{"id":6956,"date":"2015-12-23T16:24:44","date_gmt":"2015-12-23T16:24:44","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-12-24T00:01:42","modified_gmt":"2015-12-24T00:01:42","slug":"demesys-ir-jo-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/demesys-ir-jo-sutrikimai\/6956\/","title":{"rendered":"D\u0117mesys ir jo sutrikimai"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesys \u2013 svarbus kognityvinis procesas, kuris, b\u0117gant laikui, lav\u0117ja ir kinta kartu su \u017emogumi. Skiriasi \u017emoni\u0173 geb\u0117jimas susikaupti, paskirstyti d\u0117mes\u012f ir per\u00adkelti j\u012f nuo vieno objekto prie kito. D\u0117mesio savitum\u0173 gali i\u0161sivystyti d\u0117l \u012fvairios kilm\u0117s psichini\u0173 sutrikim\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Trumpai apie d\u0117mes\u012f <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesys yra \u017emogaus psichikos veiklos kryptingu\u00admas ir sutelktumas tam tikru momentu \u012f kok\u012f nors objek\u00adt\u0105 (veiksm\u0105, \u012fvyk\u012f, daikt\u0105, vaizd\u0105, mint\u012f, samprotavim\u0105). Jis yra svarbus aplinkos, min\u010di\u0173, jausm\u0173, savo paties el\u00adgesio ir veiklos suvokimui. D\u0117mesys sudaro s\u0105lygas su\u00adprasti visa, kas b\u016btina tuo metu vykdomai veiklai. J\u012f ga\u00adlime palyginti su pro\u017eektoriaus \u0161viesa \u2013 ap\u0161viesti daiktai yra d\u0117mesio objektas, o neap\u0161viesti \u2013 fonas. Pro\u017eekto\u00adriaus \u0161vies\u0105 nukreipus kita linkme, buv\u0119s fonas tampa d\u0117mesio objektu, ir atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesys pasi\u017eymi \u012fvairiomis funkcijomis:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>koncentracija (susitelkimas), kuri\u0105 \u017emogus su\u00adbjektyviai i\u0161gyvena kaip susikaupim\u0105, \u012fsijautim\u0105 ir \u012fsigilinim\u0105;<\/li>\n<li>reik\u0161ming\u0173 \u012fvyki\u0173 atranka ir nereik\u0161ming\u0173 ignora\u00advimas;<\/li>\n<li>psichikos veiklos, nukreiptos \u012f vien\u0105 objekt\u0105, stabi\u00adlumas;<\/li>\n<li>psichikos veiklos perk\u0117limas nuo vien\u0173 \u012fvyki\u0173 prie kit\u0173;<\/li>\n<li>veiklos reguliavimas ir kontrol\u0117;<\/li>\n<li>i\u0161ankstinis numatymas ir pasirengimas b\u016bsimiems \u012fvykiams (anticipacija).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>D\u0117mesio r\u016b\u0161ys <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesys b\u016bna valingas ir nevalingas. Valing\u0105 d\u0117\u00admes\u012f kontroliuoja pats \u017emogus. Tai s\u0105moningas, i\u0161 anksto numatytas veiklos nukreipimas ir sutelkimas \u012f objektus, juos i\u0161skiriant i\u0161 kit\u0173 rei\u0161kini\u0173, nepaisant trik\u00add\u017ei\u0173 (pa\u0161alini\u0173 dirgikli\u0173), pavyzd\u017eiui, disko metikas, tobulindamas judesi\u0173 technik\u0105, vis\u0105 d\u0117mes\u012f sutelks \u012f atskirus atliekamo veiksmo elementus, nepaisydamas aplinkinio triuk\u0161mo. Nevaling\u0105 d\u0117mes\u012f sukelia netik\u0117ti aplinkos pasikeitimai. J\u012f nes\u0105moningai patraukia patys daiktai, netik\u0117ti \u012fvykiai ar ypa\u010d stipr\u016bs, kontrastingi ir nauji dirgikliai (spalvos, \u0161viesos, garsai, kvapai, tarki\u00adme, u\u017euod\u0119 ne\u012fprast\u0105 kvap\u0105, giliau \u012fkvepiame ir sten\u00adgiam\u0117s i\u0161siai\u0161kinti jo kilm\u0119).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesys gali b\u016bti be ai\u0161kaus objekto, pavyzd\u017eiui, ei\u00addami \u0161aligatviu matome kitus praeivius ir gatve va\u017eiuo\u00adjan\u010dias ma\u0161inas. \u017dmogus b\u016bdrauja, ta\u010diau netur\u0117damas konkretaus tikslo nei\u0161skiria jokio objekto \u2013 tai vadina\u00adma difuziniu (i\u0161sklaidytu) d\u0117mesiu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Selektyviu (atrankiniu) d\u0117mesiu vadinama, kai \u017emogus i\u0161skiria objektus, kurie yra svarb\u016bs jo veiklai, saugumui ir egzistavimui, pavyzd\u017eiui, nor\u0117damas \u012fver\u00adtinti galimyb\u0119 pereiti \u012f kit\u0105 gatv\u0117s pus\u0119, jis ie\u0161kos per\u0117\u00adjos, \u017ei\u016br\u0117s \u012f \u0161viesofor\u0105 ir va\u017eiuojan\u010dias ma\u0161inas. Se\u00adlektyvus d\u0117mesys pasirei\u0161kia \u012fvairiai ir priklauso nuo aplinkybi\u0173, psichikos veikl\u0105 suk\u0117lusi\u0173 veiksni\u0173. Tai geb\u0117jimas susikaupti svarbiam ar susijusiam su svars\u00adtomu dalyku akstinui, kai esama trukd\u017ei\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>D\u0117mesio apib\u016bdinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesiui b\u016bdinga apimtis, intensyvumas, perk\u0117\u00adlimas, paskirstymas, patvarumas. \u017dmogus vienu metu gali suvokti tik ribot\u0105 objekt\u0173 skai\u010di\u0173, nors j\u012f supa gau\u00adsyb\u0117 objekt\u0173 ir j\u012f daug kas domina.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesio apimtis \u2013 tai objekt\u0173, kuriuos apima d\u0117\u00admesys vienu metu juos suvokiant, kiekis. Literat\u016bros duomenimis, suaugusi\u0173j\u0173 d\u0117mesio apimtis svyruo\u00adja tarp 4\u20136 tarpusavyje nesusijusi\u0173 objekt\u0173. Sutrikus d\u0117mesio apim\u010diai, \u017emogus nesugeba susitelkti i\u0161 kar\u00adto \u012f kelis objektus. Susitelk\u0119s \u012f vienus dalykus, netru\u00adkus pamir\u0161ta kitus, pavyzd\u017eiui, \u017emogus negali kalb\u0117\u00adtis telefonu ir ie\u0161koti u\u017era\u0161\u0173 knygel\u0117je pa\u017eym\u0117tos jam reikalingos datos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117mesio sutelktumas \u012f vienus objektus ir kartu ati\u00adtr\u016bkimas nuo vis\u0173 kit\u0173 objekt\u0173 vadinamas intensyvu\u00admu. Labai sutelktas d\u0117mesys vadinamas koncentruotu, o menkai \u2013 i\u0161bla\u0161kytu. D\u0117mesio sutelktum\u0105 rodo \u017emo\u00adgaus \u012fsigilinimas \u012f objekt\u0105 ir atsparumas pa\u0161aliniams dir\u00adgikliams. Sutrikus geb\u0117jimui susikaupti, \u017emogus nesu\u00adgeba \u012f niek\u0105 ilgiau susitelkti, j\u012f nuolat atitraukia pa\u0161a\u00adliniai dirgikliai, pavyzd\u017eiui, paciento d\u0117mes\u012f atitrauks bruzdesys, sklindantis i\u0161 koridoriaus, gatv\u0117s triuk\u0161mas, ant stalo pad\u0117tos knygos antra\u0161t\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmogaus veikla yra sud\u0117tinga. Jis vienu metu turi atlikti daug veiksm\u0173, apr\u0117pti daug objekt\u0173. D\u0117mesio paskirstymas \u2013 b\u016bsena, kai vienu metu reikia atlikti 2 ar daugiau veiksm\u0173, did\u017eiausi\u0105 dal\u012f d\u0117mesio skiriant svarbiausiam, o kit\u0105 dal\u012f \u2013 antraeiliam objektams, pa\u00advyzd\u017eiui, va\u017eiuodamas vairuotojas turi pasirinkti arti\u00admiausi\u0105 ir patogiausi\u0105 keli\u0105, steb\u0117ti ir suvokti prietais\u0173 rodmenis, kit\u0173 eismo dalyvi\u0173 poelgius, kelio \u017eenklus, priimti sprendimus ir laiku atlikti veiksmus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">gr\u0117smei ir paradoksali kognityvini\u0173 geb\u0117jim\u0173 redukcija. \u0160iuo atveju u\u017eduotys atliekamos neefektyviai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nerimastingiems pacientams sunku mokytis, jie yra u\u017emar\u0161\u016bs ir i\u0161sibla\u0161k\u0119. Reikia pabr\u0117\u017eti, kad \u0161is neatidu\u00admas painiojamas su neatidumu, pasirei\u0161kian\u010diu sergant d\u0117mesio deficito sutrikimu (DDS). L\u0117tiniam nerimui b\u016bdinga d\u0117mesio stoka, i\u0161sibla\u0161kymas ir prastas u\u017eduo\u00ad\u010di\u0173, kurioms reikalingos vykdomosios funkcijos, atliki\u00admas. Tai atitinka funkcinio magnetinio rezonanso vaizde stebimus poky\u010dius, kurie vyksta migdoliniame k\u016bne ir frontalin\u0117s \u017eiev\u0117s-migdolinio k\u016bno veikloje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nepamir\u0161kime, kad didesnis migdolinio k\u016bno pa\u017eei\u00addimas stebimas pasirei\u0161kiant nerimo, o ne d\u0117mesio sutri\u00adkimams, nors klinikinis vaizdas prad\u017eioje b\u016bna pana\u0161us.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrime nustatyta, kad d\u0117mesio deficito \/ hiperakty\u00advumo sutrikimo (DDHS) l\u0117tin\u0119 eig\u0105 prana\u0161auja perne\u00adlyg aktyvus hormoninis atsakas \u012f stres\u0105 (pagal hipota\u00adlamo-hipofizio-antinks\u010di\u0173 a\u0161\u012f). Tiriamiesiems, kuriems nebuvo nustatytas pernelyg aktyvus hormoninis atsakas \u012f stres\u0105, po met\u0173 sutrikimo neliko. Vadinasi, nerim\u0105 nuo DDHS simptomo galima atskirti pagal rytini\u0173 seili\u0173 korti\u00adzolio testo ar funkcinio neurovizualinio tyrimo duomenis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrimai patvirtina, kad DDS, DDHS, kit\u0173 d\u0117me\u00adsio sutrikim\u0173 ir impulsyvumo patogenez\u0117je migdoli\u00adnis k\u016bnas, kitos \u012f stres\u0105 reaguojan\u010dios smegen\u0173 struk\u00adt\u016bros nedalyvauja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kasdienyb\u0117je klinicistai susiduria su DDHS diagno\u00adzavimo problema. \u0160is sutrikimas nustatomas remiantis TLK-10-AM arba DSM-IV kriterijais. Pagal TLK-10- AM svarbiausi DDHS po\u017eymiai (sutrik\u0119s d\u0117mesys ir per didelis aktyvumas) turi pasireik\u0161ti esant bent 2 r\u016b\u0161i\u0173 situa\u00adcijoms, pavyzd\u017eiui, namuose ir klinikoje, ir trukti ma\u017eiau\u00adsiai 6 m\u0117nesius. Sutrik\u0119s d\u0117mesys pasirei\u0161kia tuo, kad vei\u00adkla per anksti nutraukiama ir lieka neu\u017ebaigta. Da\u017enai pe\u00adreinama nuo vienos veiklos prie kitos (lyg b\u016bt\u0173 prarastas susidom\u0117jimas vienu u\u017esi\u0117mimu ir atsirad\u0119s kitas). Per di\u00addelis aktyvumas suprantamas kaip nerimastingas elgesys (ypa\u010d situacijose, kai reikia santykinai ramiai elgtis), pavyz\u00add\u017eiui, muistymasis, lakstymas, \u0161okin\u0117jimas, per didelis \u0161ne\u00adkumas, triuk\u0161mavimas. Elgesio sutrikimo simptomai n\u0117ra kriterijus nei diagnozei patvirtinti, nei jai paneigti. Supran\u00adtama, \u0161is b\u016bdas netikslus. Negalime tiksliai atskirti nerimo ar nuotaikos sutrikim\u0173 nuo d\u0117mesio sutrikim\u0173. Dalis au\u00adtori\u0173 teigia, kad diagnoz\u0117s yra atskirtos dirbtinai ir kad da\u00adlis tyrimuose apra\u0161yt\u0173 duomen\u0173 yra bendri ar i\u0161 dalies su\u00adtampantys, pavyzd\u017eiui, neurovizualiniuose tyrimuose d\u0117\u00admesio stok\u0105 ir pablog\u0117jus\u012f sutelktum\u0105 atspindi suma\u017e\u0117j\u0119s prefrontalin\u0117s (tiksliau orbitofrontalin\u0117s ir ventromediali\u00adn\u0117s) \u017eiev\u0117s aktyvumas, o tyrim\u0173, atlikt\u0173 su gyv\u016bnais, ir kli\u00adnikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, \u2013 tai ir l\u0117tinio nerimo po\u017eymis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Depresuojant pasirei\u0161kiantis neatidumas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klinicistai, diagnozuodami depresij\u0105, susiduria su pana\u0161iais sunkumais. Sergant depresija, pasirei\u0161kia 2 tip\u0173 kognityvin\u0117 disfunkcija: 1) i\u0161kreiptas informacijos apdorojimas arba d\u0117mesio nukreipimas \u012f negatyvius sti\u00admulus; 2) kognityvinis deficitas (d\u0117mesio, trumpalaik\u0117s atminties ir vykdom\u0173j\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jimas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neurovizualiniai tyrimai parod\u0117, kad sergant depresija blogiau \u012fvertinamas stimulas ir kad smegen\u0173 sritys, atsa\u00adkingos u\u017e emocijas (pvz., migdolinis ir dry\u017euotasis k\u016bnai bei sala (<i>insula<\/i>)), yra pernelyg aktyvios, nuskriaud\u017eiamos sritys, \u012fvertinan\u010dios kognityvin\u012f stimul\u0105 (pvz., medialin\u0117, dorsalin\u0117-medialin\u0117, dorsalin\u0117-lateralin\u0117 prefrontalin\u0117 \u017eie\u00adv\u0117). \u0160ie duomenys siejasi su suma\u017e\u0117jusia emocij\u0173 kogni\u00adtyvine kontrole, pablog\u0117jusia darbine atmintimi ir sutriku\u00adsia vykdom\u0105ja veikla. Sergan\u010diajam depresija neutralus stimulas atrodys gr\u0117smingas ir slegiantis, nes jo d\u0117mesys ir kognityviniai geb\u0117jimai tampa neveiksmingi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Depresijos, kaip ir nerimo, b\u016bkl\u0117ms b\u016bdingas per didelis susitelkimas \u012f kalt\u0119, g\u0117d\u0105 ir praradim\u0105. Joms b\u016b\u00addingas neatidumas gali b\u016bti klaidingai diagnozuojamas kaip \u012fgimtas neatidumas sergant DDS.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>D\u0117mesys \u2013 tai psichikos veiklos sutelkimas \u012f tam tikr\u0105 objekt\u0105, atsiribojant nuo nesvarbi\u0173 veikl\u0173.<\/li>\n<li>Neretai pacientai ie\u0161ko pagalbos d\u0117l \u012fvairios kilm\u0117s galvos smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0173 sutrikdyto selektyvaus, kintamo ar padalyto d\u0117mesio bei pa\u017eeisto d\u0117mesio patvarumo.<\/li>\n<li>Kognityvin\u0117s reabilitacijos tikslai \u2013 pagerinti pa\u017eeist\u0105j\u0105 funkcij\u0105 ir sukurti liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173 kompensavimo strategij\u0105.<\/li>\n<li>Suklystama diagnozuojant nerimo, elgesio ar d\u0117\u00admesio sutrikimus, nes \u017emogus, kuriam pasirei\u0161kia \u012fgimtas polinkis \u012f neatidum\u0105 stengiasi susilpninti vyraujant\u012f jautrum\u0105 stimulams ir tampa nerimas\u00adtingas, sudirg\u0119s ir atsiskyr\u0119s.<\/li>\n<li>Nerimastingoms b\u016bkl\u0117ms, o ne d\u0117mesio sutriki\u00admams b\u016bdingas migdolinio k\u016bno (streso a\u0161ies) padid\u0117jimas. \u25cf Norint suprasti \u012fvairi\u0173 kognityvini\u0173 proces\u0173 sutriki\u00admus, b\u016btina \u017einoti j\u0173 neuroanatominius ir neuroche\u00adminius pana\u0161umus ir skirtumus.<\/li>\n<li>DDHS da\u017enai pasirei\u0161kia kartu su kitais sutrikimais, ta\u010diau pagrindiniai jo simptomai (neatidumas, impulsyvumas, vykdom\u0173j\u0173 funkcij\u0173 sutrikimas) b\u016bdingi tiek nuotaikos, tiek nerimo sutrikimams.<\/li>\n<li>Klinicistai susiduria su sunkumais, diagnozuodami nerimo ir depresijos sutrikimus bei DDHS tik pagal klinikinius kriterijus.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pareng\u0117: <\/i> <i>gyd. Alvyda Pilkauskien\u0117, <\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras, <\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>gyd. Vilija \u0160urkut\u0117 <\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as redakcijoje<\/i><\/b><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas D\u0117mesys \u2013 svarbus kognityvinis procesas, kuris, b\u0117gant laikui, lav\u0117ja ir kinta kartu su \u017emogumi. Skiriasi \u017emoni\u0173 geb\u0117jimas susikaupti, paskirstyti d\u0117mes\u012f ir per\u00adkelti j\u012f nuo vieno objekto prie kito. D\u0117mesio savitum\u0173 gali i\u0161sivystyti d\u0117l \u012fvairios kilm\u0117s psichini\u0173 sutrikim\u0173. Trumpai apie d\u0117mes\u012f D\u0117mesys yra \u017emogaus psichikos veiklos kryptingu\u00admas ir sutelktumas tam tikru momentu \u012f kok\u012f nors&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6957,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,20],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6956","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-psichikos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6956","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6956"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6956\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6957"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6956"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6956"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6956"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6956"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6956"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}