{"id":69753,"date":"2023-10-31T10:33:09","date_gmt":"2023-10-31T12:33:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69753\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-11-16T07:35:05","modified_gmt":"2023-11-16T09:35:05","slug":"ar-eozinofilija-visada-rodo-alergija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/ar-eozinofilija-visada-rodo-alergija\/69753\/","title":{"rendered":"<strong>Ar eozinofilija visada rodo alergij\u0105?<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Eozinofilja&nbsp;\u2013 padid\u0117j\u0119s eozinofil\u0173 (Eo) kiekis kraujyje. Daugelis Eo nuokryp\u012f nuo normos reik\u0161mi\u0173 sieja su alergija. \u0160iame straipsnyje aptarsime galimas eozinofilijos prie\u017eastis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Eo\u00a0\u2013 tai eozinofilinis granuliocitas, priskiriamas balt\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 frakcijai. 1879 metais Paulas Erlichas Eo pavadino r\u016bg\u0161tiniu leukocitu. Eo yra gaminami kaul\u0173 \u010diulpuose (K\u010c) i\u0161 pluripotentini\u0173 kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173. K\u010c, prie\u0161 patekdami \u012f kraujotak\u0105, jie i\u0161b\u016bna apie 8 dienas. K\u010c Eo sudaro 1\u20136\u00a0proc. vis\u0173 leukocit\u0173<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">. Dalis j\u0173 patenka \u012f periferin\u0119 kraujotak\u0105, kur praleid\u017eia 8\u201312\u00a0val. Tuomet patenka \u012f audinius, kuriuose gyvuoja 1\u20132 savaites\u00a0[1]. Daugiausiai j\u0173 yra su aplinka kontaktuojan\u010diuose audiniuose (kv\u0117pavimo takuose, vir\u0161kinimo trakte, \u0161lapimo ir lytiniuose takuose). Eozinofilopoez\u0119 skatinantys veiksniai yra GM-KSF (granuliocit\u0173 ir makrofag\u0173 kolonijas stimuliuojantis faktorius), IL-3 (stimuliuoja neutrofil\u0173, bazofil\u0173, Eo,\u00a0t.\u00a0y. granuliocit\u0173 proliferacij\u0105) ir IL-5 (stimuliuoja tik Eo proliferacij\u0105 K\u010c). IL-5 kartu su GM-KSF, sul\u0117tindami apoptoz\u0119, pailgina Eo i\u0161gyvenamum\u0105). <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Eo kiek\u012f ma\u017einantys veiksniai yra stresas, dauguma bakterini\u0173 ir virusini\u0173 infekcij\u0173, egzogeniniai ar endogeniniai kortikosteroidai. \u0160i\u0173 l\u0105steli\u0173 funkcija n\u0117ra iki galo ai\u0161ki. Yra \u017einoma, kad Eo dalyvauja reguliuojant imunin\u0119 sistem\u0105 (Th2 nulemtas imuninis atsakas), palaikant imunin\u0119 homeostaz\u0119 (\u010diobrialiauk\u0117je, K\u010c, kituose audiniuose), atlieka antivirusin\u012f, antibakterin\u012f ir antiparazitin\u012f poveik\u012f\u00a0[2].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Normalus Eo kiekis kraujyje yra iki 0,5&#215;10<sup>9<\/sup>\/l.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Eozinofilija apib\u016bdinama kaip:&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>lengva&nbsp;(0,5\u20131,5&#215;10<sup>9<\/sup>\/l);<\/li>\n\n\n\n<li>vidutin\u0117 (&gt;1,5\u20135,0&#215;10<sup>9<\/sup>\/l);<\/li>\n\n\n\n<li>sunki (&gt;5,0&#215;10<sup>9<\/sup>\/l).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Saiki eozinofilija (iki 1&#215;10<sup>9<\/sup>\/l) yra da\u017enas rei\u0161kinys, b\u016bdingas 3\u201310&nbsp;proc. populiacijos (da\u017eniausiai d\u0117l alergini\u0173 reakcij\u0173, padid\u0117jusio jautrumo vaistams, helmintozi\u0173)&nbsp;[3]. Hipereozinofilija&nbsp;\u2013 Eo kiekio padid\u0117jimas &gt;1,5&#215;10<sup>9<\/sup>\/l, trunkantis 6 m\u0117nesius ir ilgiau; arba eozinofilija &gt;1,5&#215;10<sup>9<\/sup>\/l, atlikus 2 tyrimus per \u22651 m\u0117nes\u012f, kai yra nustatytas eozinofilinis organo(-\u0173) pa\u017eeidimas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Eozinofilijos prie\u017eastys: pseudoeozinofilija, hipereozinofilija, hipereozinofiliniai sindromai, alergin\u0117s ligos, infekcin\u0117s ligos, hematologin\u0117s ir neoplastin\u0117s ligos, ligos, kuriomis sergant stebimas specifinis organ\u0173 pa\u017eeidimas, imunologin\u0117s reakcijos, endokrininiai sutrikimai&nbsp;[4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Eozinofilija gali b\u016bti skirstoma \u012f reaktyvi\u0105j\u0105 (antrin\u0119) ir klonin\u0119, neoplastin\u0119 (pirmin\u0119). Tre\u010diasis tipas\u00a0\u2013 tai idiopatiniai hipereozinofilijos sindromai: heterogenin\u0117 lig\u0173 grup\u0117, kuriai b\u016bdinga persistuojanti eozinoflijia >1,5&#215;10*9\/l; n\u0117ra kitos galimos Eo kiekio kraujyje padid\u0117jimo prie\u017easties, yra organ\u0173 pa\u017eeidimas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"> Pseudoeozinofilija\u00a0\u2013 procentinis eozinofil\u0173 skai\u010diaus padid\u0117jimas (klini\u0161kai nereik\u0161mingas radinys). Kraujo eozinofilijos dydis neb\u016btinai koreliuoja su audini\u0173 pa\u017eeidimo laipsniu, tod\u0117l esant ry\u0161kiai eozinofilijai organ\u0173 taikini\u0173 pa\u017eeidimo laipsnis ne visuomet bus didesnis, nei esant saikingai eozinofilijai [4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Reaktyvioji eozinofilija yra da\u017eniausia. Ja sergant, yra aktyvinama Eo proliferacija ir gamyba. \u0160ie procesai prasideda sergant alergin\u0117mis, infekcin\u0117mis ir kai kuri\u0173 vidaus organ\u0173 ligomis. Nusta\u010dius reaktyvi\u0105j\u0105 eozinofilij\u0105, absoliutaus Eo kiekio padid\u0117jimas yra medijuotas IL-5 [5]. Taip pat \u0161i\u0173 reakcij\u0173 metu galima IL-3, IL-4 hiperprodukcija, o tai skatina imunoglobulino E (IgE) padid\u0117jim\u0105&nbsp;[6].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Antra pagal da\u017en\u012f eozinofilijos prie\u017eastis i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse yra parazitin\u0117s infekcijos&nbsp;\u2013 helmintoz\u0117s (<em>Strongyloides stercoralis<\/em>, apvaliosios kirm\u0117l\u0117s, trichinelioz\u0117), grybelin\u0117s infekcijos&nbsp;\u2013 aspergilioz\u0117, kokcidioidomioz\u0117. Jos sudaro apie 8&nbsp;proc.&nbsp;[7]. Sergant retrovirusine infekcija (\u017dIV-1), taip pat gali b\u016bti nustatomas padid\u0117j\u0119s Eo kiekis, ta\u010diau patogenez\u0117 n\u0117ra ai\u0161ki.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tam tikros ligos ir b\u016bkl\u0117s irgi gali b\u016bti susijusios su eozinofilija, tod\u0117l, prie\u0161 atliekant tyrimus (pvz., K\u010c biopsij\u0105), jos tur\u0117t\u0173 b\u016bti nustatytos. Pirmoje vietoje tarp \u0161i\u0173 b\u016bkli\u0173 yra antinks\u010di\u0173 nepakankamumas. Pasteb\u0117ta, kad daliai pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 Addisono liga, Eo kiekis kraujyje b\u016bna padid\u0117j\u0119s. Taip yra d\u0117l to, kad normaliai funkcionuojant antinks\u010di\u0173 veiklai gliukokortikoidai slopina Eo proliferacij\u0105 ir i\u0161gyvenamum\u0105, ta\u010diau sergant antinks\u010di\u0173 nepakankamumu Eo proliferacija n\u0117ra slopinama, tod\u0117l j\u0173 kiekis kraujyje did\u0117ja [4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ligos, kurioms b\u016bdinga eozinofilija ir specifinis organ\u0173 pa\u017eeidimas: odos ligos (buliozinis pemfigoidas, herpetiforminis dermatitas), pulmonologin\u0117s ligos (Churgo-Strausso sindromas&nbsp;\u2013 eozinofilin\u0117 granuliomatoz\u0117 su poliangitu, \u016bmin\u0117 ir l\u0117tin\u0117 eozinofilin\u0117 pneumonija) [4]. Taip pat bronchopulmonin\u0117 aspergilioz\u0117, kuriai b\u016bdingas specifinis klinikinis vaizdas. Pacientai da\u017eniausiai serga bronchektaze, laboratoriniais tyrimais jiems nustatomas padid\u0117j\u0119s <em>Aspergillus<\/em> specifinis IgE&nbsp;[8]. Vir\u0161kinimo trakto, inkst\u0173, reumatologin\u0117s, neurologin\u0117s ligos taip pat gali b\u016bti susijusios su eozinofilija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kita eozinofilijos prie\u017eastis&nbsp;\u2013 tai hipereozinofiliniai sindromai. Jie apib\u016bdina grup\u0119 heterogenini\u0173 klinikini\u0173 sindrom\u0173. \u0160ie sindromai neb\u016btinai rodo pirmin\u0119 hematologin\u0119 lig\u0105 ar neoplastin\u012f sutrikim\u0105. Hipereozinofiliniai sindromai yra retos b\u016bkl\u0117s, kurioms apib\u016bdinti svarbios 2 ypatyb\u0117s&nbsp;\u2013 absoliuti hipereozinofilija (&gt;1,5&#215;10<sup>9<\/sup>\/l kraujo tyrime bent 2 kartus atliekant tyrimus i\u0161 eil\u0117s) bei organ\u0173 disfunkcijos simptomai, susij\u0119 su eozinofilija, nepaai\u0161kinami kitomis b\u016bkl\u0117mis [9\u201311].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hipereozinofiliniai sindromai skirstomi \u012f 6 potipius: mieloproliferacinius, limfocitinius, persidengian\u010dius, asocijuotus, \u0161eiminius ir idiopatinius. Kol nebuvo sukurta tikslesni\u0173 tyrim\u0173 metod\u0173, hipereozinofiliniai sindromai buvo ma\u017eai suprantami ir da\u017eniausiai apib\u016bdinami kaip idiopatiniai. Patobul\u0117jus molekuliniams tyrimams, i\u0161samiau buvo i\u0161nagrin\u0117ti dar 2 hipereozinofilini\u0173 sindrom\u0173 potipiai&nbsp;\u2013 limfocitinis ir mieloproliferacinis&nbsp;[18].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Limfocitin\u012f hipereozinofilin\u012f sindrom\u0105 sukelia padid\u0117jusios nenormali\u0173 ar klonini\u0173 Th2 populiacijos. Eo n\u0117ra piktybinio klono dalis, ta\u010diau j\u0173 kiekis did\u0117ja kaip reakcija \u012f neoplazm\u0105 [12]. Limfocitinis klonas skatina IL-5 gamyb\u0105, tod\u0117l progresuoja eozinofilija. Apie 5\u201325&nbsp;proc. atvej\u0173 gali transformuotis \u012f limfom\u0105 ar leukemij\u0105 [13]. Diagnozei nustatyti b\u016btina \u012frodyti, kad eozinofilij\u0105 yra paveikusi pagaus\u0117jusi T l\u0105steli\u0173 populiacija&nbsp;[12]. Limfocitiniam hipereozinofiliniam sindromui priskiriama epizodin\u0117 angioedema su eozinofilija (Gleicho sindromas). Tai kas 28\u201332 dienas pasikartojanti dilg\u0117lin\u0117, angioedema, eozinofilija, nustatomas CD3-CD4+ T limfocit\u0173 klonas, padid\u0117jusi IgM koncentracija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mieloproliferacini\u0173 hipereozinofilini\u0173 sindrom\u0173 atvejais Eo reprezentuoja l\u0105steli\u0173 populiacij\u0105, kilusi\u0105 i\u0161 piktybinio klono. Klasikinis \u0161io tipo eozinofilijos variantas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, yra \u016bmin\u0117 mieloleukemija, kai nustatomos nenormalios eozinofilin\u0117s l\u0105stel\u0117s. Pagal PSO, diagnostikai pakanka nustatyti citogenetinius pakitimus\u00a0[12]. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Esant mieloproliferaciniam hipereozinofiliniam sindromui, nustatoma geno 4q12 delecija, tod\u0117l vyksta FIP1L1-PDGFRA (trombocit\u0173 kilm\u0117s augimo faktoriaus receptoriaus alfa) aktyvavimas. Aktyvintas proteinas sugeba paskatinti, aktyvinti eozinofilin\u0117s kilm\u0117s l\u0105steles tarp hemopoetini\u0173 pirmtaki\u0173 l\u0105steli\u0173 <em>in vitro<\/em>. \u0160is sutrikimas \u017einomas dar kaip l\u0117tin\u0117 eozinofilin\u0117 leukemija [14].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Persidengian\u010di\u0173 hipereozinofiliniu sindrom\u0173 atveju sunku diferencijuoti tarp vieno organo eozinofilinio ir multiorganinio pa\u017eeidimo (abiem atvejais galima eozinofilija). Asocijuot\u0173 hipereozinofilini\u0173 sindrom\u0173 atveju eozinofilija yra antrin\u0117 (pvz., sergant helmintoze, navikais (tarp j\u0173 limfomis)). <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160eiminiai hipereozinofiliniai sindromai yra labai reti, paveldimi autosominiu dominantiniu b\u016bdu. Literat\u016broje yra apra\u0161yti 4 \u0161eiminiai ligos atvejai, kurie pasirei\u0161k\u0117 ne vienoje kartoje. \u0160is hipereozinofilinis sindromas yra siejamas su 5q31-q33 lokuso, regiono koduojan\u010dio IL-3, IL-5, GM-KSF mutacija. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iems pacientams nustatoma anemija ir leukocitoz\u0117. Apie pus\u0117 likusi\u0173 sindrom\u0173 atvej\u0173\u00a0\u2013 idiopatiniai hipereozinofiliniai sindromai. Esant seniai i\u0161sivys\u010diusiai eozinofilijai ir negalint paai\u0161kinti jos prie\u017easties, pacientai priskiriami kaip sergantys idiopatiniu hipereozinofiliniu sindromu. Apibendrinti hipereozinofiliniai sindromai \u00a0pateikiami <em>1\u00a0lentel\u0117je<\/em> [15\u201321].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>1 lentel\u0117. Hipereozinofilini\u0173 sindrom\u0173 apibendrinimas [15\u201321]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Mieloproliferaciniai<\/strong><\/td><td><strong>Limfocitiniai<\/strong><\/td><td><strong>Persidengiantys<\/strong><\/td><td><strong>Asocijuoti<\/strong><\/td><td><strong>\u0160eiminiai<\/strong><\/td><td><strong>Idiopatiniai<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Klonin\u0117 eozinofilija <br>4q12 intersticin\u0117 delecija \u2265FIP1l1\u2013PDGFRa fuzin\u0117 tirozinkinaz\u0117 (FISH) <br>Re\u010diau: <br>KIF5B-PDGFRA<br>ETV6-PDGFRB<br>PDGFRA ta\u0161kin\u0117s mutacijos<br>D816V KIT-pozityvi sistemin\u0117 mastocitoz\u0117<br>Mielo-&nbsp;ar&nbsp;limfoproliferacijos su FGFR1 ar JAK2<\/td><td>Limfocitinis klonas \u2265 interleukinai (IL-5) \u2265 eozinofilija <br>Indolentin\u0117 eiga<br>Odos b\u0117rimai<br>Padid\u0117jusi serumo IgE koncentracija<br>5\u201325&nbsp;proc. gali transformuotis \u012f limfom\u0105&nbsp;\/&nbsp;leukemij\u0105. <br>Epizodin\u0117 angioedema su eozinofilija (Gleicho sindromas) <br>Kas 28\u201332 dienas pasikartojanti urtikarija, angioedema, eozinofilija<br>CD3-CD4+ T limfocit\u0173 klonas<br>Padid\u0117jusi IgM koncentracija<br>Gydymas ne\u017einomas<\/td><td>Sunku diferencijuoti tarp vieno organo eozinofilinio pa\u017eeidimo (pvz., astma) ir hipereozinofilinio sindromo su multiorganiniu pa\u017eeidimu (abiem atvejais galima eozinofilija) <br>Eozinofilinis gastritis<br>Churgo-Strausso sindromas (eozinofilin\u0117 granulomatoz\u0117 su poliangitu)<\/td><td>&gt;1,5x10e9\/l eozinofilija<br>Eozinofilija antrin\u0117 (pvz., helmintoz\u0117s, navikai (tarp j\u0173 limfomos), padid\u0117j\u0119s jautrumas vaistams)<\/td><td>Ypa\u010d reta b\u016bkl\u0117, paveldima autosominiu dominantiniu b\u016bdu<br>Fiksuotas ir tirtas \u0161eiminis hipereozinofilinis sindromo atvejis didel\u0117je gimin\u0117je<br>Siejamas su 5q31-q33 lokusu (IL3, IL5, GM-KSF genai)<\/td><td>Apie pus\u0117 likusi\u0173 hipereozinofilini\u0173 sindrom\u0173 atvej\u0173<br>Hipereozinofilinis sindromas (neigiama \u0161eimin\u0117 anamnez\u0117, daliai pacient\u0173 stebimas limfocit\u0173 klonas, b\u016bkl\u0117 neprogresuoja)<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Eozinofilijos ir kit\u0173 su ja susijusi\u0173 b\u016bkli\u0173 bei lig\u0173 diagnostika [22]:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>bendrasis kraujo tyrimas su leukograma, l\u0105steli\u0173 morfologija (jei eozinofil\u0173 \u22651,5\u20135&#215;10<sup>9<\/sup>\/l, tyrimas kartojamas po &gt;1 m\u0117nesio);<\/li>\n\n\n\n<li>tyrimas d\u0117l parazitini\u0173 infekcij\u0173 (i\u0161mat\u0173, serologiniai ir kiti tyrimai, priklausomai nuo simptom\u0173 (vaizdinimo, biopsija, kt.);<\/li>\n\n\n\n<li>esant alergini\u0173 lig\u0173 simptomams&nbsp;\u2013 alergologinis i\u0161tyrimas (odos d\u016brio m\u0117giniai, specifiniai IgE);<\/li>\n\n\n\n<li>K\u010c aspiracija ir biopsija, citogenetinis tyrimas; K\u010c biopsija leid\u017eia \u012fvertinti, ar n\u0117ra mielofibroz\u0117s, triptaz\u0117 ir specialus da\u017eymas CD117 ar t\u0117km\u0117s citometrijos analiz\u0117 leid\u017eia \u012fvertinti d\u0117l mastocitoz\u0117s;<\/li>\n\n\n\n<li>vitamino&nbsp;B<sub>12<\/sub> kiekis (paneigti mieloproliferacines neoplazmas, autoimuninius limfoproliferacinius sindromus);<\/li>\n\n\n\n<li>vaizdinimo tyrimai (kompiuterin\u0117 tomografija, ultragarso tyrimai) kr\u016btin\u0117s l\u0105stos ar pilvo srities d\u0117l limfomos ar navikinio proceso;<\/li>\n\n\n\n<li>serumo troponinai ir elektrokardiograma&nbsp;\/&nbsp;kardioechoskopija (\u012ftariant Eo sukelto miokardito klinik\u0105);<\/li>\n\n\n\n<li>plau\u010di\u0173 funkcijos tyrimai, bronchoalveolinis lava\u017eas esant indikacijoms;<\/li>\n\n\n\n<li>molekuliniai periferinio kraujo tyrimai d\u0117l genetini\u0173 mutacij\u0173 (PDGFRA &lt; PDGFRB ir FGFR1 gen\u0173 persitvarkymo).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taigi eozinofilija kraujyje nustatoma, kai ji yra didesn\u0117 nei 0,5&#215;10<sup>9<\/sup>\/l kartotiniuose (&gt;1 m\u0117nes\u012f) tyrimuose. Klinikin\u0117 ligos i\u0161rai\u0161ka da\u017eniausiai yra pagrindinis raktas ie\u0161kant eozinofilijos prie\u017easties. Tinkamas ligos simptom\u0173, \u012fvairi\u0173 diagnostini\u0173 tyrim\u0173 vertinimas yra svarb\u016bs diagnozei patvirtinti&nbsp;[23]. Eozinofilija yra sud\u0117tinga organizmo b\u016bkl\u0117, kuri gali b\u016bti susijusi su \u012fvairiais sutrikimais. Nepaisant to, kad reaktyvi eozinofilija yra da\u017eniausia, tod\u0117l vert\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pacient\u0105 varginan\u010di\u0173 simptom\u0173 visum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd. Milda Dum\u010di\u016bt\u0117, gyd. Kotryna Linauskien\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Kr\u016btin\u0117s lig\u0173, imunologijos ir alergologijos klinika<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Young B, Lowe J, Stevens A, Health AW. Wheather\u2018s Functional Histology (5th ed.). 2006. Elsevier Limited. ISBN0-443-06850-X.<br>2. Ackerman SJ, Bochner BS. Mechanisms of eosinophilia in the pathogenesis of hypereosinophilic disorders. Immunology and Allergy Clinics of North America. 2007: 27: 357\u201375.<br>3. Andersen CL, Siersma VD, Hasselbalch HC, et al. Eosinophilia in routine blood samples and the subsequent risk of hematological malignancies and death. Am J Hematol. 2013: 88:843-7.<br>4. Butt NM, Lambert J, Ali S, et al. Guideline for the investigation and management of eosinophilia.British Journal of Haematology. 2017: 176: 553\u201372.<br>5. Valent P. Pathogenesis, classification, and therapy of eosinophilia andeosinophil disorders. Blood Rev. 2009: 23:157\u201365.<br>6. Roufosse F, Cogan E, Goldman M. Lymphocytic variant hypereosinophilicsyndromes. Immunol Allergy Clin North Am. 2007: 27:389\u2013413.<br>7. Lombardi C, Passalacqua G. Eosinophilia and diseases: clinical revision of 1862 cases. Arch Intern Med. 2003: 163: 1371\u20133.<br>8. Tefferi A, Patnaik MM, Pardanani A. Eosinophilia: secondary, clonal andidiopathic. Br J Haematol. 2006: 133:468\u201392.<br>9. Klion AD, Bochner BS, Gleich GJ, et al. Approaches to the treatment of hypereosinophilic syndromes: a workshop summary report. J Allergy Clin Immunol 2006: 117:1292.<br>10. Simon HU, Rothenberg ME, Bochner BS, et al. Refining the definition of hypereosinophilic syndrome. J Allergy Clin Immunol 2010: 126:45.<br>11. Valent P, Klion AD, Rosenwasser LJ, et al. ICON: Eosinophil Disorders. World Allergy Organ J. 2012: 5:174.<br>12. Nathan D. Montgomery, et al. Diagnostic Complexities of Eosinophilia. Arch Pathol Lab Med. 2013: 137: 259\u201369.<br>13. Ogbogu PU, Bochner BS, Butterfield JH, et al. Hypereosinophilicsyndrome: a multicenter, retrospective analysis of clinical characteristics andresponse to therapy. J Allergy Clin Immunol. 2009: 124: 1319\u201325.<br>14. Gotlib J, Cools J. Five years since the discovery of FIP1L1-PDGFRA: whatwe have learned about the fusion and other molecularly defined eosinophilias.Leukemia. 2008: 22:1999\u20132010.<br>15.Score J, Curtis C, Waghorn K, et al. Identification of a novel imatinib responsive KIF5BPDGFRA fusion gene following screening for PDGFRA overexpression in patients with hypereosinophilia. Leukemia. 2006: 20<strong>: <\/strong>827-32.<br>16. Elling C, Erben P, Walz C, et al. Novel imatinib-sensitive PDGFRA-activating point mutations in hypereosinophilic syndrome induce growth factor independence and leukemia-like disease. Blood 2011: 117:2935-43. &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<br>17. Rumi E, Milosevic JD, Casetti I, et al. Efficacy of ruxolitinib in chronic eosinophilic leukemia associated with a PCM1-JAK2 fusion gene. J Clin Oncol 2013: 31: 269-71. <br>18. Lierman E, Selleslag D, Smits S, et al. Ruxolitinib inhibits transforming JAK2 fusion proteins in vitro and induces complete cytogenetic remission int(8;9)(p22;p24)\/PCM1-JAK2-positive chronic eosinophilic leukemia. Blood. 2012: 120<strong>:<\/strong>1529-31.<br>19. Lef\u00e8vre G, Copin MC, Staumont-Sall\u00e9 D, et al French Eosinophil Network. The lymphoid variant of hypereosinophilic syndrome: study of 21 patients with CD3-CD4+ aberrant T-cell phenotype. Medicine. 2014: 93: 255-66. &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<br>20. Khoury P, 27 Herold J, Alpaugh A, et alEpisodic angioedema with eosinophilia (Gleich&#8217;s syndrome) is a multilineage cell cycling disorder. Haematologica. 2015: 100:300-7. <br>21. Rioux JD, Stone VA, Daly MJ, et al Familial eosinophilia maps to the cytokine gene cluster on human chromosomal region 5q31-q33. Am J Hum Genet 1998: 63:1086-94.<br>22. Bjerrum OW, Pelliniemi TT, Wadenwik H et al. Nordic MDP study group. Guidelines for the diagnosis and treatment of eosinophilia. 2012<br>23. Eosinophilia. Anna Kovalszki, MDa, and Peter F. Weller, MDb. Prim Care. 2016 December; 43(4): 607<a>\u2013<\/a>617. doi:10.1016\/j.pop.2016.07.010<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Eozinofilja&nbsp;\u2013 padid\u0117j\u0119s eozinofil\u0173 (Eo) kiekis kraujyje. Daugelis Eo nuokryp\u012f nuo normos reik\u0161mi\u0173 sieja su alergija. \u0160iame straipsnyje aptarsime galimas eozinofilijos prie\u017eastis. Eo\u00a0\u2013 tai eozinofilinis granuliocitas, priskiriamas balt\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 frakcijai. 1879 metais Paulas Erlichas Eo pavadino r\u016bg\u0161tiniu leukocitu. Eo yra gaminami kaul\u0173 \u010diulpuose (K\u010c) i\u0161 pluripotentini\u0173 kamienini\u0173 l\u0105steli\u0173. K\u010c, prie\u0161 patekdami \u012f kraujotak\u0105, jie i\u0161b\u016bna&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69754,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69753","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69753","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69753"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69753\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69754"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69753"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69753"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69753"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69753"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69753"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}