{"id":6940,"date":"2016-01-08T14:03:03","date_gmt":"2016-01-08T14:03:03","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-06-03T10:45:49","modified_gmt":"2016-06-03T10:45:49","slug":"11-netiketu-migrenos-priezasciu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/11-netiketu-migrenos-priezasciu\/6940\/","title":{"rendered":"11 netik\u0117t\u0173 migrenos prie\u017eas\u010di\u0173"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ar kada nors praleid\u017eiate pietus? Ar sekmadieniais einate miegoti v\u0117lai? Viskas gali baigtis kankinan\u010diu galvos skausmu. Pateikiame daugiau ar ma\u017eiau \u017einomas nepakeliamo galvos skausmo prie\u017eastis.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Migrenos prie\u017eastys<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galv\u0105 veriantis skausmas, pykinimas ir aki\u0173 jautrumas \u0161viesai \u2013 migrena gali tikrai sekinti. Blogiausia tai, kad ji gali t\u0119stis iki dviej\u0173 dien\u0173. Joan Didion apsakyme \u201eLovoje\u201c ra\u0161o: \u201eTai, kad niekas dar nemir\u0117 nuo migrenos priepuolio, atrodo ne\u012ftik\u0117tina.\u201c Nepraraskite vilties \u2013 \u201eJohns Hopkins Headache Center\u201c tyrim\u0173 vadov\u0117, osteopatijos gydytoja Lee Peterlin teigia: \u201eApie 76 % \u017emoni\u0173, kuriems pasirei\u0161kia migrena, gali nurodyti prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 ji atsiranda.\u201c Viena da\u017eniausi\u0173 migrenos prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 stresas, ta\u010diau yra ir daugyb\u0117 kit\u0173 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: nuo oro iki apdorotos m\u0117sos. Pateikiame kelet\u0105 netik\u0117t\u0173 migrenos prie\u017eas\u010di\u0173, kad gal\u0117tum\u0117te i\u0161vengti kankinan\u010dio galvos skausmo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Prad\u0117kite vesti migrenos dienora\u0161t\u012f<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Migrenos prie\u017eastys kiekvienam gali b\u016bti skirtingos. Be to, pavyzd\u017eiui, migrena gali u\u017eklupti tik vien\u0105 dien\u0105. \u012eprastai d\u0117l migrenos reikia kaltinti ne vien\u0105 prie\u017east\u012f. Dr. Peterlin nurodo: \u201eMigren\u0105 gali sukelti keletas veiksni\u0173 vienu metu\u201c.\u012evardyti visas prie\u017eastis, kod\u0117l ken\u010diate nuo migrenos, gali b\u016bti sud\u0117tinga (tarkim, art\u0117jantis lietus, suvalgyta \u0161onin\u0117 ir galutiniai terminai darbe). Ta\u010diau laikui b\u0117gant prie\u017eas\u010di\u0173 steb\u0117jimas gali pad\u0117ti: pasi\u017eym\u0117kite veikl\u0105 ir aplinkybes 24 val. prie\u0161 tai, kai jums prasid\u0117jo migrena, ypa\u010d jeigu manote, kad viena ar kita prie\u017eastis jau kartojosi praeityje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Darbas piet\u0173 metu<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jeigu esate link\u0119 \u012f migren\u0105, praleisti pietus gali b\u016bti rizikinga. Mokslininkai n\u0117ra visi\u0161kai tikri d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, bet tai gali paveikti pagumbur\u012f \u2013 smegen\u0173 dal\u012f, kontroliuojan\u010di\u0105 j\u016bs\u0173 k\u016bno laikrod\u012f. Dr. Peterlin remiasi 2014 m. atliktu tyrimu, kuriame nustatyta, kad \u012f migren\u0105 linkusiems suaugusiesiems 40 % re\u010diau skaud\u0117davo galv\u0105, jeigu prie\u0161 nakt\u012f jie u\u017ek\u0105sdavo. Funkcinio magnetinio rezonanso tyrimai u\u017efiksavo pagumburio aktyvum\u0105, kai prasideda migrena. M\u0117ginkite valgyti reguliariai, kad i\u0161vengtum\u0117te migrenos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Miegas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Manote, kad migrenos prie\u017eastis yra miego tr\u016bkumas, ta\u010diau ji gali prasid\u0117ti ir d\u0117l per ilgo miegojimo. Miegojimas ilgiau negu \u012fprastai sutrikdo j\u016bs\u0173 paros ritm\u0105. O migrenai jautrioms smegenims nepatinka \u012fprastos rutinos poky\u010diai. Anot dr. Peterlin, smegenys geriausiai reaguoja \u012f nuosekl\u0173 grafik\u0105, tod\u0117l ji savo pacientams pataria kiekvien\u0105 dien\u0105, net ir savaitgaliais, eiti miegoti ir keltis vienodu laiku.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Atostogos<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Stresas \u2013 \u012fprasta migrenos prie\u017eastis. Ta\u010diau remiantis 2014 m. atliktu tyrimu, publikuotu \u017eurnale \u201eNeurology\u201c, poilsis po streso kupino laikotarpio yra dar da\u017enesn\u0117 migrenos prie\u017eastis. \u0160\u012f galvos skausm\u0105 atsipalaidavus gali sukelti kortizolio hormonas, skausmas gali prasid\u0117ti savaitgal\u012f arba, pavyzd\u017eiui, dien\u0105, kai i\u0161sirengiate \u012f kelion\u0119. B\u016bdas to i\u0161vengti \u2013 nuolat po truput\u012f atsipalaiduoti (pavyzd\u017eiui, atlikti jogos pratimus ar pasivaik\u0161\u010dioti), esant sunkioms savait\u0117ms ar m\u0117nesiams. Taip galite i\u0161vengti streso.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>B\u0117giojimas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didel\u0117s apimties tyrimo, atlikto Atlantos galvos skausmo centre, metu tirta 1 200 nuo migrenos ken\u010dian\u010di\u0173 pacient\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 22 % treniruotes \u012fvardijo kaip migrenos prie\u017east\u012f. Ta\u010diau, anot dr. Peterlin, problema yra tik staigus fizinis aktyvumas, nes reguliar\u016bs aerobikos pratimai i\u0161 ties\u0173 suma\u017eina migrenos da\u017enum\u0105 ir stiprum\u0105. Ji teigia: \u201e\u012e treniruotes \u017ei\u016briu kaip \u012f ger\u0105 dalyk\u0105. \u017dmon\u0117s susikuria rutin\u0105, kad gal\u0117t\u0173 prie jos priprasti.\u201c Be reguliari\u0173 miego ir valgymo \u012fpro\u010di\u0173, mank\u0161ta taip pat yra dalis to, k\u0105 ji vadina nuo migrenos ken\u010dian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo b\u016bdu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apdorota m\u0117sa<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dr. Peterlin teigimu, dauguma maisto produkt\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti migren\u0105, vis d\u0117lto yra labai individual\u016bs ir ne\u012frodyti, ta\u010diau esama duomen\u0173, kad apdorot\u0105 m\u0117s\u0105 tikrai galima laikyti migrenos prie\u017eastimi. De\u0161rainiuose, r\u016bkytoje kiaulienoje, saliamyje ir kituose delikatesuose yra nitrit\u0173 arba nitrat\u0173, konservant\u0173, d\u0117l kuri\u0173 ple\u010diasi kraujagysl\u0117s \u2013 tai gali sukelti galvos skausm\u0105. Jeigu manote, kad nitritai gali b\u016bti susij\u0119 su j\u016bs\u0173 migrena, pam\u0117ginkite rinktis \u0161vie\u017ei\u0105 m\u0117s\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Alkoholio vartojimas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrim\u0173 duomenimis, beveik 38 % \u012f migren\u0105 linkusi\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 yra jautr\u016bs alkoholiui. Manoma, kad raudonasis vynas sukelia ypa\u010d daug problem\u0173. Ta\u010diau mokslininkai iki \u0161iol n\u0117ra nustat\u0119 tikslios prie\u017easties, kaip migrena susijusi su alkoholiniais g\u0117rimais. Staigus galvos tvink\u010diojimas galimai susij\u0119s su alkoholio sukeliamu kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117timu. Kita teorija \u2013 d\u0117l alkoholio ima svyruoti seratoninas, skausm\u0105 reguliuojantis neuromediatorius, kuris sukelia galvos skausm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Nepakankamas vandens vartojimas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinote, kad dehidratacija n\u0117ra gerai j\u016bs\u0173 organizmui. Ta\u010diau nedidelis tyrimas, paskelbtas \u017eurnale \u201eEuropean Journal of Neurology\u201c, atskleid\u0117 veiksming\u0105 profilaktin\u012f vandens poveik\u012f migrena sergantiems pacientams. Asmenys, prad\u0117j\u0119 gerti papildomus \u0161e\u0161is puodelius vandens per dien\u0105, jaut\u0117 ma\u017eesn\u012f skausm\u0105 negu asmenys, kurie vartojo placeb\u0105: per dvi savaites daugiau vandens g\u0117r\u0119 asmenys 21 val. ma\u017eiau jaut\u0117 galvos skausm\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Antsvoris<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis dr. Peterlin atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, nutukimas sukelia 81 % didesn\u0119 epizodin\u0117s (ar atsitiktin\u0117s) migrenos rizik\u0105. Ji teigia: \u201eNutukimas yra vienas i\u0161 l\u0117tinio u\u017edegimo, galin\u010dio virsti skausmu, etap\u0173.\u201c Tarp migrenos ir nutukimo sukeliamo skausmo yra daug pana\u0161um\u0173. Ji priduria: \u201eReikia pasakyti, kad mes ne visi\u0161kai suprantame j\u0173 ry\u0161\u012f.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Oras<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V\u0117jas, atmosferos sl\u0117gio svyravimai, \u0161iltesn\u0117s dienos \u2013 \u0161ios aplinkos s\u0105lygos gali b\u016bti susijusios su migrena. 2009 m. Harvardo universiteto mokslininkai nustat\u0117, kad migrenos rizika 7,5 % padid\u0117ja kiekvien\u0105 kart\u0105, kai oro temperat\u016bra pakyla 9 laipsniais daugiau negu \u012fprastai. Dr. Paterlin atkreipia d\u0117mes\u012f, kad neturime galimyb\u0117s i\u0161vengti su oru susijusi\u0173 migrenos prie\u017eas\u010di\u0173. Ta\u010diau dalis \u017emoni\u0173, pasi\u017ei\u016br\u0117j\u0119 or\u0173 prognoz\u0119, pasiruo\u0161 tam. \u201ePavyzd\u017eiui, jeigu jie \u017einos, kad kit\u0105 dien\u0105 lis, dien\u0105 prie\u0161 tai jie i\u0161gers tablet\u0119 skausmui numal\u0161inti. Ta\u010diau tur\u0117tum\u0117te tai daryti tik pagal gydytojo nurodymus.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Menstruacij\u0173 ciklas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Hormonai \u2013 antra i\u0161 da\u017eniausi\u0173 migrenos prie\u017eas\u010di\u0173 moterims (taip pat prie\u017eastis, kod\u0117l galvos skausmas moterims tris kartus da\u017enesnis nei vyrams). Dr. Peterlin ai\u0161kina, kad kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f per menstruacij\u0173 cikl\u0105 padid\u0117ja estrogeno, d\u0117l kurio svyruoja kitos chemin\u0117s med\u017eiagos, lygis, tod\u0117l moterys tampa ma\u017eiau atsparios skausmui, ypa\u010d dvi dienas prie\u0161 menstruacijas arba tris dienas po j\u0173. Jeigu per menstruacijas ken\u010diate nuo migrenos, pasikonsultuokite su gydytoju d\u0117l kontraceptini\u0173 table\u010di\u0173 vartojimo (kurios padeda i\u0161vengti menstruacij\u0173). Dr. Peterlin teigia: \u201eKai nevyksta menstruacij\u0173 ciklas, i\u0161vengiama galvos skausmo.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Saul\u0117s \u0161viesa<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gerai \u017einoma, kad d\u0117l ry\u0161kios \u0161viesos gali sustipr\u0117ti migrena \u2013 tod\u0117l patartina pab\u016bti tamsiame kambaryje. Dr. Peterlin ai\u0161kina: \u201eMigrenos metu dalykai, kurie \u012fprastai jums netrukdo, gali tapti skausmingi\u201c, pavyzd\u017eiui: \u017ei\u016br\u0117jimas \u012f kompiuterio ekran\u0105, plauk\u0173 gumel\u0117 ar aptempti mar\u0161kin\u0117liai. Dr. Peterlin pabr\u0117\u017eia, kad dauguma \u017emoni\u0173 tiki, jog ry\u0161ki \u0161viesa sustiprina migren\u0105 (pus\u0117 2011 m. atlikto tyrimo dalyvi\u0173 nurod\u0117, kad \u0161viesa buvo j\u0173 migrenos prie\u017eastis). Dr. Peterlin teigia: \u201eA\u0161 tikiu savo pacientais. Jeigu jie sako, kad \u0161viesa yra viena i\u0161 migrenos prie\u017eas\u010di\u0173, vadinasi, taip ir yra.\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ar kada nors praleid\u017eiate pietus? Ar sekmadieniais einate miegoti v\u0117lai? Viskas gali baigtis kankinan\u010diu galvos skausmu. Pateikiame daugiau ar ma\u017eiau \u017einomas nepakeliamo galvos skausmo prie\u017eastis. Migrenos prie\u017eastys Galv\u0105 veriantis skausmas, pykinimas ir aki\u0173 jautrumas \u0161viesai \u2013 migrena gali tikrai sekinti. Blogiausia tai, kad ji gali t\u0119stis iki dviej\u0173 dien\u0173. Joan Didion apsakyme \u201eLovoje\u201c ra\u0161o: \u201eTai,&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6941,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[384,148,10286,157,10285,991],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6940","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-ciklas","tag-migrena","tag-neurology","tag-nutukimas","tag-peterlin","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6940","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6940"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6940\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6941"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6940"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6940"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6940"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6940"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6940"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}