{"id":69610,"date":"2023-07-24T11:07:09","date_gmt":"2023-07-24T13:07:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69610\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-06-22T11:08:23","modified_gmt":"2023-06-22T13:08:23","slug":"vyresnio-amziaus-pacientu-miego-sutrikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vyresnio-amziaus-pacientu-miego-sutrikimai\/69610\/","title":{"rendered":"Vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 miego sutrikimai<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ma\u017edaug pus\u0117s pasaulio gyventoj\u0173 miegas n\u0117ra kokybi\u0161kas. Apie 49 proc. suaugusi\u0173 asmen\u0173 n\u0117ra patenkinti miego kokybe ma\u017eiausiai 5 naktis per m\u0117nes\u012f. 10\u201340 proc. suaugusi\u0173 pacient\u0173 skund\u017eiasi protarpine nemiga, o 15 proc. \u2013 ilgai u\u017esit\u0119susiais miego sutrikimais, kurie siejasi su darbingumo ma\u017e\u0117jimu ir nelaiming\u0173 eismo \u012fvyki\u0173 bei hospitalizacijos did\u0117jimu [1]. Tyrimai, atlikti Vakar\u0173 Europos \u0161alyse, rodo, kad nemigos simptomai vargina 20\u201340 proc. bendrosios populiacijos [2]. D\u0117l nevisaver\u010dio miego pasirei\u0161kia nuovargis, mieguistumas dien\u0105, priaugama antsvorio, sutrinka alkio ir sotumo jutimai, vir\u0161kinimas, vargina galvos skausmai, sutrinka atmintis, silpsta suvokimo ir pa\u017einimo geb\u0117jimai, pasirei\u0161kia nuotaik\u0173 kaita. Miego sutrikimai padidina eismo \u012fvyki\u0173 ir nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 rizik\u0105 (apie 45 proc. vis\u0173 avarij\u0173 \u012fvyksta b\u016btent d\u0117l mieguistumo). Norint pad\u0117ti miego sutrikimais besiskund\u017eiantiems \u017emon\u0117ms, svarbu ne tik gydyti, bet ir laiku diagnozuoti \u0161iuos sutrikimus [4\u20136].<\/p>\n\n\n\n

Prad\u0117j\u0119 mieg\u0105 nagrin\u0117ti kaip atskir\u0105 srit\u012f, mokslininkai sugeb\u0117jo tiksliau pagr\u012fsti miego poveik\u012f k\u016bnui ir sielai, did\u017eiul\u0119 ramyb\u0117s faz\u0117s reik\u0161m\u0119 visam \u017emogaus organizmui. Siekiant \u012fveikti \u0161i\u0105 sveikatos ir \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0117s problem\u0105, u\u017esienio \u0161alyse \u012fkurta nema\u017eai miego sutrikimus tirian\u010di\u0173 laboratorij\u0173. Lietuvoje miego medicina dar palyginti nauja sritis. M\u016bs\u0173 \u0161alyje veikia 5 miego sutrikim\u0173 tyrim\u0173 laboratorijos.<\/p>\n\n\n\n

Daugiausiai duomen\u0173 gaunama u\u017era\u0161ant miegan\u010dio \u017emogaus smegen\u0173 elektros bangas elektroencelografais. Apib\u016bdinant miego kokyb\u0119, da\u017eniausiai atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriuose tiriami nusiskundimai miegu. Anketin\u0117 apklausa paprastai atliekama reprezentatyvioje atsitiktinai atrinkt\u0173 gyventoj\u0173 imtyje. Mokslin\u0117je literat\u016broje apra\u0161oma keletas subjektyvaus miego tyrim\u0173 metod\u0173, tarp j\u0173 ir Pitsburgo miego kokyb\u0117s indeksas (angl.\u00a0Pitsburg Sleep Quality Index<\/em>), \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 miego klausimynas (angl.\u00a0Basic Nordic Sleep Questionnaire<\/em>), miego dienynas ir kt. 2004 metais PSO regioninio skyriaus Europos aplinkosaugos ir sveikatos centro inicijuoto specialaus susitikimo d\u0117l miego ir sveikatos metu mokslininkai i\u0161ry\u0161kino indikatorius, kurie gali b\u016bti naudojami miego sutrikimams apib\u016bdinti: laikas iki u\u017emigimo, naktini\u0173 prabudim\u0173 skai\u010dius ir trukm\u0117, viso miego trukm\u0117, bemiegi\u0173 nakt\u0173 ar miego sutrikdym\u0173 pasikartojimai kart\u0105 per savait\u0119 ar kart\u0105 per m\u0117nes\u012f, kt. Norint nustatyti mieguistumo sutrikim\u0105, galima naudoti vien\u0105 papras\u010diausi\u0173 subjektyvi\u0173 miego kokyb\u0117s vertinimo b\u016bd\u0173\u00a0\u2013 Epwortho mieguistumo skal\u0119 (EMS, j\u0105 suk\u016br\u0117 Melburno ligonin\u0117s gydytojas M.\u00a0Johnsas Epworthas). Kai skal\u0117s bal\u0173 suma 10 ir daugiau, mieguistumas yra didelio laipsnio ir traktuojamas kaip patologinis. \u0160i\u0105 skal\u0119 patogu ir paprasta naudoti kasdieniame gydytojo darbe, norint \u012fvertinti paciento mieguistumo lyg\u012f [5, 7, 10, 12]. Taip pat panaudojus EMS pacientas gali labai paprastai pats \u012fvertinti savo miego kokyb\u0119 (1\u00a0lentel\u0117<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

1 lentel\u0117. EMS ir jos interpretacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Diagnoz\u0117<\/strong><\/td>EMS<\/strong><\/td>Intervalas<\/strong><\/td><\/tr>
Norma<\/td>5,9\u00b12,2<\/td>2\u201310<\/td><\/tr>
Knarkimas<\/td>6,5\u00b13,0<\/td>0\u201311<\/td><\/tr>
Obstrukcinis miego apn\u0117jos sindromas<\/td>11,7\u00b14,6<\/td>4\u201323<\/td><\/tr>
Narkolepsija<\/td>17,5\u00b13,5<\/td>13\u201323<\/td><\/tr>
Idiopatinis mieguistumas<\/td>17,9\u00b13,1<\/td>12\u201324<\/td><\/tr>
Nemiga<\/td>2,2\u00b12,0<\/td>0\u20136<\/td><\/tr>
Nerami\u0173 koj\u0173 sindromas<\/td>9,2\u00b14,0<\/td>2\u201316<\/td><\/tr>
Situacija<\/strong><\/td>Tikimyb\u0117 u\u017esn\u016bsti<\/strong><\/td> <\/td><\/tr>
1<\/td>S\u0117dint ir skaitant<\/td> <\/td><\/tr>
2<\/td>\u017di\u016brint televizijos laidas<\/td> <\/td><\/tr>
3<\/td>Ramiai s\u0117dint vie\u0161ojoje vietoje (pvz., teatre ar susirinkime)<\/td> <\/td><\/tr>
4<\/td>Valand\u0105 be pertraukos va\u017eiuojant automobiliu keleivio vietoje<\/td> <\/td><\/tr>
5<\/td>Atsigulus pails\u0117ti popiet, kai leid\u017eia galimyb\u0117s<\/td> <\/td><\/tr>
6<\/td>S\u0117dint ir kalbantis<\/td> <\/td><\/tr>
7<\/td>Ramiai s\u0117dint pavalgius pietus, bet nevartojus alkoholio<\/td> <\/td><\/tr>
8<\/td>Vairuojant automobil\u012f ir sustojus kelioms minut\u0117ms sp\u016bstyje<\/td> <\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Miego biofizika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Norint suprasti miego sutrikim\u0173 tipus, svarbu \u017einoti normalaus miego fazes ir miego fiziologij\u0105. Miegas \u2013 periodi\u0161ka ramyb\u0117s b\u016bsena, kurios metu centrin\u0117 nerv\u0173 sistema, ribodama ry\u0161ius su aplinka, padeda organizmui atkurti savo j\u0117gas. Miegant raumenys ilsisi [9, 11]. Kaip gerai pails\u0117ta ir kaip gerai jau\u010diamasi, priklauso ne tik nuo bendro miego laiko, bet ir nuo to, kaip ir kiek skirting\u0173 miego stadij\u0173 patirta. Smegenys i\u0161lieka aktyvios viso miego metu. Kiekviena miego stadija turi savit\u0105 bioelektrinio aktyvumo strukt\u016br\u0105, vadinam\u0105 smegen\u0173 bangomis.<\/p>\n\n\n\n

Miegas skirstomas \u012f 2 bazinius tipus \u2013 greit\u0173j\u0173 aki\u0173 judesi\u0173 (angl. Rapid Eye Movement \u2013<\/em> REM) mieg\u0105 ir ne-REM mieg\u0105 (4 skirtingos faz\u0117s). Paprastai miegas prasideda nuo ne-REM miego [13]. Pirmoje ne-REM miego faz\u0117je miegama negiliai, galima prabusti nuo bet kokio triuk\u0161mo ar kit\u0173 trikd\u017ei\u0173. \u0160ios faz\u0117s metu akys juda l\u0117tai, raumen\u0173 veikla l\u0117t\u0117ja. Kai aki\u0173 judesiai i\u0161nyksta, \u012f\u017eengiama \u012f antr\u0105j\u0105 ne-REM miego faz\u0119. Smegenys kelia savitas l\u0117tas bangas su protarpiais pasirei\u0161kian\u010diais greit\u0173j\u0173 bang\u0173 protr\u016bkiais. Kai per\u017eengiama tre\u010dioji ne-REM miego faz\u0117, smegen\u0173 bangos tampa l\u0117tesn\u0117s, nors vis dar yra pertraukin\u0117jamos ma\u017eesni\u0173 ir greitesni\u0173 bang\u0173. 4 ne-REM miego faz\u0117je smegenys kelia ypa\u010d l\u0117tas bangas. 3 ir 4 miego faz\u0117s rei\u0161kia gil\u0173 mieg\u0105, kada pabusti jau yra sunku. Gilus miegas vadinamas gr\u0105\u017einan\u010dia j\u0117gas, stiprinam\u0105j\u0105, atkuriam\u0105j\u0105 miego dalimi, kuri b\u016btina norint jaustis gerai pails\u0117jus. REM miego faz\u0117s metu akys juda \u012fvairiomis kryptimis, nors aki\u0173 vokai yra u\u017emerkti. Kv\u0117pavimas tampa spartesnis, nereguliarus ir negilus, paspart\u0117ja \u0161irdies darbas ir pakyla kraujo spaudimas. Sapnuojama da\u017eniausiai REM faz\u0117s metu. \u0160io tipo miego faz\u0117s metu rank\u0173 ir koj\u0173 raumenys yra tarsi laikinai paraly\u017eiuoti.  <\/p>\n\n\n\n

Pirmasis REM miego periodas t\u0119siasi 1\u20131,5 val. skai\u010diuojant nuo miego prad\u017eios. Po to miego faz\u0117s kartojasi. Beveik pus\u0119 viso miego laiko yra praleid\u017eiama pirmoje ir antroje ne-REM miego faz\u0117se ir vien\u0105 penktadal\u012f gilaus miego (3 ir 4 ne-REM miego faz\u0117s) ir REM miego faz\u0117se. K\u016bdikiai pus\u0119 ar daugiau nei pus\u0119 viso miego laiko praleid\u017eia REM miego faz\u0117je. Palaipsniui br\u0119stant, bendras miego laiko procentas, praleistas REM miego faz\u0117je, ma\u017e\u0117ja, kol pasiekia vien\u0105 penktadal\u012f, \u012fprast\u0105 suaugusiesiems. Miego fazi\u0173 charakteristika pateikta 2 lentel\u0117<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

\u017dinoma, kad REM miegas stimuliuoja u\u017e mokym\u0105si, informacijos \u012fsisavinim\u0105 ir atmint\u012f atsakingas smegen\u0173 dalis. Tyrimai su gyv\u016bnais rodo, kad sapnai gali atspind\u0117ti \u012fgytos naujos informacijos ar patirties atrank\u0105 smegenyse ir selektyv\u0173 saugojim\u0105. Kol \u0161i informacija apdorojama, smegenys gali i\u0161 naujo per\u017ei\u016br\u0117ti, i\u0161traukti dienos \u012fvykius, kol i\u0161trina senesnius potyrius. \u0160is procesas gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kod\u0117l vaik\u0173 atsiminimai gali b\u016bti \u012fterpti naujesniais \u012fvykiais ir potyriais sapnuojant. Tyrimai rodo, kad kitos miego faz\u0117s (be REM) taip pat dalyvauja formuojant \u017eini\u0173 ir atminties klodus smegenyse.<\/p>\n\n\n\n

Net tre\u010ddal\u012f gyvenimo \u017emogus pramiega, tod\u0117l miego reik\u0161m\u0117 labai svarbi. XX am\u017eiuje, atlikus daug mokslini\u0173 miego tyrim\u0173, buvo nustatyta miego svarba nerv\u0173 sistemos veiklai, galvos smegen\u0173 darbui [14]. Miegant galvos smegenys dirba tarsi sau\u00a0\u2013 susitvarko biocheminiai, bioelektriniai procesai, \u017emogus net auga miegodamas, stiprinama atmintis, formuojasi asmenyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

2 lentel\u0117. Miego tip\u0173 ir fazi\u0173 charakteristika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

ne-REM miegas<\/strong><\/td>REM miegas<\/strong><\/td><\/tr>
I faz\u0117: <\/strong>miegas negilus, prabundama lengvai, raumenys aktyv\u016bs, aki\u0173 judesiai l\u0117t\u0117ja<\/td>Paprastai prasideda ir t\u0119siasi apie 90\u00a0min. nuo miego prad\u017eios, ciklas besit\u0119siantis vis\u0105 nakt\u012f kartu su ne-REM miego faz\u0117mis. Aki\u0173 judesiai greiti, u\u017emerktais aki\u0173 vokais. Kv\u0117pavimas greitas, nereguliarus ir pavir\u0161utis. \u0160irdies ritmas paspart\u0117j\u0119s ir padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas. Sapnuojama. Rank\u0173 ir koj\u0173 raumenys laikinai paraly\u017eiuoti.<\/td><\/tr>
II faz\u0117: <\/strong>aki\u0173 judesiai liaujasi, smegen\u0173 l\u0117tosios bangos su protarpiais pasirei\u0161kian\u010diais greit\u0173j\u0173 bang\u0173 protr\u016bkiais<\/td><\/tr>
III faz\u0117: <\/strong>rei\u0161kia gil\u0173 mieg\u0105, prabundama sunkiai, smegen\u0173 bangos l\u0117tesn\u0117s, nors vis dar yra pertraukin\u0117jamos ma\u017eesni\u0173 ir greitesni\u0173 bang\u0173<\/td><\/tr>
IV faz\u0117: <\/strong>rei\u0161kia gil\u0173 mieg\u0105, prabundama sunkiai, smegen\u0173 bangos itin l\u0117tos<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kas lemia miego kokyb\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Biologiniai veiksniai.<\/strong> Kiek \u017emogus miega ir kokia yra miego kokyb\u0117, priklauso nuo jo am\u017eiaus. Senstant vis daugiau asmen\u0173 miegas sutrinka. Jau nuo 35 met\u0173 gerokai pailg\u0117ja u\u017emigimo trukm\u0117\u00a0[15]. Tarp vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 asmen\u0173 daugiau nei pus\u0117 skund\u017eiasi miego sutrikimais. 29\u00a0proc. nustatoma nemiga, kuri sukelia mieguistum\u0105 dien\u0105, d\u0117mesio, atminties problemas, blog\u0105 nuotaik\u0105 ir sutrikdo gyvenimo kokyb\u0119. Subjektyvi miego kokyb\u0117 \u0161ioje am\u017eiaus grup\u0117je tiesiogiai priklauso nuo fizin\u0117s sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ne am\u017eius, o b\u016btent ma\u017e\u0117jantis aktyvumas ir nepasitenkinimas socialine veikla lemia did\u0117jant\u012f nepasitenkinim\u0105 miego kokybe [16]. Tai siejama su med\u017eiag\u0173 apykaitos sul\u0117t\u0117jimu ir ma\u017eesniu energijos sunaudojimu.<\/p>\n\n\n\n

Nustatyta, kad miego kokybei \u012ftak\u0105 daro ir lytis. Mokslininkai nustat\u0117, kad moterys 1,3\u20131,5 karto da\u017eniau skund\u017eiasi blogu miegu nei vyrai [17]. Moteri\u0161koji lytis laikoma blogos kokyb\u0117s miego rizikos veiksniu. Miego sutrikimai gali b\u016bti tiesiogiai susij\u0119 su hormon\u0173 poky\u010diais, vykstan\u010diais moters organizme prie\u0161 menopauz\u0119 ir po jos. Tai patvirtina ir Brazilijos mokslininkai, tyrin\u0117j\u0119 35\u201365 met\u0173 moter\u0173 miego kokyb\u0119. Jie pasteb\u0117jo, kad miego kokyb\u0119 blogino klimakterinis laikotarpis [4].<\/p>\n\n\n\n

Aplinkos veiksniai.<\/strong> Triuk\u0161mas namuose daro poveik\u012f \u017emoni\u0173 sveikatai. Miegas gali b\u016bti sutrikdomas (pailg\u0117ja u\u017emigimo laikas, pras\u010diau i\u0161simiegama), kai triuk\u0161mo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas nuolat, vargina nuovargis, da\u017enai skauda galv\u0105. Jautriausi triuk\u0161mui yra pagyven\u0119, turintys fizin\u0119 bei psichin\u0119 negali\u0105, dirbantys triuk\u0161mingoje aplinkoje \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\u017dmogaus geb\u0117jimas u\u017emigti ir miegoti priklauso ir nuo kambario temperat\u016bros. Miegant \u017emogaus k\u016bno temperat\u016bra nukrenta (normalus k\u016bno temperat\u016bros kritimas pastebimas nuo 2 iki 6 val. nakties), nes \u012fvairios organizmo sistemos ima dirbti minimaliai. Ta\u010diau per didel\u0117 arba ma\u017ea temperat\u016bra \u017emog\u0173 pa\u017eadina. Pasteb\u0117ta, kad v\u0117siame kambaryje miego kokyb\u0117 pager\u0117ja, nes tai susij\u0119 su temperat\u016bros poky\u010diais, vykstan\u010diais \u017emogaus organizme jam miegant [2, 4, 12, 20].<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l miegame nakt\u012f? \u010cia did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f turi melatonino lygis ir nat\u016bralios saul\u0117s \u0161viesos gavimas. Melatoninas \u2013 tai hormonas, sintetinamas kankor\u0117\u017ein\u0117je liaukoje ir aki\u0173 tinklain\u0117je. Jis atsakingas u\u017e tai, kad esame budr\u016bs ir aktyv\u016bs \u0161viesiuoju paros metu ir greitai u\u017emiegame sutemus. Melatonino kiekis priklauso nuo nat\u016bralios saul\u0117s \u0161viesos, kuri\u0105 gauname dien\u0105. \u0160tai kod\u0117l norint geriau miegoti nakt\u012f reikia praleisti kuo daugiau laiko nat\u016bralioje \u0161viesoje. Tai ypa\u010d svarbu vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kurie daug s\u0117di kambaryje, kartais net prieblandoje, nemato saul\u0117s \u0161viesos, tod\u0117l jau\u010diasi apsn\u016bd\u0119 dien\u0105 ir sunkiai u\u017emiega vakare. Nurodoma, kad katarakta sergantys \u017emon\u0117s miega pras\u010diau, o atlikus operacij\u0105 ir atk\u016brus l\u0119\u0161iuko skaidrum\u0105, i\u0161 karto pager\u0117ja miegas, nes dien\u0105 \u012f aki\u0173 tinklain\u0119 patenka daugiau \u0161viesos [19\u201320].<\/p>\n\n\n\n

Socialiniai, ekonominiai veiksniai.<\/strong> Sveikata ir socialiniai veiksniai yra neatsiejami. Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 sveikatai turi veiksniai, susij\u0119 su profesija, atliekamu darbu, \u0161eima, kult\u016bra bei socialine ir ekonomine \u017emogaus pad\u0117timi. \u0160ie veiksniai taip pat daro \u012ftak\u0105 miego kokybei [21, 23].<\/p>\n\n\n\n

Psichologin\u0117 savijauta.<\/strong> Miego kokyb\u0117 yra \u012fvairiai susijusi su \u017emogaus psichologine b\u016bkle. Nuotaika gali b\u016bti laikoma i\u0161tisumu, kurio viename poliuje yra d\u017eiugus susijaudinimas, o kitame \u2013 depresija. Trump\u0105 d\u017eiugaus susijaudinimo sukelt\u0105 nemig\u0105 patiria daug \u017emoni\u0173, ta\u010diau ji didelio pavojaus nesukelia. Depresijos sukelta nemiga gali b\u016bti sunki ir t\u0119stis savaites. Nustatyta, kad beveik pus\u0117 (47 proc.) asmen\u0173, patirian\u010di\u0173 labai ry\u0161kius miego sutrikimus, patiria didel\u012f psichin\u012f distres\u0105, o vienas tre\u010ddalis atitinka depresijos ar nerimo diagnostinius kriterijus [24]. Pasteb\u0117ta, kad nerimas ir depresija b\u016bdingesni vyresniems \u017emon\u0117ms, tod\u0117l jie da\u017eniau patiria miego sutrikimus.<\/p>\n\n\n\n

Keli tyrimai rodo, kad menkai save vertinantys \u017emon\u0117s priklauso rizikos grupei, nes yra link\u0119 \u012f depresines reakcijas ir savi\u017eudyb\u0119. Teigiama, kad pernelyg geras sav\u0119s vertinimas atvirk\u0161\u010diai proporcingas depresijos ir nerimo simptomams ir teigiamai koreliuoja su socialine kompetencija [25].<\/p>\n\n\n\n

Yra \u017einoma, kad da\u017eniausiai mieg\u0105 sutrikdo susir\u016bpinimas ir nerimas. \u017dmon\u0117s, susir\u016bpin\u0119 ir nepatenkinti savo gyvenimu dien\u0105, da\u017enai yra susir\u016bpin\u0119 ir nepatenkinti miegu. Tam tikras nerimas yra nei\u0161vengiamas, ta\u010diau negalima nepaisyti nerimo sukelt\u0173 miego problem\u0173. Autoriai i\u0161skiria nesutarimus ar barnius \u0161eimoje kaip da\u017en\u0173 prabudim\u0173 prie\u017east\u012f nakt\u012f [24, 26].<\/p>\n\n\n\n

R\u016bkymas.<\/strong> Nikotinas kartu ir stimuliuoja, ir ramina, veikia nerv\u0173 sistem\u0105, tod\u0117l sunkiau u\u017emiegama, miegas tampa ne toks gilus, da\u017eniau prabundama. R\u016bkaliai da\u017eniau sapnuoja ko\u0161marus [15\u201317]. Metus r\u016bkyti, prad\u017eioje gali sutrikti miegas, bet \u012frodyta ilgalaik\u0117 teigiama \u012ftaka miego kokybei bei sveikatai.<\/p>\n\n\n\n

Alkoholio vartojimas.<\/strong> Alkoholis yra slopinanti chemin\u0117 med\u017eiaga, kurios poveikis pana\u0161us \u012f migdom\u0173j\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f. Labiausiai alkoholis kenkia nerv\u0173 sistemai. Piktnaud\u017eiaujantiems alkoholiniais g\u0117rimais pablog\u0117ja atmintis, sutrinka miegas, juos vargina galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, jiems da\u017enai vystosi alkoholin\u0117s psichoz\u0117s [21\u201323].<\/p>\n\n\n\n

Nors alkoholis ir padeda u\u017emigti, ta\u010diau miegas yra pavir\u0161utinis, da\u017eniau prabundama, trump\u0117ja giliojo miego stadija. Mokslininkai nustat\u0117, kad, kaip ir kit\u0173 trumpai veikian\u010di\u0173 raminam\u0173j\u0173, alkoholio poveikis ilgainiui i\u0161bl\u0117sta ir pailg\u0117ja aktyvusis miegas, kai kuriems \u017emon\u0117ms sukeldamas tachikardij\u0105, prakaitavim\u0105 ir galvos skausmus. Jau 1982 metais nustatyti faktai, rodantys, kad i\u0161g\u0117rus alkoholio miegas b\u016bna ne toks gilus ir da\u017eniau prabundama.<\/p>\n\n\n\n

Mitybos \u012fpro\u010diai.<\/strong> Miegui \u012ftak\u0105 daro mityba, jo kaloringumas [3, 8, 14]. Prie\u0161 mieg\u0105 suvalgius a\u0161tr\u0173 patiekal\u0105, vargina r\u0117muo. Atsigulus \u0161ie poj\u016b\u010diai sustipr\u0117ja ir trukdo u\u017emigti, galimi atsibudimai.<\/p>\n\n\n\n

Valgymo ir g\u0117rimo laiko poky\u010diai miego kokybei gali tur\u0117ti daugiau \u012ftakos negu tai, kas valgoma ir geriama. Ritmi\u0161kumas, reguliarumas yra susij\u0119s su miego skatinimu. Nors hipotez\u0117 patikrinta, mokslininkai link\u0119 manyti, kad valgymas ir g\u0117rimas \u012fprastu metu gali pad\u0117ti prisitaikyti organizmo laikrod\u017eiui, kai sutrinka organizmo paros ritmas. Mitybos specialistai teigia, kad maitinimosi laikas gali b\u016bti \u012fvairus, ta\u010diau rekomenduoja, kad tarp pusry\u010di\u0173, piet\u0173 ir vakarien\u0117s b\u016bt\u0173 5\u20136 val. pertraukos.<\/p>\n\n\n\n

Stimuliuojamieji produktai.<\/strong> Nustatyta, kad kofeinas yra populiariausias narkotikas, palyginti su nikotinu ir alkoholiu. Kofeino suvartojimas yra nereguliuojamas, lengvai prieinamas ir tarsi norma tapusi gyvenimo dalis. Amerikie\u010di\u0173 mokslininkai nustat\u0117, kad 85 proc. populiacijos kasdien vartoja kofeino [20\u201324].<\/p>\n\n\n\n

Kofeinas stimuliuoja, greitina med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, pakelia kraujo spaudim\u0105 ir \u0161irdies plakim\u0173 da\u017en\u012f bei paspartina kv\u0117pavim\u0105. Kitaip tariant, panaikina mieguistum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Remiantis Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 nacionalinio miego fondo 2001 met\u0173 apklausos duomenimis, 43 proc. amerikie\u010di\u0173 nurod\u0117, kad yra link\u0119 vartoti kofein\u0105, kai tampa mieguisti. Mokslininkai teigia, kad saikingai vartojamas kofeinas (apie 250 mg\/d.) nedaro jokios \u017ealos. Tod\u0117l keli puodeliai kavos neturi neigiamo poveikio, kol ji n\u0117ra vartojama prie\u0161 mieg\u0105 ir tokiu b\u016bdu bandoma pasl\u0117pti l\u0117tin\u012f mieguistum\u0105, i\u0161sivystant\u012f d\u0117l trumpo ar prasto miego [23].<\/p>\n\n\n\n

Nutukimas ir antsvoris.<\/strong> Mokslininkai pastebi tendencij\u0105, kad Lietuvoje daug\u0117ja nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173. Pasteb\u0117ta, kad nutukimas sukelia miego sutrikimus ir yra did\u017eiausias rizikos veiksnys susirgti miego apn\u0117ja. Nustatyta, kad nutukusi\u0173 \u017emoni\u0173 miego kokyb\u0117 ger\u0117jo suma\u017einus svor\u012f [4, 13, 19\u201321]. Norint, kad nutuk\u0119 \u017emon\u0117s, miegantys labai blogai ir sergantys miego apn\u0117ja, miegot\u0173 geriau, reikia palaipsniui mesti svor\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Amerikie\u010di\u0173 mokslininkai nustat\u0117 ai\u0161k\u0173 ry\u0161\u012f tarp antsvorio rizikos ir nakt\u012f i\u0161miegot\u0173 valand\u0173 skai\u010diaus. Anot mokslinink\u0173, pavojus priaugti nereikaling\u0173 kilogram\u0173 73 proc. padid\u0117ja tiems \u017emon\u0117ms, kurie nakt\u012f miega vos 4 val. ar dar ma\u017eiau. Nepriklausomai nuo kit\u0173 veiksni\u0173, pavyzd\u017eiui, alkoholio vartojimo ar nepakankamo jud\u0117jimo, net 73 proc. tyrimo dalyvi\u0173, miegodavusi\u0173 nakt\u012f vos po 4 val., buvo gerokai apk\u016bnesni nei tie, kurie miegodavo 7\u20139 val. Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad \u017emon\u0117s, apribojantys mieg\u0105 iki 5 val., 50 proc. labiau rizikuoja priaugti svorio nei tie, kuri\u0173 miegas yra pakankamas. Mokslinink\u0173 teigimu, nepakankamas miegas ma\u017eina leptino, kraujo baltymo, kuris slopina apetit\u0105, gamyb\u0105. Kartu gaminasi daugiau med\u017eiagos, sukelian\u010dios nor\u0105 valgyti [2, 9, 17].<\/p>\n\n\n\n

Fizinis aktyvumas.<\/strong> Tyrimai rodo, kad ma\u017eas fizinis aktyvumas yra daugelio lig\u0173 (i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, osteoporoz\u0117s, nutukimo ir kt.) rizikos veiksnys. Fizi\u0161kai aktyvi\u0173 \u017emoni\u0173 geresn\u0117 psichin\u0117 savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi. Pasteb\u0117ta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia ir miego kokyb\u0119. Mank\u0161ta gali pad\u0117ti geram miegui, jei ji reguliariai atliekama likus 2\u20133 val. iki miego [13]. Sportuojantiems \u017emon\u0117ms paprastai ma\u017eiau laiko reikia u\u017emigti ir jie re\u010diau atsibunda nakt\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Stresas<\/strong> yra viena i\u0161 didelio Lietuvos gyventoj\u0173 sergamumo prie\u017eas\u010di\u0173. Tai sudaro 15,3 proc., palyginti su kitomis prie\u017eastimis, tokiomis kaip sunkios gyvenimo s\u0105lygos, nevisavert\u0117 mityba, ma\u017eas fizinis aktyvumas ir kt. 58 proc. kaimo gyventoj\u0173 mano, kad stresas, sunkios gyvenimo s\u0105lygos ar \u012ftemptas darbas yra didelio sergamumo prie\u017eastys, taip manan\u010di\u0173 miesto gyventoj\u0173 yra \u0161iek tiek daugiau \u2013 61 proc. [5].<\/p>\n\n\n\n

Kanadie\u010di\u0173 mokslininko nuomone, stresas yra \u017ealingas, sekina organizm\u0105, sukelia \u012fvairi\u0173 lig\u0173. Ta\u010diau saikinga nervin\u0117 \u012ftampa gr\u016bdina organizm\u0105, skatina gyvybin\u0119 veikl\u0105, taigi stresas \u2013 gyvenimo prieskonis. Manoma, kad didel\u0117 ir ilga emocin\u0117 \u012ftampa \u017ealoja vis\u0105 organizm\u0105, ypa\u010d nerv\u0173 sistem\u0105, o tai gali sutrikdyti mieg\u0105.  <\/p>\n\n\n\n

Sveikatos b\u016bkl\u0117.<\/strong> Individo sveikatos b\u016bkl\u0117 turi \u012ftak\u0105 miegui. Mokslininkai tyrin\u0117ja \u012fvairi\u0173 lig\u0173 poveik\u012f miego kokybei [14, 20, 26]. Atlikti tyrimai akivaizd\u017eiai \u012frodo skausmo \u012ftak\u0105 miegui. Skausmo ir miego derinys yra dvikryptis procesas. \u017dmon\u0117s, ken\u010diantys skausm\u0105, ypa\u010d l\u0117tin\u012f, da\u017enai miega ne taip giliai, da\u017eniau prabunda ir keliasi naktimis, tod\u0117l miegas yra neefektyvus. Nustatyta, kad daugiau nei pus\u0117 l\u0117tin\u012f skausm\u0105 patirian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 sunkiai u\u017emiega ir prastai miega. Bloga miego kokyb\u0117 ir i\u0161budinantis skausmas sukuria u\u017eburt\u0105 rat\u0105, paveikiant\u012f nuotaik\u0105, energingum\u0105, elges\u012f ir net saugum\u0105. Taigi miego problemas ir skausmus patiriantiems asmenims yra sunku kokybi\u0161kai veikti. Mokslininkai, atlik\u0119 tyrimus, nustat\u0117, kad miego kokyb\u0117s ger\u0117jimas pagreitina kit\u0173 lig\u0173 gydym\u0105. Nustatyta, kad asmenys, blogai vertinantys savo sveikat\u0105, da\u017eniau i\u0161rei\u0161kia nepasitenkinim\u0105 miegu nei tie, kurie savo sveikat\u0105 vertina gerai, p<0,05 [26].<\/p>\n\n\n\n

Miego sutrikim\u0173 tipai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

K\u016bno sen\u0117jimo procesas, kurio akivaizd\u016bs po\u017eymiai i\u0161ry\u0161k\u0117ja ma\u017edaug apie 65 metus, neatsiejamas ir nuo miego poky\u010di\u0173. Net tre\u010ddalis gyvenimo laiko, kur\u012f \u017emogus praleid\u017eia miegodamas, neabejotinai svarbus gerai savijautai. Pagal Tarptautin\u0119 miego sutrikim\u0173 klasifikacij\u0105, skiriama net 90 miego sutrikim\u0173. Da\u017eniausi miego sutrikimai, pasirei\u0161kiantys pagyvenusiems \u017emon\u0117ms, yra \u0161ie [2\u20136, 19, 24\u201326]:<\/p>\n\n\n\n

\u2022                    nemiga \u2013 tai b\u016bkl\u0117, kai pakinta miego trukm\u0117 ir pablog\u0117ja jo kokyb\u0117, tod\u0117l dien\u0105 \u017emogus jau\u010diasi nepails\u0117j\u0119s. Tai viena da\u017eniausi\u0173 problem\u0173, su kuria ypa\u010d susiduria vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Ir jei \u0161is miego sutrikimas trunka ilgesn\u012f laik\u0105, tai i\u0161 ties\u0173 tampa rimta problema. Net 44 proc. vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 patiria l\u0117tin\u0119 arba \u016bmin\u0119 nemig\u0105, kuri susijusi su tam tikra fizin\u0117s ar psichologin\u0117s sveikatos b\u016bkle. U\u017esit\u0119susi nemiga sukelia padid\u0117jus\u012f dirglum\u0105, sutrikdo koncentracij\u0105 ir atmint\u012f. Trumpalaik\u0117s nemigos, trunkan\u010dios trumpiau nei 1 savait\u0119, da\u017eniausios prie\u017eastys yra stresas, miego laiko ar aplinkos pasikeitimas. L\u0117tin\u0117s nemigos, varginan\u010dios ilgiau nei 1 m\u0117nes\u012f, da\u017eniausios prie\u017eastys yra nerimas, depresija, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, vir\u0161kinimo sutrikimai, inkst\u0173 patologija, vaist\u0173 poveikiai, nerv\u0173 sistemos ligos, blogi miego \u012fpro\u010diai ar pirminiai miego sutrikimai;<\/p>\n\n\n\n

\u2022                    pakitusios miego faz\u0117s sindromas: biologinio ritmo poky\u010diai veikia m\u016bs\u0173 organizmo funkcijas ir mieg\u0105. Normalu, kad vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s jau\u010diasi labiau pavarg\u0119 anksti vakare ir pabunda anks\u010diau ryte, palyginti su jaunesniais asmenimis. Apskritai senjorams sunkiau u\u017emigti ir i\u0161miegoti vis\u0105 nakt\u012f, tod\u0117l gali pasireik\u0161ti miego sutrikim\u0173. \u012edomu tai, kad senjorai miegodami re\u010diau pasiekia gili\u0105j\u0105 REM miego faz\u0119. Be to, tam tikr\u0173 vaist\u0173 nepageidaujami rei\u0161kiniai gali nulemti mieguistum\u0105 dien\u0105 ar suteikti budrumo prie\u0161 mieg\u0105, tod\u0117l sutrinka nat\u016bralus miego ritmas;<\/p>\n\n\n\n

\u2022                    miego apn\u0117ja \u2013 sunki b\u016bkl\u0117, susijusi su dideliu kraujosp\u016bd\u017eiu ir kitais sveikatos negalavimais. Sergantis miego apn\u0117ja \u017emogus miegodamas nustoja kv\u0117puoti 10\u201360 sek. ir tai sukelia staig\u0173 deguonies lygio suma\u017e\u0117jim\u0105 kraujyje. D\u0117l to \u017emogus staigiai prabunda ir v\u0117l ima kv\u0117puoti \u012fprastai. Visa tai gali kartotis kelis kartus per nakt\u012f. \u017dmon\u0117ms, kurie serga miego apn\u0117ja (dar priskiriama prie kv\u0117pavimo sutrikim\u0173 miego metu), kv\u0117pavimas miegant trumpam sustoja arba tampa labai pavir\u0161utinis. Tai pasirei\u0161kia pertr\u016bkstamu vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 blokavimu, paprastai takus blokuoja gerkl\u0117s u\u017epakaliniai mink\u0161tieji audiniai. Kiekviena kv\u0117pavimo pauz\u0117 trunka apie 10\u201320 sek. ar ilgiau ir gali kartotis 20\u201330 k.\/val. Jei sergama miego apn\u0117ja, miegant \u012f plau\u010dius pro burn\u0105 ar nos\u012f patenka per ma\u017eai oro, net jei kv\u0117pavimo pastangos ir t\u0119siasi. Tai nutikus, krinta deguonies koncentracija (saturacija) kraujyje. Smegenys miegant\u012fj\u012f pa\u017eadina, si\u0173sdamos signalus suspaustiems vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 raumenims ir atveria trach\u0117j\u0105. Normalus kv\u0117pavimas v\u0117l atsikuria, j\u012f da\u017enai lydi garsus prunk\u0161timas, knarkimas ar dusulio garsas. Nors \u017emon\u0117s, sergantys miego apn\u0117ja, knarkia garsiai ir pastoviai, ne visi knarkiantieji serga miego apn\u0117ja. \u017dmon\u0117s, sergantys miego apn\u0117ja, da\u017enai pa\u017eadinami i\u0161 giliojo miego stadijos ir pereina \u012f lengvojo miego stadij\u0105, o tai sukelia padid\u0117jus\u012f mieguistum\u0105 dien\u0105. Toks mieguistumas sukelia nuotaikos ir elgesio problem\u0173, depresij\u0105 ir daugiau nei 3 kartus padidina eismo \u012fvyki\u0173 kelyje ar susi\u017ealojimo darbe rizik\u0105. Da\u017enas deguonies lygio kraujyje kritimas sukelia galvos skausmus, sutrikdo koncentracij\u0105 ir pan. Deguonies tr\u016bkumas ir pablog\u0117jusi miego kokyb\u0117 skatina streso hormon\u0173 i\u0161siskyrim\u0105. \u0160ie hormonai padidina kraujo spaudim\u0105 ir \u0161irdies da\u017en\u012f, didina \u0161irdies sm\u016bgio, insulto, \u0161irdies ritmo sutrikimo ir \u0161irdies nepakankamumo rizik\u0105. Negydoma miego apn\u0117ja gali sukelti metabolizmo pusiausvyros pakitimus, kurie didina nutukimo ir diabeto rizik\u0105. Daugiau nei pusei sergan\u010di\u0173j\u0173 miego apn\u0117ja n\u0117ra diagnozuota. \u017dmon\u0117s, sergantys miego apn\u0117ja, da\u017enai apskritai ne\u017eino, kad j\u0173 kv\u0117pavimas sustoja nakt\u012f miegant. Jie tik pastebi, kad jau\u010diasi nepails\u0117j\u0119 ir mieguisti vis\u0105 dien\u0105. Da\u017eniausiai tai pastebi lovos partneriai, gird\u0117dami gars\u0173 ir da\u017en\u0105 knarkim\u0105, pasikartojan\u010dias kv\u0117pavimo pauzes. Gydytojai gali nusp\u0117ti esant miego apn\u0117j\u0105, jei pasirei\u0161kia \u0161ie simptomai, bet diagnoz\u0117 patvirtinama tik atlikus naktinius miego steb\u0117jimo tyrimus. \u0160ie tyrimai fiksuoja kv\u0117pavimo pauzes, da\u017enus miego su\u017eadinimus, deguonies saturacijos poky\u010dius kraujyje;<\/p>\n\n\n\n

\u2022                    nerami\u0173 koj\u0173 sindromas (NKS) sukelia diskomfort\u0105 ir dilg\u010diojimo poj\u016bt\u012f kojose, kuris ima stipr\u0117ti vakarais ir nakt\u012f. \u017dmogus pajunta stipr\u0173 nor\u0105 atsistoti ir vaik\u0161\u010dioti, tod\u0117l pertraukiamas miegas. NKS sukelia diegim\u0105 ar dilg\u010diojim\u0105 kojose, ypa\u010d blauzdose, kuris suma\u017e\u0117ja tik jas judinant ar masa\u017euojant. \u0160ie poj\u016b\u010diai ver\u010dia nuolat judinti kojas. Bet kuriuo atveju, tai sukelia sunkum\u0173 u\u017emigti ar miegoti neprabundant. Paveikta gali b\u016bti viena arba abi kojos. Kai kuriems \u017emon\u0117ms tokie poj\u016b\u010diai pasirei\u0161kia ir rankose. Tokie poj\u016b\u010diai gali atsirasti ir s\u0117dint ar gulint ilg\u0105 laik\u0105, pavyzd\u017eiui, s\u0117dint prie stalo, ilgai vairuojant, \u017ei\u016brint televizori\u0173. \u017dmon\u0117s, sergantys NKS, patiria trumpus gal\u016bni\u0173 judesius miegodami, da\u017enai pasirei\u0161kian\u010dius staigiais traukuliais kas 5\u201390sek. \u0160ie rei\u0161kiniai, \u017einomi kaip periodiniai gal\u016bni\u0173 judesiai miegant, gali nuolat pa\u017eadinti ir sutrumpinti bendr\u0105 miego laik\u0105. Kai kurie \u017emon\u0117s gali ir nejausti nenormali\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 kojose pabud\u0119. NKS serga apie 5\u201315 proc. amerikie\u010di\u0173, ligos paplitimas did\u0117ja su am\u017eiumi. Sindromas pasirei\u0161kia labiau moterims nei vyrams. Viena studij\u0173 parod\u0117, kad NKS suk\u0117l\u0117 nemig\u0105 vienam tre\u010ddaliui vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Miego sutrikim\u0173 gydymas priklauso nuo juos suk\u0117lusi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Kartais miegas pager\u0117ja prad\u0117jus gydyti l\u0117tin\u012f skausm\u0105, \u0161lapimo tak\u0173 ligas, depresij\u0105 ir pan. Da\u017enai eliminavus papras\u010diausi\u0105 prie\u017east\u012f, pavyzd\u017eiui, per didel\u0119 kambario temperat\u016br\u0105, miego sutrikimai dingsta.<\/p>\n\n\n\n

Senjorams svarbi yra ne tik miego kokyb\u0117, bet ir miego re\u017eimas. Reik\u0117t\u0173 gultis ir keltis tuo pa\u010diu metu, nes tik taip susiformuoja palaikomas organizmo bioritmas, kuris lemia spartesn\u012f u\u017emigim\u0105 ir kokybi\u0161k\u0105 poils\u012f. Mitas, kad su am\u017eiumi reikia vis ma\u017eiau miego. Nors \u017emogaus miego poreikis yra individualus ir miego trukm\u0117 gali skirtis, optimali senjor\u0173 miego trukm\u0117 \u2013 7\u20138 val. [13]. \u0160ios miego normos yra rekomenduojamojo pob\u016bd\u017eio ir galimi nedideli nukrypimai. Vis d\u0117lto, jei kiekvien\u0105 nakt\u012f pagyven\u0119s \u017emogus miega ma\u017eiau nei 4 val. arba daugiau nei 10 val., tai jau galima vadinti miego sutrikimu ir b\u016btina nustatyti jo prie\u017eastis. Ma\u017eiau nei 6 val. miegantys \u017emon\u0117s daug da\u017eniau mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173, o vidutin\u0117 kritin\u0117 miego trukm\u0117 \u2013 ne ma\u017eiau kaip 5,5 val. [10\u201312].<\/p>\n\n\n\n

Nemig\u0105 galima slopinti vaistiniais augalais \u2013 vartoti valerijon\u0173, apyni\u0173, raudon\u0117li\u0173, melis\u0173, pasiflor\u0173 ar sukat\u017eoli\u0173. I\u0161 j\u0173 gaminami nuovirai ir ekstraktai gali pad\u0117ti lengviau u\u017emigti ir pagerinti mieg\u0105. Nemigai gydyti galima vartoti ir melatonino turin\u010dius preparatus, nes su am\u017eiumi i\u0161skiriamo melatonino kiekis ma\u017e\u0117ja. Jis reguliuoja miego ir budrumo ritm\u0105, padeda grei\u010diau u\u017emigti ir sutrumpina u\u017emigimo laik\u0105, efektyviai atpalaiduoja raumenis ir nervus, taip pagerindamas miego kokyb\u0119. Nemigai gydyti skiriami vaistai, ypa\u010d benzodiazepinai, da\u017enai pasi\u017eymi ir nepageidaujamu poveikiu. Vyresniems \u017emon\u0117ms jie gali sukelti mieguistum\u0105 ir raumen\u0173 silpnum\u0105 dien\u0105, o vartojami ilgiau kaip 3 m\u0117nesius blogina atmint\u012f ir suvokim\u0105. Daugelis mano, kad senjorus nemiga vargina d\u0117l sunki\u0173 lig\u0173 ir pasyvesnio gyvenimo b\u016bdo, ta\u010diau ji gali i\u0161sivystyti ir d\u0117l vitamin\u0173 B bei D tr\u016bkumo. Svarbu atsiminti, jog B grup\u0117s vitaminai organizme nesikaupia ir j\u0173 b\u016btina gauti kasdien, geriausia \u2013 su maistu. \u0160io vitamino gausu alaus miel\u0117se, lapin\u0117se dar\u017eov\u0117se, jav\u0173 gr\u016bduose, grikiuose, avi\u017eose, \u017eirneliuose, \u017eem\u0117s rie\u0161utuose, kiaulienoje, pieno produktuose ir kiau\u0161iniuose. Nustatyta, kad ir vitamino D tr\u016bkumas gali sukelti miego sutrikimus, tod\u0117l vyresniems \u017emon\u0117ms rekomenduojama saul\u0117t\u0105 dien\u0105 pasivaik\u0161\u010dioti bent 15\u201330 min. gryname ore. Taip ne tik padidinamas fizinis aktyvumas, bet ir vitamino D kiekis organizme [20\u201324].<\/p>\n\n\n\n

Daugeliui \u017emoni\u0173 miego higienos reikalavim\u0173 paisymas padeda atkurti miego kokyb\u0119. Ne\u012fveikus nemigos, rekomenduojama kreiptis \u012f gydytoj\u0105 neurolog\u0105, kuris gali paskirti psichoterapin\u012f gydymo b\u016bd\u0105 (pvz., elgesio terapija, atsipalaidavimo, autogenin\u0117 treniruot\u0117 ir kiti metodai, kuri\u0173 gali i\u0161mokyti specialistai). Antidepresantai praver\u010dia tuo atveju, jeigu nemig\u0105 sukelia depresija arba depresin\u0117 maniakin\u0117s depresijos psichoz\u0117s faz\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Medikamentinis gydymas skiriamas tik nusta\u010dius nemigos prie\u017east\u012f. Gydytojas gali paskirti naujos kartos selektyviuosius migdomuosius vaistus, kurie veikia trumpai, greitai pasi\u0161alina i\u0161 organizmo, tod\u0117l ryte \u017emogus pabunda \u017evalus.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje ilg\u0105 laik\u0105 buvo populiaru nemig\u0105 gydyti raminamaisiais benzodiazepin\u0173 grup\u0117s vaistais. Dabar jie beveik niekada nerekomenduojami nemigai gydyti. Tiesa, \u0161ie vaistai pagreitina u\u017emigim\u0105 ir ilgina mieg\u0105, bet neigiamai veikia jo strukt\u016br\u0105, trikdo gil\u0173j\u012f mieg\u0105. Jie s\u0105veikauja su alkoholiu, veikia ilgai, tod\u0117l daugelis \u017emoni\u0173 jau\u010diasi apsn\u016bd\u0119 dien\u0105. Ilgai vartojant raminamuosius, blog\u0117ja atmintis. Prie \u0161i\u0173 vaist\u0173 priprantama. Benzodiazepinai sukelia raumen\u0173 silpnum\u0105, tod\u0117l, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s, nuo j\u0173 gali net gri\u016bti ir susi\u017eeisti, jie gali sukelti sumi\u0161im\u0105. Sergantiesiems miego apn\u0117ja benzodiazepinai nerekomenduojami ir yra net pavojingi. Jei nemig\u0105 sukelia kitos ligos, gydymas pirmiausia pradedamas nuo j\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Pagrindin\u0117s miego taisykl\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    \n
  • Kiekvien\u0105 dien\u0105 keltis ir gultis tuo pa\u010diu laiku. Reguliarus miego re\u017eimas mieg\u0105 padaro maksimaliai efektyv\u0173.<\/li>\n\n\n\n
  • \u012eprotis prigulti dien\u0105 gali pabloginti naktin\u012f mieg\u0105. Vyresniems \u017emon\u0117ms, \u012fpus\u0117jusiems septint\u0105j\u0105 de\u0161imt\u012f, rekomenduotini dienos poguliai. Kita vertus, tai n\u0117ra taisykl\u0117. Tik ma\u017edaug 50 proc. \u0161io am\u017eiaus \u017emoni\u0173 tai daryti reikia tarp 14\u201316 val., kai b\u016bdingas fiziologinis mieguistumas. Sergantiesiems nemiga, kurios pagrindinis sutrikimas \u2013 u\u017emigimas, dien\u0105 geriau nemiegoti.<\/li>\n\n\n\n
  • Vengti kofeino turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 (kavos, arbatos ar kt.) likus 4\u20136 val. iki nakties miego. Alkoholis pagreitina u\u017emigim\u0105, ta\u010diau sutrikdo gil\u0173j\u012f mieg\u0105, prastina jo kokyb\u0119. Cigaret\u0117s ir kiti nikotino turintys produktai yra stimuliatoriai, tad j\u0173 reik\u0117t\u0173 vengti prie\u0161 mieg\u0105 ar prabudus nakt\u012f.<\/li>\n\n\n\n
  • Reguliari mank\u0161ta ankstyv\u0105 popiet\u0119 gerina mieg\u0105, ta\u010diau sportas, likus ma\u017eiau kaip 3\u20134 val. iki miego, j\u012f sutrikdys. D\u0117l staiga pakilusios k\u016bno temperat\u016bros organizmas nesp\u0117ja pasiruo\u0161ti miegui. Fizinis aktyvumas svarbus ne tik norint gerai i\u0161simiegoti nakt\u012f. Jud\u0117jimas vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms b\u016btinas ne tik d\u0117l fiziologini\u0173 poky\u010di\u0173, bet ir kognityvini\u0173 funkcij\u0173 ma\u017e\u0117jimo profilaktikai. \u012erodyta, kad 45 min. vidutinio sunkumo u\u017esi\u0117mimai 3 k.\/sav. pagerina ne tik mieg\u0105, bet ir atmint\u012f, geb\u0117jim\u0105 orientuotis, aplinkos suvokim\u0105.<\/li>\n\n\n\n
  • Sunkus maistas v\u0117lyv\u0105 vakar\u0105 gali trukdyti miegui. Kita vertus, alkio jausmas taip pat neleis u\u017emigti, tad lengvas u\u017ekandis \u0161iuo atveju gali pad\u0117ti. Valgyti patartina lengvai vir\u0161kinamus maisto produktus, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra triptofano. Triptofanas yra serotonino \u2013 laim\u0117s hormono \u2013 pirmtakas. Serotoninas \u2013 vienas svarbiausi\u0173 nerv\u0173 sistemos neuromediatori\u0173. Jis ne tik perduoda impulsus i\u0161 vienos l\u0105stel\u0117s \u012f kit\u0105, bet yra svarbus gerai nuotaikai bei ramiam miegui. Organizme tr\u016bkstant triptofano, sutrinka miegas, vargina bloga nuotaika, nerimas, migrena, somatiniai skausmai. Triptofano yra bananuose, piene, vi\u0161tienoje, kalakutienoje, piene, \u017euvyje, kiau\u0161iniuose, gr\u016bduose, soj\u0173 var\u0161k\u0117je, moli\u016bg\u0173 bei sezamo s\u0117klose, graikiniuose ir \u017eem\u0117s rie\u0161utuose. Labai svarbu nepersivalgyti, nes tuomet organizmas bus u\u017eimtas vir\u0161kinimu. Taip pat daugumai vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 da\u017eniau diagnozuojamas refliuksas.<\/li>\n\n\n\n
  • Aplinka, kurioje miegama, turi b\u016bti kiek galima patogesn\u0117: reik\u0117t\u0173 vengti per \u0161altos ar per kar\u0161tos oro temperat\u016bros miegamajame, \u0161viesos ar triuk\u0161mo. Optimaliausia miegui temperat\u016bra vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms yra 22 \u00b0C laipsniai \u0161ilumos.<\/li>\n\n\n\n
  • Susikurti pasiruo\u0161imo miegui ritual\u0105 \u2013 i\u0161v\u0117dinti miegam\u0105j\u012f, pagul\u0117ti \u0161iltoje vonioje, paskaityti, pusvaland\u012f pakv\u0117puoti grynu oru. Kiekvien\u0105 vakar\u0105 kartojami tie patys veiksmai ir vaik\u0105, ir suaugus\u012f \u017emog\u0173 nuteikia miegui.<\/li>\n\n\n\n
  • Prie\u0161 mieg\u0105 pasistengti atsipalaiduoti, u\u017emir\u0161ti dienos \u012fvykius. Gali pad\u0117ti malonus skaitymas, muzika, ramus kv\u0117pavimas. Lovoje nereik\u0117t\u0173 dirbti, \u017ei\u016br\u0117ti televizoriaus, naudotis kompiuteriu.<\/li>\n\n\n\n
  • Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s labai jautriai reaguoja \u012f triuk\u0161m\u0105, tod\u0117l jiems vert\u0117t\u0173 naudoti aus\u0173 kam\u0161tukus. Jeigu nakt\u012f trukdo lauke sklindantis triuk\u0161mas, pagelb\u0117s \u012fjungtas ventiliatorius. Yra \u012frodyta, kad monotoni\u0161kas jo burzg\u0117jimas palankai veikia mieg\u0105.<\/li>\n\n\n\n
  • Lova turi b\u016bti plati, kad miegant b\u016bt\u0173 galima rasti patogi\u0105 pad\u0117t\u012f. I\u0161sirinkti tinkam\u0105 sveikatai ir geram miegui \u010diu\u017ein\u012f, tinkamiausi\u0105 sau pagalv\u0119, patalyn\u0119. Lengviau u\u017emiegama gulint ant drobin\u0117s paklod\u0117s, \u017eiem\u0105 tikt\u0173 k\u016bn\u0105 \u0161ildantis audinys. Sunkiai judantiems \u017emon\u0117ms, pavyzd\u017eiui, sergantiems Parkinsono liga, rekomenduojama \u0161ilkin\u0117 patalyn\u0117.<\/li>\n\n\n\n
  • Miegoti apsivilkus lengvais ir patogiais drabu\u017eiais i\u0161 nat\u016brali\u0173 med\u017eiag\u0173, pavyzd\u017eiui, medviln\u0117s ar lino.<\/li>\n\n\n\n
  • Stengtis vengti vaist\u0173. Geriau nevartoti net t\u0173 vaist\u0173, kurie parduodami be recepto. Bet koks medicininis preparatas, net nat\u016bralus, turi nepageidaujam\u0105 poveik\u012f. Raminamieji gali sukelti priklausomyb\u0119. Jei \u017emogus u\u017emiega tik i\u0161g\u0117r\u0119s toki\u0173 medikament\u0173, kit\u0105 kart\u0105 v\u0117l j\u0173 stversis.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

    Nereceptiniai preparatai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    \u012evertinus medicinines, psichosocialines ir jatrogenines nemigos prie\u017eastis ir pakoregavus miego higienos \u012fpro\u010dius ir negavus priimtin\u0173 rezultat\u0173, galima svarstyti medikamentini\u0173 priemoni\u0173 taikym\u0105 nemigai gydyti. Be recepto galima \u012fsigyti antihistaminini\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173, ta\u010diau juos senyvo am\u017eiaus pacientams der\u0117t\u0173 skirti atsargiai. Rinkoje galima \u012fsigyti gausyb\u0119 \u017eolini\u0173 preparat\u0173, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra valerijon\u0173 ar ramun\u0117li\u0173, bei maisto papild\u0173 (pvz., melatonino). Prie\u0161 rekomenduodamas \u0161iuos preparatus senyvo am\u017eiaus pacientui, gydytojas turi \u012fvertinti galimas vaist\u0173 s\u0105veikas, nes vyresnio am\u017eiaus asmenys da\u017enai vartoja daug skirting\u0173 vaist\u0173 nuo \u012fvairi\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173. Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad senyvo am\u017eiaus pacientams da\u017eniau pasirei\u0161kia \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 nepageidaujami poveikiai.<\/p>\n\n\n\n

    Antihistamininiai vaistai.<\/strong> Difenhidraminas ir doksilaminas yra 2 geriausiai pasaulyje prieinami nereceptiniai vaistai nemigai gydyti. Jie abu veikia kaip histamino 1 (H1) receptori\u0173 antagonistai ir pasi\u017eymi anticholinergin\u0117mis savyb\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n

    Antihistamininiai preparatai yra efektyviausi asmenims, kurie anks\u010diau nevartojo \u0161ios grup\u0117s preparat\u0173 nemigai gydyti, ta\u010diau pa\u017eymima, kad dalis pacient\u0173 kit\u0105 dien\u0105 jau\u010dia i\u0161likus\u012f slopinam\u0105j\u012f poveik\u012f. \u0160ios vaist\u0173 grup\u0117s preparatams priklausomyb\u0117 nesivysto. Vis d\u0117lto d\u0117l gana ilgai i\u0161liekan\u010dio slopinamojo ir anticholinerginio poveikio \u0161ie preparatai nerekomenduojami senyv\u0173 pacient\u0173 nemigai gydyti. Svarbu pamin\u0117ti, kad vyresnio am\u017eiaus pacientai yra labai jautr\u016bs anticholinerginiam vaist\u0173 poveikiui. Difenhidraminas gali sukelti sumi\u0161im\u0105 ir slopinim\u0105 dien\u0105, be to, tiek difenhidraminui, tiek ir doksilaminui b\u016bdingi tokie nepageidaujami poveikiai kaip galvos svaigimas, burnos d\u017ei\u016bvimas, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, \u0161lapimo susilaikymas. Pastarieji nepageidaujami poveikiai gerokai da\u017eniau pasirei\u0161kia senyv\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je. Pagyvenusiems vyrams, sergantiems prostatos ligomis, pavyzd\u017eiui, gerybine prostatos hiperplazija, da\u017enai pasirei\u0161kia \u0161lapimo susilaikymas.<\/p>\n\n\n\n

    Gydytojas turi pacient\u0105 informuoti, kad \u0161ie vaistai gali paveikti paciento geb\u0117jim\u0105 vairuoti ar valdyti mechaninius prietaisus, tod\u0117l juos vartodamas pacientas negali u\u017esiimti tokiomis veiklomis. Antihistamininius preparatus vartojant ilgesn\u012f laik\u0105, gali vystytis tolerancija vaisto slopinamajam poveikiui, tod\u0117l nerekomenduojama \u0161i\u0173 vaist\u0173 vartoti ilgiau kaip 10 dien\u0173 i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

                          Valerijon\u0173 (lot. Valeriana officinalis<\/em>) preparatai.<\/strong> D\u0117l slopinamojo ir migdomojo poveikio valerijon\u0173 \u0161aknys buvo vartojamos daugyb\u0119 am\u017ei\u0173. Psichologin\u0117s traumos sukeltiems padariniams gydyti valerijon\u0173 \u0161akn\u0173 preparatais buvo gydoma Pirmojo pasaulinio karo metu. Slopinam\u0105j\u012f poveik\u012f sukelia valerijon\u0173 \u0161akn\u0173 strukt\u016broje esantys valepotriatai ir valerijono r\u016bg\u0161tis, kuri jungiasi prie benzodiazepinini\u0173 receptori\u0173 ir sukelia gama aminosviesto r\u016bg\u0161ties i\u0161siskyrim\u0105. Atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173, placebu kontroliuojamais tyrimais \u012frodyta, kad valerijon\u0173 \u0161akn\u0173 preparatai efektyviai pagerina miego kokyb\u0119, sutrumpina u\u017emigimo trukm\u0119, nesukeldami pagiri\u0173 sindromo ryte. Priklausomyb\u0117 valerijon\u0173 \u0161akn\u0173 preparatams nesivysto. Nemigai gydyti rekomenduojama doz\u0117 yra 300\u2013600 mg standartizuoto valerijon\u0173 \u0161akn\u0173 preparato, turin\u010dio 0,8\u20131 proc. valerijono r\u016bg\u0161ties, i\u0161geriamo prie\u0161 mieg\u0105 [14\u201318].<\/p>\n\n\n\n

    Pasteb\u0117ta, kad stipriausias valerijon\u0173 poveikis jau\u010diamas preparat\u0105 vartojant ilgesn\u012f laik\u0105, neretai teigiamas poveikis pastebimas tik po 2\u20134 savai\u010di\u0173. Preparatas nesukelia sunki\u0173 nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173, ta\u010diau retkar\u010diais gali pasireik\u0161ti paradoksin\u0117 stimuliacija, ypa\u010d kai vaistas vartojamas ilgesn\u012f laik\u0105. Valerijon\u0173 \u0161akn\u0173 preparatai gali sustiprinti kit\u0173 centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 slopinan\u010di\u0173 vaist\u0173 poveik\u012f. Kiti retai pasirei\u0161kiantys nepageidaujami poveikiai yra galvos skausmas, sujaudinimas ir nerimas.<\/p>\n\n\n\n

                          Ramun\u0117li\u0173 (lot. Matricaria recutita<\/em>) preparatai.<\/strong> Geros kokyb\u0117s mokslini\u0173 tyrim\u0173 su \u017emon\u0117mis, kuriais b\u016bt\u0173 siekta i\u0161tirti ramun\u0117li\u0173 poveik\u012f, iki \u0161iol atlikta nedaug. Vis d\u0117lto \u0161io vaistinio augalo preparatai pasaulyje vartojami pla\u010diai. Ramun\u0117li\u0173 preparatais gydomi nemigos sutrikimai. \u0160is vaistinis augalas pasi\u017eymi spazmolitin\u0117mis, antiu\u017edegimin\u0117mis savyb\u0117mis, skatina \u017eaizd\u0173 gijim\u0105. Ramun\u0117li\u0173 preparatuose yra biologi\u0161kai aktyvi med\u017eiaga \u2013 apigeninas, kuris jungiasi prie benzodiazepin\u0173 receptori\u0173 ir taip laboratorini\u0173 peli\u0173 organizme sukelia raminam\u0105j\u012f bei lengv\u0105 slopinam\u0105j\u012f poveik\u012f. \u012erodyta, kad apigeninas gr\u012f\u017etamai slopina dirginan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 sukelt\u0105 odos u\u017edegim\u0105, pasi\u017eymi \u017earn\u0173 lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 spazm\u0105 slopinan\u010diu poveikiu. Ramun\u0117l\u0117se esantis kumarinas taip pat veikia lygiuosius raumenis \u2013 juos atpalaiduoja [20\u201322].<\/p>\n\n\n\n

    Duomen\u0173, kad ramun\u0117li\u0173 preparatai gali paveikti kre\u0161\u0117jimo sistem\u0105, n\u0117ra, ta\u010diau kartu vartojant antikoaguliantus reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f teori\u0161kai galimus kre\u0161\u0117jimo sistemos sutrikimus. In vitro<\/em> tyrimais nustatyta, kad ramun\u0117l\u0117s veikia kai kuriuos stafilokokus ir kelet\u0105 Candida<\/em> r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n\n\n\n

    Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 maisto ir vaist\u0173 administracija nurodo, kad ramun\u0117li\u0173 preparatai yra saugaus profilio, ta\u010diau asmenys, alergi\u0161ki ambrozijai, \u0161iuos preparatus tur\u0117t\u0173 vartoti atsargiai, nes tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 augal\u0173 alergen\u0173 galimos kry\u017emin\u0117s alergin\u0117s reakcijos. Alergija ramun\u0117l\u0117ms gali pasireik\u0161ti pilvo skausmu, lie\u017euvio tinimu, dusuliu, l\u016bp\u0173 ir audini\u0173 apie akis angioedema, viso k\u016bno b\u0117rimu, dilg\u0117line ir gerkl\u0173 tinimu. Kadangi ramun\u0117l\u0117s pasi\u017eymi slopinamuoju poveikiu, j\u0173 preparatus su alkoholiu ar kitais raminamaisiais vaistais der\u0117t\u0173 vartoti atsargiai. Miego sutrikimui gydyti vartojama 400\u20131 600mg\/d. doz\u0117, kurioje yra 1,2 proc. standartizuoto apigenino. Raminamajam poveikiui sukelti galima vartoti ramun\u0117li\u0173 arbatos.<\/p>\n\n\n\n

                          Melatoninas.<\/strong> Melatoninas yra endogeninis hormonas, kur\u012f \u012f krauj\u0105 i\u0161skiria kankor\u0117\u017ein\u0117 liauka. \u0160i biologi\u0161kai aktyvi med\u017eiaga gali b\u016bti efektyvi gydant miego sutrikimus. Senyvo am\u017eiaus pacientai, aklieji ir \u017emon\u0117s, pasikeitus laiko juostai, da\u017enai skund\u017eiasi bloga miego kokybe, o j\u0173 kraujo plazmoje nustatomas suma\u017e\u0117j\u0119s melatonino kiekis nakt\u012f. Keleto ma\u017eos imties tyrim\u0173 duomenimis, koregavus melatonino kiek\u012f kraujo plazmoje nakt\u012f iki normalios (skiriant per burn\u0105), pager\u0117ja pacient\u0173 miego kokyb\u0117, prailg\u0117ja trukm\u0117, o u\u017emigti \u0161iems tiriamiesiems pavyksta grei\u010diau. Atlikus placebu kontroliuojam\u0105j\u0105 studij\u0105, \u012f kuri\u0105 \u012ftraukti 33 pacientai, paai\u0161k\u0117jo, kad melatoninas pagerina miego kokyb\u0119, prailgina miego trukm\u0119, nesukeldamas mieguistumo dien\u0105. \u0160io tyrimo duomenimis, pacientai, kuriems skirtas melatoninas, taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad ryte jie jaut\u0117si labiau pails\u0117j\u0119, dien\u0105 buvo energingesni, o j\u0173 darbo na\u0161umas buvo didesnis [24, 26].<\/p>\n\n\n\n

    Gydant miego sutrikimus, skiriamos skirtingos melatonino doz\u0117s, ta\u010diau vidutin\u0117 efektyvi paros doz\u0117 yra 5,4 mg. Geriausias poveikis stebimas per pirm\u0105j\u0105 gydymo savait\u0119.<\/p>\n\n\n\n

    L\u0117tin\u0117s nemigos gydymas \u017eoliniais preparatais ir maisto papildais be gydytojo prie\u017ei\u016bros gali b\u016bti \u017ealingas. Tokiu atveju ligoni\u0173 b\u016bkl\u0119 turi \u012fvertinti specialistas ir kryptingai tirti d\u0117l galim\u0173 nemigos prie\u017eas\u010di\u0173. Skiriant pagrindin\u0117s ligos gydym\u0105, neretai galima veiksmingai gydyti ir miego sutrikimus. Gydytojas \u0161iems ligoniams pirmiausia turi rekomenduoti laikytis miego higienos \u012fpro\u010di\u0173, tirti d\u0117l ne medicinini\u0173 nemigos prie\u017eas\u010di\u0173, \u012fvertinti psichik\u0105 ir tik tuomet rekomenduoti \u017eolinius preparatus ar maisto papildus. Tiek gydantis gydytojas, tiek pacientas tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kad gydymo veiksmingumas nei valerijon\u0173 \u0161akn\u0173, nei ramun\u0117li\u0173 ar melatonino preparatais nebuvo tirtas dideli\u0173 im\u010di\u0173, prospektyviuosiuose ir placebu kontroliuojamuose tyrimuose. Svarbu pacientus informuoti, kad \u0161ie preparatai turi b\u016bti vartojami taip, kaip nurodyta medikamento apra\u0161e, o per par\u0105 suvartojama doz\u0117 netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti klinikiniuose tyrimuose tirtos doz\u0117s. Svarbu kruop\u0161\u010diai surinkti anamnez\u0119, ypa\u010d apie alergines ligas.<\/p>\n\n\n\n

    Receptiniai vaistiniai preparatai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Benzodiazepinai.<\/strong> Duomenys apie benzodiazepin\u0173 panaudojim\u0105 nemigai gydyti yra prie\u0161taringi, nes \u0161ie vaistiniai preparatai sukelia euforij\u0105, o po ilgalaikio vartojimo nutraukus gydym\u0105 pasirei\u0161kia nutraukimo sindromas. Vartojant \u0161iuos vaistus, gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti piktnaud\u017eiavimas medikamentais ir priklausomyb\u0117, o \u0161ie rei\u0161kiniai da\u017eniau stebimi pacient\u0173, jau sirgusi\u0173 ar sergan\u010di\u0173 kitomis priklausomyb\u0117mis, grup\u0117je. Skirtingai nei kiti migdomieji vaistai, benzodiazepinai pasi\u017eymi veiksmingu nerim\u0105 slopinan\u010diu poveikiu. D\u0117l sutrikusios inkst\u0173 funkcijos vyresniems pacientams gali pasireik\u0161ti su vaisto kaupimusi organizme susij\u0119 nepageidaujami poveikiai. Jei vyresnio am\u017eiaus pacient\u0105 vis d\u0117lto nusprend\u017eiama gydyti benzodiazepinu, der\u0117t\u0173 parinkti ma\u017eiausi\u0105 \u012fmanom\u0105 vaisto doz\u0119, pavyzd\u017eiui, skirti gydym\u0105 temazepamu po 7,5 mg 1 k.\/d. [22].<\/p>\n\n\n\n

    Tarpusavyje benzodiazepinai skiriasi farmakokinetika, t. y. absorbcijos grei\u010diu, pusin\u0117s eliminacijos laiku, metabolizmo ypatumais ir tirpumu riebaluose. \u0160ie veiksniai nulemia tiek veikimo prad\u017eios laik\u0105, tiek veikimo trukm\u0119, vadinasi, lemia vaisto poveik\u012f. Ilgai veikiantys benzodiazepinai gali kauptis organizme ir sukelti galvos svaigim\u0105, sumi\u0161im\u0105, hipotenzij\u0105 ir sutrikdyti pa\u017eintines funkcijas. Gerokai pavojingesnis yra aktyvi\u0173 metabolit\u0173 kaupimasis, kuris vyresniems pacientams pasirei\u0161kia d\u0117l sul\u0117t\u0117jusio vaisto metabolizmo inkstuose ir kepenyse. \u0160\u012f sul\u0117t\u0117jim\u0105 lemia nat\u016bralaus sen\u0117jimo metu organizme l\u0117t\u0117jantys biologiniai procesai. Trumpu pusin\u0117s eliminacijos laiku pasi\u017eymintys vaistai sukelia savit\u0105 nepageidaujam\u0105 poveik\u012f, nes juos nutraukus pasirei\u0161kia sunkesnis nutraukimo sindromas, kyla ypa\u010d didelis nerimas. Vis d\u0117lto trumpalaikiam vartojimui (ma\u017eiau nei 2\u20133 savaites) rekomenduojama rinktis trumpo veikimo migdomuosius vaistus, pavyzd\u017eiui, temazepam\u0105, triazolam\u0105 ir estazolam\u0105, nes jiems b\u016bdingas ma\u017eesnis dien\u0105 i\u0161liekantis mieguistumas.<\/p>\n\n\n\n

    Benzodiazepinams b\u016bdingi tokie nepageidaujami poveikiai kaip psichomotorikos sutrikimai, amnezija ir nutraukimo rei\u0161kiniai. Nutraukus benzodiazepin\u0173 vartojim\u0105, da\u017enai pasirei\u0161kia nerimas ir nemiga. Taip pat vaisto nutraukim\u0105 gali lyd\u0117ti spengimas ausyse, nevalingi judesiai, suvokimo sutrikimai, sumi\u0161imas ir depersonalizacija. Nutraukimo sindromo prevencijai der\u0117t\u0173 vartoti ma\u017eiausi\u0105 veiksming\u0105 doz\u0119 ir gydym\u0105 t\u0119sti kiek \u012fmanoma trumpiau, o nutraukti vaist\u0105 reikia palaipsniui. Gydytojas turi informuoti ligon\u012f, kad gydantis benzodiazepinais neder\u0117t\u0173 vartoti alkoholio ar kit\u0173 centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 veikian\u010di\u0173 vaist\u0173.<\/p>\n\n\n\n

                          Benzodiazepinams nepriskiriami migdomieji vaistai. Tokiems vaistams priklauso zolpidemas, eszopiklonas ir zaleplonas. Visi jie pasi\u017eymi raminamuoju ir migdomuoju poveikiu, yra patvirtinti vaistiniai preparatai trumpalaikiam nemigos gydymui. Ramelteonas yra melatonino receptori\u0173 agonistas, patvirtintas nemigai, pasirei\u0161kian\u010diai negal\u0117jimu u\u017emigti, gydyti. Gydymo kursas zaleplonu turi b\u016bti trumpas. Visi \u0161ie preparatai reik\u0161mingai sutrumpina laikotarp\u012f nuo pasiruo\u0161imo miegui iki u\u017emigimo. Vartojant \u0161iai vaist\u0173 grupei priklausan\u010dius preparatus, re\u010diau pasirei\u0161kia piktnaud\u017eiavimas medikamentais ir priklausomyb\u0117s sindromas, tod\u0117l benzodiazepin\u0173 der\u0117t\u0173 skirti tik tuomet, kai \u0161ios vaist\u0173 grup\u0117s preparatai neefektyv\u016bs [23].<\/p>\n\n\n\n

    Benzodiazepinams nepriskiriami migdomieji vaistai selektyviai veikia benzodiazepin\u0173 receptori\u0173 pirm\u0105j\u012f potip\u012f ir i\u0161 organizmo i\u0161siskiria grei\u010diau nei benzodiazepinai. Vartojant \u0161iuos vaistus, taip pat re\u010diau pasirei\u0161kia raumen\u0173 tonuso suma\u017e\u0117jimas, elgsenos sutrikimai ir retrogradin\u0117 amnezija. Benzodiazepinams nepriskiriamiems migdomiesiems vaistams tolerancija vystosi re\u010diau, o vartojant migdom\u0105j\u012f poveik\u012f sukelian\u010dias dozes taip pat nepasirei\u0161kia nerim\u0105 slopinantis bei traukulius mal\u0161inantis poveikis.<\/p>\n\n\n\n

    Senyvo am\u017eiaus pacientus gydant migdomaisiais vaistais, svarbu \u012fvertinti j\u0173 pusin\u0117s eliminacijos laik\u0105. Tarp benzodiazepinams nepriskiriam\u0173 migdom\u0173j\u0173 esantis eszopiklonas pasi\u017eymi ilgiausiu pusin\u0117s eliminacijos laiku (apie 5 val. senyvo am\u017eiaus pacient\u0173 grup\u0117je), o zaleplonui b\u016bdingas trumpiausias (1 val.) pusin\u0117s eliminacijos laikas. Vadinasi, d\u0117l farmakokinetikos ypatum\u0173 senyvo am\u017eiaus pacientus gydant eszopiklonu, galimos da\u017enesn\u0117s nepageidaujamos reakcijos.<\/p>\n\n\n\n

    Vyresnio am\u017eiaus pacientams, gydomiems \u0161ios vaist\u0173 grup\u0117s preparatais, reikia parinkti ma\u017eiausi\u0105 \u012fmanom\u0105 vaisto doz\u0119. Gydant ma\u017eomis vaist\u0173 doz\u0117mis suma\u017einama nuo doz\u0117s priklausom\u0173 nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173, toki\u0173 kaip mieguistumas dien\u0105, griuvimai ir bendras slopinimas, i\u0161sivystymo rizika. Svarbu informuoti pacient\u0105, kad vartojant migdomuosius vaistus reikia atsisakyti alkoholio. Benzodiazepinams nepriskiriam\u0173 migdom\u0173j\u0173 vaist\u0173 neder\u0117t\u0173 vartoti valgio metu ar po jo, jei valgomas riebus maistas. Da\u017eniausi eszopiklono sukeliami nepageidaujami poveikiai yra galvos skausmas ir svaigimas. Zolpidem\u0105 vartoti galima tik tuomet, jei numatoma miego trukm\u0117 yra ne trumpesn\u0117 kaip 7\u20138 val. Da\u017eniausi zolpidemo nepageidaujami poveikiai yra mieguistumas, galvos skausmas ir svaigimas bei viduriavimas. Apra\u0161yta atvej\u0173, kai po zolpidemo pavartojimo pacientams pasirei\u0161k\u0117 lunatizmas \u2013 miegodami pacientai vairavo automobil\u012f, gamino valg\u012f bei valg\u0117. Zaleplonui b\u016bdingiausias nepageidaujamas poveikis yra galvos skausmas. Vartojant ramelteon\u0105, gali pasireik\u0161ti galvos skausmas, mieguistumas, galvos svaigimas ir nuovargis.<\/p>\n\n\n\n

                          Tricikliai antidepresantai.<\/strong> Antidepresantai, pasi\u017eymintys slopinamuoju poveikiu d\u0117l anticholinergini\u0173 ir antihistaminini\u0173 savybi\u0173, taip pat buvo tirti gydant nemig\u0105. \u0160iems vaistiniams preparatams priklauso doksepinas ir trazodonas. Nepaisant to, kad abu vaistai patvirtinti nemigai sergant depresija gydyti, vyresnio am\u017eiaus pacientus jais gydyti reikia atsargiai. D\u0117l anticholinerginio poveikio \u0161ie vaistai gali sukelti nepageidaujamus poveikius kaip ir antihistamininiai preparatai. \u0160i\u0173 medikament\u0173 neder\u0117t\u0173 skirti pacientams, kuriuos vargina \u0161lapimo susilaikymas bei l\u0117tinis viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas. Tricikliai antidepresantai gali prailginti skilveli\u0173 repoliarizacijos laik\u0105, tod\u0117l juos skiriant su vaistais, ilginan\u010diais QT interval\u0105 elektrokardiogramoje, reikia imtis ypating\u0173 atsargumo priemoni\u0173 [26].<\/p>\n\n\n\n

    Depresija nesergan\u010di\u0173 pacient\u0173, kuriuos vargina nemiga, gydyti trazodonu neder\u0117t\u0173. Prie\u0161 paskiriant j\u012f vyresnio am\u017eiaus pacientui, reikia apsvarstyti kitas gydymo alternatyvas ir pasverti tik\u0117tinos naudos ir galimos \u017ealos santyk\u012f. Vartojant trazodon\u0105, gali pasireik\u0161ti ortostatin\u0117 hipotenzija, galvos svaigimas ir mirg\u0117jimas akyse. Pastarieji rei\u0161kiniai ypa\u010d pavojingi vyresnio am\u017eiaus pacientams, nes jiems pasirei\u0161kus labai padid\u0117ja griuvim\u0173 rizika. Retai trazodonas gali sukelti priapizm\u0105 \u2013 ilg\u0105 ir skausming\u0105 erekcij\u0105. Kadangi trazodonas nepasi\u017eymi priklausomyb\u0119 sukelian\u010diu poveikiu, o j\u012f vartojant piktnaud\u017eiavimo vaistu atvejai reti, jis gali b\u016bti prana\u0161esnis u\u017e benzodiazepinus gydant pacientus, kurie anks\u010diau piktnaud\u017eiavo ar \u0161iuo metu piktnaud\u017eiauja medikamentais ar kitomis med\u017eiagomis. Nors trazodonui ma\u017eiau nei amitriptilinui ar kitiems tricikliams antidepresantams b\u016bdingi su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistema susij\u0119 nepageidaujami poveikiai, juo gydyti pacientus, sergan\u010dius \u0161iomis ligomis, reik\u0117t\u0173 atsargiai.<\/p>\n\n\n\n

    Vartojant antidepresantus, neder\u0117t\u0173 vartoti alkoholio. Jei su antidepresantais vartojami valerijon\u0173 \u0161akn\u0173 ar jona\u017eoli\u0173 preparatai, labai padid\u0117ja serotonininio sindromo i\u0161sivystymo rizika. Gydytojas turi \u012fsp\u0117ti pacient\u0105 apie \u0161io derinio galim\u0105 \u017eal\u0105 ir patarti \u0161i\u0173 \u017eolini\u0173 preparat\u0173 su antidepresantais nevartoti. Min\u0117tam sindromui b\u016bdingas simptom\u0173 ir po\u017eymi\u0173 derinys, kuriam priklauso sujaudinimas, viduriavimas, pykinimas, kar\u0161\u010diavimas, da\u017enas \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis bei kitos autonomin\u0117s reakcijos.<\/p>\n\n\n\n

    Da\u017eniausi trazodonui b\u016bdingi nepageidaujami poveikiai, apie kuriuos gydytojas tur\u0117t\u0173 informuoti pacient\u0105, yra mieguistumas, galvos svaigimas, pykinimas, burnos sausm\u0117 ir viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas. Prie\u0161 skiriant triciklius antidepresantus, svarbu \u012fvertinti ir savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    Gyd. R\u016bta Ma\u010diulyt\u0117<\/strong>
    Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    LITERAT\u016aRA<\/p>\n\n\n\n

    1.\u00a0Adabag Selcuk, Vo Tien N., Langsetmo Lisa, Schousboe John T., Cawthon Peggy M., Stone Katie L., Shikany James M., Taylor Brent C., ir Ensrud Kristine E. \u201eFrailty as a Risk Factor for Cardiovascular Versus Noncardiovascular Mortality in Older Men: Results From the MrOS Sleep (Outcomes of Sleep Disorders in Older Men) Study\u201c. Journal of the American Heart Association 7, nr. 10 (s.a.).
    2.\u00a0Ancoli-Israel, Sonia, ir Liat Ayalon. \u201eDiagnosis and Treatment of Sleep Disorders in Older Adults\u201c. The American Journal of Geriatric Psychiatry 14, nr. 2 (2006 m. vasario 1 d.): 95\u2013103.
    3.\u00a0Andru\u0161kien\u0117, Jurgita. \u201eNusiskundimai miegu, j\u0173 s\u0105sajos su i\u0161emine \u0161irdies liga, arterine hipertenzija, depresine nuotaika ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe\u201c, 2006 m.
    4.\u00a0Auld, Fiona, Emily L. Maschauer, Ian Morrison, Debra J. Skene, ir Renata L. Riha. \u201eEvidence for the efficacy of melatonin in the treatment of primary adult sleep disorders\u201c. Sleep Medicine Reviews 34 (2017 m. rugpj\u016b\u010dio 1 d.): 10\u201322.
    5.\u00a0Gooneratne, Nalaka S., Philip R. Gehrman, J. Emeka Nkwuo, Scarlett L. Bellamy, Sharon Schutte-Rodin, David F. Dinges, ir Allan I. Pack. \u201eConsequences of Comorbid Insomnia Symptoms and Sleep-Related Breathing Disorder in Elderly Subjects\u201c. Archives of Internal Medicine 166, nr. 16 (2006 m. rugs\u0117jo 18 d.): 1732\u201338.
    6.\u00a0Yaremchuk, Kathleen. \u201eSleep Disorders in the Elderly\u201c. Clinics in Geriatric Medicine 34, nr. 2 (2018 m. gegu\u017e\u0117s 1 d.): 205\u201316.
    7.\u00a0Ida, Satoshi, Ryutaro Kaneko, Hiroaki Nagata, Yoshinori Noguchi, Yasuha Araki, Mari Nakai, Sho Ito, Yuki Ishihara, Kanako Imataka, ir Kazuya Murata. \u201eAssociation between Sarcopenia and Sleep Disorder in Older Patients with Diabetes\u201c. Geriatrics & Gerontology International.
    8.\u00a0Kim, Jee Hyun, ir Jeanne F. Duffy. \u201eCircadian Rhythm Sleep-Wake Disorders in Older Adults\u201c. Sleep Medicine Clinics 13, nr. 1 (2018 m. kovo 1 d.): 39\u201350.
    9.\u00a0Kurose, Satoshi, Takumi Miyauchi, Ryo Yamashita, Shohei Tamaki, Masaru Imai, Yuri Nakashima, Yoko Umeda, Shinji Sato, Yutaka Kimura, ir Izuru Masuda. \u201eAssociation of Locomotive Activity with Sleep Latency and Cognitive Function of Elderly Patients with Cardiovascular Disease in the Maintenance Phase of Cardiac Rehabilitation\u201c. Journal of Cardiology (2019 m. sausio 2 d.).
    10.\u00a0Manabe, K., T. Matsui, M. Yamaya, T. Sato-Nakagawa, N. Okamura, H. Arai, ir H. Sasaki. \u201eSleep Patterns and Mortality among Elderly Patients in a Geriatric Hospital\u201c. Gerontology 46, nr. 6 (2000 m.): 318\u201322.
    11.\u00a0McGrane, Ian R., Jonathan G. Leung, Erik K. St. Louis, ir Bradley F. Boeve. \u201eMelatonin therapy for REM sleep behavior disorder: a critical review of evidence\u201c. Sleep Medicine 16, nr. 1 (2015 m. sausio 1 d.): 19\u201326.
    12.\u00a0Mishima, K., M. Okawa, Y. Hishikawa, S. Hozumi, H. Hori, ir K. Takahashi. \u201eMorning Bright Light Therapy for Sleep and Behavior Disorders in Elderly Patients with Dementia\u201c. Acta Psychiatrica Scandinavica 89, nr. 1 (1994 m.): 1\u20137.
    13.\u00a0Neikrug, Ariel B., ir Sonia Ancoli-Israel. \u201eSleep Disorders in the Older Adult \u2013 A Mini-Review\u201c. Gerontology 56, nr. 2 (2010 m.): 181\u201389.
    14.\u00a0Olde Rikkert, M. G. M., ir A.-S. P. Rigaud. \u201eMelatonin in Elderly Patients with Insomnia.\u2013 A Systematic Review\u201c. Zeitschrift F\u00fcr Gerontologie Und Geriatrie 34, nr. 6 (2001 m. gruod\u017eio 1 d.): 491\u201397.
    15.\u00a0Osorio, Ricardo S., Tyler Gumb, Elizabeth Pirraglia, Andrew W. Varga, Shou-en Lu, Jason Lim, Margaret E. Wohlleber, et al. \u201eSleep-Disordered Breathing Advances Cognitive Decline in the Elderly\u201c. Neurology 84, nr. 19 (2015 m. gegu\u017e\u0117s 12 d.): 1964\u201371.
    16.\u00a0Pineda, Olinda L. \u201eAre Sleep Disorders Associated with Cognitive decline?About Sleep-Disordered Breathing and Obstructive Sleep Apnea\u201c. Neurology 88, nr. 5 (2017 m. sausio 31 d.): 42\u201343.
    17.\u00a0Reid, Kathryn J., Zoran Martinovich, Sanford Finkel, Judy Statsinger, Robyn Golden, Kathryne Harter, ir Phyllis C. Zee. \u201eSleep: A Marker of Physical and Mental Health in the Elderly\u201c. The American Journal of Geriatric Psychiatry 14, nr. 10 (2006 m. spalio 1 d.): 860\u201366.
    18.\u00a0Rodriguez, Juan Carlos, Joseph M. Dzierzewski, ir Cathy A. Alessi. \u201eSleep Problems in the Elderly\u201c. The Medical clinics of North America 99, nr. 2 (2015 m. kovo): 431\u201339.
    19.\u00a0Serrano Merino, Jes\u00fas, Luis \u00c1ngel P\u00e9rula de Torres, Wayne A. Bardwell, Rafaela Mu\u00f1oz G\u00f3mez, Ana Rold\u00e1n Villalobos, Nuria Feu Collado, Roger Ruiz-Moral, ir Bernab\u00e9 Jurado-G\u00e1mez. \u201eImpact of Positive Pressure Treatment of the Airway on Health-Related Quality of Life in Elderly Patients With Obstructive Sleep Apnea\u201c. Biological Research For Nursing 20, nr. 4 (2018 m. liepos 1 d.): 452\u201361.
    20.\u00a0Simoncini, Mara, Antonia Gatti, Piero Ettore Quirico, Silvia Balla, Barbara Capellero, Rossellan Obialero, Sabrina D\u2019Agostino, Nicolas Sandri, ir Luigi Maria Pernigotti. \u201eAcupressure in Insomnia and Other Sleep Disorders in Elderly Institutionalized Patients Suffering from Alzheimer\u2019s Disease\u201c. Aging Clinical and Experimental Research 27, nr. 1 (2015 m. vasario 1 d.): 37\u201342.
    21.\u00a0Stone, Katie L., Kristine E. Ensrud, ir Sonia Ancoli-Israel. \u201eSleep, insomnia and falls in elderly patients\u201c. Sleep Medicine, The Art of Good Sleep Proceedings from the 5 International Sleep Disorders Forum: Novel Outcome Measures of Sleep, Sleep Loss and Insomnia, 9 (2008 m. rugs\u0117jo 1 d.): 18\u201322.
    22.\u00a0Suzuki, Keisuke, Masayuki Miyamoto, ir Koichi Hirata. \u201eSleep Disorders in the Elderly: Diagnosis and Management\u201c. Journal of General and Family Medicine 18, nr. 2 (2017 m.): 61\u201371.
    23.\u00a0Uchmanowicz, Izabella, Karolina Markiewicz, Bartosz Uchmanowicz, Aleksandra Ko\u0142tuniuk, ir Joanna Rosi\u0144czuk. \u201eThe relationship between sleep disturbances and quality of life in elderly patients with hypertension\u201c. Clinical Interventions in Aging 14 (2019 m. sausio 15 d.): 155\u201365.
    24.\u00a0Wolkove, Norman, Osama Elkholy, Marc Baltzan, ir Mark Palayew. \u201eSleep and Aging: 1. Sleep Disorders Commonly Found in Older People\u201c. CMAJ 176, nr. 9 (2007 m. baland\u017eio 24 d.): 1299\u20131304.
    25.\u00a0Xiao, Fulong, Jun Zhang, Kingman Strohl, ir Fang Han. \u201eNeurology Met Sleep Medicine in 2018\u201c. The Lancet Neurology 18, nr. 1 (2019 m. sausio 1 d.): 15\u201317.
    26.\u00a0Zdanys, Kristina F., ir David C. Steffens. \u201eSleep Disturbances in the Elderly\u201c. Psychiatric Clinics 38, nr. 4 (2015 m. gruod\u017eio 1 d.): 723\u201341.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ma\u017edaug pus\u0117s pasaulio gyventoj\u0173 miegas n\u0117ra kokybi\u0161kas. Apie 49 proc. suaugusi\u0173 asmen\u0173 n\u0117ra patenkinti miego kokybe ma\u017eiausiai 5 naktis per m\u0117nes\u012f. 10\u201340 proc. suaugusi\u0173 pacient\u0173 skund\u017eiasi protarpine nemiga, o 15 proc. \u2013 ilgai u\u017esit\u0119susiais miego sutrikimais, kurie siejasi su darbingumo ma\u017e\u0117jimu ir nelaiming\u0173 eismo \u012fvyki\u0173 bei hospitalizacijos did\u0117jimu [1]. Tyrimai, atlikti Vakar\u0173 Europos \u0161alyse, rodo,…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69611,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69610","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69610","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69610"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69610\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69611"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69610"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69610"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69610"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69610"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69610"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}