{"id":69776,"date":"2023-11-27T07:41:30","date_gmt":"2023-11-27T09:41:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69776\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-11-27T08:14:58","modified_gmt":"2023-11-27T10:14:58","slug":"vyresnio-amziaus-pacientu-slapimo-nelaikymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vyresnio-amziaus-pacientu-slapimo-nelaikymas\/69776\/","title":{"rendered":"<strong>Vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 \u0161lapimo nelaikymas<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapimo nelaikymas (<em>inkontinencija&nbsp;\u2013<\/em> nevalingas \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimas d\u0117l \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s funkcijos kontrol\u0117s praradimo) buvo apra\u0161ytas jau senov\u0117s Egipte, Imhotempo papiruse (apie 2700&nbsp;metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105). Hipokratas savo darbuose apra\u0161\u0117 nevaling\u0105 \u0161lapimo tek\u0117jim\u0105, prasidedant\u012f po sunkaus gimdymo. Avicena min\u0117jo moter\u0173 \u0161lapimo nelaikym\u0105, i\u0161sivys\u010dius\u012f po gimdymo d\u0117l \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s vientisumo pa\u017eeidimo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Senstant visuomenei, da\u017enesn\u0117 tampa ir \u0161lapimo nelaikymo problema. Asmenis, vyresnius nei 60 met\u0173, da\u017eniau vargina \u0161lapimo nelaikymas nei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ar kitos l\u0117tin\u0117s ligos&nbsp;[1]. \u0160is sutrikimas pagyvenusio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms pasitaiko da\u017eniau nei jauniems. Apie \u0161lapimo nelaikym\u0105 \u017emon\u0117s vis drovisi kalb\u0117ti ir kreipiasi \u012f gydytoj\u0105 per v\u0117lai. Laiku negydomas sutrikimas sukelia socialin\u0119 atskirt\u012f, psichologini\u0173 problem\u0173, ma\u017eina pasitik\u0117jim\u0105 pasitik\u0117jimas savimi ir pan.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija (PSO) \u0161lapimo nelaikym\u0105 priskiria prie vadinam\u0173j\u0173 socialini\u0173 lig\u0173. Ta\u010diau tai yra ne tik socialin\u0117, bet ir sveikatos, higienos, ekonomin\u0117 problema. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose \u0161lapimo nelaikymui gydyti per metus i\u0161leid\u017eiama daugiau nei 12&nbsp;mlrd. doleri\u0173&nbsp;[2].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Epidemiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasaulyje \u0161lapimo nelaikymu serga apie 200&nbsp;mln. \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emoni\u0173&nbsp;[3]. Lietuvoje \u0161lapimo nelaikymas aktualus beveik ketvir\u010diui milijono vyr\u0173 ir moter\u0173. Mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, iki 40&nbsp;proc. vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 \u017emoni\u0173 gali sk\u0173stis \u0161lapimo nelaikymu, o vyresni\u0173 nei 75 met\u0173&nbsp;\u2013 net iki 80\u201390&nbsp;proc. Apklaus\u0173 duomenys rodo, kad kas penkta Lietuvos moteris nelaiko \u0161lapimo ir tik ketvirtadalis j\u0173 d\u0117l to kreipiasi \u012f gydytojus. \u0160is negalavimas yra b\u016bdingas ir vis\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 vyrams, ypa\u010d vyresniems. Vyr\u0173 \u0161lapimo nelaikymui b\u016bdinga tai, kad jis sunkiau gydomas nei moter\u0173, o kalbama apie \u0161i\u0105 b\u0117d\u0105 per ma\u017eai ir per tyliai. \u017dinoma, kad \u0161lapimo nelaiko 10\u201330&nbsp;proc. moter\u0173 ir 1,5\u20135&nbsp;proc. vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 vyr\u0173, o vyresni\u0173 nei 80 met\u0173 \u0161lapim\u0105 nelaikan\u010di\u0173 abiej\u0173 ly\u010di\u0173 santykis pana\u0161us [1]. Vis d\u0117lto \u0161lapimo nelaikymas gali varginti \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emones, nepriklausomai nuo am\u017eiaus, socialin\u0117s kilm\u0117s, lyties. Jau vaikyst\u0117je susiduriama su \u0161ia problema (tai vadinama <em>enureze<\/em>): nakt\u012f ir dien\u0105 nevalingai pasi\u0161lapina 82&nbsp;proc. 2 met\u0173, 49&nbsp;proc.&nbsp;\u2013 3 met\u0173, 26&nbsp;proc.&nbsp;\u2013 4 met\u0173, 20&nbsp;proc.&nbsp;\u2013 5 met\u0173 vaikai. Tarp septynme\u010di\u0173 pirmine enureze serga 10&nbsp;proc. vaik\u0173. Enureze serga apie 2&nbsp;proc. jaunuoli\u0173 nuo 15 met\u0173 [4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Diagnostika<\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagal 2002 met\u0173 tarptautin\u0117s inkontinencijos draugijos (ICS) pateikt\u0105 \u0161lapimo nelaikymo apibr\u0117\u017eim\u0105, tai yra <em>objektyviai vertinama b\u016bkl\u0117, kurios metu nevalingai teka \u0161lapimas, sukelianti socialini\u0173, psichologini\u0173 ir higienos problem\u0173<\/em>. \u0160lapimo nelaikymas, kaip simptomas, gali pasireik\u0161ti sergantiesiems \u0161lapimo tak\u0173 infekcija (pielonefritu), \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegimu (cistitu), t.&nbsp;y., kai da\u017enas \u0161lapinimasis ir \u0161lapimo nelaikymas imituoja pa\u010di\u0105 \u0161lapimo nelaikymo lig\u0105. B\u016bna ir taip, kad \u0161lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 ne kit\u0173 lig\u0173 simptomas, o atskira liga, turinti atitinkam\u0105 kod\u0105 pagal tarptautin\u0117s lig\u0173 klasifikacijos (TLK-10-AM) s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Savivaldybi\u0173 visuomen\u0117s sveikatos biur\u0173 visuomen\u0117s sveikatos specialistams, bendruomeni\u0173 slaugytojoms rekomenduojama atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f vis stipr\u0117jan\u010di\u0105 \u0161lapimo nelaikymo ir stigmos problem\u0105, nes ji susijusi ne tik su sveikata, bet ir su socialine, ekonomine \u017emoni\u0173 gerove. Pl\u0117tojant partneryst\u0117s ry\u0161ius su bendruomen\u0117mis, glaud\u017eiai bendradarbiaujant ir \u012fgyjant pilie\u010di\u0173 pasitik\u0117jim\u0105, dera skatinti socialin\u0119 ne\u012fgali\u0173j\u0173 integracij\u0105 ir spar\u010diau ma\u017einti socialin\u0119 j\u0173 atskirt\u012f, propaguoti bei platinti visuomenei informacij\u0105 apie \u017emoni\u0173 su negalia problemas, specifinius j\u0173 poreikius bei profilaktik\u0105, nuolat skatinti \u012fmones ir organizacijas gerinti \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173, darbo ir higienos s\u0105lygas, lengvinti j\u0173 kasdienyb\u0119 bei teikiam\u0173 paslaug\u0173 prieinamum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagal PSO klasifikacij\u0105, \u0161lapimo nelaikymo tip\u0173 yra 9 ar net 10 [1, 2, 5, 6]. Skiriami \u0161ie da\u017eniausi \u0161lapimo nelaikymo tipai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>\u0161lapimo nelaikymas fizinio kr\u016bvio metu (\u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas). \u0160lapimas teka be noro \u0161lapintis, protarpiais, ma\u017eomis porcijomis, kai tik padid\u0117ja sl\u0117gis pilvo ertm\u0117je (kosint, \u010diaudint, keliant sunk\u0173 daikt\u0105, sportuojant, lytinio akto metu, juokiantis). \u0160\u012f sutrikim\u0105 gali sukelti gimdymo traumos, ma\u017eojo dubens operacijos, nutukimas, sunkus fizinis kr\u016bvis, l\u0117tinis viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, ilgai u\u017esit\u0119s\u0119s kosulys, l\u0117tin\u0117s ligos, kai kurie medikamentai (kai kurie vaistai i\u0161siskiria diuretin\u0117mis savyb\u0117mis, skatinan\u010diomis \u0161lapintis da\u017eniau). \u0160is \u0161lapimo nelaikymo tipas b\u016bdingesnis moterims. Vyrams da\u017eniau pasirei\u0161kia varv\u0117jimu po pasi\u0161lapinimo;<\/li>\n\n\n\n<li>dirglioji \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 (skubos arba funkcinis \u0161lapimo nelaikymas). B\u016bdingas staigus ir da\u017enas noras \u0161lapintis, kai nesp\u0117jama susilaikyti iki nueinant \u012f tualet\u0105. Sutrikimas i\u0161sivysto d\u0117l padid\u0117jusio \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s dirglumo (esant nervin\u0117s reguliacijos sutrikimams). Tokiais atvejais p\u016bsl\u0117 susitraukin\u0117ja nevalingai ir \u017emogus jau\u010dia nuolatin\u012f ir nevaling\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis (pvz., gird\u0117damas tekant\u012f vanden\u012f, nesp\u0117ja atrakinti dur\u0173, savaime ir kt.). B\u016bdingas pada\u017en\u0117j\u0119s \u0161lapinimasis (&gt;7&nbsp;k.\/d.), nikturija (daugiau kaip kart\u0105, o vyresnio am\u017eiaus pacientams&nbsp;\u2013 2 kartus per nakt\u012f).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u010cia priskiriamos ir \u0161lapimo sistemos infekcijos, kurios gali lemti per didel\u012f p\u016bsl\u0117s jautrum\u0105. Taip nutinka, kai \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 klaidingai persp\u0117ja k\u016bn\u0105, kad jai reikia skubiai i\u0161situ\u0161tinti, nors ji n\u0117ra pilna. Infekcij\u0105 i\u0161gyd\u017eius arba jai pra\u0117jus, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s jautrumas suma\u017e\u0117ja;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>\u0161lapimo nelaikymas d\u0117l perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s. Pacientas jau\u010dia apgauling\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis, silpn\u0117ja srov\u0117, atsiranda ne visi\u0161ko pasi\u0161lapinimo poj\u016btis, b\u016btina stangintis. \u0160i patologija da\u017eniau pasitaiko vyrams. \u0160lapimo nelaikymas d\u0117l perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s da\u017eniausiai i\u0161sivysto susidarius kliuviniui \u0161lapl\u0117je, kuris u\u017etvenkia \u0161lapim\u0105 p\u016bsl\u0117je, tod\u0117l susidaro per didel\u0117s jo sankaupos. Da\u017enai \u0161lapimo nepratek\u0117jimas pasirei\u0161kia d\u0117l gerybinio prostatos i\u0161ve\u0161\u0117jimo arba \u0161lapl\u0117s susiaur\u0117jimo. Padid\u0117j\u0119s spaudimas i\u0161 perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s \u012fveikia susidariusi\u0105 kli\u016bt\u012f, ir \u0161lapimas nevalingai i\u0161teka lauk. Gerybinio prostatos i\u0161ve\u0161\u0117jimo nei\u0161vengia daugelis vyr\u0173. Tarp penkiasde\u0161imtme\u010di\u0173 prostatos i\u0161ve\u0161\u0117jimas yra apie 40proc. vyr\u0173, tarp \u0161e\u0161iasde\u0161imtme\u010di\u0173&nbsp;\u2013 apie 50&nbsp;proc., tarp septyniasde\u0161imtme\u010di\u0173&nbsp;\u2013 apie 80&nbsp;proc., o tarp vyresni\u0173 nei 90 met\u0173&nbsp;\u2013 beveik visiems. \u0160ie sutrikimai ne tik sukelia \u0161lapimo susilaikym\u0105 (retencij\u0105), bet ir padidina \u0161lapimo nelaikymo tikimyb\u0119 sulaukus vyresnio am\u017eiaus;<\/li>\n\n\n\n<li>neurogeninis (esant centrin\u0117s ar periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos ligoms). Da\u017eniausias asmenims po traum\u0173 (i\u0161sivysto suvokimo sutrikimai), sergantiems demencija, Alzheimerio liga, i\u0161s\u0117tine skleroze, Parkinsono liga, i\u0161tikus insultui. \u0160ie sutrikimai pa\u017eeid\u017eia nervinius kanalus arba kliudo jiems funkcionuoti. Tai neleid\u017eia smegenims keistis tinkamais signalais su \u0161lapimo p\u016bsle.&nbsp;Be nuolatin\u0117s arba epizodin\u0117s \u0161lapimo t\u0117km\u0117s, dar nustatomas kaip perpildymo \u0161lapimo nelaikymo tipas, kur\u012f gali sukelti obstrukcija arba nerv\u0173 pa\u017eeidimas;&nbsp;<\/li>\n\n\n\n<li>pooperacinis \u0161lapimo nelaikymas. Pavyzd\u017eiui, vyrams po prostatos pa\u0161alinimo operacijos, moterims&nbsp;\u2013 po gimdos \u0161alinimo operacijos;<\/li>\n\n\n\n<li>mi\u0161rus. Taip vadinamas \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymo ir skubos \u0161lapimo nelaikymo derinys, kai vienas j\u0173 pasirei\u0161kia stipriau.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Svarbiausia vyresni\u0173 pacient\u0173 \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastis yra susilpn\u0117j\u0119s lytini\u0173&nbsp;ir \u0161lapimo tak\u0173 audini\u0173 tonusas, susilpn\u0117j\u0119 dubens dugno raumenys, u\u017espaud\u017eiantys \u0161lapl\u0119&nbsp;[3]. \u0160lapimo nelaikymo prie\u017eastys, rizikos veiksniai, komplikacijos ir sunkumo laipsniai pateikiami <em>1&nbsp;lentel\u0117je<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017eniausios moter\u0173 \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastys:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>n\u0117\u0161tumas&nbsp;\/&nbsp;gimdymas.&nbsp;Papildomas svoris n\u0117\u0161tumo metu gali spausti dubens dugno raumenis, rai\u0161\u010dius ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0119. N\u0117\u0161tumo metu i\u0161siskiria hormonai, kurie veikia k\u016bno audinius ir raumenis, kad jie gal\u0117t\u0173 pl\u0117stis k\u016bdikiui augant. D\u0117l to dubens dugno raumenys gali tapti mink\u0161tesni ir lankstesni, kad b\u016bt\u0173 lengviau gimdyti. Taigi raumenims ir rai\u0161\u010diams gali tapti sunkiau i\u0161laikyti dubens dugno organus vietoje. Dubens dugno raumenys ir rai\u0161\u010diai taip pat \u012fsitempia gimdant, tod\u0117l audiniai gali negr\u012f\u017etamai i\u0161sitampyti;<\/li>\n\n\n\n<li>menopauz\u0117.&nbsp;Art\u0117jant menopauzei suma\u017e\u0117ja estrogen\u0173 kiekis, tod\u0117l nusilpsta dubens dugno raumenys, ir kai kurios moterys praranda \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s kontrol\u0119.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u017eas\u010di\u0173 yra daug ir \u012fvairi\u0173. Vyresn\u0117ms kaip 50 met\u0173 moterims \u0161lapimo nelaikymas i\u0161sivysto d\u0117l menopauz\u0117s ir hormonini\u0173 poky\u010di\u0173, antsvorio, buvusi\u0173 ginekologini\u0173 operacij\u0173 (pvz., gimdos pa\u0161alinimo), \u012fvairi\u0173 lig\u0173 (l\u0117tinio bronchito, insulto, depresijos), vartojam\u0173 vaist\u0173. Jaunesn\u0117s moterys \u0161lapimo nelaikymo problemas patiria po gimdymo traum\u0173, susilpn\u0117jus \u0161lapl\u0117s raumenims. Aktyvus sportas ir sunkus fizinis darbas taip pat yra da\u017ena \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastis [7\u20139].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017eniausios vyr\u0173 \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastys:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>padid\u0117jusi&nbsp;prostata. Ji gali pristabdyti arba net sustabdyti \u0161lapimo t\u0117km\u0119, d\u0117l ko kyla itin staigus noras \u0161lapintis;<\/li>\n\n\n\n<li>prostatos operacija. Jei \u0161lapimo t\u0117km\u0119 valdantys raumenys pa\u017eeid\u017eiami operuojant prostat\u0105, gali pasireik\u0161ti \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vienas da\u017eniausiai gydytojo praktikoje pasitaikan\u010di\u0173 vyr\u0173 \u0161lapimo nelaikymo tip\u0173 yra \u016bminis \u0161lapimo nelaikymas. Da\u017enai pacientai skund\u017eiasi, kad nelaiko \u0161lapimo, ta\u010diau daugiau paklausin\u0117jus pasirodo, kad pacientas nesulaiko \u0161lapimo. Tai du skirtingi dalykai, nes \u0161lapimo nelaikymas yra nuolatinis \u0161lapimo pratek\u0117jimas, o nesulaikymas&nbsp;\u2013 tai \u016bmus noras \u0161lapintis, kai nesp\u0117jama nub\u0117gti iki tualeto, nes vyras negali sulaikyti \u0161lapimo ilgesn\u012f laik\u0105. \u0160lapimo nesulaikymas i\u0161sivysto d\u0117l \u012fvairiausi\u0173 u\u017edegimo proces\u0173&nbsp;\u2013 prostatos u\u017edegimo (prostatito), \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s u\u017edegimo, inkst\u0173 ir geldeli\u0173 u\u017edegimo ar \u0161lapl\u0117s u\u017edegimo. Jei pacientas skund\u017eiasi \u016bminiu \u0161lapimo nesulaikymu, galima spr\u0119sti, kad \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ar prostatos segmentas yra pa\u017eeistas u\u017edegimo. Tiriant simptomus, pirmiausia i\u0161siai\u0161kinama, koks veiksnys, da\u017eniausiai bakterija, sukelia u\u017edegim\u0105. \u016aminis \u0161lapimo nesulaikymas gali pasireik\u0161ti sergant tokiomis ligomis, kaip gerybin\u0117 prostatos hiperplazija ar dirglioji \u0161lapimo p\u016bsl\u0117. Jei nustatoma, kad n\u0117ra jokios infekcijos, bet pacientas skund\u017eiasi imperatyviu \u0161lapinimusi, galima \u012ftarti \u0161ias ligas [3, 6, 10].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Siekiant tinkamai diagnozuoti lig\u0105 ir parinkti veiksming\u0105 gydymo b\u016bd\u0105, privaloma atlikti urodinaminius tyrimus. Da\u017enai pakanka apklausti \u017emog\u0173, atlikti tam tikrus testus (pvz., kosulio, valsalvos (pasten\u0117jimo), medvilninio tampon\u0117lio ar kt.) Ta\u010diau, prie\u0161 atliekant operacij\u0105, b\u016btini urodinaminiai tyrimai. Rekomenduojama atlikti cistometrij\u0105, t.&nbsp;y. nustatyti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s talp\u0105 ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumens detruzoriaus b\u016bkl\u0119, urofloumetrij\u0105, t.&nbsp;y. nustatyti \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greit\u012f, liekamojo \u0161lapimo kiek\u012f. Prireikus gali b\u016bti atliekamas vadinamasis uretros sl\u0117gio matavimas (\u017emogus gerai sulaiko \u0161lapim\u0105, kai sl\u0117gis uretroje 2 kartus didesnis nei \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je. Jeigu sl\u0117gio gradientas pakit\u0119s, pacientas \u0161lapimo nesulaiko). Tad, surinkus i\u0161sami\u0105 anamnez\u0119, susipa\u017einus su \u0161lapinimosi dienora\u0161\u010diu, atlikus ginekologin\u0119 ap\u017ei\u016br\u0105, \u012fvertinus, ar n\u0117ra lytini\u0173 organ\u0173 slinkimo, atlikus specifinius testus bei urodinaminius tyrimus, parenkamas tinkamas gydymo b\u016bdas&nbsp;[1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>1&nbsp;lentel\u0117. \u0160lapimo nelaikymo prie\u017eastys, rizikos veiksniai, komplikacijos ir sunkumo laipsniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Prie\u017eastys<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>Laikinas \u0161lapimo nelaikymas,<\/strong> <strong>kai stimuliuojama \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 ir didinamas \u0161lapimo kiekis<\/strong><\/td><td><strong>Ilgalaikis \u0161lapimo nelaikymas,<\/strong> <strong>kai yra fizini\u0173 pakitim\u0173<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Alkoholis <br>Kofeinas <br>Gazuoti g\u0117rimai <br>Dirbtiniai saldikliai <br>\u0160okoladas <br>Aitriosios paprikos <br>A\u0161trus maistas <br>Citrusiniai vaisiai <br>Antihipertenziniai vaistai, raminamieji, miorelaksantai <br>Didel\u0117s vitamino&nbsp;C doz\u0117s <br>\u0160lapimo tak\u0173 infekcija <br>Viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas<\/td><td>N\u0117\u0161tumas <br>Gimdymas <br>Am\u017einiai pakitimai <br>Menopauz\u0117 <br>Histerektomija <br>Padid\u0117jusi prostata <br>Prostatos v\u0117\u017eys <br>Obstrukcija \u0161lapimo takuose <br>Neurologiniai sutrikimai<\/td><\/tr><tr><td><strong>Rizikos veiksniai<\/strong><\/td><td><strong>Komplikacijos d\u0117l l\u0117tinio<\/strong> <strong>\u0161lapimo nelaikymo<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Moteri\u0161koji lytis <br>Vyresnis am\u017eius <br>Antsvoris <br>R\u016bkymas <br>\u0160eimin\u0117 anamnez\u0117 <br>Ligos (diabetas, neurologin\u0117s ir kt.)<\/td><td>Odos pakitimai (b\u0117rimai, paraudimai, infekcijos) <br>\u0160lapimo tak\u0173 infekcijos <br>Psichologiniai padariniai<\/td><\/tr><tr><td><strong>Sunkumo laipsniai<\/strong> (pagal \u0161lapimo kiek\u012f ml pa\u0161alint\u0105 i\u0161 organizmo per 4&nbsp;val.)<\/td><\/tr><tr><td><strong>I laipsnio<\/strong><\/td><td><strong>II laipsnio<\/strong><\/td><td><strong>III laipsnio<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>La\u0161elinis (iki 50 ml) <br>Lengvas (50\u2013100 ml)<\/td><td>Vidutinis (100\u2013200 ml)<\/td><td>Sunkus (200\u2013300 ml) <br>Labai sunkus (per 300&nbsp;ml)<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydymui svarbu nustatyti \u0161lapimo nelaikymo prie\u017east\u012f, stadij\u0105 ir tip\u0105. Gydymas yra ilgalaikis, individualus ir sud\u0117tinis. Nustatyta, kad 8 i\u0161 10 varginam\u0173 \u0161io sutrikimo asmen\u0173 gali b\u016bti visi\u0161kai i\u0161gydyti [4]. Kitiems gydymas gali smarkiai pagerinti gyvenimo kokyb\u0119. Klaidingas pacient\u0173 \u012fsitikinimas, kad jie gali \u012fveikti \u0161i\u0105 problem\u0105 tik patys, trukdo jiems gauti medicinin\u0119 ir socialin\u0119 pagalb\u0105. Vis d\u0117lto daugeliu atvej\u0173 gyvenimo b\u016bdo, mitybos ir \u0161lapinimosi \u012fpro\u010di\u0173 pakeitimo gali pakakti&nbsp;[5, 11\u201314].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; Pagrindiniai bendrieji patarimai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>gerti pakankamai vandens (8 stiklines per par\u0105). Vengti g\u0117rim\u0173 su kofeinu (kavos, kolos), nes jie skatina \u0161lapimo gamyb\u0105 ir dirgina \u0161lapimtakius. Stengtis vakare negerti skys\u010di\u0173, miegoti \u0161iek tiek pakeltomis kojomis. Gerti \u012fvairi\u0173 raminam\u0173j\u0173 arbat\u017eoli\u0173 (melis\u0173, m\u0117t\u0173, ramun\u0117li\u0173, valerijon\u0173) bei mi\u0161ini\u0173, galin\u010di\u0173 palengvinti \u0161lapimo nelaikym\u0105 (vaistin\u0117s piliaro\u017e\u0117s \u0161akn\u0173, \u0161alavij\u0173 ir puplai\u0161ki\u0173 lap\u0173, jona\u017eoli\u0173 ir triker\u010di\u0173 \u017evagini\u0173, krap\u0173 s\u0117kl\u0173, sk\u0117tini\u0173 \u0161irda\u017eoli\u0173, krauja\u017eoli\u0173, gyslo\u010di\u0173 lap\u0173). Arbat\u017eoles pirkti tik vaistin\u0117je, o prie\u0161 jas vartojant b\u016btinai pasikonsultuoti su gydytoju bei vaistininku. Arbatas gaminti tiksliai pagal pateikt\u0105 instrukcij\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>tinkama mityba. Valgyti maist\u0105, kuriame yra daug flavonoid\u0173 (mandarin\u0173 ir kit\u0173 citrusini\u0173, obuoli\u0173, vynuogi\u0173; svog\u016bn\u0173, brokoli\u0173, salier\u0173, petra\u017eoli\u0173, m\u0117lyni\u0173, spanguoli\u0173, juod\u0173j\u0173 serbent\u0173, brukni\u0173); gerti ramun\u0117li\u0173, \u017ealiosios ir juodosios arbatos, gauti pakankam\u0105 kiek\u012f seleno, cinko, vitamin\u0173 A, C ir E. \u0160ios med\u017eiagos stiprina imunitet\u0105, palankiai veikia raumenis, nervus ir visus audinius, saugo nuo prostatos i\u0161ve\u0161\u0117jimo ir gimdos fibromos; valgyti med\u0173; maist\u0105, kuriame gausu l\u0105stelienos, pektin\u0173 (kvie\u010di\u0173 s\u0117len\u0173, rupios kvie\u010di\u0173 duonos, kukur\u016bz\u0173 dribsni\u0173, \u017eirni\u0173, pup\u0173, slyv\u0173, datuli\u0173, migdol\u0173, \u017eem\u0117s rie\u0161ut\u0173 ir kt.). \u0160ie produktai neleid\u017eia u\u017ekiet\u0117ti viduriams ir apsaugo \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 nuo papildomo spaudimo. Valgyti mork\u0173, ropi\u0173 (\u0161ios dar\u017eov\u0117s stimuliuoja \u0161lapimo gamyb\u0105 ir padeda i\u0161 organizmo pasi\u0161alinti toksinams);<\/li>\n\n\n\n<li>palaikyti normal\u0173 k\u016bno svor\u012f, kad ant pilvo susikaup\u0119 riebalai nespaust\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s;<\/li>\n\n\n\n<li>reguliariai \u0161lapintis. I\u0161mokti valdyti stres\u0105 (padeda jogos pratimai, gilus kv\u0117pavimas);<\/li>\n\n\n\n<li>daryti pratimus, stiprinan\u010dius dubens dugno raumenis (dar 1952 metais vokie\u010di\u0173 gydytojas A.&nbsp;Kegelis pasi\u016bl\u0117 kompleks\u0105 pratim\u0173, kurie labai pagerindavo \u0161lapimo nelaikan\u010di\u0173 ligoni\u0173 savijaut\u0105 ir gyvenimo kokyb\u0119. \u0160ie pratimai stiprina b\u016btent dubens dugno raumenis. Jie paprasti, gali b\u016bti atliekami kiekvien\u0105 laisv\u0105 minut\u0119, nepriklausomai nuo buvimo vietos). Iki 70&nbsp;proc. negausaus, vidutinio \u0161lapimo nelaikymo atvej\u0173 galima su\u0161velninti ar net pagydyti b\u016btent \u0161iuo b\u016bdu;<\/li>\n\n\n\n<li>ner\u016bkyti (r\u016bkymas savaime neskatina \u0161lapimo nelaikymo, ta\u010diau r\u016bkali\u0173 kosulys gali padidinti \u0161lapimo p\u016bslei tenkant\u012f spaudim\u0105, o tabako d\u016bmuose esantis kadmis gali kauptis inkstuose ir paskatinti akmen\u0173 formavim\u0105si. Be to, r\u016bkantiems \u017emon\u0117ms da\u017eniau i\u0161sivysto \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eys);<\/li>\n\n\n\n<li>nevartoti medikament\u0173, galin\u010di\u0173 skatinti nevaling\u0105 \u0161lapimo i\u0161siskyrim\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>asmens higienai u\u017etikrinti turi b\u016bti naudojami special\u016bs \u012fklotai, kurie kiek galima grei\u010diau ir daugiau sugeria skys\u010di\u0173, i\u0161laiko savo form\u0105 bei papildomai sugeria ir kvapus. \u0160ios higienos priemon\u0117s nei\u0161gydys \u0161lapimo nelaikymo, ta\u010diau jos pad\u0117s jaustis laisviau ir saugiau kiekvien\u0105 dien\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>ligoni\u0173, kuriems b\u016btinos sauskeln\u0117s, odos prie\u017ei\u016brai reikia skirti ypating\u0105 d\u0117mes\u012f, nes d\u0117l netinkamai pri\u017ei\u016brimos odos gali atsirasti paraudim\u0173, i\u0161\u0161utim\u0173 ir pragul\u0173. \u0160lapimo nelaikan\u010di\u0173 senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 odai b\u016bdingas da\u017enas sutrikimas yra tarpviet\u0117s dermatitas. Jis pasirei\u0161kia d\u0117l ilgo odos s\u0105ly\u010dio su \u0161lapimu ir i\u0161matomis, kuri\u0173 dr\u0117gm\u0117 ir chemin\u0117 sud\u0117tis neigiamai veikia od\u0105. D\u0117l to oda sudirgsta ir suskeld\u0117ja.&nbsp;Senyvo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 oda yra savaime gle\u017ena, o&nbsp;\u0161lapimo nelaikymas&nbsp;gali j\u0105 dar labiau susilpninti. Tuomet nebesusidaro apsauginis barjeras, pro odos \u012ftr\u016bkimus nesunkiai patenka bakterijos, sukelian\u010dios nemalon\u0173 b\u0117rim\u0105 ir kitus infekcijos po\u017eymius. Klaidingai manoma, kad problemas i\u0161spr\u0119s \u012fprastas prausimasis. Ta\u010diau da\u017enas plovimas muilu ir vandeniu gali dar labiau pabloginti pad\u0117t\u012f. Prausiantis \u012fprastu muilu oda gali i\u0161saus\u0117ti&nbsp;ir dar labiau susilpn\u0117ti. Dauguma slaugytoj\u0173 pasteb\u0117jo, kad proced\u016bras gerokai lengviau atlikti plaunant ne muilu ir vandeniu, o priemon\u0117mis, kuri\u0173 nereikia nuplauti. Taip pat ne naujiena, kad&nbsp;\u0161lapimo nelaikymas&nbsp;sukelia ir nemalonius kvapus, ver\u010dian\u010dius g\u0117dytis ir jaustis nejaukiai. Ta\u010diau ir \u0161iuo atveju svarbu nenaudoti pernelyg kvapi\u0173 gamini\u0173, kurie tiesiog u\u017emaskuoja nemalon\u0173 kvap\u0105, ir rinktis specialiai tam skirtas priemones.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Svarbu \u017einoti, kad skirtingiems \u0161lapimo nelaikymo tipams taikomi skirtingi gydymo metodai. Jei prie\u017eastis yra u\u017edegimas (\u0161lapimo tak\u0173, inkst\u0173 ar inkst\u0173 geldeli\u0173), b\u016btina nedelsiant j\u012f gydyti. Efektyviausias gydymas yra tada, kai antibakteriniai vaistai skiriami pagal bakterij\u0173 jautrum\u0105 jiems, ta\u010diau kartais tai sud\u0117tinga nustatyti, tuomet skiriama empirin\u0117 antibiotik\u0173 terapija pagal numanom\u0105 da\u017eniausi\u0105 suk\u0117l\u0117j\u0105&nbsp;\u2013 <em>Escherichia coli<\/em> bakterij\u0105 [8]. Jeigu \u0161lapimo nelaikoma ne d\u0117l \u0161lapimo tak\u0173 infekcijos, akmen\u0173 ar navik\u0173, gali b\u016bti skirta psichoterapija, kurios metu pildomas \u0161lapinimosi kalendorius, taikomos atsipalaidavimo metodikos, pokalbiai, hipnoterapija [5]. Nusta\u010dius kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, vyrams i\u0161ve\u0161\u0117jusi prostata, skiriama alfa&nbsp;blokatori\u0173&nbsp;[6]. Jeigu nustatoma dirglioji \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, i\u0161ra\u0161oma medikament\u0173, kurie ma\u017eina \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s dirglum\u0105. Kai \u0161lapimo nelaikymas i\u0161sivysto po \u012fvairi\u0173 operacij\u0173, pa\u017eeidus \u0161lapinimosi trakto nervus, kartais tenka implantuoti dirbtin\u012f sfinkter\u012f [15]. \u0160is gydymo b\u016bdas tinka esant nuolatiniam \u0161lapimo nelaikymui, ta\u010diau ne visiems pacientams galima atlikti tokias operacijas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kalbant apie da\u017eniausi\u0105 tip\u0105 \u2013 fizinio kr\u016bvio \u2013 \u0161lapimo nelaikym\u0105, verta pamin\u0117ti, kad esant pradin\u0117ms \u0161ios ligos stadijoms (I&nbsp;laipsnio \u0161lapimo nelaikymui), pacientams galima skirti fizioterapijos proced\u016bras, specialius mank\u0161tos pratimus, jau ta\u010diau, ligai progresavus iki II ar III stadijos, i\u0161vardyti gydymo b\u016bdai b\u016bkl\u0119 pagerina tik 10\u201330&nbsp;proc. sergan\u010di\u0173j\u0173. Tad tokiais atvejais veiksmingas pager\u0117jimas pasiekiamas tik atlikus operacij\u0105 [6, 16\u201317].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dirgli\u0105j\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 ar mi\u0161r\u0173 \u0161lapimo nelaikym\u0105 galima gydyti medikamentais. \u0160iuo metu veiksmingiausias dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s gydymo b\u016bdas yra tolterodinu [9]. Dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s visi\u0161kai i\u0161gydyti prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Tai galima pasiekti tik atlikus operacij\u0105&nbsp;\u2013 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s denervacij\u0105. Ta\u010diau \u0161i operacija yra sud\u0117tinga ir gali sukelti nema\u017eai komplikacij\u0173, tod\u0117l, \u012fvertinus naudos ir rizikos santyk\u012f, atliekama retai, tik kelete pasaulio klinik\u0173 [10, 13, 18].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Fizioterapija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vienas veiksmingiausi\u0173 b\u016bd\u0173, padedan\u010di\u0173 i\u0161vengti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s problem\u0173, yra&nbsp;treniruoti tarpviet\u0117s raumenis. Tokios treniruot\u0117s ypa\u010d padeda besilaukian\u010dioms moterims ir po gimdymo. Esant \u0161lapimo nelaikymui, patartina atlikti dubens dugno treniravimo&nbsp;pratimus. Pratimai atliekamai valingai sutraukiant ir atleid\u017eiant tarpviet\u0117s raumenis.&nbsp;Tai kasdien apie 30&nbsp;min. daroma mank\u0161ta, dar vadinama Kegelio pratimais [12, 15, 19]. Geriausiai \u0161iuos raumenis galima pajusti pam\u0117ginus sustabdyti ir i\u0161 naujo paleisti \u0161lapimo srov\u0119 \u0161lapinantis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Rekomenduojami \u0161ie&nbsp;pratimai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>\u012ftempti ir 10&nbsp;sek. palaikyti \u012ftemptus dubens dugno raumenis, po to 10&nbsp;sek. atleisti.&nbsp;Reik\u0117t\u0173 suspausti \u0161iek tiek kilstelti \u012f vir\u0161\u0173;<\/li>\n\n\n\n<li>\u012ftraukti raumenis, palaikyti 1&nbsp;sek., po to atpalaiduoti raumenis.&nbsp;Pratimus rekomenduojama daryti 7\u20138&nbsp;k.\/d. po 10 kart\u0173.&nbsp;Nerekomenduojama \u012ftraukti pilvo, spausti koj\u0173, \u012ftempti s\u0117dmen\u0173. Min\u0117tus pratimus galima atlikti bet kuriuo patogiu metu. Pager\u0117jimas jau\u010diamas po 2\u20134 m\u0117nesi\u0173 nuolatin\u0117s mank\u0161tos. Pratimus rekomenduojama t\u0119sti apie 6 m\u0117nesius.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vaistai <\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kai kurie medikamentai<strong> <\/strong>gali suma\u017einti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s aktyvum\u0105. Toks gydymas yra ilgalaikis\u00a0\u2013 3\u20136 m\u0117nesi\u0173 (<em>2\u00a0lentel\u0117<\/em>.). Pavartojus vaist\u0173 kurs\u0105, pacient\u0173 b\u016bkl\u0117 pager\u0117ja. Vieniems remisija trunka 3 m\u0117nesius, kitiems\u00a0\u2013 6 m\u0117nesius. Po to vaist\u0173 vartojim\u0105 v\u0117l reikia t\u0119sti. \u0160iuo metu yra labai daug ger\u0173 vaist\u0173, i\u0161 kuri\u0173 veiksmingiausias\u00a0\u2013 tolterodinas. Tai pasaulyje pripa\u017eintas kaip pirmojo pasirinkimo vaistas dirgliajai \u0161lapimo p\u016bslei gydyti\u00a0[20]. Dirgli\u0105j\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 galima gydyti oksibutininu, flavoksatu, vaginaliniais estrogenais (kurie veikia labai trumpai, tod\u0117l rekomenduotini simptomams gydyti), duloksetinu (vis dar atliekamos pagr\u012fstumo metanaliz\u0117s). \u0160iuos medikamentus galima skirtu kartu su dubens dugno pratimais ir fizioterapija [14].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dar vienas dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s gydymo b\u016bdas&nbsp;\u2013 botulino injekcijos, taikomos, jei moteris yra pagyvenusi arba d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 jai negalima atlikti operacijos, taip pat esant nedidelio laipsnio \u0161lapimo nelaikymui [21]. Veiklioji med\u017eiaga&nbsp;\u2013 botulino toksinas&nbsp;\u2013 pla\u010diai naudojama plastin\u0117je chirurgijoje, atpalaiduojanti raumenis. Gydant dirgli\u0105j\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119, botulino injekcijos suleid\u017eiamos \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 arba specialia adata \u012f \u0161lapl\u0117s rauko zon\u0105. Gydymo tikslas&nbsp;\u2013 paraly\u017eiuoti raumen\u012f tam, kad suma\u017e\u0117t\u0173 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s hiperaktyvumas. Injekcijos poveikis n\u0117ra ilgalaikis&nbsp;(6 m\u0117nesiai), po to proced\u016br\u0105 reikia kartoti. Be to, \u0161i proced\u016bra gana brangi, ir dar n\u0117ra atlikta pakankamai tyrim\u0173, kurie \u012frodyt\u0173 botulino injekcij\u0173 prana\u0161um\u0105, palyginti su kitais medikamentais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>2 lentel\u0117. Pagrindini\u0173 vaist\u0173, tinkan\u010di\u0173 gydyti \u0161lapimo nelaikym\u0105, grup\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Anticholinerginiai vaistai<\/strong> (dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir skubos tipams)<\/td><td>Oksibutininas, tolterodinas, darifenacinas, fesoterodinas, solifenacinas, trospiumas<\/td><\/tr><tr><td><strong>Beta&nbsp;adrenerginiai vaistai<\/strong> (skubos tipui)<\/td><td>Mirabegronas<\/td><\/tr><tr><td><strong>Alfa&nbsp;blokatoriai<\/strong> (vyr\u0173 skubos, persipildymo tipams)<\/td><td>Tamsulozinas, alfuzosinas, silodozinas, doksazosinas, terazosinas<\/td><\/tr><tr><td><strong>Vietiniai estrogenai<\/strong> (moterims)<\/td><td>Mak\u0161ties kremai, \u017eiedai ar pleistrai (sisteminiai estrogenai tablet\u0117mis nerekomenduojami ir net gali pabloginti \u0161lapimo nelaikym\u0105)<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Medicininiai prietaisai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kateterizacija gali b\u016bti laikina priemon\u0117, ypa\u010d jei \u0161lapimo nelaikym\u0105 suk\u0117l\u0117 neseniai atlikta operacija, kurios nepageidaujamas poveikis ilgainiui praeis. Keisti ir plauti kateterio mai\u0161elius i\u0161mokti lengva. Svarbiausia suprasti, kad kateteris i\u0161sprend\u017eia padid\u0117jusios prostatos, o ne \u0161lapimo nelaikymo problem\u0105.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Be tarpviet\u0117s ir dubens raumen\u0173 treniravimo, dar taikomi mak\u0161ties pesarai, dar vadinami \u017eiedais. Pastarasis, \u0161lapimo nelaikymo gydymas \u017eiedais, tinka bene visais \u0161lapimo nelaikymo atvejais. Da\u017enai tai yra vienintelis gydymo b\u016bdas, kai negalima atlikti operacijos. \u017diedai gr\u0105\u017eina nusileidusius ir i\u0161kritusius dubens organus \u012f j\u0173 normali\u0105 pozicij\u0105 [5, 11, 21]. Yra keletas \u017eied\u0173 r\u016b\u0161i\u0173: stabilizuojan\u010di\u0173 \u0161lapl\u0119 esant stresiniam \u0161lapimo nelaikymui, pritaikyt\u0173 i\u0161siimti pa\u010dioms moterims ir tinkam\u0173 ne\u0161ioti lytini\u0173 santyki\u0173 metu. Dauguma \u017eied\u0173 i\u0161imami ir \u012fdedami tik gydytoj\u0173. Tinkamai parinkto ir \u012fd\u0117to \u017eiedo paprastai moteris nejau\u010dia. \u017diedai yra pagaminti i\u0161 medicininio silikono, tod\u0117l juos ne\u0161ioti galima ilgai, jie nesukelia alergini\u0173 reakcij\u0173. \u0160is \u0161lapimo nelaikymo gydymo b\u016bdas n\u0117ra brangus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Liga gali b\u016bti gydoma ir elektrostimuliacija, kai tam tikrais prietaisais stimuliuojami dubens raumenys.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Chirurginis gydymas<\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapimo nelaikym\u0105 galima pagydyti operacija, bet \u0161is b\u016bdas taikomas tuo atveju, jeigu per 3\u20136 konservatyviojo gydymo m\u0117nesius b\u016bkl\u0117 neger\u0117ja [2, 6, 9]. Per atvir\u0105 klasikin\u0119 operacij\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s kaklelis ir \u0161lapl\u0117 pakeliami \u012f normali\u0105 anatomin\u0119 pad\u0117t\u012f, i\u0161 mak\u0161ties audini\u0173 suformuojant tarsi hamak\u0105. \u0160i operacija populiari iki dabar, nes po jos problema i\u0161sprend\u017eiama 71\u201393&nbsp;proc. moter\u0173. \u0160lapimo nelaikymas gali b\u016bti gydomas atliekant laparoskopin\u0119 operacij\u0105 [10].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dabar tiek moterims, tiek ir vyrams, nelaikantiems \u0161lapimo, da\u017eniausiai atliekamos minimaliai invazin\u0117s operacijos, tinkan\u010dios dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s nelaikymo tipui. Tai nesud\u0117tingos, trumpai trunkan\u010dios ir \u017emogaus organizm\u0105 tausojan\u010dios operacijos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Veiksmingiausios operacijos, kurios nesudarko moters k\u016bno, nes po j\u0173 nelieka pj\u016bvio \u017eym\u0117s&nbsp;\u2013 padaromas vos 1,5\u20132&nbsp;cm pj\u016bvis mak\u0161tyje): TVT (angl.&nbsp;<em>tension-free vaginal tape<\/em>&nbsp;\u2013 laisvai traukiama mak\u0161ties kilpa) arba TVT-O (TOT, angl.&nbsp;<em>transobturator tape<\/em>&nbsp;\u2013 po\u0161laplinio rai\u0161\u010dio implantacijos) operacijos. Aplink vidurin\u0119 \u0161lapl\u0117s dal\u012f implantuojama proleno juosta (TVT tipas) arba po \u0161laple praki\u0161amas specialus rai\u0161tis, kuris pakelia \u0161lapl\u0119 ir pagerina \u0161lapimo sulaikym\u0105 (TOT tipas). Operacijas galima atlikti tiek stacionare, tiek ambulatori\u0161kai. Operacij\u0173 trukm\u0117&nbsp;\u2013 15\u201330&nbsp;min. Po jos pacient\u0117 greitai gali gr\u012f\u017eti namo ir po 2\u20134 savai\u010di\u0173 v\u0117l tapti darbinga. \u0160i\u0173 operacij\u0173 veiksmingumas \u012frodytas atlikus palyginamuosius tyrimus (lygintas TVT bei kit\u0173, toki\u0173 kaip Burcho operacija, veiksmingumas). TVT bei TOT operacijos&nbsp;\u2013 auksinis \u0161lapimo nelaikymo fizinio kr\u016bvio metu gydymo standartas moterims [4, 9, 17]. \u0160is b\u016bdas prana\u0161esnis u\u017e atviras ir laparoskopines operacijas, operacij\u0173 rezultatai 80\u201395&nbsp;proc. geri.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pats naujausias \u0161lapimo nelaikymo gydymo metodas&nbsp;\u2013 lazeris. Tokio gydymo metu<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">nepa\u017eeid\u017eiama mak\u0161ties gleivin\u0117, neveikiami kiti moters vidaus organai (gimdos kaklelis, gimda (miomos), kiau\u0161id\u0117s ir kt.). \u0160is gydymas skirtas lengvo ir vidutinio laipsnio kr\u016bvio \u0161lapimo nelaikymui gydyti&nbsp;[7]. Teigiamas poveikis stebimas ir esant mi\u0161riam \u0161lapimo nelaikymui [23]. Fototerminio veikimo principas grind\u017eiamas tuo, kad susitraukia mak\u0161ties priekin\u0117s sienel\u0117s, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117s, vestibulin\u0117s \u0161lapl\u0117s dalies ir endopelvin\u0117s fascijos kolagenas (pakinta \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir \u0161lapl\u0117s tarpusavio pad\u0117tis, apsunkinamas nevalingas \u0161lapimo pratek\u0117jimas); skatinama naujo kolageno sintez\u0117 (suaktyvinimas t\u0119siasi iki 6 m\u0117nesi\u0173, tod\u0117l gydomojo poveikio efektas pasirei\u0161kia per 6 m\u0117nesius),&nbsp;skatinama kraujagysli\u0173 neogenez\u0117, t.&nbsp;y. nauj\u0173 kraujagysli\u0173 gamyba (ger\u0117ja audini\u0173 mityba); visa tai padeda sukurti geresn\u0119 atram\u0105 \u0161lapimo p\u016bslei ir kitiems dubens organams, tod\u0117l pranyksta arba suma\u017e\u0117ja kr\u016bvio \u0161lapimo nelaikymo po\u017eymiai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lazerinio gydymo privalumai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>neinvazinis (nereikia incizijos);<\/li>\n\n\n\n<li>neskausmingas, nereikia anestezijos;<\/li>\n\n\n\n<li>nereikia specialaus pasiruo\u0161imo;<\/li>\n\n\n\n<li>saugus (n\u0117ra audini\u0173 pa\u017eeidimo zonos);<\/li>\n\n\n\n<li>proced\u016bra trunka 15\u201330&nbsp;min.;<\/li>\n\n\n\n<li>da\u017eniausiai reikalingos 2 proced\u016bros su 1 m\u0117nesio intervalu tarp j\u0173, bet gali reik\u0117ti iki 4 proced\u016br\u0173 (priklauso nuo patologijos sunkumo);<\/li>\n\n\n\n<li>po proced\u016bros galima i\u0161 karto gr\u012f\u017eti prie kasdieni\u0173 darb\u0173;<\/li>\n\n\n\n<li>pager\u0117jimas i\u0161 karto po proced\u016bros ir stipr\u0117ja ateinan\u010dius 6 m\u0117nesius (didelis pasitenkinimo rodiklis).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lazerinio gydymo rezultatai:&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>94&nbsp;proc. moter\u0173 \u012fvardija \u0161lapimo nelaikymo simptom\u0173 suma\u017e\u0117jim\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>70&nbsp;proc. pacien\u010di\u0173 visai pranyksta \u0161lapimo nelaikymo po\u017eymiai (pra\u0117jus 120 dien\u0173 po proced\u016bros);<\/li>\n\n\n\n<li>stebimas teigiamas poveikis mi\u0161riam \u0161lapimo nelaikymui;<\/li>\n\n\n\n<li>nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 nepasteb\u0117ta.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iuolaikini\u0173 chirurgini\u0173 vyr\u0173 \u0161lapimo nelaikymo gydymo b\u016bd\u0173 yra \u012fvairi\u0173. Esant lengvo ir vidutinio laipsnio \u0161lapimo nelaikymui, da\u017eniausiai naudojami minimaliai invaziniai reguliuojamieji balion\u0117liai, paprasti rai\u0161\u010diai ir reguliuojamieji po\u0161lapliniai rai\u0161\u010diai, esant sunkiam \u0161lapimo nelaikymui&nbsp;\u2013 dirbtiniai \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raukai arba sfinkteriai [2, 6]. Lietuvoje implantuojama ir alternatyva dirbtiniam sfinkteriui laikoma nauja <em>Atoms<\/em> sistema. Ji yra prana\u0161esn\u0117 ir pigesn\u0117 u\u017e dirbtin\u012f sfinkter\u012f. <em>Atoms<\/em> sistema turi 2 dalis&nbsp;\u2013 po\u0161laplin\u012f implant\u0105, praki\u0161am\u0105 po \u0161laple, ir special\u0173 i\u0161 tetano pagamint\u0105 rezervuar\u0105, \u012fki\u0161am\u0105 po ma\u0161nel\u0117s oda. Abiem dalims implantuoti u\u017etenka vieno pj\u016bvio. \u0160is implantas gali b\u016bti taikomas visiems \u0161lapimo nelaikymo laipsniams, net po spindulin\u0117s terapijos, taip pat nesant efekto po kit\u0173 atlikt\u0173 operacij\u0173 d\u0117l \u0161lapimo nelaikymo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 opi problema visose am\u017eiaus grup\u0117se. Laiku atlikta diagnostika ir tinkamiausias gydymo metodo parinkimas gali pagerinti paciento savijaut\u0105, gyvenimo kokyb\u0119, apsaugoti nuo su \u0161lapimo nelaikymu susijusi\u0173 komplikacij\u0173 i\u0161sivystymo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd. R\u016bta Ma\u010diulyt\u0117<\/strong><br><strong>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>LITERAT\u016aROS S\u0104RA\u0160AS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Searcy J a. R. Geriatric Urinary Incontinence. Nurs Clin North Am. 2017 m. rugs\u0117jo;52(3):447\u201355.<br>2. Milsom I, Gyhagen M. The prevalence of urinary incontinence. Climacteric. 2018 m. gruod\u017eio 21 d.;0(0):1\u20136.<br>3. Chughtai B, Thomas D, Russell D, Bowles K, Prigerson H. Prevalence of and Risk Factors for Urinary Incontinence in Home Hospice Patients. Eur Urol. 2019 m. vasario 1 d.;75(2):268\u201371.<br>4. Paka C, Hallock JL, Trock B, Steele K, James EW. Urinary Incontinence and Pelvic Organ Prolapse Knowledge, Care-Seeking, and Embarrassment in Women Planning Bariatric Surgery: A Cross-sectional Study. Female Pelvic Med Reconstr Surg [Prieiga per internet\u0105]. 2019 m. sausio [cituojama pagal 2019 m. vasario 24 d.]; Available at: http:\/\/europepmc.org\/abstract\/med\/30640196<br>5. Davidson ERW, Myers EM, De La Cruz JF, Connolly A. Baseline Understanding of Urinary Incontinence and Prolapse in New Urogynecology Patients. Female Pelvic Med Reconstr Surg. 2019 m. vasario;25(1):67.<br>6. Averbeck MA, Woodhouse C, Comiter C, Bruschini H, Hanus T, Herschorn S, et al. Surgical treatment of post-prostatectomy stress urinary incontinence in adult men: Report from the 6th International Consultation on Incontinence. Neurourol Urodyn. 2019 m.;38(1):398\u2013406.<br>7. Pardo JI, Sol\u00e0 VR, Morales AA. Treatment of female stress urinary incontinence with Erbium-YAG laser in non-ablative mode. Eur J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2016 m. rugs\u0117jo 1 d.;204:1\u20134.<br>8. Thomas-White KJ, Kliethermes S, Rickey L, Lukacz ES, Richter HE, Moalli P, et al. Evaluation of the urinary microbiota of women with uncomplicated stress urinary incontinence. Am J Obstet Gynecol. 2017 m. sausio 1 d.;216(1):55.e1-55.e16.<br>9. Kobashi Kathleen C., Albo Michael E., Dmochowski Roger R., Ginsberg David A., Goldman Howard B., Gomelsky Alexander, et al. Surgical Treatment of Female Stress Urinary Incontinence: AUA\/SUFU Guideline. J Urol. 2017 m. spalio 1 d.;198(4):875\u201383.<br>10. Gray M. Context for Practice: Intraoperative Pressure Injury Prevention, Moisture-Associated Skin Damage, and Self-management of Urinary Incontinence. J Wound Ostomy Continence Nurs. 2019 m. vasario;46(1):10.<br>11. Hutton EK, Hannah ME, Willan AR, Ross S, Allen AC, Armson BA, et al. Urinary stress incontinence and other maternal outcomes 2 years after caesarean or vaginal birth for twin pregnancy: a multicentre randomised trial. BJOG Int J Obstet Gynaecol. 2018 m.;125(13):1682\u201390.<br>12. Cacciari LP, Dumoulin C, Hay-Smith EJ. Pelvic floor muscle training versus no treatment, or inactive control treatments, for urinary incontinence in women: a cochrane systematic review abridged republication. Braz J Phys Ther [Prieiga per internet\u0105]. 2019 m. sausio 22 d.; Available at: http:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S1413355518304465<br>13. T\u00e4htinen RM, Cartwright R, Vernooij RWM, Rortveit G, Hunskaar S, Guyatt GH, et al. Long-term risks of stress and urgency urinary incontinence after different vaginal delivery modes. Am J Obstet Gynecol. 2019 m. vasario 1 d.;220(2):181.e1-181.e8.<br>14. Kannan P, Winser SJ, Fung B, Cheing G. Pelvic floor muscle training alone and in combination with biofeedback and\/or electrical stimulation for urinary incontinence following prostatectomy: a meta-analysis. Physiotherapy. 2019 m. sausio 1 d.;105:e26\u20137.<br>15. Liu Z, Liu Y, Xu H, He L, Chen Y, Fu L, et al. Effect of Electroacupuncture on Urinary Leakage Among Women With Stress Urinary Incontinence: A Randomized Clinical Trial. JAMA. 2017 m. bir\u017eelio 27 d.;317(24):2493\u2013501.<br>16. Medina HL, Williams K, Tincello DG, Lipp A, Shaw C. Evaluation of the IncoStress device for urinary incontinence: a feasibility study and pilot randomised controlled trial. Int Urogynecology J [Prieiga per internet\u0105]. 2018 m. rugpj\u016b\u010dio [cituojama pagal 2019 m. vasario 24 d.]; Available at: http:\/\/europepmc.org\/abstract\/med\/30105441<br>17. Hill B, Fletcher S, Blume J, Adam R, Ward R. Volume at First Leak Is Associated With Sling Failure Among Women With Stress Urinary Incontinence. Female Pelvic Med Reconstr Surg [Prieiga per internet\u0105]. 2018 m. sausio [cituojama pagal 2019 m. vasario 24 d.]; Available at: http:\/\/europepmc.org\/abstract\/med\/29384748<br>18. Lim Renly, Liong Men Long, Leong Wing Seng, Karim Khan Nurzalina Abdul, Yuen Kah Hay. Pulsed Magnetic Stimulation for Stress Urinary Incontinence: 1-Year Followup Results. J Urol. 2017 m. gegu\u017e\u0117s 1 d.;197(5):1302\u20138.<br>19. Araujo CC, Marques AA, Juliato CRT. The Adherence of Home Pelvic Floor Muscles Training Using a Mobile Device Application for Women With Urinary Incontinence: A Randomized Controlled Trial. Female Pelvic Med Reconstr Surg [Prieiga per internet\u0105]. 2019 m. sausio [cituojama pagal 2019 m. vasario 24 d.]; Available at: http:\/\/europepmc.org\/abstract\/med\/30624250<br>20. Grigoriadis C, Hassiakos D, Bakas P, Tympa A, Panoulis C, Creatsas G, et al. Effect of gonadal steroid receptors alterations on the pathophysiology of pelvic organ prolapse and urinary incontinence. Minerva Ginecol. 2016 m. vasario;68(1):37\u201342.<br>21. Simpson AN, Garbens A, Dossa F, Coyte PC, Baxter NN, McDermott CD. A Cost-Utility Analysis of Nonsurgical Treatments for Stress Urinary Incontinence in Women. Female Pelvic Med Reconstr Surg. 2019 m. vasario;25(1):49.<br>22. Pearce MM, Zilliox MJ, Rosenfeld AB, Thomas-White KJ, Richter HE, Nager CW, et al. The female urinary microbiome in urgency urinary incontinence. Am J Obstet Gynecol. 2015 m. rugs\u0117jo 1 d.;213(3):347.e1-347.e11.<br>23. Pergialiotis V, Prodromidou A, Perrea DN, Doumouchtsis SK. A Systematic Review on Vaginal Laser Therapy for Treating Stress Urinary Incontinence: Do We Have Enough Evidence? Obstet Gynecol Surv. 2018 m. sausio;73(1):17.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160lapimo nelaikymas (inkontinencija&nbsp;\u2013 nevalingas \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimas d\u0117l \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s funkcijos kontrol\u0117s praradimo) buvo apra\u0161ytas jau senov\u0117s Egipte, Imhotempo papiruse (apie 2700&nbsp;metus prie\u0161 m\u016bs\u0173 er\u0105). Hipokratas savo darbuose apra\u0161\u0117 nevaling\u0105 \u0161lapimo tek\u0117jim\u0105, prasidedant\u012f po sunkaus gimdymo. Avicena min\u0117jo moter\u0173 \u0161lapimo nelaikym\u0105, i\u0161sivys\u010dius\u012f po gimdymo d\u0117l \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s vientisumo pa\u017eeidimo. Senstant visuomenei, da\u017enesn\u0117 tampa ir \u0161lapimo nelaikymo&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69777,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69776","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69776","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69776"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69776\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69777"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69776"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69776"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69776"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69776"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69776"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}