{"id":69575,"date":"2023-06-22T07:43:47","date_gmt":"2023-06-22T09:43:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69575\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-06-19T06:59:58","modified_gmt":"2023-06-19T08:59:58","slug":"kraujavimas-po-menopauzes-issukiai-ir-prevencija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kraujavimas-po-menopauzes-issukiai-ir-prevencija\/69575\/","title":{"rendered":"<strong>Kraujavimas po menopauz\u0117s: i\u0161\u0161\u016bkiai ir prevencija<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p>Menopauz\u0117 \u2013 nat\u016brali vaisingumo pabaiga, da\u017enai moterims sukelianti nerim\u0105, ne tik fiziologinius, bet ir psichoemocinius poky\u010dius. I\u0161sekus folikul\u0173 atsargoms, nustojus funkcionuoti kiau\u0161id\u0117ms, estradiolis nebesintezuojamas&nbsp;\u2013 jo stoka sukelia pomenopauzin\u012f sindrom\u0105. Nors reprodukcin\u0117 funkcija baig\u0117si, moterims menopauz\u0117s laikotarpiu svarbu sveikata r\u016bpintis taip pat atsakingai, kaip ir vaisingo am\u017eiaus moterims.<\/p>\n\n\n\n<p>SIGMA, Kanados menopauz\u0117s draugija, ragina moteris menopauz\u0117s laikotarpiu nepamir\u0161ti sveikiau maitintis, reguliariai jud\u0117ti, ma\u017einti tabako ir alkoholio vartojim\u0105, ie\u0161koti efektyvi\u0173 streso ma\u017einimo ir atsipalaidavimo b\u016bd\u0173 [1]. Lytinis aktyvumas su ar be partnerio teigiamai veikia ma\u017eojo dubens kraujotak\u0105, padeda i\u0161saugoti mak\u0161ties audini\u0173 elastingum\u0105 ir suma\u017einti urogenitalinius simptomus po menopauz\u0117s [2].<\/p>\n\n\n\n<p>Viena da\u017eniausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l moterys poreprodukciniu laikotarpiu kreipiasi \u012f ginekolog\u0105, yra kraujavimas i\u0161 lytini\u0173 tak\u0173. Postmenopauziniu kraujavimu (PMK) laikomas bet koks kraujavimas po menopauz\u0117s, i\u0161skyrus ciklin\u012f, jei moteris vartoja ciklin\u0119 pakaitin\u0119 hormon\u0173 terapij\u0105 [3]. Nors kart\u0105 PMK patiria 4\u201311&nbsp;proc. moter\u0173 po menopauz\u0117s. Kraujavimo tikimyb\u0117 ma\u017e\u0117ja ilg\u0117jant laikotarpiui nuo menopauz\u0117s prad\u017eios [4]. Nors da\u017eniausiai PMK siejamas su kraujavimu i\u0161 gimdos ertm\u0117s, reikia nepamir\u0161ti, kad kraujuoti gali i\u0161 gimdos kaklelio, mak\u0161ties, vulvos, taip pat ne lyties organ\u0173 sri\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, \u0161lapl\u0117s, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, i\u0161ang\u0117s, tarpviet\u0117s. Kraujavimui \u012ftak\u0105 gali tur\u0117ti antikoaguliant\u0173, soj\u0173 pagrindu pagamint\u0173 maisto papild\u0173 vartojimas, praeityje taikytas spindulinis gydymas [5].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Etiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Da\u017eniausiai kraujavimas pomenopauz\u0117je yra negausus ir savaime praeinantis. Ta\u010diau visos moterys, kurios kreipiasi d\u0117l PMK, turi b\u016bti nuodugniai i\u0161tiriamos, nes gimdos k\u016bno v\u0117\u017eys sukelia vidutini\u0161kai 10&nbsp;proc. (\u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, 1\u201325&nbsp;proc.) PMK [6]. Da\u017eniausia PMK prie\u017eastis&nbsp;\u2013 mak\u0161ties ir gimdos gleivin\u0117s atrofija [7]. Endometro polipai, hiperplazija, gimdos miom\u0173 mazgai taip pat gali sukelti PMS ankstyvuoju laikotarpiu po menopauz\u0117s [8].<\/p>\n\n\n\n<p>Gimdos k\u016bno v\u0117\u017eys&nbsp;\u2013 gimdos gleivin\u0117s piktybinis navikas, besiskverbiantis \u012f gimdos raumenin\u0119 sienel\u0119, gimdos kaklel\u012f, v\u0117liau plintantis u\u017e gimdos rib\u0173. Atlikus didel\u0119 metaanaliz\u0119 nustatyta, kad apie 9&nbsp;proc. moter\u0173, besiskund\u017eian\u010di\u0173 PMK, diagnozuojamas endometriumo v\u0117\u017eys [9]. Kraujavimas ir vandeningos su kraujo priemai\u0161a i\u0161skyros i\u0161 gimdos yra svarbiausias ankstyvasis gimdos k\u016bno v\u0117\u017eio simptomas, padedantis lig\u0105 diagnozuoti ankstyvoje stadijoje. Endometriumo v\u0117\u017eio rizika tuo didesn\u0117, kuo v\u0117liau nuo menopauz\u0117s prad\u017eios prasideda kraujavimas. Vyresnis nei 55 metai am\u017eius, pasikartojantys kraujavimo epizodai ir kraujavimo gausumas, kai prireikia daugiau nei 5 higienini\u0173 \u012fklot\u0173, taip pat yra susij\u0119s su didesne endometriumo v\u0117\u017eio rizika [10].<\/p>\n\n\n\n<p>Atlikus sumodeliuot\u0105 tyrim\u0105, buvo nustatyta, kad negimd\u017eiusios vyresn\u0117s nei 70 met\u0173 moterys, sergan\u010dios cukriniu diabetu, tur\u0117jo 87&nbsp;proc. endometriumo hiperplazijos ar karcinomos i\u0161sivystymo rizik\u0105, palyginti su 3&nbsp;proc. tekusia rizika moterims, kurios \u0161i\u0173 charakteristik\u0173 netur\u0117jo [11].<\/p>\n\n\n\n<p>Endometriumo hiperplazija klini\u0161kai gali pasireik\u0161ti PMK. Menopauz\u0117s laikotarpiu, kai nat\u016braliai suma\u017e\u0117ja estrogen\u0173 koncentracija, diagnozavus endometriumo hiperplazij\u0105 reik\u0117t\u0173 apsvarstyti estrogen\u0173 koncentracijos padid\u0117jimo prie\u017eastis. Galima prie\u017eastis&nbsp;\u2013 endogenin\u0117 estrogen\u0173 produkcija kiau\u0161id\u017ei\u0173 ar antinks\u010di\u0173 navikuose arba egzogenin\u0117 vartojant tik estrogenin\u0119 pakaitin\u0119 hormon\u0173 terapij\u0105 ar tamoksifen\u0105. Moterys, kurioms diagnozuotas nutukimas, taip pat turi didesn\u0119 estrogen\u0173 koncentracij\u0105 d\u0117l androstenediono konversijos \u012f estron\u0105 riebaliniame audinyje.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimdos sarkomos, jungiamojo ar raumeninio audinio piktybin\u0117s ligos sudaro apie 3\u20135&nbsp;proc. vis\u0173 gimdos v\u0117\u017einio lig\u0173 ir gali b\u016bti PMK prie\u017eastis. Sarkomas diagnozuoti sud\u0117tinga, nes jos da\u017enai primena gimdos gerybines lejomiomas, o endometro histologinis tyrimas gali b\u016bti be pakitim\u0173. Gimdos mioma, pats da\u017eniausias gimdos gerybinis navikas, gali sukelti PMK. Tai n\u0117ra da\u017ena prie\u017eastis, tod\u0117l esant PMK ir ultragarsiniu tyrimu diagnozavus gimdos miom\u0105 vert\u0117t\u0173 pagalvoti apie gimdos sarkomos diagnoz\u0119 [12].<\/p>\n\n\n\n<p>Da\u017ena PMK prie\u017eastis perimenopauz\u0117s ar ankstyvos menopauz\u0117s laikotarpiu&nbsp;\u2013 gimdos ertm\u0117s polipai. Tai gerybiniai endometro dariniai, kuri\u0173 augimas gali b\u016bti paskatintas, jei moteris vartoja estrogen\u0173 terapij\u0105 ar tamoksifen\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimdos kaklelio ir mak\u0161ties v\u0117\u017eio klinikin\u0117 i\u0161rai\u0161ka da\u017enai prasideda kraujavimu, ypa\u010d po lytini\u0173 santyki\u0173, i\u0161skyromis su kraujo priemai\u0161a. Augant navikui, kraujavimas gaus\u0117ja, gali varginti skausmas ma\u017eajame dubenyje, kar\u0161\u010diavimas. Prad\u0117jus skiepyti vakcina nuo \u017dPV gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173 pasaulyje ma\u017e\u0117ja. Deja, Lietuvoje tai vis dar viena da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Menopauz\u0117s laikotarpiu suma\u017e\u0117j\u0119s estrogen\u0173 kiekis sukelia mak\u0161ties ir gimdos gleivin\u0117s atrofij\u0105&nbsp;\u2013 tai da\u017eniausia PMK prie\u017eastis. Gimdoje d\u0117l atrofi\u0161ko gleivin\u0117s pavir\u0161iaus ir suma\u017e\u0117jusio vandeningumo nei\u0161vengiama intrakavitarin\u0117s trinties; taip sukeliamos pavir\u0161inio epitelio mikroerozijos ir l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 reakcija. Klini\u0161kai \u0161ie poky\u010diai pasirei\u0161kia negausiu kraujavimu ir tepan\u010diomis i\u0161skyromis [13].<\/p>\n\n\n\n<p>Da\u017eniausi atrofinio vulvovaginito po\u017eymiai yra bly\u0161ki, i\u0161saus\u0117jusi, <em>spindinti<\/em>, praradusi rauk\u0161l\u0117tum\u0105 mak\u0161ties gleivin\u0117. Gali b\u016bti matoma eritema, petechijos, persi\u0161vie\u010dian\u010dios per suplon\u0117jus\u012f epitel\u012f kraujagysl\u0117s. Be kraujavimo, moterys skund\u017eiasi mak\u0161ties sausumu, per\u0161\u0117jimu, deginimu, nie\u017euliu, \u0161lapinimosi sutrikimais (\u0161lapimo nelaikymas, deginimas \u0161lapinantis, staigus noras \u0161lapintis), pada\u017en\u0117jusiomis \u0161lapimo tak\u0173 infekcijomis, skausmingais lytiniais santykiais. Simptomams palengvinti efektyv\u016bs vandens pagrindu gaminti lubrikantai, vieti\u0161kai naudojami estrogenai [2].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pagrindinis tikslas tiriant d\u0117l PMK&nbsp;\u2013 ekskliuduoti piktybin\u0119 lig\u0105. Pacient\u0117s b\u016btina paklausti \u0161i\u0173 klausim\u0173:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Kada prasid\u0117jo kraujavimas?<\/li>\n\n\n\n<li>Ar buvo veiksni\u0173, gal\u0117jusi\u0173 lemti kraujavim\u0105, pavyzd\u017eiui, trauma?<\/li>\n\n\n\n<li>Koks kraujavimo pob\u016bdis (trukm\u0117, gausumas, prasid\u0117j\u0119s po lytini\u0173 santyki\u0173, besikartojantis)?<\/li>\n\n\n\n<li>Ar kartu su PMK yra ir kit\u0173 simptom\u0173, toki\u0173 kaip skausmas, kar\u0161\u010diavimas, \u0161lapinimosi ir tu\u0161tinimosi sutrikimai?<\/li>\n\n\n\n<li>Ar moteris vartoja pakaitin\u0119 hormon\u0173 terapij\u0105, kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 ma\u017einan\u010dius vaistus?<\/li>\n\n\n\n<li>Ar moteris vartoja maisto papild\u0173, kuriuose yra soj\u0173?<\/li>\n\n\n\n<li>Ar \u0161eimoje yra sirgusi\u0173 kr\u016bties, storosios \u017earnos, endometriumo v\u0117\u017eiu?<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>\u0160ie klausimai padeda orientuoti tolesn\u012f i\u0161tyrim\u0105 tinkama linkme: ar PMK sukeltas onkologin\u0117s ligos, atrofijos, medikament\u0173? Pavyzd\u017eiui, sergant nutukimu, cukriniu diabetu, vartojant tamoksifeno, did\u0117ja endometriumo v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizika; mak\u0161ties sausumas, dispareunija, postkoitinis kraujavimas, da\u017eniausiai nulemtas gimdos ir mak\u0161ties gleivin\u0117s atrofijos.<\/p>\n\n\n\n<p>Gimdos gleivinei \u012fvertinti rekomenduojama atlikti transvaginalin\u012f ultragarsin\u012f tyrim\u0105 ir&nbsp;\/&nbsp;ar endometro biopsij\u0105. Endometriumo v\u0117\u017eio diagnoz\u0117 ma\u017eai tik\u0117tina, jeigu gimdos gleivin\u0117s storis pomenopauz\u0117s laikotarpiu yra ma\u017eesnis nei 4&nbsp;mm. Endometro biopsija reikalinga, jeigu: endometras storesnis nei 4&nbsp;mm; gleivin\u0117je matomos difuzin\u0117s ar vietin\u0117s padid\u0117jusio echogeni\u0161kumo vietos; gimdos gleivin\u0117 ultragarsiniu tyrimu blogai vizualizuojama; moteris skund\u017eiasi nuolatiniu ar nuolat pasikartojan\u010diu kraujavimu. Kai kurie literat\u016bros \u0161altiniai rekomenduoja endometro biopsij\u0105 kaip pirmin\u012f i\u0161tyrimo metod\u0105 esant PMK, ta\u010diau esant strukt\u016briniams poky\u010diams, pavyzd\u017eiui, polipui, tyrimas gali b\u016bti nepakankamai jautrus [14\u201316].<\/p>\n\n\n\n<p>Visos moterys, kurios kreipiasi d\u0117l PMK, tur\u0117t\u0173 b\u016bti tikrinamos d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio. Gali b\u016bti sud\u0117tinga diferencijuoti endocervikalin\u012f kraujavim\u0105 ir kraujavim\u0105 i\u0161 gimdos ertm\u0117s. I\u0161 vis\u0173 matom\u0173 pakitusi\u0173 gimdos kaklelio viet\u0173 turi b\u016bti imama biopsija, net jeigu citologinis gimdos kaklelio tyrimas be nustatyt\u0173 pakitim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Esant PMK, svarbiausia \u012fsitikinti, j\u0105 kraujavim\u0105 sukelia ne onkologin\u0117 liga. Atmetus piktybin\u0119 lig\u0105, gydymas nereikalingas, nes PMK negausus ir praeinantis savaime.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Profilaktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>2018 metais Amerikos aku\u0161eri\u0173 ir ginekolog\u0173 koled\u017eas (ACOG) nebeprat\u0119s\u0117 rekomendacij\u0173 ginekologin\u0119 rutinin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105 atlikti kas metus ir rekomenduoja sprendim\u0105 d\u0117l ap\u017ei\u016bros b\u016btinumo priimti gydytojui ir pacientui kartu. ACOG rekomenduoja, kad aku\u0161eriai ginekologai ir kiti ginekologin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros darbuotojai, konsultuodami nen\u0117\u0161\u010dias moteris, neturin\u010dias ginekologini\u0173 nusiskundim\u0173, tur\u0117t\u0173 individualiai priimti sprendim\u0105 d\u0117l ginekologin\u0117s ap\u017ei\u016bros reikalingumo. Ta\u010diau rekomenduoja, kad moteris kasmet apsilankyt\u0173 pas aku\u0161er\u012f ginekolog\u0105, net jei ginekologin\u0117 ap\u017ei\u016bra nebus atliekama [17].<\/p>\n\n\n\n<p>Visiems specialistams, besir\u016bpinantiems moter\u0173 sveikata, svarbu nepamir\u0161ti pacient\u0117ms priminti apie vykstan\u010dias prevencines sveikatos patikros programas. Viena program\u0173&nbsp;\u2013 Profilaktin\u0117 patikra d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio. N\u0117ra bendros nuomon\u0117s, kada geriausia prad\u0117ti ir kada baigti patikras. Tai priklauso nuo sergamumo am\u017eiaus grup\u0117se, \u0161alies finansini\u0173 ir ekonomini\u0173 galimybi\u0173, kit\u0173 veiksni\u0173. Daugumoje Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 prevencin\u0117s programos d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio vykdomos moterims nuo 20\u201330 met\u0173 iki 60\u201364 met\u0173 kas 3\u20135 metus. Lietuvoje kompensuojama gimdos kaklelio v\u0117\u017eio profilaktikos programa 25\u201360 met\u0173 moterims vykdoma kas 3 metus.<\/p>\n\n\n\n<p>Tyrimo b\u016bdai, naudojami patikrai d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio, yra <em>Papanikolau<\/em> (Pap) testai (citologinis tepin\u0117lis) ir \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV) testai [18]. Jie gali b\u016bti naudojami atskirai kaip vieninteliai patikros metodai arba kartu kaip ko-testas. Atliekant Pap test\u0105, paimamos l\u0105stel\u0117s nuo gimdos kaklelio ir mak\u0161ties. Testas padeda identifikuoti pakitusias l\u0105steles nuo transformacijos zonos, ekto-endocervikso ribos, kur ir prasideda gimdos kaklelio onkologin\u0117 liga. \u017dPV testai gali pad\u0117ti nustatyti daugel\u012f, bet ne visus didel\u0117s rizikos \u017emogaus papilomos virusus. Jungtini\u0173 <em>Amerikos Valstij\u0173 maisto<\/em> ir <em>vaist\u0173<\/em> administracija (FDA) pirminei patikrai (kai patikros metu atliekamas tik \u017dPV testas ir neatliekamas Pap testas) yra patvirtinusi tik vien\u0105 \u017dPV test\u0105 (<em>the cobas HPV test<\/em>) [19]. Kitus tris testus, patvirtintus FDA, rekomenduojama atlikti kartu su Pap tyrimu [20].<\/p>\n\n\n\n<p>Pasaulyje profilaktin\u0117 patikra atliekama keletu b\u016bd\u0173. Rekomenduojamos tokios schemos (A lygio rekomendacija):<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Pap testas ir \u017dPV testas (ko-testas)&nbsp;\u2013 kas 5 metus;<\/li>\n\n\n\n<li>pirminis \u017dPV testas (kai kur vadinamas didel\u0117s rizikos \u017dPV testas)&nbsp;\u2013 kas 5 metus;<\/li>\n\n\n\n<li>Pap testas su automatiniu \u017dPV testu&nbsp;\u2013 kas 3 metus (pirmiausia laboratorijoje atliekamas Pap testas. Ir tik nusta\u010dius pakitim\u0173, yra atliekamas \u017dPV testas, da\u017eniausiai naudojant t\u0105 pat\u012f m\u0117gin\u012f);<\/li>\n\n\n\n<li>Pap testas&nbsp;\u2013 kas 3 metus.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>\u0160ios patikros schemos ir j\u0173 periodi\u0161kumas taikomi tik tada, jei patikros rezultatai yra normal\u016bs. Nusta\u010dius pakitim\u0173 atliekant Pap arba \u017dPV test\u0105, tolesnis prie\u017ei\u016bros ir gydymo planas sudaromas individualiai. N\u0117ra negin\u010dijam\u0173 \u012frodym\u0173, kad kuri i\u0161 patikros strategij\u0173 b\u016bt\u0173 statisti\u0161kai patikimai geresn\u0117 nei kitos.<\/p>\n\n\n\n<p><em>The U.S. Preventive Services Task Force<\/em> (USPTSTF), atnaujindami 2018 met\u0173 rekomendacijas, prid\u0117jo si\u016blym\u0105 gimdos kaklelio prevencijai kartu su Pap testu atlikti ir \u017dPV test\u0105 arba atlikti vien tik didel\u0117s rizikos \u017dPV test\u0105 (patvirtint\u0105 FDA) [21].<\/p>\n\n\n\n<p>Sprendimas, kada reik\u0117t\u0173 nutraukti atliekam\u0105 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio patikros program\u0105, tur\u0117t\u0173 b\u016bti priimamas individualiai, atsi\u017evelgiant \u012f tik\u0117tin\u0105 moters gyvenimo trukm\u0119, anks\u010diau atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultatus ir pacient\u0117s pageidavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>D\u0117l moter\u0173, kuri\u0173 gyvenimo trukm\u0117s tikimyb\u0117 yra ilgesn\u0117 nei 10 met\u0173 ir anks\u010diau atlikta pakankama profilaktika d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio bei gauti normal\u016bs tyrim\u0173 rezultatai, optimalaus laiko patikros nutraukimui vis dar diskutuojama. Moterims, kurios buvo nuosekliai stebimos d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio, ir nebuvo rizikos veiksni\u0173 atlikti i\u0161pl\u0117stin\u0119 patikr\u0105, da\u017eniausiai rekomenduojama patikr\u0105 t\u0119sti iki 65 met\u0173. Nutraukus patikr\u0105, nerekomenduojama jos atnaujinti moteriai, vyresnei nei 65 metai, net jei keit\u0117si lytinis partneris, nebent moteriai prasid\u0117t\u0173 pomenopauzinis kraujavimas. Remiantis atskir\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, kai kurie literat\u016bros \u0161altiniai rekomenduoja gimdos kaklelio v\u0117\u017eio patikros program\u0105 prat\u0119sti iki 74 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Pakankama ankstesn\u0117 patikra d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio [22], remiantis <em>American Cancer Society, American Society for Colposcopy and Cervical Pathology<\/em> ir <em>American Society for Clinical Pathology<\/em> (ACS\/ASCCP\/ASCP) rekomendacijomis, tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>du i\u0161 eil\u0117s neigiami ko-testai (Pap testas ir \u017dPV testas) per pastaruosius 10 met\u0173, kai paskutinis testas atliktas ne seniau nei prie\u0161 5 metus;<\/li>\n\n\n\n<li>trys i\u0161 eil\u0117s neigiami Pap testai per pastaruosius 10 met\u0173, kai paskutinis testas atliktas ne seniau nei prie\u0161 3 metus;<\/li>\n\n\n\n<li>du i\u0161 eil\u0117s neigiami pirminiai \u017dPV testai per pastaruosius 10 met\u0173, kai paskutinis testas atliktas ne seniau nei prie\u0161 5 metus.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Jeigu bet kurios patikros rezultatai sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistui n\u0117ra \u017einomi, gimdos kaklelio v\u0117\u017eio patikra laikoma nepakankama. Moterims, bet kurio i\u0161tyrimo metu nusta\u010dius pakitim\u0173, prie\u017ei\u016bros ir gydymo planas turi b\u016bti koreguojamas atsi\u017evelgiant \u012f tyrim\u0173 rezultatus.<\/p>\n\n\n\n<p>Moterys, vyresn\u0117s nei 65 met\u0173s, kurioms praeityje nebuvo atliekama patikra d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio, turi did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 susirgti gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu [23\u201325]. \u0160ioms moterims atlikta profilaktin\u0117 patikra gali suma\u017einti mir\u0161tamum\u0105 nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio 74&nbsp;proc. [26].<\/p>\n\n\n\n<p>Vyresn\u0117ms nei 65 met\u0173 moterims, kurioms buvo atlikta nepakankama gimdos kaklelio patikra per pastaruosius 10 met\u0173, rekomenduojama patikr\u0105 t\u0119sti kas 3 metus atliekant ko-test\u0105, v\u0117liau patikros laikotarp\u012f ilginant iki 5 met\u0173. Tikrinimas gali b\u016bti t\u0119siamas ir iki 80 met\u0173, atsi\u017evelgiant ir moters tik\u0117tin\u0105 gyvenimo trukm\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Vert\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad moterys, kurioms pa\u0161alinta gimda, bet paliktas gimdos kaklelis, prevencin\u0119 patikros program\u0105 turi atlikti taip pat, kaip rekomenduojama. Jeigu pa\u0161alinta gimda su gimdos kakleliu ir moteris nesirgo gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, d\u0117l Pap testo reikalingumo sprend\u017eia moteris ir ginekologas.<\/p>\n\n\n\n<p>Da\u017enai pacient\u0117s domisi, kaip reikia pasiruo\u0161ti Pap testui. Neretai manoma, kad prie\u0161 test\u0105 reikia vengti lytini\u0173 santyki\u0173, lubrikant\u0173 ir mak\u0161ties krem\u0173 naudojimo. \u0160iuo metu toki\u0173 rekomendacij\u0173 nepateikiama, nes Pap testo rezultatai gaunami patikimi be specialaus pasiruo\u0161imo [27, 28]. Pap testas rekomenduojamas moterims, kurios skiepytos \u017dPV vakcina. \u017dPV vakcina suma\u017eina gimdos kaklelio v\u0117\u017eio rizik\u0105, ta\u010diau jos neeliminuoja.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>MPK\u00a0\u2013 aktuali medicinin\u0117 problema, da\u017enai sukelianti pacient\u0117ms daug nerimo ir klausim\u0173. Svarbu priminti, kad vienas geros sveikatos pagrind\u0173\u00a0\u2013 prevencija. Tad moteris savo sveikata turi r\u016bpintis ne tik atsiradus nusiskundim\u0173, bet reguliariai ir atsakingai.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gyd. Aist\u0117 Milaknyt\u0117<\/strong><br><strong>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. https:\/\/www.sigmamenopause.com\/consumers\/menopause\/therapies.<br>2. https:\/\/www.mayoclinic.org\/diseases-conditions\/vaginal-atrophy\/diagnosis-treatment\/drc-20352294.<br>3. Moodley M, Roberts C. Clinical pathway for the evaluation of postmenopausal bleeding with an emphasis on endometrial cancer detection. J Obstet Gynaecol 2004; 24:736.<br>4. Astrup K, Olivarius Nde F. Frequency of spontaneously occurring postmenopausal bleeding in the general population. Acta Obstet Gynecol Scand 2004; 83:203.<br>5. Shoff SM, Newcomb PA. Diabetes, body size, and risk of endometrial cancer. Am J Epidemiol 1998; 148:234.<br>6. Prendergast EN, Misch E, Chou YA, et al. Insufficient endometrial biopsy results in women with abnormal uterine bleeding. Obstet Gynecol 2014; 123 Suppl 1:180S.<br>7. Smith PP, O&#8217;Connor S, Gupta J, Clark TJ. Recurrent postmenopausal bleeding: a prospective cohort study. J Minim Invasive Gynecol 2014; 21:799.<br>8. APGO educational series on women&#8217;s health issues. Clinical management of abnormal uterine bleeding. Association of Professors of Gynecology and Obstetrics, 2006.<br>9. Clarke MA, Long BJ, Del Mar Morillo A, et al. Association of Endometrial Cancer Risk With Postmenopausal Bleeding in Women: A Systematic Review and Meta-analysis. JAMA Intern Med 2018; 178:1210.<br>10. Salman MC, Bozdag G, Dogan S, Yuce K. Role of postmenopausal bleeding pattern and women&#8217;s age in the prediction of endometrial cancer. Aust N Z J Obstet Gynaecol 2013; 53:484.<br>11. Munro MG, Southern California Permanente Medical Group\u2019s Abnormal Uterine Bleeding Working Group. Investigation of women with postmenopausal uterine bleeding: clinical practice recommendations. Perm J 2014; 18:55.<br>12. Paramsothy P, Harlow SD, Greendale GA, et al. Bleeding patterns during the menopausal transition in the multi-ethnic Study of Women&#8217;s Health Across the Nation (SWAN): a prospective cohort study. BJOG 2014; 121:1564.<br>13. Ferenczy A. Pathophysiology of endometrial bleeding. Maturitas 2003; 45:1.<br>14. Sladkevicius P, Opolskiene G, Valentin L. Prospective temporal validation of mathematical models to calculate risk of endometrial malignancy in patients with postmenopausal bleeding. Ultrasound Obstet Gynecol 2017; 49:649.<br>15. Moschos E, Bailey AA, Twickler DM. Comparison of saline infusion sonography (SIS) versus SIS-guided endometrial sampling in the diagnosis of endometrial pathology. J Clin Ultrasound 2016; 44:416.<br>16. Capmas P, Pourcelot AG, Giral E, et al. Office hysteroscopy: A report of 2402 cases. J Gynecol Obstet Biol Reprod (Paris) 2016; 45:445.<br>17. Wilt TJ, Harris RP, Qaseem A, High Value Care Task Force of the American College of Physicians. Screening for cancer: advice for high-value care from the American College of Physicians. Ann Intern Med 2015; 162:718.<br>18. Whitlock EP, Vesco KK, Eder M, et al. Liquid-based cytology and human papillomavirus testing to screen for cervical cancer: a systematic review for the U.S. Preventive Services Task Force. Ann Intern Med 2011; 155:687.<br>19. FDA approves first human papillomavirus test for primary cervical cancer screening. http:\/\/www.fda.gov\/newsevents\/newsroom\/pressannouncements\/ucm394773.htm (Accessed on November 24, 2014).<br>20. American Society for Colposcopy and Cervical Pathology. 2006 consensus guidelines for the management of women with abnormal cervical cancer screening tests. 2009 addendum. Available at: www.guideline.gov\/summary\/summary.aspx?doc_id=14698&amp;nbr=007268&amp;string=HPV (Accessed on August 24, 2009).<br>21. US Preventive Services Task Force, Curry SJ, Krist AH, et al. Screening for Cervical Cancer: US Preventive Services Task Force Recommendation Statement. JAMA 2018; 320:674.<br>22. Saslow D, Solomon D, Lawson HW, et al. American Cancer Society, American Society for Colposcopy and Cervical Pathology, and American Society for Clinical Pathology screening guidelines for the prevention and early detection of cervical cancer. CA Cancer J Clin 2012; 62:147.<br>23. Fletcher A. Screening for cancer of the cervix in elderly women. Lancet 1990; 335:97.<br>24. Fahs MC, Mandelblatt J, Schechter C, Muller C. Cost effectiveness of cervical cancer screening for the elderly. Ann Intern Med 1992; 117:520.<br>25. Power EJ. Pap smears, elderly women, and Medicare. Cancer Invest 1993; 11:164.<br>26. Vesco KK, Whitlock EP, Eder M, et al. Risk factors and other epidemiologic considerations for cervical cancer screening: a narrative review for the U.S. Preventive Services Task Force. Ann Intern Med 2011; 155:698.<br>27. Hans N, Cave AJ, Szafran O, et al. Papanicolaou smears: to swab or not to swab. Can Fam Physician 2007; 53:1328.<br>28. Bernstein SJ, Sanchez-Ramos L, Ndubisi B. Liquid-based cervical cytologic smear study and conventional Papanicolaou smears: a metaanalysis of prospective studies comparing cytologic diagnosis and sample adequacy. Am J Obstet Gynecol 2001; 185:308.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Menopauz\u0117 \u2013 nat\u016brali vaisingumo pabaiga, da\u017enai moterims sukelianti nerim\u0105, ne tik fiziologinius, bet ir psichoemocinius poky\u010dius. I\u0161sekus folikul\u0173 atsargoms, nustojus funkcionuoti kiau\u0161id\u0117ms, estradiolis nebesintezuojamas&nbsp;\u2013 jo stoka sukelia pomenopauzin\u012f sindrom\u0105. Nors reprodukcin\u0117 funkcija baig\u0117si, moterims menopauz\u0117s laikotarpiu svarbu sveikata r\u016bpintis taip pat atsakingai, kaip ir vaisingo am\u017eiaus moterims. SIGMA, Kanados menopauz\u0117s draugija, ragina moteris menopauz\u0117s laikotarpiu&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69576,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[9333,8095],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69575","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-ligos","tag-menopauze","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69575","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69575"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69575\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69576"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69575"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69575"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69575"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69575"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69575"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}