{"id":69730,"date":"2023-10-20T08:46:54","date_gmt":"2023-10-20T10:46:54","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69730\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-10-23T08:48:06","modified_gmt":"2023-10-23T10:48:06","slug":"plauciu-vezio-zymenu-klinikine-verte","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/plauciu-vezio-zymenu-klinikine-verte\/69730\/","title":{"rendered":"<strong>Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 klinikin\u0117 vert\u0117<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys yra viena da\u017eniausi\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 pasaulyje, kuria sergant 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas siekia 45\u201365&nbsp;proc. \u0160iuo metu Lietuvoje aktyviai veikia 4 ankstyvojo v\u0117\u017eio diagnostikos programos, apiman\u010dios grie\u017etai apibr\u0117\u017et\u0173 did\u017eiausios rizikos am\u017eiaus grupi\u0173 populiacij\u0105. Tiesa, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys n\u0117ra \u012ftrauktas d\u0117l paprast\u0173 diagnostini\u0173 priemoni\u0173 stokos. Liga da\u017enai diagnozuojama v\u0117lyv\u0173j\u0173 stadij\u0173, o tai ir lemia neilg\u0105 5&nbsp;met\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais v\u0117\u017eio diagnostikai ir ligos eigos steb\u0117senai aktyviai naudojami kraujo serume nustatomi v\u0117\u017eio \u017eymenys, kurie papildo kitus neinvazinius v\u0117\u017eio tyrimo metodus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio diferencinei diagnostikai ir ligos eigos steb\u0117senai rekomenduojamus v\u0117\u017eio \u017eymenis&nbsp;\u2013 CYFRA 21\u20131, SCCA, NSE ir proGRP.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys yra viena da\u017eniausi\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 pasaulyje. Tarptautin\u0117s v\u0117\u017eio tyrimo agent\u016bros (angl.&nbsp;<em>International Agency for Research on Cancer<\/em>) projekto GLOBOCAN duomenimis, 2018 metais plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys sudar\u0117 11,6&nbsp;proc. vis\u0173 nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 ir pirmavo tarp v\u0117\u017eio sukeliam\u0173 mir\u010di\u0173, t.&nbsp;y.&nbsp;sudar\u0117 18,4&nbsp;proc. vis\u0173 atvej\u0173. Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys yra viena da\u017eniausi\u0173 vyr\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173. Moterys \u0161ia liga serga re\u010diau (u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105 i\u0161 da\u017eniausi\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173). Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1&nbsp;200 nauj\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173. Prognozuojama, kad pasaulyje plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 skai\u010dius did\u0117s ir 2035 metais perkops 3,3&nbsp;mln. rib\u0105&nbsp;[1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys klasifikuojamas pagal piktybini\u0173 l\u0105steli\u0173 dyd\u012f ir histologin\u012f vaizd\u0105, tod\u0117l skirstomas \u012f nesmulki\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f (NSLPV, angl. <em>non-small cell lung cancer \u2013 <\/em>NSCLC) bei smulki\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f (SLPV, angl. <em>small cell lung cancer \u2013 <\/em>SCLC). Klinikin\u0117je praktikoje, atsi\u017evelgiant \u012f plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio biologij\u0105, prognoz\u0119 ir gydymo taktik\u0105, NSLPV dar skirstomas \u012f plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinom\u0105; adenokarcinom\u0105; adenoplok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0119 karcinom\u0105 ir dideli\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinom\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"> NSLPV sudaro 80\u201390\u00a0proc. vis\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173, o SLPV atvej\u0173 skai\u010dius pastaruosius du de\u0161imtme\u010dius did\u0117ja daugelyje \u0161ali\u0173 [1]. Pagal naviko histologin\u012f tip\u0105, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio stadij\u0105, paciento bendr\u0105 b\u016bkl\u0119 ir gretutines ligas parenkama specifin\u0117 gydymo taktika\u00a0\u2013 chirurginis ir\u00a0\/\u00a0ar spindulinis ir\u00a0\/\u00a0ar chemoterapinis gydymo metodas. 2008<a>\u2013<\/a>2014 metais Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 NSLPV, 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas buvo 22,7\u00a0proc. [2]. Pacient\u0173, kuriems d\u0117l I stadijos <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">NSLPV buvo atlikta lobektomija, 5\u00a0met\u0173 i\u0161gyvenamumas siek\u0117 45\u201365\u00a0proc. [3]. Klinikiniai simptomai ir radiologiniai vaizdai leid\u017eia \u012ftarti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f, ta\u010diau diagnozei pagr\u012fsti reikalingi morfologinio tyrimo rezultatai. Plau\u010di\u0173 ar bronch\u0173 bioptatai gali b\u016bti tiriami tiek citologiniu, tiek histologiniu tyrimo metodu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio diagnozei nustatyti seruminiai v\u0117\u017eio \u017eymenys naudojami retai. Esant I\u2013III plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio stadijai, j\u0173 diagnostinis jautrumas siekia 80&nbsp;proc., esant IV ligos stadijai&nbsp;\u2013 90&nbsp;proc. Atskir\u0173 \u017eymen\u0173 diagnostinis specifi\u0161kumas svyruoja nuo 15 iki 90&nbsp;proc. [4]. V\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 susiformavimas kraujyje ir koncentracijos kitimas yra susij\u0119s su naviko i\u0161sivystymu ar ligos atsinaujinimu. Pagrindinis serumini\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 panaudojimo tikslas&nbsp;\u2013 pad\u0117ti diagnozuoti v\u0117\u017e\u012f, steb\u0117ti ligos eig\u0105 ir \u012fvertinti gydymo efektyvum\u0105 [1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Naujausi\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenys rodo, kad ligoniai i\u0161gyvena ilgiau, jeigu po radikaliosios plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio operacijos skiriama adjuvantin\u0117 chemoterapija, nes tai siejama su v\u0117\u017eio mikrometastazi\u0173 sunaikinimu [5]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai rodo, kad dabartin\u0117mis diagnostin\u0117mis proced\u016bromis ir laboratoriniais tyrimais, naudojamais ligoniams i\u0161tirti iki operacijos, negalima prognozuoti ligos eigos ir tikslaus i\u0161plitimo. Tik kompleksi\u0161kai \u012fvertinus plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymenis galima susidaryti vaizd\u0105 apie ligos agresyvum\u0105. Nors v\u0117\u017eio seruminiai \u017eymenys d\u0117l per menko ma\u017eo ir specifi\u0161kumo klinikin\u0117je praktikoje taikomi retai, ta\u010diau gali suteikti papildomos informacijos apie gydymo efektyvum\u0105 ir ligos eig\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Nesmulkial\u0105stelinio plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymenys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>CYFRA 21\u20131&nbsp;\u2013 citokeratino 19 fragmentas 21\u20131<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">CYFRA 21\u20131 yra citokeratino 19 fragmentas, kurio molekulin\u0117 mas\u0117 apytiksliai yra 30\u00a0kDa [6]. Citokeratinai\u00a0\u2013 tai strukt\u016briniai baltymai, \u012feinantys \u012f epitelio sud\u0117t\u012f, kurie tinkami naudoti kaip diferenciacijos \u017eymenys esant patologijai\u00a0[7]. Citokeratino 19 daug randama epitelin\u0117se plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio l\u0105stel\u0117se, o jo fragmento CYFRA 21\u20131 (d\u0117l naviko nekroz\u0117s)\u00a0\u2013 kraujo serume. Padid\u0117j\u0119s citokeratino 19 fragmento kiekis kraujo serume koreliuoja su naviko morfologiniu tipu, v\u0117\u017einio proceso i\u0161plitimu, atsaku \u012f gydym\u0105, v\u0117\u017einio proceso atsinaujinimu ir prognoze [6]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Didel\u0117 CYFRA 21\u20131 serumo koncentracija rodo pa\u017eengusi\u0105 v\u0117\u017eio stadij\u0105 ir blog\u0105 prognoz\u0119. S\u0117kmingo gydymo atveju stebimas staigus serumo CYFRA 21\u20131 koncentracijos suma\u017e\u0117jimas iki normos ribos. Pastovi CYFRA 21\u20131 koncentracijos reik\u0161m\u0117 ar nedidelis\u00a0\/\u00a0l\u0117tas jos ma\u017e\u0117jimas yra ne viso pa\u0161alinto ar i\u0161plitusio naviko \u017eymuo. Anksti \u012ftarti ligos progresavim\u0105 galima d\u0117l padid\u0117jusios CYFRA 21\u20131 koncentracijos kraujo serume. Mokslin\u0117s literat\u016bros duomenimis, padid\u0117jusi CYFRA 21\u20131 koncentracija kraujo serume nustatoma 35\u201354\u00a0proc. plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 [9]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Padid\u0117jusi CYFRA 21\u20131 koncentracija kraujo serume b\u016bdingesn\u0117 ligoniams, sergantiems NSLPV ir ypa\u010d esant plok\u0161\u010dial\u0105steliniam histologijos tipui. Tokiais atvejais padid\u0117jusi CYFRA 21\u20131 koncentracija nustatoma iki 68\u00a0proc. ligoni\u0173\u00a0[9]. Mokslin\u0117je literat\u016broje skelbiami ir prie\u0161taringi duomenys d\u0117l s\u0105saj\u0173 tarp naviko \u017eymen\u0173 kiekio kraujo serume ir v\u0117\u017einio proceso i\u0161plitimo\u00a0\u2013 naviko dyd\u017eio, limfmazgi\u0173 pa\u017eeidimo ir stadijos. J.\u00a0L.\u00a0Pujol su bendraautoriais, i\u0161tyr\u0119 621 NSLPV\u00a0sergant\u012f ligon\u012f, nustat\u0117, kad CYFRA 21\u20131 koncentracija kraujo serume reik\u0161mingai didesn\u0117 esant v\u0117lesnei ligos stadijai ir didesniam limfmazgi\u0173 pa\u017eeidimui [8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>SCCA \u2013 plok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0117s karcinomos antigenas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Plok\u0161\u010dial\u0105stelinio plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio dinamikai \u012fvertinti gali b\u016bti naudojamas seruminis v\u0117\u017eio \u017eymuo\u00a0\u2013 SCC antigenas (angl. <em>squamous cell carcinoma\u00a0<\/em>\u2013 SCCA)<em>.<\/em> SCCA yra TA\u20134 naviko antigeno 48\u00a0kDa glikoproteinas, sudarytas i\u0161 14 subfrakcij\u0173. Viena subfrakcij\u0173\u00a0\u2013 SCCA\u00a0\u2013 yra 42\u00a0kDa glikoproteinas, kur\u012f imunohistocheminiais metodais galima nustatyti plok\u0161\u010diajame plau\u010di\u0173 audini\u0173 epitelyje. SCCA genas koduoja du antigenus\u00a0\u2013 neutral\u0173 SCCA1 (inhibuoja katepsin\u0105 K, L, S, chimotripsin\u0105, papain\u0105, kalpain\u0105 1) ir r\u016bg\u0161tin\u012f SCCA2 (inhibuoja katepsin\u0105 G, chimaz\u0119), kuriuos galima nustatyti serume [10]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161plitusios v\u0117\u017eio stadijos yra susijusios su didesne SCCA koncentracija, ypa\u010d sergant plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu. SCCA koncentracija serume koreliuoja su naviko stadija, dyd\u017eiu, likutiniu naviku po gydymo, ligos atsinaujinimu ar progresavimu ir pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 plok\u0161\u010dial\u0105steliniu plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, i\u0161gyvenamumu. S\u0117kmingai gydant, SCCA koncentracija suma\u017e\u0117ja, o ligai progresuojant\u00a0\u2013 did\u0117ja. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">V\u0117\u017eiui recidyvuojant, SCCA rodiklis gali padid\u0117ti 7 m\u0117nesiais anks\u010diau, negu tai parodo kiti tyrimo metodai arba klinikiniai ligos po\u017eymiai. Da\u017eniausiai SCCA rodikl\u012f rekomenduojama nustatyti kartu su CEA. CEA ir SCCA\u00a0\u2013 svarb\u016bs numatant plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prognoz\u0119. SCCA netinka diferencijuoti adenokarcinom\u0105 nuo plok\u0161\u010dial\u0105stelinio v\u0117\u017eio, nes esant adenokarcinomai SCCA koncentracija taip pat gali padid\u0117ti [11].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>SLPV plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymenys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Neuron\u0173 specifin\u0117 enolaz\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Neuron\u0173 specifin\u0117 enolaz\u0117 (NSE)\u00a0\u2013 audiniui specifinis \u017eymuo. Tai glikolitinis fermentas enolaz\u0117 (2-fosfo-D-glicerato hidrolaz\u0117, 80\u00a0kDa), aptinkamas \u012fvairiomis dimerin\u0117mis izoformomis, sudarytomis i\u0161 imunologi\u0161kai skirting\u0173 subvienet\u0173, vadinam\u0173 \u03b1, \u03b2, ir \u03b3. Enolaz\u0117s\u00a0\u03b1\u00a0\u2013 subvienetas, aptinkamas daugelyje \u017einduoli\u0173 audini\u0173 tip\u0173, o \u03b2\u00a0\u2013 subvienetas, kurio daugiausiai randama \u0161irdyje ir skersaruo\u017eiuose raumenyse. Enolaz\u0117s izoform\u0173 \u03b1\u03b3 ir \u03b3\u03b3 didel\u0117 koncentracija pirmiausia nustatoma neuronuose ir neuroendokrinin\u0117se l\u0105stel\u0117se bei augliuose, kurie sudaryti i\u0161 \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 [12]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">NSE apib\u016bdintas kaip pirmojo pasirinkimo \u017eymuo smulkial\u0105stelin\u0117s bronch\u0173 karcinomos steb\u0117senai. Padid\u0117jusi NSE koncentracija nustatoma 60\u201381\u00a0proc. smulkial\u0105stelin\u0117s bronch\u0173 karcinomos atvej\u0173 [13]. NSE koncentracija nekoreliuoja su metastazavimo vieta ar su metastazi\u0173 buvimu galvos smegenyse, bet padid\u0117j\u0119s NSE kiekis kraujo serume koreliuoja su naviko dyd\u017eiu ir ligos stadija [12]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kai kuriems NSLPV sergantiems pacientams nustatomas padid\u0117j\u0119s NSE kiekis\u00a0\u2013 tai siejama su neuroendokrinine naviko strukt\u016bra, geresniu atsaku \u012f gydym\u0105, ta\u010diau blogesne ligos prognoze. Mokslin\u0117s literat\u016bros duomenimis, padid\u0117j\u0119s NSE kiekis kraujo serume nustatomas 11\u201369\u00a0proc. plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173, iki 98\u00a0proc.\u00a0\u2013 SLPV sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 atvej\u0173 [14]. NSE koncentracija laikinai padid\u0117ja pra\u0117jus 24\u201372\u00a0val. po pirmojo chemoterapijos gydymo ciklo\u00a0\u2013 d\u0117l auglio l\u0105steli\u0173 citoliz\u0117s. Po to koncentracijos serume reik\u0161m\u0117s per savait\u0119 arba iki pirmojo terapijos ciklo pabaigos ma\u017e\u0117ja, o esant veiksmingam gydymui\u00a0\u2013 atitinka normos ribas. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasirei\u0161kus remisijai, 80\u201396\u00a0proc. pacient\u0173 rodikliai atitinka normos ribas. NSE reik\u0161mi\u0173 did\u0117jimas stebimas pasirei\u0161kus recidyvui. Kai kuriais atvejais padid\u0117jimas b\u016bna su latentiniu 1\u20134 m\u0117nesi\u0173 laikotarpiu, jis da\u017enai b\u016bna eksponentinis (padvigub\u0117ja per 10\u201394 dien\u0173) ir koreliuoja su i\u0161gyvenamumo trukme [12]. NSE yra naudingas kaip atskiras prognostinis veiksnys ir aktyvumo \u017eymuo smulkial\u0105stelin\u0117s bronch\u0173 karcinomos gydymo bei ligos eigos steb\u0117jimo metu (diagnostinis jautrumas\u00a0\u2013 93\u00a0proc., teigiama prognostin\u0117 reik\u0161m\u0117\u00a0\u2013 92\u00a0proc.).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Progastrin\u0105 atpalaiduojantis peptidas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gastrin\u0105 atpalaiduojantis peptidas (angl. <em>gastrin releasing peptide\u00a0<\/em>\u2013 proGRP) yra svarbus \u012fvairiems fiziologiniams ir patologiniams \u017emogaus organizmo procesams. Tai \u017earn\u0173 hormonas ir amfibij\u0173 bombezino atitikmuo tarp \u017einduoli\u0173, kuris pirmiausia buvo i\u0161skirtas i\u0161 kiaul\u0117s skrand\u017eio. ProGRP yra pla\u010diai paplit\u0119s \u017einduoli\u0173 nerv\u0173 sistemoje, vir\u0161kinimo ir kv\u0117pavimo takuose [15]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Po peptido skaidymo jo 148 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 baltymas pirmtakas yra toliau modifikuojamas\u00a0\/\u00a0skaidomas, susidarant 27 aminor\u016bg\u0161tims GRP ir 68 aminor\u016bg\u0161tims ProGRP. Padid\u0117jusi ProGRP koncentracija yra nustatyta keli\u0173 tip\u0173 neuroendokrinin\u0117s kilm\u0117s navikuose: SLPV, karcinoid\u0173, skydliauk\u0117s medulin\u0117s karcinomos ir kai kuri\u0173 nuo androgen\u0173 nepriklausomo prostatos v\u0117\u017eio su neuroendokrininiais bruo\u017eais atvejais [16]. Padid\u0117jusi ProGRP koncentracija yra labai specifi\u0161ka SLPV. Nustatyta, kad ProGRP yra jautriausias SLPV bio\u017eymuo, palyginti su nepiktybin\u0117mis plau\u010di\u0173 ligomis. Padid\u0117jusi pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 gerai diferencijuotais neuroendokrininiais augliais,<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"> ProGRP koncentracija rodo, kad auglys plau\u010diuose yra pirminis ir yra ma\u017eesn\u0117s i\u0161gyvenimo tikimyb\u0117s prognostinis \u017eymuo [17]. ProGRP jautrumas SLPV atveju yra 72,5\u00a0proc., tod\u0117l proGRP yra naudingas stebint pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 SLPV, gydym\u0105 ir nustatant ligos atsinaujinim\u0105. ProGRP leid\u017eia anksti nustatyti ligos recidyv\u0105, \u017eymens jautrumas nustatant recidyv\u0105\u00a0\u2013 74\u00a0proc.\u00a0ProGRP koncentracija labai padid\u0117ja jau ankstyvose SLPV stadijose ir toliau did\u0117ja ligai progresuojant.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Laboratorin\u0117 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Navik\u0173 \u017eymenys plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiui diagnozuoti naudojami gana retai, nes nepasi\u017eymi geru diagnostiniu jautrumu ir specifi\u0161kumu. Vertinant gydymo efektyvum\u0105 arba ligos eig\u0105, reikia nustatyti \u017eymens koncentracijos poky\u010dius. Naviko \u017eymens dinamika yra svarbesn\u0117 negu individualios jo reik\u0161m\u0117s. Kartotiniai to paties \u017eymens tyrimai turi b\u016bti atliekami tuo pa\u010diu metodu atitinkamais laiko tarpais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"> Padid\u0117j\u0119s SCCA 99\u00a0proc. tikslumu rodo esant nesmulkial\u0105stelin\u0119 karcinom\u0105, o didel\u0117 serumo NSE ir ProGRP koncentracija\u00a0\u2013 didel\u0119 smulkial\u0105stelin\u0117s karcinomos tikimyb\u0119. Nors ProGRP b\u016bdingas smulkial\u0105stelinei karcinomai, bet gali b\u016bti nustatomas ir kai kuriems nesmulkial\u0105steline, da\u017eniausiai plok\u0161\u010dial\u0105steline, karcinoma sergantiems ligoniams [18]. Keli\u0173 \u017eymen\u0173 naudojimas padidina diagnostin\u012f jautrum\u0105 (<em>1\u00a0pav<\/em>.).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-full\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"938\" height=\"775\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/1-pav.-Plauciu-vezio-zymenys.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-69731\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/1-pav.-Plauciu-vezio-zymenys.jpg 938w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/1-pav.-Plauciu-vezio-zymenys-300x248.jpg 300w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/1-pav.-Plauciu-vezio-zymenys-768x635.jpg 768w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/1-pav.-Plauciu-vezio-zymenys-484x400.jpg 484w\" sizes=\"auto, (max-width: 767px) 89vw, (max-width: 1000px) 54vw, (max-width: 1071px) 543px, 580px\" \/><figcaption class=\"wp-element-caption\">1 pav. <strong>Rekomendacinis diagnostinis plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio histologini\u0173 tip\u0173 algoritmas&nbsp;[19]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei pirm\u0105 kart\u0105 atlikus tyrimus nustatoma padid\u0117jusi tik vieno \u017eymens koncentracija, tolesn\u0119 steb\u0117sen\u0105 pakanka atlikti tik matuojant \u0161\u012f vien\u0105 rodikl\u012f (<em>1\u00a0lentel\u0117<\/em>). CEA ir CYFRA 21\u20131 \u017eymen\u0173 sud\u0117tinis tyrimas yra tinkamas diagnozuojant nesmulkial\u0105stelinius navikus. CEA da\u017eniau padid\u0117ja sergant adenokarcinoma, ta\u010diau gali padid\u0117ti ir esant smulkial\u0105stelinei karcinomai. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pana\u0161\u016bs rezultatai gaunami tiriant CA 15\u20133 arba CYFRA 21\u20131 [19]. Nuolatos padid\u0117jusi ar trumpam suma\u017e\u0117jusi \u017eymens koncentracija, kuri nesugr\u012f\u017eta \u012f rekomenduojam\u0105 norm\u0105, rodo nesant gydymo poveikio. Navik\u0173 \u017eymenis reik\u0117t\u0173 interpretuoti atsi\u017evelgiant \u012f kitus laboratorinius tyrimus ir klinikinius po\u017eymius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1 lentel\u0117. <strong>V\u0117\u017eio \u017eymenys, rekomenduojami plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio eigai vertinti<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Histologinis tipas<\/strong><\/td><td><strong>Prie\u0161 gydym\u0105<\/strong><\/td><td><strong>Steb\u0117sena po gydymo<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Adenokarcinoma Dideli\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinoma<\/td><td>CYFRA 21\u20131 ir CEA<\/td><td>CYFRA 21\u20131 ir \/ ar CEA<\/td><\/tr><tr><td>Plok\u0161\u010dial\u0105telin\u0117 karcinoma<\/td><td>CYFRA 21\u20131, SCCA ir CEA<\/td><td>CYFRA 21\u20131 ir \/ ar CEA arba CYFRA 21\u20131 ir \/ ar SCCA<\/td><\/tr><tr><td>Smulki\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinoma<\/td><td>NSE ir ProGRP<\/td><td>NSE ir \/ ar ProGRP<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017eymenis rekomenduojama tirti diferencinei diagnostikai, kai negalima atlikti biopsijos, bei naudoti gydymo veiksmingumui ir ligos progresavimui vertinti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd.&nbsp;Vaida Gedvilait\u0117, prof.&nbsp;Saulius Cic\u0117nas, Vaida Matevi\u010dien\u0117, dr.&nbsp;Rasa Sabaliauskait\u0117, prof.&nbsp;Sonata Jarmalait\u0117<\/strong> <br>Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Bray F, Ferlay J, Soerjomataram I, Siegel RL, et al. Global cancer statistics 2018: GLOBOCAN estimates of incidence and mortality worldwide for 36 cancers in 185 countries. CA Cancer J Clin 2011;&nbsp;61:&nbsp;69\u201390.<br>2. Noone AM, Howlader N, Krapcho M, et al. SEER Cancer Statistics Review, 1975-2015, National Cancer Institute. <a href=\"https:\/\/seer.cancer.gov\/csr\/1975_2015\/\">https:\/\/seer.cancer.gov\/csr\/1975_2015\/<\/a>, based on November 2017 SEER data submission, posted to the SEER web site, April 2018.<br>3. Ou SH,&nbsp;Zell JA,&nbsp;Ziogas A,&nbsp;Anton-Culver H. Prognostic factors for survival of stage I nonsmall cell lung cancer patients: a population-based analysis of 19,702 stage I patients in the California Cancer Registry from 1989 to 2003. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/17702091\">Cancer.<\/a>&nbsp;2007 Oct 1;110(7):1532-41.<br>4. Ku\u010dinskien\u0117 ZA. Klinikin\u0117s biochemijos ir laboratorin\u0117s diagnostikos pagrindai. Vilnius: VU l\u2013kla, 2008. 379 p.<br>5. The International Adjuvant Lung cancer trial Collaborative Group. Cisplatin\u2013based adjuvant chemotherapy in patients with completely resected non\u2013small\u2013cell lung cancer. N Engl J Med 2004;350:351\u201360.<br>6. Pujol JL, Boher JM, Grenier J, Quantin X. CYFRA 21\u20131, neuron specific enolase and prognosis of non\u2013small cell lung cancer: prospective study in 621 patients. Lung Cancer 2001;31:221\u201331.<br>7. Bodenmueller H. The biochemistry of CYFRA 21\u20131 and other cytokeratin\u2013tests. Scand J Clin Lab Invest 1995;55(221):60\u20136.<br>8. Pujol JL, Boher JM, Grenier J, et al. CYFRA 21\u20131, neuron specific enolase and prognosis of non\u2013small cell lung cancer: prospective study in 621 patients. Lung Cancer 2001;31:221\u201331.<br>9. 24. Wieskopf B, Demangeat C, Purohit A, et al. CYFRA 21\u20131 as a biologic marker of nonsmall cell lung cancer: evaluation of sensitivity, specificity, and prognostic role. Chest 1995;108:163\u20139.<br>10. R\u00f6ijer E, Kosinska U, Andersson I, et al. Rearrangement of Squamous Cell Carcinoma Antigen Genes. Detection of SCCA Fusion Transcripts. Tumor Biol 2003;24:46\u201352.<br>11. Zaleckis G. Pagrindini\u0173 laboratorini\u0173 tyrim\u0173 \u017einynas. Antroji pataisyta ir papildyta laida. Vilnius, 2011:181.<br>12. Lamerz R. NSE (Neuronen\u2013spezifische Enolase), Y\u2013Enolase. In: Thomas L (ed.). Clinical Laboratory Diagnosis, TH\u2013Books, Frankfurt, 1st English Edition 1998:979\u201381.<br>13. 29. Vinolas N, Molina R, Galan MC, et al. Tumor Markers in Response Monitoring and Prognosis of Non\u2013Small Cell Lung Cancer: Preliminary Report. Anticancer Res 1998;18:631\u20134.<br>14. \u017demaitis M., Sakalauskas R., Malakauskas K., ir kt. Naviko \u017eymen\u0173: citokeratino 19 fragmento, karcinoembrioninio antigeno ir neuronui specifin\u0117s enolaz\u0117s klinikin\u0117 ir prognostin\u0117 reik\u0161m\u0117 sergant plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu. Medicina (Kaunas) 2005;41(7):566\u201376.<br>15. Korse CM, Holdenrieder S, Zhi X\u2013y, et al. Multicenter evaluation of a new progastrin\u2013releasing peptide (ProGRP) immunoassay across Europe and China. Clin Chim Acta 2015;438:388\u2013395.<br>16. Yashi M, Terauchi F, Nukui A, et al. Small\u2013cell neuroendocrine carcinoma as a variant form of prostate cancer recurrence: a case report and short literature review. Urol Oncol 2006;24:313\u2013317.<br>17. Korse CM, Taal BG, Bonfrer JMG, et al. An elevated progastrinreleasing peptide level in patients with well\u2013differentiated neuroendocrine tumours indicates a primary tumour in the lung and predicts a shorter survival. Ann Oncol 2011;22:2625\u20132630.<br>18. Molina R, Bosch X, Auge JM, et al. Utility of serum tumor markers as an aid in the differential diagnosis of patients with clinical suspicion of cancer and in patients with cancer of unknown primary site. Tumour Biol 2012;33:463\u2013474.<br>19. 49. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Liu%20L%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28607926\">Linjie L, <\/a><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Teng%20J%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28607926\">Jinlong T, <\/a><a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/?term=Zhang%20L%5BAuthor%5D&amp;cauthor=true&amp;cauthor_uid=28607926\">Lijun Z, <\/a>et al. The Combination of the Tumor Markers Suggests the Histological Diagnosis of Lung Cancer. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC5451759\/\">Biomed Res Int<\/a> 2017.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys yra viena da\u017eniausi\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 pasaulyje, kuria sergant 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas siekia 45\u201365&nbsp;proc. \u0160iuo metu Lietuvoje aktyviai veikia 4 ankstyvojo v\u0117\u017eio diagnostikos programos, apiman\u010dios grie\u017etai apibr\u0117\u017et\u0173 did\u017eiausios rizikos am\u017eiaus grupi\u0173 populiacij\u0105. Tiesa, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys n\u0117ra \u012ftrauktas d\u0117l paprast\u0173 diagnostini\u0173 priemoni\u0173 stokos. Liga da\u017enai diagnozuojama v\u0117lyv\u0173j\u0173 stadij\u0173, o tai ir lemia neilg\u0105 5&nbsp;met\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105&#8230;.<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69732,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69730","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69730","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69730"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69730\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69732"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69730"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69730"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69730"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69730"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69730"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}