{"id":69807,"date":"2023-12-18T06:44:35","date_gmt":"2023-12-18T08:44:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=69807\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2023-12-18T06:44:36","modified_gmt":"2023-12-18T08:44:36","slug":"hirsutizmas-kai-padidejes-plaukuotumas-yra-ne-tik-estetine-problema-bet-ir-simptomas-slepiantis-sunkias-patologijas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/hirsutizmas-kai-padidejes-plaukuotumas-yra-ne-tik-estetine-problema-bet-ir-simptomas-slepiantis-sunkias-patologijas\/69807\/","title":{"rendered":"<strong>Hirsutizmas. Kai padid\u0117j\u0119s plaukuotumas yra ne tik estetin\u0117 problema, bet ir simptomas, slepiantis sunkias patologijas<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Hirsutizmas. K\u0105 slepia \u0161i s\u0105voka<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Did\u017eioji dalis m\u016bs\u0173 odos, i\u0161skyrus l\u016bpas, delnus ir padus, yra padengta plaukais. Plaukai atlieka svarbias biologines funkcijas&nbsp;\u2013 dalyvauja termoreguliacijoje, prisideda prie sensorin\u0117s informacijos rinkimo, i\u0161 dalies saugo nuo per didelio saul\u0117s spinduli\u0173 kiekio, tenkan\u010dio odos l\u0105stel\u0117ms. Padid\u0117j\u0119s plaukuotumas tam tikrose k\u016bno vietose yra susij\u0119s su hormon\u0173 koncentracijos poky\u010diais kraujyje, tod\u0117l gali persp\u0117ti apie galim\u0105 patologij\u0105&nbsp;[1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Hirsutizmas<\/em>&nbsp;\u2013 medicininis terminas, simptomas, skirtas apib\u016bdinti padid\u0117jusiam moters k\u016bno plaukuotumui \u0161iai ly\u010diai neb\u016bdingose, nuo androgen\u0173 priklausomose (kitaip&nbsp;\u2013 vyr\u0173 plauk\u0173 augimo) zonose [2]. \u0160i problema palie\u010dia ma\u017edaug de\u0161imtadal\u012f (skirting\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, 5\u201315&nbsp;proc.) moter\u0173 populiacijos ir yra vienas da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 skund\u0173 \u0161eimos gydytojo ar gydytojo endokrinologo kabinete [3, 4]. Hirsutizmas neretai yra susij\u0119s su gerybiniais funkcij\u0173 sutrikimais ir retai kada atspindi gyvybei gr\u0117smingas b\u016bkles, ta\u010diau plauk\u0173 augimas netipi\u0161kose moterims vietose gali sukelti rimt\u0173 psichologini\u0173 problem\u0173, pabloginti gyvenimo kokyb\u0119 ar net tur\u0117ti \u012ftakos moters identiteto suvokimui [2, 3].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Padid\u0117j\u0119s plaukuotumas&nbsp;\u2013 visada tik hirsutizmas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hirsutizmas gali b\u016bti painiojamas su pertekliniu plauk\u0173 augimu&nbsp;\u2013 hipertrichoze. Atskirti padeda lokalizacija ir stebim\u0173 plauk\u0173 tipas [1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis strukt\u016bra, i\u0161skiriami 3 plauk\u0173 tipai: <em>lanugo<\/em> (\u0161veln\u016bs, plony\u010diai plaukeliai, tankiai dengiantys vaisiaus ir naujagimio k\u016bn\u0105, i\u0161nykstantys per pirmuosius gyvenimo m\u0117nesius), <em>vellus&nbsp;<\/em>\u2013 p\u016bkeli\u0173 tipo plaukai (\u0161veln\u016bs, plony\u010diai, trumpi, bet ilgesni u\u017e <em>lanugo<\/em> plaukai, da\u017eniausiai bespalviai) ir <em>terminaliniai<\/em> plaukai (ilgesni, pigmentuoti, \u0161iurk\u0161te\u0161n\u0117s strukt\u016bros; tokie plaukai tiek vyrams, tiek moterims sudaro blakstienas, antakius, randami plaukuotoje galvos dalyje, ant gaktos, pa\u017eastyse, o vyrams formuoja ir veido plaukus&nbsp;\u2013 barzd\u0105, \u016bsus) [4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taigi hipertrichoz\u0117 daugiau susijusi su lokaliu ar generalizuotu p\u016bkeli\u0173 tipo plauk\u0173 augimo padid\u0117jimu, o ne terminalini\u0173 plauk\u0173 u\u017eaugimu moterims netipi\u0161kose, bet vyrams b\u016bdingose vietose, kaip esant hirsutizmui. Pravartu \u017einoti, kad hirsutizm\u0105 gali lyd\u0117ti ir papildomi simptomai: hiperandrogenemija gali pasireik\u0161ti akne, dismenor\u0117ja ar net alopecija, ta\u010diau kartais \u0161is hormon\u0173 disbalansas gali b\u016bti ir besimptomis [1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis d\u0117lto reik\u0117t\u0173 b\u016bti atidiems&nbsp;\u2013 retai pacientui kartu gali b\u016bti stebimas ir hirsutizmas, ir hipertrichoz\u0117 [1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kas lemia padid\u0117jus\u012f plaukuotum\u0105 moterims netipi\u0161kose zonose<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kaip min\u0117ta, plauk\u0173 augim\u0105 kontroliuoja hormon\u0173 poky\u010diai organizme. Vyri\u0161kojo tipo plaukuotumas labiausiai priklauso nuo androgen\u0173 sintez\u0117s, tod\u0117l net apie 80\u201390&nbsp;proc. atvej\u0173 hirsutizmas yra susij\u0119s b\u016btent su androgen\u0173 pertekliumi [1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Moters organizme yra 2 pagrindin\u0117s androgen\u0173 sintez\u0117s vietos&nbsp;\u2013 kiau\u0161id\u0117s ir antinks\u010diai. Androgen\u0173 sintez\u0119 reguliuoja kiau\u0161ides stimuliuojantis liuteinizuojamasis hormonas, o antinks\u010di\u0173 veikl\u0105 skatina adrenohortikotropinis hormonas, papildomai veikiant parakrininei ir autokrininei reguliacijai [1]. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 hirsutizmas gali atspind\u0117ti b\u016btent \u0161i\u0173 2 organ\u0173 disfunkcij\u0105. Taigi kokios labiausiai tik\u0117tinos patologijos, pasteb\u0117jus vyri\u0161kojo tipo plaukuotum\u0105 moterims.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bene da\u017eniausia (72\u201382&nbsp;proc. hirsutizmo atvej\u0173) patologija, d\u0117l kurios i\u0161sivysto moterims netipi\u0161kas plaukuotumas vyrams b\u016bdingose zonose, yra <strong><em>policistini\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 sindromas<\/em><\/strong>. \u0160is sindromas turi konkre\u010dius diagnostinius kriterijus (patvirtinami esant bent 2 i\u0161 toliau pamin\u0117t\u0173): menstruacij\u0173 sutrikimas, klinikin\u0117 ar biochemin\u0117 (laboratorin\u0117) hiperandrogenemija, policistin\u0117s kiau\u0161id\u0117s tiriant ultragarsu. Greta galimi ir lydintys simptomai, tokie kaip nutukimas, nevaisingumas, atsparumas insulinui. Beje, atsparumas insulinui sukelia hiperinsulinemij\u0105, kuri papildomai stimuliuoja antinks\u010dius ir kiau\u0161ides, gaminan\u010dius dar daugiau androgen\u0173. Be to, hiperinsulinemija slopina lytinius hormonus sujungian\u010di\u0173 globulin\u0173 sintez\u0119 kepenyse, tod\u0117l suma\u017e\u0117ja testosterono inaktyvinimas, taip dar labiau pasunkindama hormonin\u012f disbalans\u0105 [5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hirsutizmas gali b\u016bti ir <strong><em>idiopatinis<\/em><\/strong> (6\u201315&nbsp;proc. atvej\u0173), ta\u010diau tam tikruose \u0161altiniuose teigiama, kad jis n\u0117ra visi\u0161kai idiopatin\u0117s kilm\u0117s, o sukeltas neai\u0161kios kilm\u0117s hiperandrogenemijos. Tikrasis idiopatinis hirsutizmas pasitaiko gan\u0117tinai retai&nbsp;\u2013 4\u20137&nbsp;proc. atvej\u0173 ir nustatomas tik tada, kai visos kitos galimos prie\u017eastys yra ekskliuduotos [1, 5]. Sp\u0117jama, kad \u0161iuo atveju hirsutizmas gali i\u0161sivystyti d\u0117l padid\u0117jusio odos jautrumo alfa reduktazei ir padid\u0117jusios vietin\u0117s testosterono konversijos \u012f stipresnius androgenus [6]. Pagrindin\u0117 problema diagnozuojant idiopatin\u012f hirsutizm\u0105 yra ta, kad rutininiai androgen\u0173 koncentracijos tyrimai n\u0117ra labai jautr\u016bs ir negali nustatyti vidutin\u0117s hiperandrogenemijos. Tokiu atveju neretai diagnostik\u0105 apsunkina ir netiksliai moter\u0173 i\u0161sakomi skundai&nbsp;\u2013 iki 40&nbsp;proc. moter\u0173, teigian\u010di\u0173, kad j\u0173 menstruacinis ciklas nesutrik\u0119s, yra oligomenor\u0117ja ar v\u0117liau nustatomas policistini\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 sindromas. Taigi \u0161io sutrikimo da\u017enis turi potencialo ma\u017e\u0117ti, jei ateityje androgen\u0173 koncentracijos nustatymas taps tikslesnis. Skirtingai nei sergant policistini\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 sindromu, tikrojo idiopatinio hirsutizmo atveju tur\u0117t\u0173 b\u016bti stebima normali kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcija [1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Antinks\u010di\u0173 hiperplazija&nbsp;<\/em><\/strong>\u2013 dar viena galima hirsutizmo prie\u017eastis. \u0160i liga yra paveldima autosominiu recesyviniu b\u016bdu, tod\u0117l pasitaiko retai (sudaro ma\u017eiau nei 5&nbsp;proc. atvej\u0173). Tipiniu atveju \u0161i patologija nustatoma naujagimyst\u0117je, nors netipin\u0117s formos, sietinos su 21-hidroksilaz\u0117s stoka, gali i\u0161likti besimptom\u0117s iki paauglyst\u0117s, kol galiausiai pacient\u0117 \u012f gydytojus kreipiasi pasteb\u0117jusi sutrikusias menstruacijas ar net anovuliacij\u0105 [5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Androgenus gaminantys navikai&nbsp;<\/em><\/strong>\u2013 reta, ta\u010diau neretai gr\u0117sminga hiperandrogenemijos ir hirsutizmo prie\u017eastis. \u0160ie navikai gali b\u016bti randami tiek kiau\u0161id\u0117se, tiek antinks\u010diuose. Da\u017enai tokiu atveju androgen\u0173 koncentracija kraujyje b\u016bna labai padid\u0117jusi. Itin svarbi \u0161i\u0173 darini\u0173 diagnostika, nes net apie pus\u0117 j\u0173 yra piktybiniai [5]. Labai gretai i\u0161sivys\u010dius ir progresuojant hirsutizmui, pasteb\u0117jus virilizacij\u0105 ar palpuojant radus neai\u0161kios kilm\u0117s mas\u0119 pilve ar dubenyje, reik\u0117t\u0173 atid\u017eiai i\u0161tirti d\u0117l galimo androgenus gaminan\u010dio naviko [1, 5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Medikament\u0173 sukeltas hirsutizmas&nbsp;<\/em><\/strong>\u2013 der\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti ir atid\u017eiai apklausti pacient\u0119 apie gretimas patologijas, vartojamus vaistus, nes jie taip pat gali sukelti hirsutizm\u0105 (pvz., ciklosporinas, testosterono injekcijos, kremai ir pleistrai, progestinai, danazolis, gliukokortikoidai, anaboliniai steroidai, donepezilis, lamotriginas, olanzapinas, kt.) [5, 7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Galimos ir kitos retesn\u0117s prie\u017eastys&nbsp;\u2013 akromegalija, Cuchingo sindromas, hiperprolaktinemija, hipo- ar hipertiroidizmas [5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kod\u0117l androgen\u0173 koncentracijos padid\u0117jimas kraujyje susij\u0119s su padid\u0117jusiu ir vyri\u0161kojo tipo plaukuotumu moterims?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hirsutizmas da\u017eniausiai i\u0161sivysto d\u0117l padid\u0117jusios androgen\u0173 koncentracijos moters organizme, o pats simptomas manifestuoja terminalini\u0173 plauk\u0173 augimu moterims neb\u016bdingose plauk\u0173 zonose. Taip nutinka, nes androgenai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f p\u016bkeli\u0173 tipo plaukeli\u0173 transformacijoje \u012f terminalin\u012f plauk\u0105 b\u016btent nuo androgen\u0173 priklausomose plauk\u0173 augimo zonose, b\u016bdingose vyrams [8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dar prie\u0161 brendim\u0105 plaukai yra p\u016bkeli\u0173 tipo, o riebalin\u0117s liaukos androgenams jautriuose folikuluose dar yra labai ma\u017eos. Paauglyst\u0117je padid\u0117jus androgen\u0173 koncentracijai kraujyje, tam tikrose zonose p\u016bkuotieji plaukeliai virsta terminaliniais. Barzdos, \u016bs\u0173 plauk\u0173 augimui reikalingos gerokai didesn\u0117s androgen\u0173 koncentracijos nei gaktos ar pa\u017east\u0173 plauk\u0173 augimui, tod\u0117l \u0161iose vietose plaukai normaliai tur\u0117t\u0173 augti tik vyrams [8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kitose srityse (ant kaktos, skruost\u0173) padid\u0117jusi androgen\u0173 koncentracija labai padidina riebalini\u0173 liauk\u0173 dyd\u012f, ta\u010diau plaukai i\u0161lieka p\u016bkeli\u0173 tipo. Tiesa, tiksli prie\u017eastis, kod\u0117l skirtingose vietose \u012f androgenus odos priedai reaguoja skirtingai, i\u0161lieka neai\u0161ki. Nustatyta, kad tik moterims neb\u016bdinga didel\u0117 androgen\u0173 koncentracija lemia joms netipi\u0161k\u0105 plaukuotum\u0105&nbsp;\u2013 hirsutizm\u0105 [8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Koki\u0173 diagnostini\u0173 veiksm\u0173 b\u016btina imtis, jei pacientei \u012ftariamas hirsutizmas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dauguma moter\u0173 \u012f gydytoj\u0105 kreipiasi d\u0117l kosmetinio nepasitenkinimo, plaukams prad\u0117jus augti vizualiai j\u0173 netenkinan\u010diose vietose. Tokiu atveju svarb\u016bs keli \u017eingsniai: atidus anamnez\u0117s surinkimas, klinikinis i\u0161tyrimas, kurio svarbiausia dalis&nbsp;\u2013 ap\u017ei\u016bra ir biocheminiai tyrimai [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Renkant <strong>anamnez\u0119<\/strong>, svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f hirsutizmo trukm\u0119. Kaip min\u0117ta, neseniai atsirad\u0119 simptomai, greitai progresuojantis hirsutizmas ar jo i\u0161sivystymas v\u0117liau nei paauglyst\u0117je tur\u0117t\u0173 sukelti androgenus sekretuojan\u010dio naviko \u012ftarim\u0105. Dauguma moter\u0173, kurioms yra padid\u0117jusi androgen\u0173 sintez\u0117, b\u016bdingos nereguliarios menstruacijos. Reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti ir \u012f pacient\u0117s tautyb\u0119, nes skirting\u0173 tautybi\u0173 moterims b\u016bdingos skirtingos plaukuotumo normos, pavyzd\u017eiui, Vidur\u017eemio regiono moterims b\u016bdingas didesnis k\u016bno plaukuotumas nei azijiet\u0117ms. Svarbu i\u0161siai\u0161kinti ir \u0161eimin\u0119 anamnez\u0119 (ar tarp kraujo gimini\u0173 neb\u016bta hirsutizmo), ginekologin\u0119 anamnez\u0119 (ar n\u0117ra vaisingumo problem\u0173), gretimas ligas, o kartu ir d\u0117l j\u0173 vartojamus vaistus, \u012fvertinti pacient\u0117s konstitucij\u0105 d\u0117l nutukimo [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f susijusias gretutines patologijas menan\u010dius simptomus, tokius kaip strijos, <em>acanthosis nigricans<\/em>. Vertinant galimas prie\u017eastis, b\u016btina kr\u016bt\u0173 ap\u017ei\u016bra ir ap\u010diuopa d\u0117l galimos galaktor\u0117jos. Nepamir\u0161ti \u012fvertinti ir kitas galimas endokrinopatijas, tokias kaip Cuchingo sindrom\u0105, skydliauk\u0117s funkcijos sutrikimus [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Fizinio i\u0161tyrimo<\/strong> metu b\u016btina atidi tikslinga ap\u017ei\u016bra&nbsp;\u2013 reikia \u012fvertinti d\u0117l virilizacijos, akn\u0117s, padid\u0117jusios raumen\u0173 mas\u0117s, vyri\u0161kojo tipo nuplikimo ir klitoromegalijos. Renkant anamnez\u0119, der\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pacient\u0117s bals\u0105&nbsp;\u2013 ar jis neprimena vyrams b\u016bdingo balso&nbsp;[7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Objektyvesnis b\u016bdas \u012fvertinti pacient\u0119 d\u0117l hirsutizmo&nbsp;\u2013 visuotinai naudojama modifikuota Ferrimano-Gallwey\u02bcaus (mFG) skal\u0117. Ja vertinamas terminalinis plaukuotumas vizualin\u0117je skal\u0117je nuo 0 (visi\u0161kas terminalini\u0173 plauk\u0173 nebuvimas) iki 4 (platus terminalini\u0173 plauk\u0173 augimas) 9 skirtingose k\u016bno srityse (vir\u0161utin\u0117 l\u016bpa, smakras, kr\u016btin\u0117, vir\u0161utin\u0117 ir apatin\u0117 nugaros dalys, vir\u0161utin\u0117 ir apatin\u0117 pilvo sritis, ranka ir \u0161launys). Nors \u0161i skal\u0117 ne\u012ftraukia keli\u0173 nuo androgen\u0173 priklausom\u0173 sri\u010di\u0173, toki\u0173 kaip \u017eandenos ir s\u0117dmenys, ji i\u0161lieka auksiniu standartu objektyviai vertinant hirsutizm\u0105 [1]. Nustatytos ribos, kuriomis remiantis, pagal \u0161i\u0105 skal\u0119 diagnozuojamas hirsutizmas: 8\u201315 bal\u0173 surinkusiai pacientei nustatomas lengvas hirsutizmas, iki 25 bal\u0173&nbsp;\u2013 vidutinio sunkumo hirsutizmas, daugiau nei 25 balai&nbsp;\u2013 sunkus hirsutizmas [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Biocheminis i\u0161tyrimas&nbsp;<\/strong>\u2013 kitas \u017eingsnis, kuriuo ne tik siekiama nustatyti hiperandrogenemij\u0105, bet ir tikslingai ie\u0161koma galimos \u0161io hormon\u0173 disbalanso prie\u017easties. Remiantis dabartin\u0117mis hirsutizmo diagnostikos gair\u0117mis, pasisakoma prie\u0161 rutinin\u012f androgen\u0173 koncentracijos tyrim\u0105 moterims, kurioms nustatytas lengvo laipsnio hirsutizmas. Biocheminis tyrimas atliekamas tik vidutinio ar sunkaus laipsnio hirsutimu sergan\u010dioms pacient\u0117ms arba moterims, kurioms hirsutizmas i\u0161sivyst\u0117 staiga ar greitai progresuoja. Detalesnis biocheminis i\u0161tyrimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamas moterims, kurioms kartu nustatytas nevaisingumas, nereguliarios menstruacijos, centrinio tipo nutukimas ar <em>acanthosis nigricans<\/em> [5, 7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017eniausiai tiriama bendrojo testosterono koncentracija. Rutini\u0161kai kiti androgenai, tokie kaip dehidroepiandrosterono sulfatas, netiriami [5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Siekiant i\u0161siai\u0161kinti galim\u0105 hirsutizmo prie\u017east\u012f, derinant su klinika gali b\u016bti atliekami ir kiti biocheminiai, instrumentiniai tyrimai: skydliauk\u0117s hormon\u0173, prolaktino, 17-hidroksiprogesterono koncentracija kraujyje, laisvojo kortizolio koncentracija \u0161lapime, deksametazono supresijos testas [5]. Gali prireikti ir ultragarsinio pilvo ar dubens tyrimo, jei \u012ftariamas androgenus sekretuojantis navikas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gydymas &nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hirsutizmo gydymas yra sud\u0117tinis. J\u012f sudaro kosmetini\u0173 plauk\u0173 \u0161alinimo proced\u016bros, medikamentinis gydymas, paremtas antiandrogeniniu veikimu, gyvenimo korekcija (svorio metimo), prireikus&nbsp;\u2013 ir psichologo pagalba&nbsp;[1].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Medikamentinis gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Lengvo ir vidutinio laipsnio hirsutizmas ne visada gydomas vaistais. Galutinai d\u0117l medikamentinio gydymo sprend\u017eiama remiantis hirsutizmo gydymo gair\u0117se pateikta nuoroda&nbsp;\u2013 <em>pacientei svarbus hirsutizmas<\/em>. \u0160is terminas atskleid\u017eia, kad problemos sprendimas turi b\u016bti derinamas su paciente, nes kiekvienai j\u0173 hirsutizmas yra nevienodai reik\u0161minga problema, tad ir sprendimas priimamas atsi\u017evelgiant \u012f hirsutizmo \u012ftak\u0105 pacient\u0117s gyvenimo kokybei. Nepaisant to, ar pacient\u0117 pasirenka medikamentin\u012f ar nemedikamentin\u012f gydym\u0105, b\u016btina ie\u0161koti lig\u0105 suk\u0117lusios prie\u017easties ir j\u0105 pa\u0161alinti&nbsp;[7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmojo pasirinkimo medikamentinis gydymas&nbsp;\u2013 <strong>peroraliniai kontraceptikai<\/strong>. Estrogen\u0173 ir progestin\u0173 derinys yra laikomas gan\u0117tinai saugus pacient\u0117ms, kurioms nustatytas hirsutizmas. Veikimo mechanizmas remiasi progestin\u0173 geb\u0117jimu inhibuoti liuteinizuojamojo hormono ir androgen\u0173 sintez\u0119 kiau\u0161id\u0117se. Tuo tarpu estrogenai padidina lytinius hormonus sujungian\u010di\u0173 globulin\u0173 koncentracij\u0105, tod\u0117l suma\u017e\u0117ja laisvojo testosterono ir kit\u0173 \u0161i\u0173 baltym\u0173 sujungiam\u0173 androgen\u0173. \u0160ios klas\u0117s medikament\u0173 pasirinkimas gana platus&nbsp;\u2013 ciproterono acetatas, drospirenonas [5\u20137]. Svarbu atminti, kad peroraliniai kontraceptikai, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra levonorgestrelio ar noretisterono, yra daugiau androgeniniai, tad ne tik gali negydyti \u0161ios b\u016bkl\u0117s, bet ir pabloginti j\u0105, tod\u0117l hirsutizmui gydyti n\u0117ra rekomenduojami [6].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gali b\u016bti skiriami <strong>antiandrogeniniai preparatai<\/strong>, tokie kaip spironolaktonas, finasteridas, flutamidas, ciproteronas. \u0160ie vaistai arba derinami su peroraliniais kontraceptikais, nepasteb\u0117jus pastar\u0173j\u0173 poveikio per 6 m\u0117nesius, arba i\u0161 karto kartu su jais, esant sunkaus laipsnio hirsutizmui [1]. Toliau pamin\u0117ti keli \u0161ios grup\u0117s vaistai, j\u0173 veikimo mechanizmas ir svarb\u016bs akcentai, pasirinkus gydym\u0105 \u0161iais medikamentais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Spironolaktonas, prisijungdamas prie androgen\u0173 receptori\u0173, konkuruoja su dihidrotestosteronu. Be min\u0117to veikimo mechanizmo, \u0161is medikamentas dar inhibuoja 5-alfa reduktaz\u0119, o vartojant didel\u0117mis doz\u0117mis slopina ir \u012fvairius fermentus, atliekan\u010dius svarb\u0173 vaidmen\u012f androgen\u0173 sintez\u0117je. Skiriant spironolakton\u0105, svarbu nepamir\u0161ti nepageidaujam\u0173 jo rei\u0161kini\u0173&nbsp;\u2013 hiperkalemijos, nereguliari\u0173 menstruacij\u0173 ir teratogeninio poveikio [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Finasteridas&nbsp;\u2013 tai 2 tipo 5-alfa reduktaz\u0117s inhibitorius. Vartojant \u0161\u012f vaist\u0105, reikalingas didelis d\u0117mesys reprodukcinio am\u017eiaus moterims&nbsp;\u2013 pagrindinis nepageidaujamas rei\u0161kinys yra vyri\u0161kosios lyties vaisiaus feminizacija, tod\u0117l finasteridas tur\u0117t\u0173 b\u016bti vartojamas tik su efektyvia kontracepcija [5, 7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Flutamidas \u2013 nesteroidinis antiandrogenas. Blokuoja androgen\u0173 receptorius, tod\u0117l i\u0161vengiama dihidrotestosterono prisijungimo prie pastar\u0173j\u0173. Siejamas su nuo doz\u0117s priklausomu hepatotoksi\u0161kumu, tod\u0117l n\u0117ra pirmojo pasirinkimo vaistas, skirtas gydyti hirsutizm\u0105 [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ciproteronas yra 17-hidroksiprogesterono acetato derivatas, pasi\u017eymintis stipriu progesterininiu efektu. Konkuruoja su dihidrotestosteronu d\u0117l androgen\u0173 receptori\u0173 ir ma\u017eina serumo liuteinizuojamojo hormono koncentracij\u0105, kartu slopina kiau\u0161id\u017ei\u0173 androgen\u0173 sintez\u0119 [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>GnRH agonistai<\/strong> inhibuoja gonadotropinus ir slopina kiau\u0161id\u017ei\u0173 kilm\u0117s androgen\u0173 sekrecij\u0105, tod\u0117l suma\u017eina hirsutizmo po\u017eymiai. Tiesa, \u0161ios grup\u0117s vaistai, veikdami per neuroendokrinin\u0119 a\u0161\u012f, taip pat ma\u017eina ir estrogen\u0173 koncentracij\u0105 [8]. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties, siekiant suma\u017einti estrogen\u0173 deficit\u0105, vartojami kartu su ma\u017e\u0173 dozi\u0173 estrogen\u0173 ir progestin\u0173 tablet\u0117mis [7]. Vis d\u0117lto \u0161ie vaistai n\u0117ra tokie efektyv\u016bs gydant hirsutizm\u0105, palyginti su peroraliniais kontraceptikais ar antiandrogeniniais preparatais. Taigi gydymas GnRH agonistais tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarstytinas tik moterims, kurioms nustatytas sunkaus laipsnio hirsutizmas, o peroraliniais kontraceptikai ar antiandrogeniniai preparatais n\u0117ra labai efektyv\u016bs [8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jautrum\u0105 insulinui didinantys vaistai, tokie kaip metforminas ar tiazolidinedionas, gali \u0161iek tiek suma\u017einti androgen\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje, ta\u010diau \u0161is poveikis n\u0117ra klini\u0161kai reik\u0161mingas, tod\u0117l \u0161ie vaistai hirsutizmui gydyti nenaudojami [1, 8].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydant hirsutizm\u0105 medikamentais, pacient\u0119 reik\u0117t\u0173 informuoti, kad vaistai gali sul\u0117tinti plauk\u0173 augim\u0105, j\u0173 tank\u012f nepageidaujamose zonose, ta\u010diau tai visi\u0161kai plauk\u0173 folikul\u0173 nepa\u0161alins [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kadangi medikamentinis gydymas yra ilgalaikis, tod\u0117l ir rezultatai stebimi negreitai&nbsp;\u2013 gali prireikti net 6\u20139 m\u0117nesi\u0173 (tiek vidutini\u0161kai trunka plauko folikulo ciklas), kartais 12 m\u0117nesi\u0173 ar dar ilgiau [1, 5, 8]. Visada reikt\u0173 priminti, kad ilgalaikis medikamentinis gydymas susij\u0119s su da\u017enesniais nepageidaujamais rei\u0161kiniais&nbsp;[7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydymo efektyvumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamas atsi\u017evelgiant \u012f bazin\u012f hirsutizmo vertinim\u0105 pagal mFG skal\u0119 kiekvieno vizito metu. Gydant pacient\u0119, steb\u0117ti androgen\u0173 koncentracij\u0105 kraujyje n\u0117ra rekomenduojama [7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pamin\u0117tinas ir hirsutizmo gydymas veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 turin\u010diais tepalais. Gydymo gair\u0117se, ta\u010diau daugiau tik padid\u0117jusiam veido plaukuotumui gydyti, nurodoma veiklioji med\u017eiaga eflornitinas [5]. Slopindamas ornitino dekarboksilaz\u0119, \u0161is vaistas l\u0117tina plauk\u0173 augim\u0105, o pirmieji rezultatai gali b\u016bti stebimi jau po 8 savai\u010di\u0173. Tiesa, geresni\u0173 rezultat\u0173 pasiekiama tada, kai medikamentinis gydymas derinamas su kitais toliau aptariamais gydymo b\u016bdais&nbsp;[5, 7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kosmetinis gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Su hirsutizmu galima kovoti trumpalaikiais ir ilgalaikiais nefarmakologiniais b\u016bdais. Trumpalaikiai hirsutizmo \u0161alinimo metodai apima skutim\u0105, pe\u0161iojim\u0105 (plauk\u0173 rovim\u0105), depiliacij\u0105 va\u0161ku. \u0160ie plauk\u0173 \u0161alinimo b\u016bdai palyginti pig\u016bs ir saug\u016bs, ta\u010diau rezultatas tenkina neilgai [7]. Min\u0117ti b\u016bdai n\u0117ra visi\u0161kai nekalti, nes gali b\u016bti nemalon\u016bs \u017emogui, sukelti diskomfort\u0105 ar net komplikuotis folikulitu [1, 8]. Tuo tarpu neva ilgalaikiais kosmetiniais nepageidaujam\u0173 plauk\u0173 \u0161alinimo b\u016bdais laikomi elektroliz\u0117, lazerin\u0117 ir fotoepiliacija (skirta \u0161alinti didesniems hirsutizmo plotams) [2, 7]. Elektroliz\u0117 turi sav\u0173 tr\u016bkum\u0173, nes proced\u016bra yra ilga ir skausminga, tod\u0117l naudojama ma\u017eesniems hirsutizmo ploteliams gydyti. Plauk\u0173 \u0161alinimas lazeriu yra ne toks skausmingas, trunka trumpiau nei elektroliz\u0117 ir, tik\u0117tina, yra efektyvesnis. Atliekant epiliacij\u0105 naudojant lazer\u012f ar fotoepiliatori\u0173, geresnio efekto gali tik\u0117tis \u0161viesesn\u0117s odos moterys&nbsp;\u2013 \u0161io tipo odos plauk\u0173 folikulams reikia ma\u017eiau energijos pulsui i\u0161gauti. Svarbu pamin\u0117ti, kad \u0161ios proced\u016bros yra susijusios ir su tam tikrais nepageidaujamais rei\u0161kiniais, vienas j\u0173&nbsp;\u2013 hiperpigmentacija&nbsp;[5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Pacient\u0117s ind\u0117lis sprend\u017eiant hirsutizmo problem\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">N\u0117 vienas pamin\u0117t\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 neveikia hirsutizmo prie\u017easties. Labai svarbu \u012ftraukti ligos, suk\u0117lusios \u0161\u012f simptom\u0105, gydym\u0105 \u012f problemos sprendimo grandin\u0119. Reikia suvokti, kad gydymo rezultatai labai priklauso ir nuo pa\u010dios pacient\u0117s, jos motyvacijos&nbsp;\u2013 tam tikrais atvejais svarbi gydymo dalis yra svorio metimas (pvz., sergant policistini\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 sindromu, turint antsvorio). Svorio, jei jis per didelis, ma\u017einimas kartu ma\u017eina periferin\u0119 androgen\u0173 ir testosterono konversij\u0105, veikia hirsutizmo i\u0161sivystymo patogenetin\u0119 grand\u012f, tod\u0117l \u0161ioms pacient\u0117ms reik\u0117t\u0173 pateikti ai\u0161kias rekomendacijas d\u0117l gyvenimo b\u016bdo keitimo arba si\u0173sti konsultuotis su \u0161iuos klausimus sprend\u017eian\u010diais specialistais [1, 6].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iais laikais daugiau d\u0117mesio skiriama pacient\u0173 gyvenimo kokybei ir psichologinei b\u016bsenai. Irano moter\u0173 populiacijoje atlikti tyrimai parod\u0117, kad pacien\u010di\u0173, kurioms nustatytas hirsutizmas, gyvenimo kokyb\u0117 yra gerokai prastesn\u0117, o prasta emocin\u0117 b\u016bkl\u0117 labai riboja darbin\u0119 j\u0173 veikl\u0105 [3]. Svarbus veiksnys ir \u0161i\u0173 pacien\u010di\u0173 am\u017eius&nbsp;\u2013 da\u017enai tai jaunos reprodukcinio am\u017eiaus moterys [7]. Autoriai si\u016blo \u012f su \u0161ia problema susidurian\u010di\u0173 moter\u0173 gydymo plan\u0105 \u012ftraukti ne tik medikamentin\u012f ir kosmetin\u012f gydym\u0105, gyvenimo b\u016bdo korekcij\u0105, bet ir nepamir\u0161ti psichologin\u0117s reabilitacijos [3].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hirsutizmas \u2013 sunki ir nereta moter\u0173 problema, galinti sukelti ne tik kosmetin\u012f nepasitenkinim\u0105, bet ir psichologini\u0173 problem\u0173. Hirsutizmas gali pasireik\u0161ti sergant tam tikromis hormon\u0173 disbalans\u0105 sukelian\u010diomis ligomis, kuri\u0173 da\u017eniausia\u00a0\u2013 policistini\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 sindromas. Reikalingas atidus fizinis ir biologinis pacien\u010di\u0173 i\u0161tyrimas, nes retais atvejais gali manifestuoti androgenus sintetinantys kiau\u0161id\u017ei\u0173 ar antinks\u010di\u0173 navikai. Gydant pacient\u0119, svarbu atsi\u017evelgti \u012f jos pa\u010dios vertinim\u0105, kaip hirsutizmas trikdo jos emocin\u0119 b\u016bkl\u0119, riboja kasdien\u0119. Po individualaus pokalbio apie gydymo efektyvum\u0105, trukm\u0119 bei galimus nepageidaujamus rei\u0161kinius d\u0117l pageidaujamo gydymo b\u016bdo nutarti kartu su moterimi. Gydant hirsutizm\u0105, b\u016btina stengtis i\u0161siai\u0161kinti jo prie\u017eastis ir jas pa\u0161alinti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kamil\u0117 Po\u010depavi\u010di\u016bt\u0117<\/strong> <br>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Yilmaz B, Yildiz BO. Endocrinology of Hirsutism: From Androgens to Androgen Excess Disorders. Front Horm Res. 2019;53:108\u201319.<br>2. Escobar-Morreale HF. Diagnosis and management of hirsutism. Ann N Y Acad Sci. 2010;1205:166\u201374.<br>3. Rahnama Z, Sohbati S, Safizadeh H. Effect of hirsutism on quality of life: A study in Iranian women. J Pakistan Assoc Dermatologists. 2013;23(1):28\u201333.<br>4. Escobar-Morreale HF, Carmina E, Dewailly D, et al. Epidemiology, diagnosis and management of hirsutism: A consensus statement by the androgen excess and polycystic ovary syndrome society. Hum Reprod Update. 2012;18(2):146\u201370.<br>5. Bode D, Seehusen DA, Baird D. Hirsutism in women. Am Fam Physician. 2012;85(4):373\u201380.<br>6. Hardway M, Younas K. The management of hirsutism. InnovAiT Educ Inspir Gen Pract. 2019;12(8):448\u201353.<br>7. Mihailidis J, Dermesropian R, Taxel P, et al. Endocrine evaluation of hirsutism. Int J Women\u2019s Dermatology [Internet]. 2017;3(1):S6\u201310. Available from: http:\/\/dx.doi.org\/10.1016\/j.ijwd.2017.02.007.<br>8. Akter N, Qureshi NK. Hirsutism \u2013 Evaluation and Treatment. Delta Med Coll J. 2016;4(1):35\u201344.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Hirsutizmas. K\u0105 slepia \u0161i s\u0105voka Did\u017eioji dalis m\u016bs\u0173 odos, i\u0161skyrus l\u016bpas, delnus ir padus, yra padengta plaukais. Plaukai atlieka svarbias biologines funkcijas&nbsp;\u2013 dalyvauja termoreguliacijoje, prisideda prie sensorin\u0117s informacijos rinkimo, i\u0161 dalies saugo nuo per didelio saul\u0117s spinduli\u0173 kiekio, tenkan\u010dio odos l\u0105stel\u0117ms. Padid\u0117j\u0119s plaukuotumas tam tikrose k\u016bno vietose yra susij\u0119s su hormon\u0173 koncentracijos poky\u010diais kraujyje, tod\u0117l&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":69808,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-69807","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69807","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=69807"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/69807\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/69808"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=69807"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=69807"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=69807"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=69807"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=69807"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}