{"id":69625,"date":"2023-08-10T11:52:57","date_gmt":"2023-08-10T13:52:57","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69625\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-06-22T11:53:37","modified_gmt":"2023-06-22T13:53:37","slug":"nepageidaujamos-reakcijos-kurias-sukelia-biologine-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/nepageidaujamos-reakcijos-kurias-sukelia-biologine-terapija\/69625\/","title":{"rendered":"<strong>Nepageidaujamos reakcijos, kurias sukelia biologin\u0117 terapija<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Biologiniai vaistai (BV)&nbsp;\u2013 tai \u012fvairios biologi\u0161kai aktyvios med\u017eiagos, imunomoduliatoriai, naudojami skirtingoms u\u017edegimin\u0117ms, v\u0117\u017eio ar alergin\u0117ms ligoms gydyti. Per 15 met\u0173 biologini\u0173 vaist\u0173 naudojimas labai padid\u0117jo. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiama si\u016bloma nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173, sukelt\u0173 BV, klasifikacija ir nepageidaujamos padid\u0117jusios jautrumo reakcijos, sukeltos BV, naudojam\u0173 alergin\u0117ms ligoms gydyti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>BV r\u016b\u0161ys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u0161 aptariant BV sukeliamus nepageidaujamas reakcijas, svarbu suprasti BV veikimo mechanizmus. BV galima suskirstyti \u012f 3 pagrindines grupes:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>citokinus;<\/li>\n\n\n\n<li>antik\u016bnus;<\/li>\n\n\n\n<li>suliejimo receptorius [1].<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Citokinai&nbsp;\u2013 tai fiziologi\u0161kai gaminami baltymai, skatinantys l\u0105steli\u0173 proliferacij\u0105, diferenciacij\u0105 ar j\u0173 aktyvinim\u0105, taip reguliuodami \u012fgimt\u0105j\u012f ir \u012fgyt\u0105j\u012f imunitet\u0105. Toki\u0173 BV pavyzd\u017eiai&nbsp;\u2013 alfa interferonas (INF-\u03b1), naudojamas virusiniam hepatitui gydyti, ar interleukinas-2 (IL-2), naudojamas inkst\u0173 v\u0117\u017eiui gydyti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">BV gali b\u016bti ir tirp\u016bs monokloniniai antik\u016bnai (mAK). Tokie BV yra nukreipti prie\u0161 organizme esan\u010dius citokinus (pvz., mepolizumabas&nbsp;\u2013 anti-IL5), receptorius ar l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iaus molekules (pvz., basiliksimabas yra nukreiptas prie\u0161 IL-2 receptorius), v\u0117\u017eio antigenus (pvz., cetuksimabas yra nukreiptas prie\u0161 chimerinius epidermio augimo faktoriaus receptorius, ekspresuojamus metastazinio kolorektalinio v\u0117\u017eio l\u0105steli\u0173). Istori\u0161kai BV, tokie kaip mAK, yra pel\u0117s imunoglobulinai&nbsp;G (IgG), ta\u010diau, norint suma\u017einti j\u0173 imunogeni\u0161kum\u0105, pel\u0117s peptid\u0173 sekos dalis IgG molekul\u0117je ma\u017einama. Pagal tai, koki\u0105 mAK dal\u012f sudaro pel\u0117s peptid\u0173 seka, mAK skirstomi \u012f kelias grupes, kurioms b\u016bdingos specifin\u0117s priesagos:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>\u2013ksimab (angl. <em>ximab<\/em>)&nbsp;\u2013 tai chimeriniai mAK, kuri\u0173 25&nbsp;proc. Fab fragmento yra pel\u0117s, o likusi dalis&nbsp;\u2013 \u017emogaus;<\/li>\n\n\n\n<li>\u2013zumab&nbsp;\u2013 tai vadinamieji su\u017emoginti, humanizuoti mAK, kuri\u0173 tik 2\u20135&nbsp;proc. Fab fragmento yra pel\u0117s;<\/li>\n\n\n\n<li>\u2013mumab&nbsp;\u2013 \u017emogaus mAK [2].<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Suliejimo baltymai&nbsp;\u2013 tirpios, nat\u016braliai aptinkam\u0173 receptori\u0173 formos arba ligandai, giminingi nat\u016braliems ligandams. \u0160ie receptoriai parastai b\u016bna prijungti prie Ig-Fc fragmento. Tokio BV pavyzdys&nbsp;\u2013 etanerceptas TNF-\u03b1RII receptorius. Paprastai \u0161ios BV grup\u0117s pavadinimai baigiasi gal\u016bne \u2013ceptas (angl. <em>cept<\/em>).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vaist\u0173 ir BV skirtumai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">BV labai skiriasi nuo \u012fprast\u0173 vaist\u0173, labiausiai strukt\u016bra, veikimo principu, metabolizmu ir imunogeni\u0161kumu&nbsp;[3]. Palyginti su vaistais, kurie yra gaunami chemin\u0117s pramon\u0117s metodais, BV yra gaunami i\u0161 bakterij\u0173 kult\u016br\u0173, augal\u0173, vabzd\u017ei\u0173 ir \u017einduoli\u0173, pasitelkus gen\u0173 in\u017einerij\u0105 [1, 3]. Dauguma BV yra vartojami parenteraliai, nes skyrus peroraliai b\u016bt\u0173 suvir\u0161kinti ir netekt\u0173 savo efektyvumo. BV n\u0117ra metabolizuojami \u012f aktyvius junginius, o, atvirk\u0161\u010diai, yra katabolizuojami iki paprast\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173. D\u0117l dyd\u017eio jie yra daug labiau imunogeni\u0161ki. Kadangi BV yra biologi\u0161kai aktyvios molekul\u0117s, jie pasi\u017eymi imunin\u0119 sistem\u0105 reguliuojan\u010diu poveikiu. \u012eprast\u0173 medikament\u0173 ir BV palyginimas pateiktas <em>1&nbsp;lentel\u0117je<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>BV sukelt\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 klasifikacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117l ry\u0161ki\u0173 skirtum\u0173, palyginti su \u012fprastiniais cheminiais vaistai, jau egzistuojanti nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 klasifikacija yra netinkama. Tod\u0117l W.&nbsp;J.&nbsp;Pichleris pasi\u016bl\u0117 atskir\u0105 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173, kurias sukelia BV, klasifikacij\u0105 [4], kuri \u0161iuo metu yra si\u016bloma ir daugelio kit\u0173 autori\u0173 [1\u20133, 5]. Pagal imuninius mechanizmus BV sukeliamas nepageidaujamas reakcija galima skirstyti \u012f 5 tipus, kurie \u017eymimi graik\u0173 raid\u0117mis \u03b1, \u03b2, \u03b3, \u03b4 ir \u03b5.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><u>\u03b1 reakcijos: perstimuliavimas<\/u><\/strong> (angl.&nbsp;<em>overstimulation<\/em>). \u0160ios reakcijos yra sukeliamos d\u0117l tiesioginio BV poveikio. Manoma, kad \u0161io tipo reakcijos pasirei\u0161kia, kai, siekiant gero terapinio efekto, yra atpalaiduojamas didelis kiekis citokin\u0173, kurie d\u0117l veikimo mechanizmo sukelia sisteminio u\u017edegiminio atsako sindrom\u0105, vadinam\u0105 citokin\u0173 audra&nbsp;[4]. Klini\u0161kai \u03b1 reakcijos gali pasireik\u0161ti galvos skausmu, kar\u0161\u010diavimu, s\u0105nari\u0173 skausmu, pykinimu, v\u0117mimu, viduriavimu, padid\u0117jusio kapiliarinio pralaidumo sindromu, plau\u010di\u0173 edema, psichin\u0117s b\u016bkl\u0117s pakitimu ar aseptiniu meningitu&nbsp;[1]. Manoma, kad simptomai i\u0161sivysto d\u0117l padid\u0117jusio u\u017edegimini\u0173 citokin\u0173 kiekio: IL-1b, IL-6, IL- 8 , TNF- \u03b1, INF- \u03b3 ir komplemento sistemos aktyvinimo [6]. Ry\u0161kiausias \u0161io tipo reakcijos pavyzdys&nbsp;\u2013 eksperimentinio BV TGN1412 pirmos klinikin\u0117s faz\u0117s studija [7], kurioje 6 sveikiems vyrams per 1&nbsp;val. po pirmosios doz\u0117s i\u0161sivyst\u0117 galvos, nugaros skausmai, pykinimas, v\u0117mimas, kar\u0161\u010diavimas. V\u0117liau d\u0117l i\u0161sivys\u010diusios hipotenzijos, kv\u0117pavimo nepakankamumo, plau\u010di\u0173 infiltracijos, \u016bminio inkst\u0173 nepakankamumo, diseminuotos intravazalin\u0117s koaguliacijos jie buvo hospitalizuoti \u012f reanimacijos ir intensyvios terapijos skyri\u0173. I\u0161tyrus j\u0173 krauj\u0105, buvo nustatytos labai padid\u0117jusios TNF-\u03b1 ir INF-\u03b3 koncentracijos. Pana\u0161ias reakcijas gali sukelti ir rituksimabas, anti-CD20 antik\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><u>\u03b2 reakcijos: padid\u0117j\u0119s jautrumas BV<\/u><\/strong><strong>.<\/strong> Padid\u0117jusio jautrumo reakcijos gali b\u016bti greitojo ir l\u0117tojo tipo. \u0160ioms reakcijoms priskiriamos vietin\u0117s injekcijos vietos ir infuzin\u0117s reakcijos. Padid\u0117jusios jautrumo reakcijos priklauso nuo to, kokios klas\u0117s Ig yra atsakingi u\u017e patiriam\u0105 reakcija, galimos komplemento sistemos aktyvacijos, mAK pana\u0161umo \u012f \u017emogaus baltymus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Greitojo tipo reakcijos<\/strong> pasirei\u0161kia per kelis skirtingus mechanizmus:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>IgE sukeltos reakcijos, kai pacientas \u012fsijautrina ne\u017emogi\u0161kiesiems (pvz., pel\u0117s) peptidams, esantiems BV sud\u0117tyje. Tokios reakcijos, pirm\u0105 kart\u0105 suleidus BV, nepasireik\u0161&nbsp;[2]. Da\u017eniausi&nbsp;\u03b2 reakcij\u0173 simptomai: \u016bmin\u0117 dilg\u0117lin\u0117, gerkl\u0173 obstrukcija (\u0161vilpimas), nuolatinis kosulys ar dauginiai \u012fvairi\u0173 organ\u0173 sistem\u0173 simptomai. BV gali sukelti IgE nulemtas anafilaksines reakcijas. Yra apra\u0161yti anafilaksijos atvejai, kuriuos suk\u0117l\u0117 rituksimabas (mAK prie\u0161 CD20), omalizumabas (mAK prie\u0161 IgE) ir kiti BV. Taip pat apra\u0161ytas IgG paskatintas &nbsp;anafilaksijos mechanizmas, kai aktyvinami bazofilai, makrofagai ir trombocitus aktyvinantys faktoriai [2];<\/li>\n\n\n\n<li>komplemento sistemos aktyvinimas, kurio metu i\u0161skiriami anafilaktoidiniai mediatoriai (C3a ir C5a), tiesiogiai stimuliuojantys putli\u0105sias l\u0105steles [8];<\/li>\n\n\n\n<li>infuzin\u0117s reakcijos. Tai n\u0117ra padid\u0117jusio jautrumo reakcijos, ta\u010diau d\u0117l klinikinio pana\u0161umo priskiriamos \u0161iam tipui. Tai da\u017eniausios nepageidaujamos reakcijos, pasirei\u0161kian\u010dios skiriant mAK. Klini\u0161kai pacientai da\u017eniausiai skund\u017eiasi galvos ir pilvo skausmu, drebuliu, pykinimu, v\u0117mimu, viduriavimu, nie\u017euliu, \u0161irdies ritmo ar kraujo spaudimo poky\u010diais. Paprastai reakcijos b\u016bna silpnesn\u0117s sul\u0117tinus vaisto infuzij\u0105 ir skyrus premedikacij\u0105 antihistamininiais vaistais, sisteminiais gliukokortikoidais (GKK) ar analgetikais. Infuzini\u0173 ir greit\u0173j\u0173 padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173 palyginimas pateiktas <em>2&nbsp;lentel\u0117je<\/em>.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>L\u0117tojo tipo padid\u0117jusio jautrumo reakcijos<\/strong> gali pasireik\u0161ti nuo 2&nbsp;val. iki 14 dien\u0173 po vaisto suleidimo. Simptomai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs&nbsp;\u2013 daugiaform\u0117 eritema, vaskulitai, Stevenso-Johnsono sindromas, toksin\u0117 epidermio nekroz\u0117, ta\u010diau da\u017eniausiai simptomai primena serumin\u0117s ligos simptomus. IgG klas\u0117s antik\u016bn\u0173 gamyba prie\u0161 BV gali b\u016bti priskiriama l\u0117toms reakcijoms, ta\u010diau jie retai sukelia klinikinius simptomus ir yra atsakingi u\u017e biologinio preparato efekto praradim\u0105 gydant jais kur\u012f laik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160ioms reakcijoms galima priskirti reakcijas injekcij\u0173 vietose. Injekcijos vietoje gali pasireik\u0161ti nie\u017eulys, paraudimas, patinimas. Jos gali i\u0161ry\u0161k\u0117ti greitai, ta\u010diau da\u017eniausiai tai nutinka po 24\u201348&nbsp;val.&nbsp;[2].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><u>\u03b3 reakcijos: susietos su imunin\u0117s sistemos ar citokin\u0173 disbalansu<\/u><\/strong>. Jos pasirei\u0161kia, kai BV, atlikdami savo funkcij\u0105, blokuoja specifin\u0119 imunin\u0117s sistemos dal\u012f ir sutrikdo normali\u0105 imunin\u0117s sistemos funkcij\u0105. D\u0117l to pacientai gali susirgti specifin\u0117mis infekcijomis, autoimunin\u0117mis ar atopin\u0117mis ligomis [1]. Pavyzd\u017eiui, gydymas anti-TNF-\u03b1 BV gali padidinti rizik\u0105 sirgti \u0161iomis \u016bmiomis infekcijomis: <em>Herpes zoster<\/em>, tuberkulioze ar listerioze [3]. Kitas pavyzdys&nbsp;\u2013 rituksimabo (anti-CD20) sukelta antrin\u0117 hipogamaglobulinemija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><u>\u03b4 reakcijos: kry\u017emin\u0117s reakcijos<\/u><\/strong>. Tai reakcijos, pasirei\u0161kian\u010dios d\u0117l BV taikinio antigeno, kur\u012f ekspresuoja patogenin\u0117s ir sveikos l\u0105stel\u0117s. Geriausias tokios reakcijos pavyzdys cetuksimabas&nbsp;\u2013 mAK prie\u0161 epidermio augimo faktoriaus receptorius, kurie yra ekspresuojami tiek v\u0117\u017ei\u0173 l\u0105steli\u0173, tiek normali\u0173 odos l\u0105steli\u0173. D\u0117l cetuksimabo poveikio odai pasirei\u0161kia aknei b\u016bdingas b\u0117rimas [1, 4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><u>\u03b5 reakcijos: neimunin\u0117s nepageidaujamos reakcijos<\/u><\/strong>. Tai su BV veikimo mechanizmu nesusietos nepageidaujamos reakcijos. Pavyzd\u017eiui, su gydymui naudojamu IFN-\u03b1 susietos pakitusios paciento psichin\u0117s b\u016bkl\u0117s&nbsp;\u2013 \u016bminis sumi\u0161imas ar depresija [1, 4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Alergin\u0117ms ligoms gydyti naudojam\u0173 BV sukeliamos padid\u0117jusio jautrumo reakcijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Omalizumabas<\/em><\/strong><br>Tai humanizuotas mAK prie\u0161 IgE, kurio 5&nbsp;proc. sudaro pel\u0117s polipeptidin\u0117 grandin\u0117. Omalizumabas skiriamas sunkiai alerginei astmai ir l\u0117tinei dilg\u0117linei gydyti. I\u0161leidus vaist\u0105 \u012f rink\u0105, pasteb\u0117ta, kad omalizumabas gali sukelti anafilaksij\u0105. Remiantis pirmosios poklinikin\u0117s atvej\u0173 steb\u0117senos studijos duomenimis, anafilaksijos da\u017enis siek\u0117 0,09&nbsp;proc., o i\u0161 j\u0173 net 75&nbsp;proc. atvej\u0173 pasirei\u0161k\u0117 po pirm\u0173j\u0173 3 vaisto dozi\u0173 [9]. Lieberman ir bendraautori\u0173 atliktoje atvej\u0173 steb\u0117senos studijoje nurodoma, kad anafilaksijos tikimyb\u0117 gydantis omalizumabu yra 0,2&nbsp;proc. [10], o patys gamintojai nurodo 0,1\u20130,2&nbsp;proc. anafilaksijos tikimyb\u0119&nbsp;[11]. Pasteb\u0117ta, kad 43&nbsp;proc. pacient\u0173, patyrusi\u0173 omalizumabo sukelt\u0105 anafilaksij\u0105, gyvenime yra buvusi kito veiksnio sukelta anafilaksija [12], tod\u0117l anafilaksija anamnez\u0117je yra \u012fvardijama kaip rizikos veiksnys. Da\u017eniausiai omalizumabo sukelta anafilaksija i\u0161ry\u0161k\u0117ja 30\u201360&nbsp;min po vaisto suleidimo ir pasirei\u0161kia kv\u0117pavimo tak\u0173 simptomais (95&nbsp;proc. atvej\u0173), odos simptomais ar edema [12]. Remiantis \u0161iais duomenimis, rekomenduojama skiriant omalizumab\u0105 pirmus 3 kartus pacient\u0105 steb\u0117ti 2&nbsp;val., v\u0117liau&nbsp;\u2013 30&nbsp;min.&nbsp;[1, 9].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tikslus anafilaksij\u0105 sukeliantis mechanizmas n\u0117ra \u017einomas, nes daugeliu atvej\u0173 IgE prie\u0161 omalizumab\u0105 nebuvo aptinkami [10]. Yra apra\u0161omos polisorbat\u0173, esan\u010di\u0173 omalizumabo sud\u0117tyje, sukeliamos alergin\u0117s reakcijos, tod\u0117l manoma, kad jie gal\u0117t\u0173 b\u016bti viena anafilaksijos prie\u017eas\u010di\u0173 [13].<br>Taip pat apra\u0161omos ir l\u0117tin\u0117s omalizumabo sukeltos padid\u0117jusio jautrumo reakcijos, i\u0161ry\u0161k\u0117jan\u010dios per 24&nbsp;val.\u20135 dienas po vaisto suleidimo. Klinikin\u0117 \u0161i\u0173 reakcij\u0173 i\u0161rai\u0161ka gali b\u016bti \u012fvairi: nie\u017etintys lokal\u016bs leidimo vietos ar i\u0161plit\u0119 odos b\u0117rimai, serumin\u0119 lig\u0105 primenantys simptomai&nbsp;[13\u201315].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Benralizumabas<br><\/em><\/strong>Tai humanizuotas mAK prie\u0161 IL-5 receptorius, naudojamas gydant sunkios formos eozinofilin\u0119 astm\u0105. Europoje vaistas \u012fregistruotas tik 2018 metais [16], tod\u0117l poklinikin\u0117s stebimosios padid\u0117jusio jautrumo atvej\u0173 studijos dar n\u0117ra publikuotos. Klinikini\u0173 studij\u0173 metu padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173 da\u017enis siek\u0117 3&nbsp;proc., kurios pasirei\u0161k\u0117 dilg\u0117line ir alerginiu granulomatoziniu angitu [17]. Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 maisto ir vaist\u0173 administracijos saugumo ataskaitoje pateikiami 2 anafilaksijos atvejai, kuriuos suk\u0117l\u0117 benralizumabas [18].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Mepolizumabas<br><\/em><\/strong>Tai humanizuotas mAK prie\u0161 IL-5, naudojamas gydant sunkios formos eozinofilin\u0119 astm\u0105. Padid\u0117jusio jautrumo reakcijos gali pasireik\u0161ti pra\u0117jus kelioms valandoms ar kelioms dienoms po mepolizumabo suleidimo. Da\u017eniausios padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173 klinikin\u0117s i\u0161rai\u0161kos: burnos, veido ar lie\u017euvio tinimas, silpnumas, kv\u0117pavimo sistemos simptomai, dilg\u0117lin\u0117. Sistemini\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 da\u017enis yra 2\u20134&nbsp;proc. [19, 20]. Nustatyta, kad mepolizumabo sukeltos anafilaksijos rizika ma\u017eesn\u0117 nei 1&nbsp;proc. [20, 21].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Reslizumabas<br><\/em><\/strong>Tai humanizuotas mAK prie\u0161 IL-5, naudojamas gydant sunkios eigos eozinofilin\u0119 astm\u0105. Klinikiniuose tyrimuose 0,3&nbsp;proc. atvej\u0173 reslizumabo infuzijos metu buvo stebimos anafilaksin\u0117s reakcijos [1]. Simptomai paprastai pasirei\u0161kia atliekant infuzij\u0105 ar per pirm\u0105sias 20&nbsp;min po jos. T\u0119stin\u0117je studijoje anafilaksija nepasirei\u0161k\u0117 n\u0117 vienam tiriamajam [22], ta\u010diau literat\u016broje vis publikuojami nauji reslizumabo sukeltos anafilaksijos klinikiniai atvejai [23].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Dupilumabas<\/em><\/strong><strong><br><\/strong>Tai \u017emogaus mAK prie\u0161 IL-4 receptori\u0173, kuris blokuoja IL-4 ir IL-13 ir yra naudojamas gydant vidutinio ir sunk\u0173 atopin\u012f dermatit\u0105. Yue Han ir bendraautori\u0173 pateiktoje saugumo ir efektyvumo analiz\u0117je i\u0161skiriama, kad sunki\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 da\u017enis siekia 2,56&nbsp;proc., ta\u010diau i\u0161 \u0161i\u0173 reakcij\u0173 n\u0117ra i\u0161skiriamos padid\u0117jusio jautrumo reakcijos [24]. Dupilumabo gamintojai nurodo, kad dupilumabo sukeliam\u0173 padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173, \u012f kurias buvo \u012ftraukti ir serumin\u0119 lig\u0105 primenantys simptomai, da\u017enis yra ma\u017eesnis nei 1&nbsp;proc. [25]. Publikacij\u0173, apra\u0161an\u010di\u0173 dupilumabo sukeltas anafilaksines reakcijas, \u0161iandien n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">BV skiriasi nuo tradicini\u0173 vaist\u0173. D\u0117l daugelio skirtum\u0173 tarp \u0161i\u0173 preparat\u0173 tip\u0173 tradicin\u0117 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 klasifikacija yra netinkama. \u017dinant, kaip tiksliai veikia BV, galima aktyviai steb\u0117ti ir laiku prad\u0117ti gydyti pasirei\u0161kusias nepageidaujamas reakcijas. Padid\u0117jusio jautrumo reakcijos \u012f BV, skirtus gydyti alergines ligas, yra retos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">&nbsp;<strong>1 lentel\u0117. Tradicini\u0173 ir BV palyginimas&nbsp;[3]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Tradiciniai vaistai<\/strong><\/td><td><strong>BV<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Ma\u017ea molekul\u0117 (&lt;1 kDa)<\/td><td>Dideli molekuli\u0173 kompleksai (&gt;1 kDa)<\/td><\/tr><tr><td>Pagaminti chemin\u0117s sintez\u0117s metodais<\/td><td>Strukt\u016bri\u0161kai pana\u0161\u016bs \u012f savus baltymus.<br>Pagaminami i\u0161gaunant BV i\u0161 gen\u0173 in\u017einerijos metodais modifikuot\u0173 l\u0105steli\u0173<\/td><\/tr><tr><td>Atspar\u016bs kar\u0161\u010diui (i\u0161laiko biologin\u012f efektyvum\u0105)<\/td><td>Neatspar\u016bs kar\u0161\u010diui<\/td><\/tr><tr><td>Metabolizuojami \u012f aktyvius ir neaktyvius metabolitus<\/td><td>Vir\u0161kinimo trakte suardomi vir\u0161kinimo ferment\u0173, organizme nemetabolizuojami, o katabolizuojami kaip savi baltymai<\/td><\/tr><tr><td>Galima vartoti \u012fvairiais b\u016bdais<\/td><td>Peroralinis vartojimas sunkiai \u012fmanomas<\/td><\/tr><tr><td>Daugyb\u0117 s\u0105veik\u0173 su kitais vaistais<\/td><td>Neturi s\u0105veik\u0173 su kitais vaistais<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>2 lentel\u0117. Infuzijos sukelt\u0173 ir greitojo tipo padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173 simptomai\u00a0[5]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td>&nbsp;<\/td><td><strong>Infuzijos sukeltos reakcijos<\/strong><\/td><td><strong>Greitojo tipo padid\u0117jusio jautrumo reakcijos<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Oda ir gleivin\u0117s<\/td><td>Paraudimas ar nie\u017eulys<\/td><td>Dilg\u0117lin\u0117, paraudimas, tinimas, pad\u0173 ir deln\u0173 ar genitalij\u0173 nie\u017eulys, viso k\u016bno nie\u017eulys<\/td><\/tr><tr><td>Kv\u0117pavimo sistema<\/td><td>Dusulys, kartais pasirei\u0161kia kv\u0117pavimo nepakankamumas, bronchospazmas n\u0117ra b\u016bdingas<\/td><td>Simptomai, pasirei\u0161kiantys nosyje: rinor\u0117ja, \u010diaudulys, nie\u017eulys<br>Gerklose: disfonija, u\u017ekimimas, stridoras, kosulys, nie\u017eulys<br>Plau\u010diuose: bronchospazmas, \u0161vilpimas, dusulys, cianoz\u0117 ar kv\u0117pavimo nepakankamumas<\/td><\/tr><tr><td>Vir\u0161kinimo trakto<\/td><td>Pilvo skausmas, pykinimas, v\u0117mimas, viduriavimas<\/td><td>Pykinimas, rijimo sutrikimas, spazmai, v\u0117mimas, pilvo skausmas, viduriavimas<\/td><\/tr><tr><td>\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos<\/td><td>Diskomforto jausmas kr\u016btin\u0117je, tachikardija ar bradikardija, pakitusi psichin\u0117 b\u016bkl\u0117, retais atvejais&nbsp;\u2013 hipotenzija, s\u0105mon\u0117s praradimas, \u0161okas, \u016bminis \u0161irdies nepakankamumas<\/td><td>Kr\u016btin\u0117s skausmas, tachikardija ar \u0161irdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas, sumi\u0161imas, apalpimas, pakitusi psichin\u0117 b\u016bkl\u0117, hipotenzija, s\u0105mon\u0117s praradimas, \u0161okas, \u016bminis \u0161irdies nepakankamumas<\/td><\/tr><tr><td>Kitos sistemos<\/td><td>Kar\u0161\u010diavimas, \u0161altkr\u0117tis, s\u0105nari\u0173 ir raumen\u0173 skausmas, apatin\u0117s nugaros dalies skausmas<\/td><td>Metalo skonio jutimas, gimdos susitraukin\u0117jimas<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd. Linas Griguola, gyd. alergolog\u0117 ir klinikin\u0117 imunolog\u0117 doc. Laura Malinauskien\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Kr\u016btin\u0117s lig\u0173, imunologijos ir alergologijos klinika<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Patel SV, Khan DA. Adverse Reactions to Biologic Therapy. Immunol Allergy Clin North Am. 2017;37(2):397\u2013412.<br>2. Corominas M, Gastaminza G, Lobera T. Hypersensitivity Reactions to Biological Drugs. J Investig Allergol Clin Immunol. 2014;24:14.<br>3. Aubin F, Carbonnel F, Wendling D. The complexity of adverse side-effects to biological agents. J Crohns Colitis. 2013 May 1;7(4):257\u201362.<br>4. Adverse side\u2010effects to biological agents &#8211; Pichler &#8211; 2006 &#8211; Allergy &#8211; Wiley Online Library [Internet]. [cited 2019 Mar 4]. Available from: https:\/\/onlinelibrary.wiley.com\/doi\/full\/10.1111\/j.1398-9995.2006.01058.x.<br>5. Boyman O, Comte D, Spertini F. Adverse reactions to biologic agents and their medical management. Nat Rev Rheumatol. 2014 Oct;10(10):612\u201327.<br>6. Clinical immunotoxicity of therapeutic proteins. &#8211; PubMed &#8211; NCBI [Internet]. [cited 2019 Mar 4]. Available from: https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/19040329.<br>7. OKT3-induced cytokine-release syndrome: occurrence beyond the second dose and association with rejection severity. &#8211; PubMed &#8211; NCBI [Internet]. [cited 2019 Mar 4]. Available from: https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/7879215.<br>8. The complex clinical picture of side effects to biologicals. &#8211; PubMed &#8211; NCBI [Internet]. [cited 2019 Mar 4]. Available from: https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/20609863.<br>9. Cox L, Platts-Mills TAE, Finegold I, Schwartz LB, Simons FER, Wallace DV, et al. American Academy of Allergy, Asthma &amp; Immunology\/American College of Allergy, Asthma and Immunology Joint Task Force Report on omalizumab-associated anaphylaxis. J Allergy Clin Immunol. 2007 Dec;120(6):1373\u20137.<br>10. Lieberman PL, Umetsu DT, Carrigan GJ, Rahmaoui A. Anaphylactic reactions associated with omalizumab administration: Analysis of a case-control study. J Allergy Clin Immunol. 2016 Sep 1;138(3):913-915.e2.<br>11. xolair_prescribing.pdf [Internet]. [cited 2019 Mar 5]. Available from: https:\/\/www.gene.com\/download\/pdf\/xolair_prescribing.pdf.<br>12. Lieberman PL, Jones I, Rajwanshi R, Ros\u00e9n K, Umetsu DT. Anaphylaxis associated with omalizumab administration: Risk factors and patient characteristics. J Allergy Clin Immunol. 2017 Dec;140(6):1734-1736.e4.<br>13. Khan DA. Hypersensitivity and immunologic reactions to biologics: opportunities for the allergist. Ann Allergy Asthma Immunol. 2016 Aug;117(2):115\u201320.<br>14. Smith M, Siles R. P008 Delayed hypersensitivity reaction to omalizumab. Ann Allergy Asthma Immunol. 2016 Nov 1;117(5):S24.<br>15. Barry PJ, O\u2019Mahony A, Finnegan C, O\u2019Connor TM. Delayed allergic reactions to omalizumab: Are patients reporting all cases? J Allergy Clin Immunol. 2008 Mar 1;121(3):785\u20136.<br>16. Anonymous. Fasenra [Internet]. European Medicines Agency. 2018 [cited 2019 Mar 5]. Available from: https:\/\/www.ema.europa.eu\/en\/medicines\/human\/EPAR\/fasenra.<br>17. Efficacy and safety of benralizumab for patients with severe asthma uncontrolled with high-dosage inhaled corticosteroids and long-acting \u03b22-agonists (SIROCCO): a randomised, multicentre, placebo-controlled phase 3 trial &#8211; ScienceDirect [Internet]. [cited 2019 Mar 2]. Available from: https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S0140673616313241.<br>18. RISK ASSESSMENT and RISK MITIGATION REVIEW: BENRALIZUMAB.pdf [Internet]. [cited 2019 Mar 5]. Available from: https:\/\/www.accessdata.fda.gov\/drugsatfda_docs\/nda\/2017\/761070Orig1s000RiskR.pdf.<br>19. nucala-epar-product-information_en.pdf [Internet]. [cited 2019 Mar 5]. Available from: https:\/\/www.ema.europa.eu\/en\/documents\/product-information\/nucala-epar-product-information_en.pdf.<br>20. Khatri S, Moore W, Gibson PG, Leigh R, Bourdin A, Maspero J, et al. Assessment of the long-term safety of mepolizumab and durability of clinical response in patients with severe eosinophilic asthma. J Allergy Clin Immunol [Internet]. 2018 Oct 22 [cited 2019 Mar 5];0(0). Available from: https:\/\/www.jacionline.org\/article\/S0091-6749(18)31479-9\/abstract.<br>21. Kallur L, Gonzalez-Estrada A, Eidelman F, Dimov V. Pharmacokinetic drug evaluation of mepolizumab for the treatment of severe asthma associated with persistent eosinophilic inflammation in adults. Expert Opin Drug Metab Toxicol. 2017 Dec;13(12):1275\u201380.<br>22. Long-term Safety and Efficacy of Reslizumab in Patients with Eosinophilic Asthma &#8211; ScienceDirect [Internet]. [cited 2019 Mar 2]. Available from: https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S2213219817307079<br>23. Shercliffe R, Dass K. A CASE OF ANAPHYLAXIS SECONDARY TO RESLIZUMAB. Ann Allergy Asthma Immunol. 2018 Nov 1;121(5):S77.<br>24. Efficacy and safety of dupilumab for the treatment of adult atopic dermatitis: A\u00a0meta-analysis of randomized clinical trials &#8211; Journal of Allergy and Clinical Immunology [Internet]. [cited 2019 Mar 2]. Available from: https:\/\/www.jacionline.org\/article\/S0091-6749(17)30687-5\/abstract.<br>25. Clinical Trial Safety Profile | DUPIXENT\u00ae (dupilumab) [Internet]. atopicdermatitis. [cited 2019 Mar 6]. Available from: https:\/\/www.dupixenthcp.com\/atopicdermatitis\/efficacy-safety\/safety-clinical-trial.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Biologiniai vaistai (BV)&nbsp;\u2013 tai \u012fvairios biologi\u0161kai aktyvios med\u017eiagos, imunomoduliatoriai, naudojami skirtingoms u\u017edegimin\u0117ms, v\u0117\u017eio ar alergin\u0117ms ligoms gydyti. Per 15 met\u0173 biologini\u0173 vaist\u0173 naudojimas labai padid\u0117jo. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiama si\u016bloma nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173, sukelt\u0173 BV, klasifikacija ir nepageidaujamos padid\u0117jusios jautrumo reakcijos, sukeltos BV, naudojam\u0173 alergin\u0117ms ligoms gydyti. BV r\u016b\u0161ys Prie\u0161 aptariant BV sukeliamus nepageidaujamas reakcijas, svarbu suprasti&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69626,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[28503],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69625","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-nepageidaujama-reakcija","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69625","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69625"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69625\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69626"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69625"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69625"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69625"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69625"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69625"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}