{"id":69563,"date":"2023-06-17T06:35:36","date_gmt":"2023-06-17T08:35:36","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69563\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-06-16T06:56:32","modified_gmt":"2023-06-16T08:56:32","slug":"ka-reikia-zinoti-apie-nerima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/ka-reikia-zinoti-apie-nerima\/69563\/","title":{"rendered":"K\u0105 reikia \u017einoti apie nerim\u0105<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

<\/p>\n\n\n\n

Kai bandote miegoti, dirbti ar bendrauti, bet j\u016bs\u0173 mintys ir k\u016bno poj\u016b\u010diai trukdo, gali b\u016bti kad jus u\u017evald\u0117 nerimas. Amerikos psichiatr\u0173 asociacijos (APA) duomenimis, nerimo sutrikimai tam tikru gyvenimo momentu paveikia net apie 30 procent\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 amerikie\u010di\u0173 (Psychiatry.org – Anxiety Disorders<\/a>). Tai gi, kas yra nerimas?<\/p>\n\n\n\n

Nerimas yra simptomas<\/a>, atsirandantis, kai asmuo suvokia didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 ar stres\u0105 d\u0117l situacijos ar \u012fvykio, nei tai paprastai pateisint\u0173. D\u0117l nerimo \u017emogus jau\u010dia stres\u0105, susir\u016bpinim\u0105 ir net baim\u0119. <\/p>\n\n\n\n

Tai gali b\u016bti kaip baim\u0117s jausmas d\u0117l to kas bus. Pavyzd\u017eiui, einant \u012f darbo pokalb\u012f ar pasakant kalb\u0105 pirm\u0105j\u0105 mokyklos dien\u0105 kai kurie \u017emon\u0117s gali jaustis baimingi ir nervingi. Kai nerimo jausmas yra stiprus, trunka ma\u017eiausiai 6 m\u0117nesius ir trukdo kasdieninam gyvenimui, tai vadinama nerimo sutrikimu.<\/p>\n\n\n\n

Kas yra nerimo sutrikimai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Normalu jausti nerim\u0105 persik\u0117lus \u012f nauj\u0105 viet\u0105, pradedant nauj\u0105 darb\u0105 ar laikant testus bei egzaminus. \u0160is nerimo tipas yra nemalonus, gali paskatinti dirbti sunkiau ir daugiau, bet neduoti norimo rezultato. \u012eprastas nerimas yra jausmas, kuris ateina ir praeina, bet netrukdo j\u016bs\u0173 kasdieniam gyvenimui. Nerimas yra nat\u016brali k\u016bno reakcija \u012f stres\u0105. Ta\u010diau nerimo sutrikimo atveju baim\u0117s jausmas gali jus lyd\u0117ti vis\u0105 laik\u0105. Tai intensyvu ir kartais sekina. D\u0117l tokio nerimo galite nustoti daryti tai, kas jums patinka. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitusi emocinio sutrikimo forma ir gali tur\u0117ti \u012ftakos bet kuriam asmeniui. Manoma, kad moterims da\u017eniau nei vyrams diagnozuojamas nerimo sutrikimas.<\/p>\n\n\n\n

Skiriami keli nerimo lygiai: lengvas (normalus) ir sunkus (patologinis).<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lengvu nerimu laikomas toks nerimas, kai jis atitraukia d\u0117mes\u012f nuo daugelio dalyk\u0173 ir vis\u0105 d\u0117mes\u012f bei j\u0117gas koncentruoja tik \u012f vien\u0105 dalyk\u0105, b\u016bsim\u0105 \u012fvyk\u012f. Tai trunka trump\u0105 laik\u0105. Sunkus nerimas nustatomas kai nerimas tampa nevaldomas ir trukdo visoms gyvenimo sritims, o tai rei\u0161kia, kad nebegalite dirbti, mokytis, bendrauti su draugais, sutrinka miegas. Ir tai trunka ilg\u0105 laik\u0105.  <\/p>\n\n\n\n

Kokie yra nerimo simptomai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nerimas jau\u010diamas skirtingai, priklausomai nuo j\u012f patirian\u010dio \u017emogaus. Jausmai gali svyruoti nuo drugeli\u0173 skrandyje iki \u0161irdies plakimo. \u017dmogus gali jausti bendr\u0105 baim\u0119 ir nerim\u0105 arba bijoti konkre\u010dios vietos ar \u012fvykio. Kai kuriais atvejais gali patirti panikos priepuol\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Pasirei\u0161kia tokie simptomai kaip nerimastingos mintys ar \u012fsitikinimai, kuriuos sunku suvaldyti, neramumas, sunku susikaupti, sunku u\u017emigti, ilgainiui atsiranda nuovargis, dirglumas, nepaai\u0161kinami skausmai. Vieno \u017emogaus nerimo simptomai gali skirtis nuo ka\u017ekieno kito.<\/p>\n\n\n\n

Nerimo prie\u017eastys ir rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nerimo prie\u017eastys gali b\u016bti \u012fvairios. Da\u017eniausios tai stresas ir \u012fvairios baim\u0117s. Kiekvienas susiduria su stresu, ta\u010diau per didelis ar nei\u0161spr\u0119stas stresas gali padidinti tikimyb\u0119 susirgti l\u0117tiniu nerimu.<\/p>\n\n\n\n

Mokslininkai nustat\u0117, kad tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai prisideda prie nerimo sutrikimo i\u0161sivystymo rizikos (NIMH \u00bb Anxiety Disorders (nih.gov)<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvieno tipo nerimo sutrikimo rizikos veiksniai skiriasi. Ta\u010diau kai kurie bendri rizikos veiksniai yra tokie kaip drovumas, nerimo ar nervingumo jausmas naujose situacijose vaikyst\u0117je, neigiam\u0173 gyvenimo ar aplinkos \u012fvyki\u0173 poveikis ar kiti psichikos sutrikimai. Nerimo simptomus gali sukelti arba sustiprinti kai kurios fizin\u0117s sveikatos b\u016bkl\u0117s, tokios kaip skydliauk\u0117s problemos ar \u0161irdies aritmija, kofeinas ar kitos med\u017eiagos bei vaistai.<\/p>\n\n\n\n

 \u0160iuolaikin\u0117s technologijos taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos nerimui, turin\u010diam \u012ftakos miegui. \u017durnale \u201eJournal of Adolescence\u201c paskelbtame tyrime buvo tiriami 467 paaugliai \u0160kotijoje ir nustatyta, kad socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimas nakt\u012f padidino nerim\u0105, depresijos jausm\u0105 ir \u017eem\u0105 savigarb\u0105 (https:\/\/www.researchgate.net\/publication\/303906199_Sleepyteens_Social_media_use_in_adolescence_is_associated_with_poor_sleep_quality_anxiety_depression_and_low_self-esteem<\/a>).<\/p>\n\n\n\n

Paaugli\u0173 nerimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Paaugliai, kaip ir suaug\u0119, gali tur\u0117ti daug prie\u017eas\u010di\u0173 nerimauti. \u0160iais svarbiais metais daugiau test\u0173 mokyklose, baigiamieji ir stojamieji egzaminai, universiteto ar kitos auk\u0161tosios mokyklos lankymo prad\u017eia. Paaugliams, kurie jau\u010dia nerim\u0105 arba da\u017enai patiria nerimo simptomus, kaip ir suaugusiems, gali peraugti \u012f patologin\u012f nerimo sutrikim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Nerimas ir nemiga<\/strong><\/p>\n\n\n\n

10-30 % populiacijos turi miego sutrikim\u0173 (Prevalence of chronic insomnia in adult patients and its correlation with medical comorbidities – PMC (nih.gov)<\/a>. Ir apie 90 % \u017emoni\u0173, kurie kovoja su nerimu, turi ir miego problem\u0173 (Sleep and Anxiety in Late Childhood and Early Adolescence – PMC (nih.gov)<\/a>). Nerimas ir prastas miegas yra glaud\u017eiai susij\u0119. Abu yra gydomi vienu metu.<\/p>\n\n\n\n

Nerimo gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Trumpalaikis nerimas praeina savaime ir jo gydyti nerekia. Ta\u010diau jei net ir trumpalaikis nerimas sukelia nemig\u0105, trukdo susikaupti, galima vartoti augalinius preparatus, kurie pa\u0161alins simptomus ir pagerins gyvenimo kokyb\u0119. Juos be recepto galima \u012fsigyti vaistin\u0117je. Tik renkantis reikt\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad kai kurie nerim\u0105 mal\u0161inantys preparatai turi ir slopinant\u012f poveik\u012f, sukelia mieguistum\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Tokius reik\u0117t\u0173 vartoti vakare arba rinktis tokius, kurie neturi slopinan\u010dio poveikio. Pavyzd\u017eiui LILANDOR. Lilandor yra augalinis preparatas, kuris mal\u0161ina lengv\u0105 nerim\u0105 ir palengvina mieg\u0105. Pagrindin\u0117 veiklioji med\u017eiaga yra eterinis levand\u0173 aliejus mink\u0161tose kapsul\u0117se ir vartojama tik vien\u0105 kart\u0105 per dien\u0105 u\u017egeriant stikline vandens. D\u0117l galimo \u0161alutinio poveikio pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.<\/p>\n\n\n\n

Esant sunkiam (patologiniam) nerimo sutrikimui, gydymas parenkamas individualiai. Paprastai tokiais atvejais taikomas kompleksinis gydymas derinant medikamentus su psichoterapija, gyvenimo b\u016bdo koregavimu ir kt.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kai bandote miegoti, dirbti ar bendrauti, bet j\u016bs\u0173 mintys ir k\u016bno poj\u016b\u010diai trukdo, gali b\u016bti kad jus u\u017evald\u0117 nerimas. Amerikos psichiatr\u0173 asociacijos (APA) duomenimis, nerimo sutrikimai tam tikru gyvenimo momentu paveikia net apie 30 procent\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 amerikie\u010di\u0173 (Psychiatry.org – Anxiety Disorders). Tai gi, kas yra nerimas? Nerimas yra simptomas, atsirandantis, kai asmuo suvokia didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":69565,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-69563","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69563","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69563"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69563\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69565"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69563"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69563"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69563"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69563"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69563"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}