{"id":69426,"date":"2023-04-27T06:01:15","date_gmt":"2023-04-27T08:01:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69426\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-04-27T06:01:16","modified_gmt":"2023-04-27T08:01:16","slug":"dubens-organu-nusileidimas-rizikos-veiksniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/dubens-organu-nusileidimas-rizikos-veiksniai\/69426\/","title":{"rendered":"Dubens organ\u0173 nusileidimas. Rizikos veiksniai<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Moters dubens organ\u0173 nusileidimas (DON) \u2013 tai b\u016bkl\u0117, kai d\u0117l nusilpusi\u0173 dubens atramin\u0119 strukt\u016br\u0105 sudaran\u010di\u0173 audini\u0173 dubens organai nebepalaikomi reikiamoje vietoje ir ima slinkti \u017eemyn [1]. Rizika DON suaugusiai moteriai yra 12,6 proc. ir ji did\u0117ja su am\u017eiumi [2].<\/p>\n\n\n\n

DON da\u017enai yra susij\u0119s su \u0161lapinimosi, tu\u0161tinimosi ir seksualin\u0117s funkcijos sutrikimais, psichologin\u0117mis problemomis. Prognozuojama, kad DON da\u017enis populiacijoje did\u0117s, nes ilg\u0117ja vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 ir did\u0117ja vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skai\u010dius [3]. Kai kuri\u0173 autori\u0173 duomenimis, DON gydymo poreikis ateityje tur\u0117t\u0173 i\u0161augti iki 45 proc. [4]. Atsi\u017evelgiant \u012f problemos da\u017en\u012f ir aktualum\u0105, taip pat \u012f tendencij\u0105 augti, sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams tampa svarbu ne tik i\u0161manyti DON gydymo metodus, bet ir \u017einoti rizikos veiksnius bei prevencijos b\u016bdus. Ypa\u010d svarbu \u0161iuos dalykus \u017einoti pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams, kurie pri\u017ei\u016bri pacientes ilg\u0105 laik\u0105, \u017eino i\u0161sami\u0105 j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117s anamnez\u0119 ir mato pacientes da\u017eniau nei kiti specialistai. B\u016btent nuo j\u0173 priklauso, ar \u0161i problema bus laiku pasteb\u0117ta, nes moterys da\u017enai nelink\u0119 pa\u010dios apie tai kalb\u0117ti ir apie DON su\u017einoma aktyviai klausiant pacient\u0117s. Pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai \u012fvertin\u0119 rizikos veiksnius, pacient\u0117s nusiskundimus ir simptomus gali laiku nukreipti pacient\u0119 toliau tirti ir gydyti.<\/p>\n\n\n\n

Nemodifikuojami rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Jungiamojo audinio patologija: pacient\u0117s, turin\u010dios jungiamojo audinio patologij\u0105, turi didesn\u0119 rizik\u0105 DON. Pvz., pacient\u0117s, sergan\u010dios Ehlers-Danlos sindromu, kuriam b\u016bdingas padid\u0117j\u0119s odos tamprumas, nenormalus odos rand\u0117jimas, s\u0105nari\u0173 hipermobilumas [5]. Taip pat didesnis DON da\u017enis pasteb\u0117tas tarp moter\u0173, nesergan\u010di\u0173 jungiamojo audinio ligomis, bet turin\u010di\u0173 s\u0105nari\u0173 hipermobilum\u0105, palyginti su moterimis, kuri\u0173 s\u0105nari\u0173 mobilumas \u012fprastas [6]. \u0160i s\u0105saja gali b\u016bti pagr\u012fsta pagreit\u0117jusiu kolageno I metabolizmu, moterims, kurioms yra DON, audiniuose nustatomas ma\u017eesnis kolageno I, kuris pasi\u017eymi dideliu atsparumu tempimui, yra rai\u0161\u010di\u0173 ir sausgysli\u0173 sud\u0117tyje, kiekis. Kolageno III, kuris pasi\u017eymi ma\u017eesniu atsparumu tempimui ir yra tampresni\u0173 audini\u0173, pavyzd\u017eiui, mak\u0161ties audini\u0173 sud\u0117tyje, \u0161i\u0173 moter\u0173 organizme nustatomas didesnis kiekis [7].<\/p>\n\n\n\n

Ras\u0117: baltosios ras\u0117s moterys turi 4\u20135 kartus didesn\u0119 rizik\u0105 DON, palyginti su afroamerikiet\u0117mis, be to, baltosios ras\u0117s moterys turi 1,4 karto didesn\u0119 rizik\u0105 III\u2013IV laipsnio DON, palyginti su afroamerikiet\u0117mis. Tarp europie\u010di\u0173, did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 DON turi ispan\u0117s [8, 9]. <\/p>\n\n\n\n

Am\u017eius: DON da\u017enis did\u0117ja su am\u017eiumi, kai kuri\u0173 tyr\u0117j\u0173 duomenimis, am\u017eius tai stipriausiai koreliuojantis rizikos faktorius su DON i\u0161sivystymo da\u017eniu. Daugiausia DON nustatomas 60\u201370 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117s moterims [2, 9].<\/p>\n\n\n\n

Paveldimumas: \u017einoma s\u0105saja tarp DON atvej\u0173 \u0161eimin\u0117je anamnez\u0117je ir didesn\u0117s DON rizikos pacientei. Sistemin\u0117s ap\u017evalgos, apiman\u010dios 16 klinikini\u0173 studij\u0173 duomenimis, DON atvejis \u0161eimoje, padidina DON rizik\u0105 moteriai 2,5 karto [10].<\/p>\n\n\n\n

Rizikos veiksniai susij\u0119 su gimdymu<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gimdymo b\u016bdas: vertinant DON rizik\u0105, remiantis vien tik gimdymo b\u016bdu, did\u017eiausia rizika yra moterims, kuri\u0173 gimdymas u\u017ebaigtas panaudojant reples ar vaisiaus vakuumekstraktori\u0173. Palyginti su gimd\u017eiusiomis nat\u016braliais takais, instrumentinio gimdymo grup\u0117je DON rizika i\u0161auga 1,88 karto. Moterims, kurioms buvo atlikta cezario pj\u016bvio operacija DON rizika yra 0,28 karto ma\u017eesn\u0117, negu gimd\u017eiusioms nat\u016braliais takais [11]. Didesn\u0117 DON rizika siejama su anatomini\u0173 strukt\u016br\u0173, palaikan\u010di\u0173 dubens organ\u0173 pad\u0117t\u012f pa\u017eaida gimdymo metu, pvz., keliamojo i\u0161ang\u0117s raumens, rektovaginalin\u0117s fascijos, taip pat juos supan\u010dio kraujagyslinio ir nervinio audinio [11\u201313]. \u0160ios strukt\u016bros gali b\u016bti pa\u017eeistos u\u017esit\u0119sus antrajam gimdymo laikotarpiui, \u012fply\u0161us tarpviet\u0117s audiniams. Tod\u0117l vertinant DON rizik\u0105 svarbu pacient\u0117s paklausti apie gimdymo b\u016bd\u0105, i\u0161siai\u0161kinti, ar buvo tarpviet\u0117s ply\u0161im\u0173. Su didesne DON rizika siejamas ir didesnis gimdym\u0173 skai\u010dius, vien\u0105 kart\u0105 gimd\u017eiusioms moterims DON rizika padid\u0117ja 4 kartus, palyginti su negimd\u017eiusiomis, du kartus gimd\u017eiusioms moterims \u2013 8 kartus. \u012edomu tai, kad toliau rizika auga ne taip stipriai, po tre\u010dio gimdymo \u2013 9 kartus, o po ketvirto \u2013 10 kart\u0173 [12]. Su didesne DON rizika taip pat siejamas didesnis naujagimio svoris, kai kuri\u0173 autori\u0173 duomenimis, rizikos veiksniu reik\u0117t\u0173 laikyti naujagimio svor\u012f, didesn\u012f nei 4 kg [14].<\/p>\n\n\n\n

Prie veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 didesn\u0119 DON rizik\u0105, priskiriamas ir daugiavaisis n\u0117\u0161tumas.<\/p>\n\n\n\n

Modifikuojami rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nutukimas: antsvoris ir nutukimas didina DON rizik\u0105. Metaanaliz\u0117s, apiman\u010dios 22 klinikines studijas duomenimis, antsvorio turin\u010dios (KMI \u00b3 25\u201329,9 kg\/m2<\/sup>) moterys ar nutukusios (KMI \u00b3 30 kg\/m2<\/sup>), turi 40\u201350 proc. didesn\u0119 rizik\u0105 DON, palyginti su to paties am\u017eiaus normalaus svorio moterimis (KMI 18,5\u201324,9 kg\/m2<\/sup>). Nutukimas siejamas ir su greitesniu DON progresavimu, pasteb\u0117ta, kad DON progresuoja l\u0117\u010diau normalaus svorio moterims, negu nutukusioms [15, 16].  Vienas i\u0161 mechanizm\u0173, paai\u0161kinan\u010di\u0173, kaip nutukimas gali lemti didesn\u0119 DON rizik\u0105 yra intraabdominalinio sl\u0117gio padid\u0117jimas. Nuolatinis intraabdominalinio sl\u0117gio padid\u0117jimas yra susij\u0119s su dubens organus palaikan\u010di\u0173 raumenis ir rai\u0161\u010dius inervuojan\u010di\u0173 strukt\u016br\u0173 pa\u017eaida d\u0117l pertempimo. Nuolatin\u012f intraabdominalinio sl\u0117gio padid\u0117jim\u0105 gali sukelti ir l\u0117tin\u0117 obstipacija, l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga, sunkaus svorio kilnojimas. Moterims, kuri\u0173 kasdienis darbas susij\u0119s su sunkaus svorio kilnojimu, da\u017enesnis DON  [16\u201318].<\/p>\n\n\n\n

Fizinis aktyvumas: vidutinio intensyvumo, reguliarus fizinis aktyvumas, premenopauz\u0117s am\u017eiaus moterims ma\u017eina DON rizik\u0105 ir gali palengvinti DON sukeliamus simptomus. Tai siejama su teigiamu poveikiu raumenims ir k\u016bno svoriui. Ta\u010diau, jaunoms moterims didelio intensyvumo sportas, ypa\u010d susij\u0119s su sunkaus svorio kilnojimu didina DON rizik\u0105 ateityje [19]. Atsiradus pirmiesiems DON simptomams, taip pat dubens dugno raumenims sustiprinti po gimdymo naudingas dubens dugno raumen\u0173 treniravimas. \u012erodyta tiek K\u0117gelio pratim\u0173, tiek individualios fizioterapijos nauda, ma\u017einant DON simptomus ankstyvose ligos stadijose [20].<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

DON da\u017enas susirgimas, varginantis vyresnio am\u017eiaus moteris. Prognozuojama, kad \u0161io susirgimo da\u017enis populiacijoje did\u0117s d\u0117l did\u0117jan\u010dio vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 skai\u010diaus.<\/p>\n\n\n\n

Svarbu \u017einoti DON rizik\u0105 didinan\u010dius veiksnius, nes pacient\u0117s da\u017enai link\u0119 nutyl\u0117ti DON simptomus ligos prad\u017eioje. \u012evertinus DON rizikos veiksnius pacientei galima rekomenduoti keisti gyvenimo b\u016bd\u0105, kad b\u016bt\u0173 galima \u0161ios ligos i\u0161vengti. Pvz., rekomenduoti vidutinio intensyvumo reguliar\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105, suma\u017einti k\u016bno svor\u012f, jei pacient\u0117 turi antsvorio ar yra nutukusi, gydyti l\u0117tin\u0119 obstipacij\u0105, rekomenduoti vengti sunkaus svorio kilnojimo. Suteikti pacientei informacij\u0105 apie DON ir laiku nukreipti pas gydytoj\u0105 specialist\u0105, jeigu anamnez\u0117je yra buv\u0119s instrumentinis gimdymas, didesnis gimdym\u0173 skai\u010dius, moteris gimd\u017eiusi didelio svorio naujagimius, moters \u0161eimoje yra buv\u0119 DON atvej\u0173, \u017einoma, kad moteris serga jungiamojo audinio ligomis, ypa\u010d susijusiomis su kolageno defektais. Vertinant DON rizik\u0105 taip pat galima pasinaudoti moksliniais tyrimais paremtomis rizikos skai\u010diuokl\u0117mis, pvz., UR CHOICE skai\u010diuokl\u0117, vertinanti DON rizik\u0105 12 ir 20 met\u0173 po gimdymo [14].\u00a0<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Gyd. Irena Kirilova, gyd. Karolina Eva Romeikien\u0117
<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra:<\/p>\n\n\n\n

1. G. Dr\u0105sutien\u0117. Aku\u0161erijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Vilniaus universitetas. Medicinos fakultetas. Vilnius, 2008. 542, [2] p. \u2013 ISBN 978-9955-33-188-9
2. Wu JM, Matthews CA, Conover MM, Pate V, Funk MJ. Lifetime Risk of Stress Urinary Incontinence or Pelvic Organ Prolapse Surgery. Obstetrics & Gynecology 2014;123:1201\u20136. doi:10.1097\/aog.0000000000000286.
3. Vincent GK, Velkoff VA. The Next Four Decades\u2013the Older Population in the United States: 2010 to 2050. Washington, DC: US Census Bureau; 2010. https:\/\/www.census.gov\/prod\/2010pubs \/p25-1138.pdf<\/a>.
4. Berek JS. Berek&Novak\u2019s Gynecology. 14th ed. Lippincott Williams&Wilkins; 2007. 897\u2013934.
5. Mcintosh L. Gynecologic disorders in women with Ehlers-Danlos syndrome. Journal of the Society for Gynecologic Investigation 1995;2:559\u201364. doi:10.1016\/1071-5576(94)00050-b.
6. Mastoroudes H, Giarenis I, Cardozo L, Srikrishna S, Vella M, Robinson D, et al. Prolapse and sexual function in women with benign joint hypermobility syndrome. BJOG: An International Journal of Obstetrics & Gynaecology 2012;120:187\u201392. doi:10.1111\/1471-0528.12082.
7. Moalli PA, Shand SH, Zyczynski HM, Gordy SC, Meyn LA. Remodeling of Vaginal Connective Tissue in Patients With Prolapse. Obstetrics & Gynecology 2005;106:953\u201363. doi:10.1097\/01.aog.0000182584.15087.dd.
8. Whitcomb EL, Rortveit G, Brown JS, Creasman JM, Thom DH, Eeden SKVD, et al. Racial Differences in Pelvic Organ Prolapse. Obstetrics & Gynecology 2009;114:1271\u20137. doi:10.1097\/aog.0b013e3181bf9cc8.
9. Swift S, Woodman P, Oboyle A, Kahn M, Valley M, Bland D, et al. Pelvic Organ Support Study (POSST): The distribution, clinical definition, and epidemiologic condition of pelvic organ support defects. American Journal of Obstetrics and Gynecology 2005;192:795\u2013806. doi:10.1016\/j.ajog.2004.10.602.
10. Lince SL, Kempen LCV, Vierhout ME, Kluivers KB. A systematic review of clinical studies on hereditary factors in pelvic organ prolapse. International Urogynecology Journal 2012;23:1327\u201336. doi:10.1007\/s00192-012-1704-4.
11. Blomquist JL, Mu\u00f1oz A, Carroll M, Handa VL. Association of Delivery Mode With Pelvic Floor Disorders After Childbirth. Jama 2018;320:2438. doi:10.1001\/jama.2018.18315.
12. Mant J, Painter R, Vessey M\u00a0Epidemiology of genital prolapse: observations from the Oxford Family Planning Association Study. Br J Obstet Gynaecol. 1997;104(5):579.\u00a0
13. V. Paliulyt\u0117, G. Me\u010d\u0117jus, A. Marcinkut\u0117, R. Skirmantait\u0117. Moters dubens organ\u0173 nusileidimas. \u0160iuolaikinis po\u017ei\u016bris. Medicinos teorija ir praktika 2010 – T. 16 (Nr. 4), 451\u2013458.
14. Wilson D, Dornan J, Milsom I, Freeman R UR-CHOICE: can we provide mothers-to-be with information about the risk of future pelvic floor dysfunction? Int Urogynecol J. 2014 Nov; 25(11):1449-52.
15. Giri A, Hartmann KE, Hellwege JN, Velez Edwards DR, Edwards TL\u00a0Obesity and pelvic organ prolapse: a systematic review and meta-analysis of observational studies. Am J Obstet Gynecol. 2017;\u00a0
16. Jain P, Parsons M. The effects of obesity on the pelvic floor. The Obstetrician & Gynaecologist 2011;13:133\u201342. doi:10.1576\/toag.13.3.133.27664.
17. Iglesia CB, Smithling KR\u00a0Pelvic Organ Prolapse. Am Fam Physician. 2017;96(3):179.\u00a0
18. Woodman PJ, Swift SE, O’Boyle AL, Valley MT, Bland DR, Kahn MA, Schaffer JI\u00a0Prevalence of severe pelvic organ prolapse in relation to job description and socioeconomic status: a multicenter cross-sectional study. Int Urogynecol J Pelvic Floor Dysfunct. 2006;17(4):340.\u00a0
19. Pelvic floor and exercise science. Evidence-Based Physical Therapy for the Pelvic Floor 2015:111\u201330. doi:10.1016\/b978-0-7020-4443-4.00006-6.
20. Wein AJ. Re: Pelvic Floor Muscle Training for Secondary Prevention of Pelvic Organ Prolapse (PREVPROL): A Multicentre Randomised Controlled Trial. Journal of Urology 2017;198:1218\u20139. doi:10.1016\/j.juro.2017.09.032.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Moters dubens organ\u0173 nusileidimas (DON) \u2013 tai b\u016bkl\u0117, kai d\u0117l nusilpusi\u0173 dubens atramin\u0119 strukt\u016br\u0105 sudaran\u010di\u0173 audini\u0173 dubens organai nebepalaikomi reikiamoje vietoje ir ima slinkti \u017eemyn [1]. Rizika DON suaugusiai moteriai yra 12,6 proc. ir ji did\u0117ja su am\u017eiumi [2]. DON da\u017enai yra susij\u0119s su \u0161lapinimosi, tu\u0161tinimosi ir seksualin\u0117s funkcijos sutrikimais, psichologin\u0117mis problemomis. Prognozuojama, kad DON…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69427,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69426","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69426","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69426"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69426\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69427"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69426"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69426"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69426"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69426"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69426"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}