{"id":69679,"date":"2023-09-13T11:16:43","date_gmt":"2023-09-13T13:16:43","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69679\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-09-13T11:19:31","modified_gmt":"2023-09-13T13:19:31","slug":"skausmo-malsinimas-neselektyviaisiais-nesteroidiniais-vaistais-nuo-uzdegimo-siekiant-isvengti-virskinimo-trakto-pazeidimo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/skausmo-malsinimas-neselektyviaisiais-nesteroidiniais-vaistais-nuo-uzdegimo-siekiant-isvengti-virskinimo-trakto-pazeidimo\/69679\/","title":{"rendered":"Skausmo mal\u0161inimas neselektyviaisiais nesteroidiniais vaistais nuo u\u017edegimo siekiant i\u0161vengti vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimo<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU) \u2013 tai heterogenin\u0117s chemin\u0117s strukt\u016bros vaistai, pla\u010diausiai paplit\u0119 ir da\u017eniausiai naudojami skausmui ir u\u017edegimui mal\u0161inti. Daugiau nei 17 mln. amerikie\u010di\u0173 \u0161ios grup\u0117s vaistus vartoja kasdien. \u0160iuo metu sukurta per 20 NVNU, kurie skiriasi chemine sud\u0117timi, poveikiu receptoriams ir sukeliamais nepageidaujamais rei\u0161kiniais. Prie\u0161 paskiriant vaist\u0105 pacientui, svarbu atsi\u017evelgi ne tik \u012f skausmo mal\u0161inimo veiksmingum\u0105, bet ir \u012f vaisto sukeliamus nepageidaujamus rei\u0161kinius. Vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimas yra vienas da\u017eniausi\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 vartojant NVNU. X. Carne ir bendraautori\u0173 atliktame prospektyviajame kohortiniame tyrime net 84 proc. NVNU vartojusi\u0173 tiriam\u0173j\u0173 buvo steb\u0117tas vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimas [1]. Deksketoprofeno trometamolis (deksketoprofenas) yra vienas i\u0161 NVNU atstov\u0173 vaist\u0173, rinkoje pasirod\u0119s 1990 metais. Farmakokinetiniai tyrimai parod\u0117, kad i\u0161g\u0117rus deksketoprofeno maksimali koncentracija \u017emogaus organizme pasiekiama po 30 min. (tarp 15 ir 60 min). D\u0117l \u0161ios savyb\u0117s deksketoprofenas gali grei\u010diau numal\u0161inti \u016bmin\u012f lengv\u0105 ir vidutinio stiprumo skausm\u0105, palyginti su kitais neselektyviaisiais NVNU [2\u20134]. Remiantis tyrimo rezultatais, \u0161is vaistas ne tik grei\u010diau numal\u0161ina skausm\u0105, bet ir re\u010diau sukelia nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 vir\u0161kinimo traktui [1].<\/p>\n\n\n\n

Vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimo mechanizmas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ilg\u0105 laik\u0105 buvo manoma, kad NVNU vir\u0161kinimo trakt\u0105 pa\u017eeid\u017eia d\u0117l tiesioginio poveikio skrand\u017eio ir dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos gleivinei. \u0160iandien yra \u017einoma, kad vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimas vystosi d\u0117l sisteminio NVNU poveikio, kuris skatina suma\u017e\u0117jusi\u0105 prostaglandin\u0173 gamyb\u0105 [5]. Prostaglandin\u0173 sintez\u0119 inicijuoja arachidono r\u016bg\u0161ties oksidacija ir ciklooksigenaz\u0117s (COX) fermentai. Yra i\u0161skiriamos dvi COX formos \u2013 COX-1 ir COX-2 [6, 7]. COX-1 randama daugelyje audini\u0173 (vir\u0161kinimo trakto gleivin\u0117je, inkstuose, kt.), ji reguliuoja normalius l\u0105steli\u0173 procesus, pavyzd\u017eiui, skrand\u017eio citoprotekcij\u0105, kraujagysli\u0173 homeostaz\u0119, trombocit\u0173 agregacij\u0105, inkst\u0173 funkcij\u0105. COX-2 aptinkama smegenyse, inkstuose, kauluose, moter\u0173 reprodukcin\u0117je sistemoje. Jos ekspresija padid\u0117ja organizme vystantis u\u017edegiminiams procesams, pasirei\u0161kus skausmui, kylant temperat\u016brai [8]. COX-3 yra COX-1 izoforma, i\u0161sid\u0117s\u010diusi centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje ir \u0161irdyje, ta\u010diau \u0161io fermento veikimas iki \u0161iol n\u0117ra galutinai i\u0161tirtas, o atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenys prie\u0161taringi [9, 10]. Manoma, kad blokuojant COX-2 yra slopinami u\u017edegimo simptomai. Blokuojant COX-1, ma\u017e\u0117ja vir\u0161kinimo trakto prostaglandin\u0173 sintez\u0117, silpn\u0117ja gleivin\u0117s apsaugin\u0117 funkcija, tod\u0117l vir\u0161kinimo traktas gali b\u016bti pa\u017eeistas [11]. Taigi COX ferment\u0173 slopinimas yra siejamas su naudingu ir nepageidaujamu poveikiu \u012fvairioms organ\u0173 sistemoms, o pagrindinis vaidmuo \u0161iuose procesuose tenka COX veiklai.<\/p>\n\n\n\n

Vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimai ir rizikos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimai \u2013 vieni da\u017eniausi\u0173 ir grei\u010diausiai i\u0161sivystan\u010di\u0173 pacientams, vartojantiems NVNU. Dauguma atvej\u0173 \u0161ie pa\u017eeidimai yra nepavojingi, pavir\u0161iniai ir sugyja savaime. Ta\u010diau kai kuriems pacientams NVNU vartojimas gali sukelti skrand\u017eio ir \/ ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos op\u0173 vystym\u0105si ir v\u0117liau pasireik\u0161ti kraujavimu i\u0161 vir\u0161utin\u0117s vir\u0161kinimo trakto dalies op\u0173. Ma\u017eiau paplit\u0119, ta\u010diau pavojingi NVNU sukelti nepageidaujami rei\u0161kiniai vir\u0161kinimo traktui apima vaist\u0173 sukelt\u0105 ezofagit\u0105, plonojo \u017earnyno opalig\u0119, plonojo \u017earnyno strikt\u016bras, \u017earn\u0173 divertikulin\u0119 lig\u0105, u\u017edegimini\u0173 \u017earn\u0173 lig\u0173 pa\u016bm\u0117jimus. Vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimai gali b\u016bti nuo ma\u017ey\u010di\u0173, tik mikroskopu matom\u0173, l\u0105steli\u0173 pakitim\u0173 iki endoskopu stebim\u0173 makroskopini\u0173 gleivin\u0117s edem\u0173, eritem\u0173, hemoragij\u0173, erozij\u0173 ar op\u0173 [12]. Klini\u0161kai reik\u0161mingais laikomi tik makroskopiniai skrand\u017eio ir \/ ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos gleivin\u0117s pakitimai (t. y. erozijos, opos, kt.), ta\u010diau nutraukus NVNU vartojim\u0105 da\u017eniausiai \u0161ie patologiniai poky\u010diai regresuoja.<\/p>\n\n\n\n

Vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimai klini\u0161kai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia dispepsijos simptomais (pykinimu, pilnumo jausmu epigastriume, pilvo p\u016btimu, vir\u0161utin\u0117s pilvo dalies skausmu), ta\u010diau nustatyta, kad \u0161ie poj\u016b\u010diai nekoreliuoja su skrand\u017eio ir \/ ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos gleivin\u0117s pa\u017eeidimo dyd\u017eiu [13]. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties dispepsijos simptom\u0173 i\u0161sivystymas vartojant NVNU netur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas kaip op\u0173 susiformavimo ar kraujavimo i\u0161 vir\u0161utin\u0117s vir\u0161kinimo trakto dalies rizikos veiksnys.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi dispepsijos simptomai n\u0117ra patikimi vertinant galim\u0105 skrand\u017eio ir \/ ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos pa\u017eeidimo rizik\u0105 vartojant NVNU, svarbu nustatyti veiksnius, kurie toki\u0105 rizik\u0105 i\u0161 ties\u0173 didina. Atlikta nema\u017eai tyrim\u0173, siekiant atpa\u017einti pacientus, kuriems tik\u0117tiniausias vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimas, susij\u0119s su NVNU vartojimu. Remiantis 2008 met\u0173 bendromis Amerikos kardiolog\u0173 kolegijos, Amerikos \u0161irdies asociacijos ir Amerikos gastroenterolog\u0173 kolegijos rekomendacijomis, pacientai priskiriami didel\u0117s rizikos grupei i\u0161sivystyti vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimui vartojant NVNU, jeigu: pacientas anks\u010diau yra sirg\u0119s skrand\u017eio ir \/ ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalige; pacientui yra taikoma dviguba antitrombocitin\u0117 terapija; asmuo yra gydomas antikoaguliantais arba turi du ar daugiau rizikos veiksni\u0173 (\u226560 met\u0173, gliukokortikoid\u0173 vartojimas, dispepsijos ar gastroezofaginio refliukso ligos simptomai) [14]. 2009 metais i\u0161leistose Amerikos gastroenterolog\u0173 kolegijos gair\u0117se pacientai, vartojantys NVNU, suskirstyti \u012f ma\u017eos, vidutin\u0117s ir didel\u0117s rizikos grupes. Didel\u0117s rizikos grupei priskiriami asmenys, anks\u010diau sirg\u0119 komplikuota skrand\u017eio ir \/ ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalige bei turintys \u22653 rizikos veiksnius, vidutinei rizikos grupei priklauso pacientai, turintys vien\u0105 ar du rizikos veiksnius, o ma\u017eos rizikos grupei priskiriami asmenys, kurie neturi n\u0117 vieno i\u0161 keturi\u0173 nurodyt\u0173 rizikos veiksni\u0173. Rizikos veiksniai apima: anamnez\u0117je buvusi\u0105 nekomplikuot\u0105 opalig\u0119; am\u017ei\u0173 \u2013 \u02c365 metai; didel\u0117mis doz\u0117mis vartojamus NVNU; kartu vartojam\u0105 aspirin\u0105 (\u012fskaitant ir ma\u017e\u0105 doz\u0119), gliukokortikoidus ar antikoaguliantus (1 lentel\u0117<\/em>) [15].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

1 lentel\u0117. Rizikos veiksniai ir pacient\u0173 rizikos grup\u0117s, kuriems vartojant NVNU gali i\u0161sivystyti vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

2008 met\u0173 Amerikos kardiolog\u0173 kolegijos, Amerikos \u0161irdies asociacijos ir Amerikos gastroenterolog\u0173 kolegijos rekomendacijos<\/td>2009 met\u0173 Amerikos gastroenterolog\u0173 kolegijos rekomendacijos<\/td><\/tr>
Asmuo priskiriamas didelei rizikos grupei, jeigu:
anamnez\u0117je yra buvusi skrand\u017eio ir\u00a0\/\u00a0ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalig\u0117;
taikoma dviguba antitrombocitin\u0117 terapija;
gydoma antikoaguliantais arba asmuo turi du ar daugiau rizikos veiksni\u0173.<\/td>		Didel\u0117s rizikos grup\u0117\u00a0\u2013 tai asmenys, anks\u010diau sirg\u0119 komplikuota skrand\u017eio ir\u00a0\/\u00a0ar dvylikapir\u0161t\u0117s \u017earnos opalige bei turintys \u22653 rizikos veiksnius.
Vidutin\u0117 rizikos grup\u0117\u00a0\u2013 tai pacientai, turintys vien\u0105 ar du rizikos veiksnius.
Ma\u017eos rizikos grup\u0117\u00a0\u2013 tai asmenys, kurie neturi n\u0117 vieno i\u0161 keturi\u0173 nurodyt\u0173 rizikos veiksni\u0173.<\/td><\/tr>
Rizikos veiksniai:
am\u017eius \u226560 met\u0173;
gliukokortikoid\u0173 vartojimas;
dispepsijos ar gastroezofaginio refliukso ligos simptomai.<\/td>		Rizikos veiksniai:
anamnez\u0117je buvusi nekomplikuota opalig\u0117;
am\u017eius \u02c365 metai;
didel\u0117mis doz\u0117mis vartojami NVNU;
kartu vartojamas aspirinas (\u012fskaitant ir ma\u017e\u0105 doz\u0119), gliukokortikoidai ar antikoaguliantai.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Viename Danijoje atliktame kohortiniame tyrime buvo palygintos \u012fvairios NVNU formos ir j\u0173 sukeliamo kraujavimo i\u0161 vir\u0161kinimo trakto da\u017enis. Nustatyta, kad \u012fvairios table\u010di\u0173 formos (\u012fprasto ir modifikuoto veikimo) kraujavim\u0105 i\u0161 vir\u0161kinimo trakto suk\u0117l\u0117 pana\u0161iu da\u017eniu (atitinkamai 3,25 ir 4,23 karto), ta\u010diau \u017evakut\u0117s ir kitos vaisto formos (tirpiosios tablet\u0117s, mikst\u016bros, kt.) kraujavimo da\u017en\u012f padidino iki 8, 47 (\u017evakut\u0117s) ir 13, 49 (kitos vaisto formos) kart\u0173 [16]. Tyrimo duomenys paneig\u0117 nuomon\u0119, kad vartojant skrand\u017eio barjer\u0105 aplenkian\u010dias vaisto formas, galima i\u0161vengti vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimo.<\/p>\n\n\n\n

Neselektyvi\u0173j\u0173 NVNU palyginimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ispanijoje buvo atliktas prospektyvusis, stebimasis kohortinis tyrimas, kurio tikslas palyginti peroralinio deksketoprofeno (paros doz\u0117 \u2013 nuo 12,5 mg iki 75 mg) ir kit\u0173 analgetik\u0173, skiriam\u0173 \u016bmiam lengvam ar vidutinio stiprumo skausmui mal\u0161inti, trumpalaikio gydymo (7 dien\u0173 kurso) toleravim\u0105 ir efektyvum\u0105 pirmin\u0117je sveikatos prie\u017ei\u016bros grandyje [1]. Skausmo intensyvumas buvo vertintas naudojant 100 mm Vizualin\u0119 analogin\u0117 skal\u0119<\/em> (VAS), kur 0 mm reik\u0161m\u0117 \u2013 skausmo n\u0117ra, o 100 mm \u2013  nepakeliamas skausmas. Pacientas skausmo lyg\u012f vertino vaisto paskyrimo dien\u0105, pra\u0117jus 1 ir 7 dienoms po vaisto vartojimo prad\u017eios. Nepageidaujami rei\u0161kiniai, i\u0161sivyst\u0119 medikament\u0173 vartojimo laikotarpiu, taip pat buvo dokumentuojami. I\u0161 viso \u012f tyrim\u0105 buvo \u012ftraukti 7 337 pacientai. Tiriamieji buvo suskirstyti \u012f grupes: deksketoprofeno (n=5 429), metamizolo ir paracetamolio (n=666), ibuprofeno ir deksibuprofeno (n=511), aceklofenako ir diklofenako (n=588), naprokseno (n=74), piroksikamo (n=69). Analgetik\u0173 paskyrimo prie\u017eastys buvo kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistemos sutrikim\u0173 sukeltas skausmas, galvos skausmas, dismenor\u0117ja, dant\u0173 skausmas ir kitas patikslintas skausmas.<\/p>\n\n\n\n

Vaisto paskyrimo dien\u0105 pacientai skausm\u0105 pagal VAS vidutini\u0161kai \u012fvertino 68 mm (57\u2013<\/a>77), o tarp atskir\u0173 grupi\u0173 statisti\u0161kai reik\u0161mingo skirtumo nebuvo steb\u0117ta. Pra\u0117jus 1 dienai po vaisto paskyrimo, skausmo vertinimas suma\u017e\u0117jo 25 mm (13\u201339), pra\u0117jus 7 dienoms \u2013 50 mm (35\u201364) (p\u02c20,0001). Palyginti atskiras grupes, skausmas vidutini\u0161kai suma\u017e\u0117jo: naprokseno grup\u0117je \u2013 28 mm (12\u201340), deksketoprofeno \u2013 27 mm (14\u201341), ibuprofeno ir deksibuprofeno \u2013 24 mm (13\u201337), aceklofenako ir diklofenako \u2013 21 mm (10\u201333), metamizolo ir paracetamolio \u2013 20 mm (10\u201333) ir piroksikamo \u2013 20 mm (8\u201334) (2 lentel\u0117<\/em>). Remiantis \u0161io tyrimo duomenimis, skausmo mal\u0161inimo efektyvumas, palyginti vaist\u0173 grupes, labai nesiskyr\u0117.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

2 lentel\u0117. Tiriam\u0173j\u0173 grupi\u0173 skausmo mal\u0161inimo efektyvumo ir rizikos i\u0161sivystyti<\/strong> nepageidaujamiems rei\u0161kiniams, susijusiems su vir\u0161kinimo traktu, palyginimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

 <\/td>N<\/strong><\/td>NP, susij\u0119 su VT \u0160S (95 proc. PI)<\/strong><\/td>P reik\u0161m\u0117<\/strong><\/td>Skausmo mal\u0161inimo efektyvumas pagal VAS (mm) mediana (IQR)<\/strong><\/td><\/tr>
Metamizolas ir paracetamolis<\/td>666<\/td>Kontrolin\u0117 grup\u0117<\/td>\u2013<\/td>20 mm (10\u201333)<\/td><\/tr>
Deksketoprofenas<\/td>5 429<\/td>1,30 (0,77\u20132,19)<\/td>P=0,303<\/td>27 mm (14\u201341)<\/td><\/tr>
Ibuprofenas ir deksibuprofenas<\/td>511<\/td>1,57 (0,79\u20133,13)<\/td>P=0,258<\/td>24 mm (13\u201337)<\/td><\/tr>
Naproksenas<\/td>74<\/td>2,31 (0,64\u20138,27)<\/td>P=0,400<\/td>28 mm (12\u201340)<\/td><\/tr>
Piroksikamas<\/td>69<\/td>2,63 (0,85\u20138,15)<\/td>P=0,110<\/td>20 mm (8\u201334)<\/td><\/tr>
Aceklofenakas ir diklofenakas<\/td>588<\/td>3,37 (1,87\u20136,06)<\/td>P\u02c20,001<\/td>21 mm (10\u201333)<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
N \u2013 steb\u0117jim\u0173 skai\u010dius, NP \u2013 nepageidaujamas poveikis, VT \u2013 vir\u0161kinimo traktas; \u0160S \u2013 \u0161ans\u0173 santykis, PI \u2013 pasikliautinasis intervalas, VAS \u2013 Vizualin\u0117 analogin\u0117 skal\u0117, IQR (angl. <\/em>Interquartile range) \u2013 interkvartilinis plotis.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Metamizolo ir paracetamolio bei deksketoprofeno grup\u0117se buvo steb\u0117tas ma\u017eiausias nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 paplitimas (atitinkamai 2,7 proc. ir 3,6 proc.), o aceklofenako ir diklofenako grup\u0117je \u2013 did\u017eiausias (8,2 proc.) (p\u02c20,0001). Da\u017eniausiai dokumentuoti nepageidaujami rei\u0161kiniai buvo susij\u0119 su vir\u0161kinimo trakto sutrikimais (pilvo skausmas, skausmas epigastriume, dispepsijos simptomai), jie sudar\u0117 net 84 proc. vis\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173, pasirei\u0161kusi\u0173 vartojant neselektyviuosius NVNU. Metamizolo ir paracetamolio grup\u0117 buvo pasirinkta kaip kontrolin\u0117. Palyginti kontrolin\u0119 grup\u0119 su deksketoprofeno grupe, \u0161ans\u0173 santykis (\u0160S) (95 proc. PI) i\u0161sivystyti nepageidaujamai reakcijai, susijusiai su vir\u0161kinimo traktu, buvo 1,30 (0,77\u20132,19), ibuprofeno ir deksibuprofeno grup\u0117je \u2013 1,57 (0,79\u20133,13), naprokseno grup\u0117je \u2013 2,31 (0,64\u20138,27), piroksikamo grup\u0117je \u2013 2,63 (0,85\u20138,15), o aceklofenako ir diklofenako grup\u0117je siek\u0117 net 3,37 (1,87\u20136,06) (2 lentel\u0117<\/em>). Apibendrinant \u0161iame tyrime gautus duomenis, galima teigti, kad deksketoprofenas, metamizolas ar paracetamolis gal\u0117t\u0173 b\u016bti pirmojo pasirinkimo vaistai skausmui mal\u0161inti, siekiant suma\u017einti nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

Neretai dispepsijos simptomai ir kiti sunkesni vir\u0161kinimo trakto pa\u017eeidimai pacientams sukelia daugiau nepatogumo nei pats skausmas, tod\u0117l gydytojui parenkant vaist\u0105 skausmui mal\u0161inti vert\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f medikamento da\u017eniausiai sukeliam\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, paciento rizikos veiksnius ir skiriamo vaisto form\u0105. X. Carne ir bendraautori\u0173 atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad deksketoprofeno trometamolio skyrimas trumpalaikiam gydymui, esant \u016bminiam lengvam ar vidutinio stiprumo skausmui, yra gerai toleruojamas ir sukelia ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 vir\u0161kinimo traktui nei daugelis kit\u0173 neselektyvi\u0173j\u0173 NVNU.<\/p>\n\n\n\n

Monika Andrijauskait\u0117<\/strong>
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Carne X, Rios J, Torres F. Postmarketing cohort study to assess the safety profile of oral dexketoprofen trometamol for mild to moderate acute pain treatment in primary care. Methods Find Exp Clin Pharmacol 2009;31(8):533-540.
2. Gay C, Planas E, Donaldo M, et al. Analgesic efficacy of low doses of dexketoprofen in the dental pain model. Clin Drug Invest 1996;11(6):320-30.
3. McGurk M, Robinson P, Rajayogeswaran V, et al. Clinical comparison of dexketoprofen trometamol, ketoprofen, and placebo on dental pain. J Clin Pharmacol 1998;38(Suppl. 12):46S-54S.
4. Bagan JV, Lopez Arranz JS, Valencia E, et al. Clinical comparison of dexketoprofen trometamol and dipyrone in postoperative dental pain. J Clin Pharmacol 1998;38(Suppl. 12):55S-64S.
5. Vane JR. Inhibition of prostaglandin synthesis as a mechanism of action for aspirin-like drugs. Nat New Biol 1971; 231:232.
6. Meade EA, Smith WL, DeWitt DL. Differential inhibition of prostaglandin endoperoxide synthase (cyclooxygenase) isozymes by aspirin and other non-steroidal anti-inflammatory drugs. J Biol Chem 1993; 268:6610.
7. DeWitt DL, Meade EA, Smith WL. PGH synthase isoenzyme selectivity: the potential for safer nonsteroidal antiinflammatory drugs. Am J Med 1993; 95:40S.
8. Dubois RN, Abramson SB, Crofford L, et al. Cyclooxygenase in biology and disease. FASEB J 1998; 12:1063.
9. Hersh EV, Lally ET, Moore PA. Update on cyclooxygenase inhibitors: has a third COX isoform entered the fray? Curr Med Res Opin 2005; 21:1217.
10. Reinauer C, Censarek P, Kaber G, et al. Expression and translation of the COX-1b gene in human cells–no evidence of generation of COX-1b protein. Biol Chem 2013; 394:753.
11. Wolfe MM, Lichtensein DR, Singh G. Gastrointestinal toxicity of nonsteroidal anti-inflammatory drugs. N Eng J Med 1999; 340:1888-99
12. Lichtenstein DR, Syngal S, Wolfe MM. Nonsteroidal antiinflammatory drugs and the gastrointestinal tract: the double-edged sword. Arthritis Rheum 1995;38:5-18
13. Lanza FL, Codispoti JR, Nelson EB. An endoscopic comparison of gastroduodenal injury with over-the-counter doses of ketoprofen and acetaminophen. Am J Gastroenterol 1998; 93:1051.
14. Bhatt DL, Scheiman J, Abraham NS, et al. ACCF\/ACG\/AHA 2008 expert consensus document on reducing the gastrointestinal risks of antiplatelet therapy and NSAID use: a report of the American College of Cardiology Foundation Task Force on Clinical Expert Consensus Documents. J Am Coll Cardiol 2008; 52:1502.
15. Lanza FL, Chan FK, Quigley EM, Practice Parameters Committee of the American College of Gastroenterology. Guidelines for prevention of NSAID-related ulcer complications. Am J Gastroenterol 2009; 104:728.
16. Mellemkjaer L, Blot WJ, Sorensen HT, et al. Upper gastrointestinal bleeding among users of NSAIDs: a population-based cohort study in Denmark. Br J Clin Pharmacol 2002;53:173-81.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU) \u2013 tai heterogenin\u0117s chemin\u0117s strukt\u016bros vaistai, pla\u010diausiai paplit\u0119 ir da\u017eniausiai naudojami skausmui ir u\u017edegimui mal\u0161inti. Daugiau nei 17 mln. amerikie\u010di\u0173 \u0161ios grup\u0117s vaistus vartoja kasdien. \u0160iuo metu sukurta per 20 NVNU, kurie skiriasi chemine sud\u0117timi, poveikiu receptoriams ir sukeliamais nepageidaujamais rei\u0161kiniais. Prie\u0161 paskiriant vaist\u0105 pacientui, svarbu atsi\u017evelgi ne tik \u012f skausmo mal\u0161inimo…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69680,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69679","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69679","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69679"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69679\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69680"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69679"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69679"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69679"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69679"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69679"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}