktis \u012fodinius m\u0117ginius. Odos m\u0117giniai naudojami ne tik alergijai patvirtinti, bet ir siekiant parinkti tinkam\u0105 preparat\u0105. Kartais gali b\u016bti siekiama patikrinti d\u0117l galim\u0173 kry\u017emini\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 rizikos. Odos d\u016brio m\u0117ginius rekomenduojama atlikti per 6 m\u0117nesius, bet ne anks\u010diau nei 4\u20136 savaites po \u012fvykusios reakcijos&nbsp;[2].<\/p>\n\n\n\n<p>Provokaciniai intraveniniai testai \u0161iuo metu atliekami tik keliuose Europos alergologijos centruose. Kai kurie autoriai si\u016blo provokacin\u012f m\u0117gin\u012f atlikti tik naudojant alternatyvi\u0105 kontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105, kuri\u0173 odos m\u0117giniai buvo teigiami, taip siekiant parinkti tinkam\u0105 naudoti preparat\u0105. \u0160iuo metu Europos alergolog\u0173 ir klinikini\u0173 imunolog\u0173 akademija rekomenduoja apsiriboti odos provokaciniais alerginiais m\u0117giniais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-background\" style=\"background-color:#f78da83b\"><em>Pasirei\u0161kus reakcijai, pacient\u0117 buvo perkelta \u012f Skubiosios pagalbos skyri\u0173. Nustatytas triptaz\u0117s kiekis&nbsp;\u2013 26,7&nbsp;ng\/ml. Po 1 m\u0117nesio, pacientei atvykus \u012f planin\u0119 alergologo ir klinikinio imunologo konsultacij\u0105, pakartotas triptaz\u0117s tyrimas ramyb\u0117s metu&nbsp;\u2013 3,53&nbsp;ng\/ml. Pacient\u0117 nusi\u0173sta konsultuotis su alergologu. \u012e konsultacij\u0105 atvyko po 1 m\u0117nesio. Renkant anamnenz\u0119 ir remiantis turima medicinine dokumentacija, \u012ftarta greitojo tipo nepageidaujama reakcija, pasirei\u0161kusi anafilaksija. Tolesniam i\u0161tyrimui pacient\u0117 nusi\u0173sta konsultuotis su tre\u010dio lygio alergolu, nes esant anafilaksijos rizikai \u012fodiniams ar provokaciniams m\u0117giniams atlikti reikalingos stacionaro s\u0105lygos ir ilgalaikis steb\u0117jimas. Pacient\u0117 hospitalizuota. Atlikti odos d\u016brio m\u0117giniai neigiami, \u012fodiniai m\u0117giniai teigiami <\/em>Ultravist<sup>\u00ae<\/sup><em> kontrastinei med\u017eiagai. M\u0117giniai naudojant <\/em>Ominpaque<sup>\u00ae<\/sup> <em>ir <\/em>Urografin<sup>\u00ae<\/sup><em>&nbsp;\u2013 neigiami.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-background\" style=\"background-color:#f78da83b\"><em>Atliktas provokacinis intraveninis m\u0117ginys naudojant jodo kontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105 <\/em>Omnipaque<sup>\u00ae<\/sup><em>, alergini\u0173 reakcij\u0173 nesteb\u0117ta.<\/em><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Kaip tok\u012f pacient\u0105 gydyti?<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Alergini\u0173 ir nealergini\u0173 greit\u0173j\u0173 reakcij\u0173 gydymas nesiskiria, gydoma pagal anafilaksijos gydymo algoritm\u0105. Svarbiausia kuo anks\u010diau atpa\u017einti anafilaksijos po\u017eymius ir prad\u0117ti gydym\u0105, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintos paciento gyvybin\u0117s funkcijos. Pirmojo pasirinkimo vaistas yra adrenalinas. Skiriama 0,3\u20130,5&nbsp;mg injekcija \u012f raumenis. Kartu skiriamas deguonis, intravenin\u0117s skys\u010di\u0173 infuzijos. Papildomai gali b\u016bti skiriami gliukokortikosteroidai, pirmos ir antros kartos antihistamininiai vaistai. Tiesa, tai antrojo pasirinkimo vaistai, nes j\u0173 veikimas pasirei\u0161kia ne tai greitai. Pasirei\u0161kus bet kokiems nepageidaujamiems simptomams, radiokontrastin\u0117s med\u017eiagos infuzija turi b\u016bti nutraukiam. Jeigu tyrimas buvo atliktas, tok\u012f pacient\u0105 b\u016btina toliau steb\u0117ti ma\u017eiausiai 30&nbsp;min. ir b\u016bti pasirengus suteikti b\u016btin\u0105 pagalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-background\" style=\"background-color:#f78da83b\"><em>Atpa\u017einus anafilaksin\u0117s reakcijos simptomus, pacientei nedelsiant suleista epinefrino 0,5&nbsp;ml \u012f raumenis, skirtas deguonis, skys\u010diai \u012f ven\u0105. Stabilizavus gyvybines funkcijas, papildomai suleista deksametazono bei pirmos kartos antihistamininio vaisto klemastino. Steb\u0117jimas t\u0119stas Intensyvios pagalbos skyriuje.<\/em><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Ar reikalinga premedikacija prie\u0161 kit\u0105 tyrim\u0105?<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Svarbiausia atskirti, kod\u0117l skiriama premedikacija. Literat\u016broje galima rasti daug ir \u012fvairi\u0173 premedikacijos protokol\u0173. Ta\u010diau klinikiniai tyrimai parod\u0117, kad premedikacija n\u0117ra efektyvi esant sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms. Skiriant premedikacijai gliukokortikosteroidus, galima suma\u017einti lengvas ir vidutinio sunkumo reakcijas. Skiriant H1 antihistamininius vaistus, galima suma\u017einti dilg\u0117lin\u0117s, angioedemos, kv\u0117pavimo tak\u0173 sistemos simptom\u0173 da\u017en\u012f, bet n\u0117 vieno vaisto skyrimas prie\u0161 proced\u016br\u0105 visi\u0161kai neapsaugo nuo padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173&nbsp;[4]. Svarbiausia pasverti naudos ir rizikos santyk\u012f. Be to, reikia prisiminti, kad tik adrenalino injekcija yra vienintelis pasirinkimas gydant anafilaksij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Pacientui b\u016btina paai\u0161kinti, kad radiologiniam tyrimui naudojama med\u017eiaga gali sukelti subjektyvi\u0173 simptom\u0173, pavyzd\u017eiui, metalo skon\u012f burnoje, nedidel\u0119 \u0161ilum\u0105, plintan\u010di\u0105 nuo injekcijos vietos po vis\u0105 k\u016bn\u0105, kuri\u0173 pacientas gali tik\u0117tis, j\u012f nuraminti. Kai kurie autoriai rekomenduoja skirti premedikacij\u0105 net tada, kai pacientas labai bijo proced\u016bros&nbsp;\u2013 tai padeda pacientui suma\u017einti baim\u0119&nbsp;[3].<\/p>\n\n\n\n<p>Klinikin\u0117je praktikoje pasitaiko, kai gydytojai ir&nbsp;\/ ar pacientai mano, kad alergija j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms ar po \u017eaizd\u0173 dezinfekavimo jodo tirpalu pasirei\u0161kus odos sudirginimo reakcijoms, anamnez\u0117je yra kontraindikacija atlikti radiologin\u012f tyrim\u0105 naudojant radiokontrastines med\u017eiagas, nes toks pacientas laikomas alergi\u0161kas jodui. Mokslin\u0117 literat\u016bra toki\u0105 tikimyb\u0119 atmeta. Nurodoma, kad reakcija vyksta ne su pa\u010dia jodo molekule, bet su junginiais, kuriuose yra jodo, ir kuri\u0173 strukt\u016bra yra kitokia.<\/p>\n\n\n\n<p>Kilus neai\u0161kumams, tikslinga pacient\u0105 nusi\u0173sti pasikonsultuoti su alergologu, kuris patikslint\u0173 diagnoz\u0119 ir parinkt\u0173 premedikacijos schem\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-background\" style=\"background-color:#f78da83b\"><em>\u012erod\u017eius alergin\u0119 sensibilizacij\u0105 kontrastinei med\u017eiagai <\/em>Ultravist<sup>\u00ae<\/sup><em>, kuri pasirei\u0161k\u0117 kaip anafilaksin\u0117 reakcija, pacientei nebuvo tikslinga skirti premedikacij\u0105, nes ji neapsaugos nuo reakcijos pasikartojimo.<\/em><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Koki\u0105 radiokontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105 pasirinkti?<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Jodo kontrastin\u0117s med\u017eiagos klasifikuojamos pagal fizines ir chemine savybes&nbsp;\u2013 osmoliari\u0161kum\u0105 (lyginama su kraujo plazma), jonizacij\u0105 tirpale, chemin\u0119 strukt\u016br\u0105. I\u0161skiriamos 4 jodo kontrastini\u0173 med\u017eiag\u0173 klas\u0117s. Populiariausios \u0161iuo metu naudojamos nejonin\u0117s dimerin\u0117s ma\u017eo osmoliari\u0161kumo (pvz., <em>Visipague<sup>\u00ae<\/sup><\/em>), nejonin\u0117s monomerin\u0117s didelio osmoliari\u0161kumo (pvz., <em>Ominipaque<sup>\u00ae<\/sup><\/em>, <em>Ultravist<sup>\u00ae<\/sup><\/em>) ir jonin\u0117s monomerin\u0117s didelio osmoliari\u0161kumo med\u017eiagos (<em>Urografin<sup>\u00ae<\/sup><\/em>)&nbsp;[1].<\/p>\n\n\n\n<p>Sunkios nepageidaujamos reakcijos pasitaiko iki 0,4&nbsp;proc. ir yra da\u017enesn\u0117s skiriant jonines med\u017eiagas, palyginti su nejonin\u0117mis jodo kontrastin\u0117mis med\u017eiagomis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-background\" style=\"background-color:#f78da83b\"><em>Remiantis pateiktu klinikiniu atveju, pacientei tyrimais \u012frodyta alergin\u0117 sensibilizacija <\/em>Ultravist<sup>\u00ae<\/sup><em> (jopromidas) kontratinei med\u017eiagai. Pacientei paai\u0161kinta, kad \u0161ios med\u017eiagos vartoti negalima. Esant poreikiui atlikti radiologin\u012f tyrim\u0105 naudojant kontrastavim\u0105, rekomenduota rinktis Omnipaque<sup>\u00ae<\/sup>, nes nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 rizika lygi bendrosios populiacijos rizikai.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Buvusi odos sudirginimo reakcija \u012f naudot\u0105 jodo tirpal\u0105 nedidina nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 \u012f radiokontrastines med\u017eiagas ir n\u0117ra kontraindikacija radiologiniam tyrimui, naudojant radiokontrastines med\u017eiagas.<\/li>\n\n\n\n<li>Radiologiniai tyrimai naudojant radiokontrastines med\u017eiagas yra laikomi saugiais, ta\u010diau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, kurie pasirei\u0161kia tiek greitojo, tiek l\u0117tojo tipo reakcijomis, pasitaiko.<\/li>\n\n\n\n<li>Nors yra \u012fvairi\u0173 premedikacijos schem\u0173, pacientams, patyrusiems \u012fvairias nepageidaujamas reakcijas, n\u0117 viena j\u0173 visi\u0161kai neapsaugo.<\/li>\n\n\n\n<li>Pirmojo pasirinkimo vaistas gydant greitojo tipo gyvybei pavojingas reakcijas yra adrenalinas.<\/li>\n\n\n\n<li>\u012evykus nepageidaujamai reakcijai, b\u016btina j\u0105 apra\u0161yti, detaliai surinkti anamnez\u0119 ir nusi\u0173sti pacient\u0105 pasikonsultuoti su alergologu ir klinikiniu imunologu.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><em>Klinikinio atvejo pavyzdys tik \u012frodo, kad Lietuvoje pacientams, patyrusiems nepageidaujamas reakcijas \u012f radiokontrastines med\u017eiagas, yra visos galimyb\u0117s atlikti reikalingus tyrimus ir parinkti tinkamiausi\u0105 preparat\u0105.<\/em><\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gyd. alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis<\/strong> <br>Vilniaus miesto klinikin\u0117s ligonin\u0117s Alergologijos centras<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. Malinauskien\u0117 L., Chomi\u010dien\u0117 A., Kvedarien\u0117 V. Padid\u0117jusio jautrumo reakcijos jodokontrastin\u0117ms med\u017eiagoms: pacient\u0173 i\u0161tyrimas ir gydymas. 2017. Vilnius.<\/p>\n\n\n\n<p>2. Brockow K. Ring J. Anaphylaxis to radiographic contrast media. Curr Opin Allergy Clin Immunol 2011.<\/p>\n\n\n\n<p>3. Brockow K, Romano, Abberer W, et al. Skin tasting in patients with hypersensititvity reactions to iodinatet contrast media. European multicenter study. Allergy, 2009.<\/p>\n\n\n\n<p>4. Torres MJ, Gomes F, Dona I, et al. Diagnostic evaliuation of patients with nonimmediate cutaneus hypersensitivity reactions to iodinatet contrast media. Allergy, 2012.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pasaulyje vis daugiau atliekama radiologini\u0173 proced\u016br\u0173. Jos pasitelkiamos siekiant diagnozuoti ar patikslinti tam tikr\u0173 organ\u0173 ligas. Atliekant \u0161ias proced\u016bras, naudojamos radiokontrastin\u0117s med\u017eiagos. Da\u017eniau atliekant \u0161ias proced\u016bras, did\u0117ja ir \u012fvairi\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 tikimyb\u0117. Po \u012fvairi\u0173 padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173 pacientas siun\u010diamas konsultuotis su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu, kuris nustato, kokia reakcija \u012fvyko, ar saugu atlikti proced\u016br\u0105&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69378,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69377","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69377","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69377"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69377\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69378"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69377"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69377"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69377"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69377"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69377"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}