\u012evadas <\/b><\/p>\n
Ausies skausmas \u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 ir sud\u0117tin\u00adgiausi\u0173 otorinolaringologini\u0173 simptom\u0173, su kuriuo su\u00adsiduria \u0161eimos gydytojai ir kiti medicinos specialistai. \u012evairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, bendrojoje populiacijoje \u0161is simptomas pastebimas nuo 4 iki 18 proc. (1). Otal\u00adgija gali b\u016bti pirmin\u0117 \u2013 kai skausmas kyla d\u0117l patologi\u00adnio proceso ausyje (ausies kau\u0161elio, klausomosios lan\u00addos, b\u016bgnelio, b\u016bgnin\u0117s ertm\u0117s patologijos), ir antrin\u0117 \u2013 kai skausmas iradijuoja i\u0161 atokesni\u0173 viet\u0173 ir yra nesu\u00adsij\u0119s su ausies patologija. Viena da\u017eniausi\u0173 ir svarbiau\u00adsi\u0173 pirmin\u0117s otalgijos prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 \u016bminis vidurin\u0117s au\u00adsies u\u017edegimas, kuriuo da\u017eniausiai serga vaikai iki trej\u0173 met\u0173 (1). Tod\u0117l b\u016btina skirti ne tik tinkam\u0105 otito gydy\u00adm\u0105, ta\u010diau ir ie\u0161koti efektyvaus bei ma\u017eai nepageidau\u00adjamo poveikio rei\u0161kini\u0173 sukelian\u010dio simptominio vaisto.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Vidurin\u0117s ausies u\u017edegimo patofiziologija <\/b><\/p>\n
P\u016blinis vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas da\u017eniausiai i\u0161si\u00advysto sergant vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcine liga. Vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117je vykstant u\u017ede\u00adgimo sukeliamiems poky\u010diams, paburksta nosies, no\u00adsiarykl\u0117s bei klausomojo vamzd\u017eio gleivin\u0117. Paburkus klausomojo vamzd\u017eio gleivinei, sutrinka vidurin\u0117s au\u00adsies ventiliacija, d\u0117l to, toliau vystantis u\u017edegimo re\u00adakcijai, paburksta b\u016bgnin\u0117s ertm\u0117s gleivin\u0117, i\u0161siple\u010dia kraujagysl\u0117s, prasideda eksudacija, leukocit\u0173 infiltra\u00adcija, fagocitoz\u0117 ir pasirei\u0161kia tipi\u0161ki ligos simptomai.<\/p>\n
Eksudacinio otito patogenez\u0117 kiek kitokia. \u0160io oti\u00adto patogenez\u0117je labai svarbi ir klausomojo vamzd\u017eio funkcija. Adenoidai, smarkiai i\u0161krypusi nosies pertvara, alerginis rinitas, persirgtas \u016bminis vidurin\u0117s au\u00adsies otitas, nosies polipoz\u0117 gali sutrikdyti klausomojo vamzd\u017eio funkcij\u0105. Sutrikus ventiliacinei jo funkcijai kei\u010diasi sl\u0117gis vidurin\u0117je ausyje \u2013 jis tampa neigiamas, tod\u0117l i\u0161siskiria transudatas ir u\u017e b\u016bgnelio pradeda kaup\u00adtis skystis. Prisid\u0117jus infekcijai, eksudacinis otitas gali pereiti \u012f p\u016blin\u012f vidurin\u0117s ausies otit\u0105.<\/p>\n
\u016amin\u012f vidurin\u0117s ausies otit\u0105 gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Vienos studijos duomenimis, i\u0161 \u016bminiu viduriniu otitu sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 b\u016bgnin\u0117s ertm\u0117s as\u00adpirato bakteriniai suk\u0117l\u0117jai i\u0161skirti 92 proc. atvej\u0173, vi\u00adrusai \u2013 70 proc., mi\u0161ri flora \u2013 66 proc. (1).<\/p>\n
Da\u017eniausi bakteriniai suk\u0117l\u0117jai yra S. pneumoniae <\/i>(50 proc.), H. influenzae <\/i>(45 proc.) ir M. catarrhalis <\/i>(10 proc.). Suk\u0117l\u0117jai gali kisti priklausomai nuo met\u0173 laiko, ta\u010diau \u0161is trejetas yra da\u017eniausias. Kitos bakte\u00adrijos nustatomos re\u010diau. Be abejon\u0117s, bakteriniams suk\u0117l\u0117jams didel\u0117s \u012ftakos turi atsirad\u0119 ir \u0161iuo metu pri\u00advalomais tap\u0119 skiepai \u2013 tai konjuguota pneumokokin\u0117 vakcina bei H. influenza <\/i>vakcina.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Diagnostika <\/b><\/p>\n
Pagrindinis \u016bminio vidurinio otito simptomas yra ausies skausmas. Ausyje gali b\u016bti jau\u010diamas pulsavi\u00admas, tempimas. Gali pablog\u0117ti klausa, pakilti tempe\u00adrat\u016bra, atsirasti i\u0161skyr\u0173 i\u0161 ausies. K\u016bdikiai ir ma\u017ei vai\u00adkai tampa neram\u016bs, prastai miega, nevalgo, griebiasi u\u017e skaudan\u010dios ausyt\u0117s.<\/p>\n
Diagnozuojant \u016bmin\u012f vidurin\u012f otit\u0105 svarbi anamne\u00adz\u0117 \u2013 da\u017eniausia prie\u0161 tai pacientas sirgo \u016bmine vir\u0161u\u00adtini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcine liga. Svarbu ap\u017ei\u016br\u0117ti aus\u012f: paraudusi, patinusi, \u010diuopiant skausminga u\u017eau\u00adsio sritis gali reik\u0161ti, kad otitas komplikuojasi mastoi\u00additu ar p\u016bliniu. \u016aminiu viduriniu otitu sergantiems k\u016b\u00addikiams skausmingas kramslio (tragus) srities paspau\u00addimas. Otoskopuojant pastebimas paraud\u0119s, be \u0161viesos reflekso, suma\u017e\u0117jusio judrumo b\u016bgnelis. Esant p\u016bli\u00adniam vidurin\u0117s ausies otitui, b\u016bgnelis gali b\u016bti i\u0161sip\u016bt\u0119s, taip pat jame gali b\u016bti perforacija, pro kuri\u0105 teka p\u016b\u00adlingas sekretas. Eksudacinio otito atveju otoskopuo\u00adjant matomas matinis, be \u0161viesos reflekso, \u012ftrauktas b\u016bgnelis, u\u017e jo gali b\u016bti skys\u010dio su oro burbuliukais, b\u016bgnelis suma\u017e\u0117jusio judrumo. Atsi\u017evelgiant \u012f anam\u00adnez\u0119, bendr\u0105j\u0105 paciento b\u016bkl\u0119 bei otoskopijos duome\u00adnis parenkamas tinkamas gydymas.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Klinikin\u0117 problema \u2013 tinkamo vaisto parinkimas <\/b><\/p>\n
Antibiotik\u0173 laikais intrakranijini\u0173 komplikacij\u0173 (meningitas, intrakranijinis p\u016blinys \u2013 subdurinis, eks\u00adtradurinis, smegen\u0173 p\u016blinys, riestinio an\u010dio trom\u00adboz\u0117, otogenin\u0117 hidrocefalija) pasitaiko retai. Gy\u00addant \u016bmin\u012f vidurin\u012f otit\u0105 da\u017eniausiai pasirenkama steb\u0117jimo taktika: skiriamas simptominis gydy\u00admas, svarbiausia \u2013 efektyvus skausmo mal\u0161inimas.<\/p>\n
B\u016bklei neger\u0117jant per 48\u201372 val., skiriama antibiotik\u0173. Amerikos pediatr\u0173 akademijos gair\u0117se nurodoma, kad antibiotik\u0173 i\u0161 karto rekomenduojama skirti vaikams nuo 6 m\u0117nesi\u0173 iki 2 met\u0173, taip pat jei yra didel\u0117 (38o C ir daugiau) temperat\u016bra, otor\u0117ja, vaikas labai vangus (2). Skausmui mal\u0161inti, nepriklausomai nuo to, ar li\u00adgonis vartoja antibiotik\u0173, rekomenduojami analgetikai, pirmiausia, paracetamolis (acetaminofenas), arba ne\u00adsteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (ibuprofenas ar kt.).<\/p>\n
Bakterinis \u016bminis vidurinis otitas etiotropi\u0161kai gy\u00addomas veikliais antibiotikais, da\u017eniausiai pasirinktinis vaistas yra amoksicilinas. Pastaraisiais metais daug\u0117\u00adja beta laktamazes gaminan\u010di\u0173 vidurinio otito suk\u0117l\u0117j\u0173 (kai kuriose \u0161alyse da\u017enumas siekia 90 proc.), j\u0173 tiki\u00admyb\u0117 did\u0117ja sergant kartotiniu viduriniu otitu.<\/p>\n
Ta\u010diau klinikin\u0117 problema kyla tada, kai reikia skirti vieti\u0161kai veikian\u010di\u0173 aus\u0173 la\u0161\u0173. Kod\u0117l? D\u0117l aus\u0173 skausmo da\u017eniausiai pacientai kreipiasi \u012f \u0161eimos gy\u00addytoj\u0105, bet \u0161is ne visada gali tinkamai nustatyti viduri\u00adn\u0117s ausies u\u017edegimo pob\u016bd\u012f ir skirti reikiam\u0105 simpto\u00admin\u012f gydym\u0105. O aus\u0173 la\u0161\u0173 galima skirti tik ap\u017ei\u016br\u0117jus b\u016bgnel\u012f ir \u012fvertinus jo spalv\u0105, pad\u0117t\u012f, skaidrum\u0105, \u0161vie\u00adsos reflekso kont\u016br\u0105, blizges\u012f, judrum\u0105, skys\u010dio buvim\u0105 b\u016bgnin\u0117je ertm\u0117je. Jeigu b\u016bgnin\u0117je ertm\u0117je susikaup\u0119 sekreto, kas b\u016bdinga \u016bminiam vidurin\u0117s ausies u\u017edegi\u00admui, b\u016bgnelis nei\u0161sip\u016bt\u0119s, n\u0117ra \u016bminio miringito po\u017ey\u00admi\u0173, galima pasirinkti ir vieti\u0161kai veikian\u010dius vaistus.<\/p>\n
Vieti\u0161kai veikian\u010di\u0173 vaist\u0173 pasirinkimas <\/b><\/p>\n
Pagal skausmo mal\u0161inimo mechanizm\u0105 aus\u0173 la\u0161us galima grupuoti taip: \u25cf anestetikai (pvz., lidokainas); \u25cf vaistai, sud\u0117tyje turintys nesteroidin\u0117s med\u017eiagos, kuri slopina prostaglandin\u0173 sintez\u0119 ir taip ma\u017eina u\u017edegim\u0105 bei jo sukeliam\u0105 skausm\u0105 (pvz., salicilo r\u016bg\u0161ties darinys, fenazonas); \u25cf vaistai, sud\u0117tyje turintys hormonin\u0117s med\u017eiagos (pvz., deksametazonas); \u25cf vaistai, pasi\u017eymintys osmosiniu poveikiu, \u2013 sula\u0161i\u00adnus la\u0161\u0173 \u012f ausis suma\u017e\u0117ja sl\u0117gis b\u016bgnin\u0117je ertm\u0117je (pvz., glicerinas).<\/p>\n
Skiriasi ne tik aus\u0173 la\u0161\u0173 pagrindin\u0117 veiklioji med\u017eiaga, kuri mal\u0161ina skausm\u0105, bet ir pagalbin\u0117s. Pastarosios gali sukelti ir nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173. Pavyzd\u017eiui, vaistai, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra daug spirito, gali sukelti nemalonius deginan\u010dio pob\u016bd\u017eio skaus\u00admus ai\u0161kaus miringito atvejais, be to, gali skatinti mi\u00adringosklerozin\u0117s plok\u0161tel\u0117s formavim\u0105si.<\/p>\n
Aus\u0173 la\u0161ai Otipax\u00ae <\/i>\u2013 unikalus lidokaino ir fenazo\u00adno sud\u0117tinis preparatas \u2013 naudingas tuo, kad anesteti\u00adkas mal\u0161ina skausm\u0105, o fenazonas slopina u\u017edegim\u0105. Juo galima gydyti net k\u016bdikius. Patikim\u0105 la\u0161\u0173 su lido\u00adkainu skausmo mal\u0161inam\u0105j\u012f poveik\u012f ir ger\u0105 toleravi\u00adm\u0105 patvirtina daugyb\u0117 naujausi\u0173 straipsni\u0173 ISI indekso \u017eurnaluose. Ra\u0161oma, kad, pavartojus la\u0161\u0173, kuri\u0173 sud\u0117\u00adtyje yra lidokaino, galima atlikti miringotomij\u0105 \u2013 skaus\u00admo mal\u0161inamasis poveikis toks pat kaip acetaminofe\u00adno. I\u0161 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 minimos tik alergin\u0117s reakcijos. Sinerginis lidokaino ir fenazono veikimas le\u00admia labai greit\u0105 ausies skausmo ir b\u016bgnelio u\u017edegimo mal\u0161inim\u0105. Nurodoma, kad veiksmingas skausmo mal\u00ad\u0161inamasis poveikis pasirei\u0161kia jau po 5 min., o u\u017ede\u00adgimo simptom\u0173 \u2013 po 15 min. nuo vaisto sula\u0161inimo.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
\u016aminis vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas yra viena da\u017e\u00adniausi\u0173 lig\u0173. Jo paplitimas populiacijoje siekia 10,9 proc., \u012fvairiose \u0161alyse yra skirtingas. Ligos prad\u017eioje u\u017edegimas apima b\u016bgnin\u0119 ertm\u0119 u\u017e vientiso ausies b\u016bgnelio. Tai sukelia ausies skausm\u0105, kar\u0161\u010diavim\u0105, klausos sutriki\u00adm\u0105. B\u016bgneliui perforavus b\u016bna otor\u0117ja. \u016aminio vidu\u00adrin\u0117s ausies u\u017edegimo diagnoz\u0117 patvirtinama atsi\u017evel\u00adgiant \u012f \u016bmi\u0105 ligos prad\u017ei\u0105, nusiskundimus bei otosko\u00adpijos duomenis: paraud\u0119s, sustor\u0117j\u0119s, i\u0161sip\u016bt\u0119s, perfo\u00adrav\u0119s b\u016bgnelis ar u\u017edegimo skystis u\u017e jo. Klinikin\u0117je praktikoje labai svarbu parinkti tinkam\u0105 vidurin\u0117s au\u00adsies u\u017edegimo gydym\u0105. Da\u017eniausiai pasirenkamas me\u00addikamentinis gydymas. Vienas pagrindini\u0173 \u016bminio vi\u00addurin\u0117s ausies u\u017edegimo simptom\u0173 yra skausmas, tod\u0117l ir naujose gydymo rekomendacijose nurodomas anal\u00adgezinio gydymo efektyvumas. Jeigu b\u016bgnin\u0117je ertm\u0117je susikaup\u0119 sekreto, kas b\u016bdinga \u016bminiam vidurin\u0117s au\u00adsies u\u017edegimui, b\u016bgnelis nei\u0161sip\u016bt\u0119s, n\u0117ra \u016bminio mi\u00adringito po\u017eymi\u0173, galima pasirinkti ir vieti\u0161kai veikian\u00ad\u010dius vaistus. Vienas toki\u0173 vaist\u0173 yra Otipax\u00ae<\/i>. Jo sud\u0117\u00adtyje esantys fenazonas ir lidokainas slopina skausm\u0105, ma\u017eina u\u017edegimo simptomus. \u0160iuo metu Lietuvoje yra registruotos trys Otipax\u00ae <\/i>vartojimo indikacijos: \u25cf \u016bminis vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas (vidurinis otitas); \u25cf flikteninis virusinis otitas; \u25cf vidurin\u0117s ausies barotrauma.<\/p>\n
Vieti\u0161kai vartojamo Otipax\u00ae <\/i>rezorbcija minimali, tod\u0117l sisteminio poveikio prakti\u0161kai neb\u016bna arba jis klini\u0161kai nereik\u0161mingas. Otipax\u00ae <\/i>yra saugus vais\u00adtas. Jo gali vartoti ir suaugusieji, ir vaikai (netgi jau\u00adnesni kaip 2 met\u0173).<\/p>\n
Pareng\u0117 gyd. E. Dobrovolskyt\u0117 <\/i><\/p>\n
Straipsnis publikuotas \u017eurnale <\/i><\/p>\n
\u201eFarmacija ir laikas\u201c 2015, Nr. 1, p. 79\u201380.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012evadas Ausies skausmas \u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 ir sud\u0117tin\u00adgiausi\u0173 otorinolaringologini\u0173 simptom\u0173, su kuriuo su\u00adsiduria \u0161eimos gydytojai ir kiti medicinos specialistai. \u012evairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, bendrojoje populiacijoje \u0161is simptomas pastebimas nuo 4 iki 18 proc. (1). Otal\u00adgija gali b\u016bti pirmin\u0117 \u2013 kai skausmas kyla d\u0117l patologi\u00adnio proceso ausyje (ausies kau\u0161elio, klausomosios lan\u00addos, b\u016bgnelio, b\u016bgnin\u0117s ertm\u0117s patologijos), ir antrin\u0117…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6963,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1354,7771,8018,1423,653,1327,138,381],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6962","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bugnelis","tag-lidokainas","tag-otitas","tag-pulinys","tag-siekia","tag-skystis","tag-vaistai","tag-vakcina"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6962","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6962"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6962\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6963"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6962"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6962"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6962"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6962"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6962"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}