{"id":6988,"date":"2015-12-17T15:00:42","date_gmt":"2015-12-17T15:00:42","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T07:29:14","modified_gmt":"2016-03-25T07:29:14","slug":"paaugliu-savizudybes-ir-pagalbos-jiems-budai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/paaugliu-savizudybes-ir-pagalbos-jiems-budai\/6988\/","title":{"rendered":"Paaugli\u0173 savi\u017eudyb\u0117s ir pagalbos jiems b\u016bdai"},"content":{"rendered":"

\u012evadas <\/b><\/p>\n

Kasmet apie 2 mln. \u017emoni\u0173 mir\u0161ta d\u0117l nu\u017eudy\u00adm\u0173 ar nusi\u017eudo. Teigiama, kad i\u0161 2002 metais pa\u00adsaulyje \u012fvykusi\u0173 877 t\u016bkst. savi\u017eudybi\u0173 200 t\u016bkst. nusi\u017eud\u017eiusi\u0173j\u0173 sudaro paaugliai ar jauni suaugu\u00adsieji. Suicidiniai bandymai da\u017eniausi paauglyst\u0117je, o savi\u017eudyb\u0117s yra viena pagrindini\u0173 \u0161io am\u017eiaus as\u00admen\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. Deja, bet paaugli\u0173 savi\u017eu\u00addybi\u0173 skai\u010dius nuolat did\u0117ja, ir daug spar\u010diau nei ki\u00adtose am\u017eiaus grup\u0117se. I\u0161 4 mln. paaugli\u0173 suicidini\u0173 bandym\u0173 bent 90 t\u016bkst. baigiasi mirtimi, arba kas 5 min. \u012fvykdoma savi\u017eudyb\u0117. Taigi savi\u017eu\u00addybi\u0173 skai\u010diai pasaulyje rodo kritin\u0119 pad\u0117t\u012f, kuri\u0105 rei\u00adkia veiksmingai spr\u0119sti.<\/p>\n

Ar sav\u0119s \u017ealojimas veda \u012f savi\u017eudyb\u0119? <\/b><\/p>\n

S\u0105moningas sav\u0119s \u017ealojimas \u2013 paplit\u0119s rei\u0161kinys paaugli\u0173 gretose. Tokiam elgesiui priskiriami veiks\u00admai, kai asmuo save \u017ealoja ty\u010dia. S\u0105mo\u00adningo sav\u0119s \u017ealojimo prie\u017eastys gali b\u016bti labai \u012fvai\u00adrios: savi\u017eudi\u0161kas ketinimas, noras i\u0161si\u00advaduoti i\u0161 kankinamos vidin\u0117s b\u016bsenos, siekis paro\u00addyti kitiems, kaip blogai jau\u010diasi, pastangos suvaldy\u00adti tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 kait\u0105. Steb\u0117jimai ir tyrimai rodo, kad toks paaugli\u0173 elgesys byloja apie nepaten\u00adkintus j\u0173 poreikius.<\/p>\n

Nors laikoma, kad s\u0105moningas sav\u0119s \u017ealojimas yra veiksmai, nesukeliantys mirties, ta\u010diau pastebima, kad toks elgesys kartais veda \u012f savi\u017eudybes. Kad ir kokios b\u016bt\u0173 \u0161\u012f elges\u012f skatinan\u010dios prie\u017eastys, jis turi b\u016bti ver\u00adtinamas ypa\u010d d\u0117mesingai ir atsakingai.<\/p>\n

Pad\u0117tis Lietuvoje <\/b><\/p>\n

Lietuvoje atlikti tyrimai (A. Laskyt\u0117, N. \u017demai\u00adtien\u0117, 2009) rodo, kad 7,3 proc. 15\u201317 met\u0173 paaugli\u0173 yra s\u0105moningai save \u017ealoj\u0119. Mergait\u0117s toki\u0173 veiks\u00adm\u0173 imasi 2,5 karto da\u017eniau nei berniukai. Da\u017eniau\u00adsias sav\u0119s \u017ealojimo b\u016bdas toks pat kaip ir kitose \u0161aly\u00adse \u2013 vaist\u0173 perdozavimas. Tok\u012f b\u016bd\u0105 renkasi kas tre\u00ad\u010dias save \u017ealojantis Lietuvos paauglys. Band\u0119 save \u017ealoti paaugliai, palyginti su to nedariusiais, pasi\u017eymi didesne savi\u017eudi\u0161ko elgesio tikimybe, nes beveik kas antras (43,4 proc.) prisipa\u017eino apie tai v\u0117l galvo\u00adjantis. Nepilnose \u0161eimose gyvenantys paaugliai save \u017ealoja da\u017eniau, nei gyvenantys pilnose \u0161eimose, ir tik de\u0161imtadalis s\u0105moningai save \u017ealojusi\u0173 paau\u00adgli\u0173 patenka \u012f gydymo \u012fstaigas. U\u017esienio mokslinin\u00adk\u0173 pateikiami tyrim\u0173 duomenys rodo, kad \u012f gydymo \u012fstaigas paprastai patenka tik 3\u201310 proc. save \u017ealo\u00adjusi\u0173 paaugli\u0173.<\/p>\n

Tyrim\u0173 duomenys <\/b><\/p>\n

2009 metais paskelbtame tyrime (Band\u017eiusi\u0173 nu\u00adsi\u017eudyti paaugli\u0173 gydymo tyrimas (angl. Treatment of Adolescent Suicide Attempters Study \u2013 <\/i>TASA) bandyta i\u0161siai\u0161kinti neseniai band\u017eiusi\u0173 nusi\u017eudyti paaugli\u0173 kai kuriuos gydymo klausimus, taip pat nustatyti veiksnius, pad\u0117sian\u010dius numatyti ir sustabdyti pakartotinius suici\u00addinius bandymus \u0161ioje jautrioje populiacijoje.<\/p>\n

TASA tyrime naudota nauja psichoterapija \u2013 kogni\u00adtyvin\u0117 elgesio terapija suicido prevencijai (KETSP). KETSP sukurta kaip specifin\u0117 psichoterapija, galinti pad\u0117ti i\u0161vengti suicid\u0173 ar suma\u017einti j\u0173 pasikartojimo rizik\u0105 paaugli\u0173 gretose. \u0160i\u0105 terapij\u0105 sudaro 12 savai\u010di\u0173 gydymas, kurio metu akcentuojamas saugus planavi\u00admas, aplinkybi\u0173 ir pa\u017eeidim\u0173, vedan\u010di\u0173 \u012f savi\u017eudi\u0161k\u0105 elgsen\u0105, supratimas bei \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, padedan\u010di\u0173 apsaugoti nuo pakartotin\u0173 suicidini\u0173 bandym\u0173, formavimas. Po \u0161ios \u016bmin\u0117s faz\u0117s t\u0119siama palaikomoji terapija.<\/p>\n

6 m\u0117nesius trukusiame daugiacentriame tyrime da\u00adlyvavo 124 neseniai depresija sergantys ir band\u0119 nusi\u00ad\u017eudyti 12\u201318 met\u0173 paaugliai. Jiems atsitiktinai paskirta arba leista pasirinkti 1 i\u0161 3 intervencij\u0173: vien gydym\u0105 antidepresantais, vien KETSP ar abiej\u0173 derin\u012f. Dau\u00adguma paaugli\u0173 nor\u0117jo patys pasirinkti gydymo meto\u00addus ir dauguma (93) rinkosi 2 gydymo metod\u0173 deri\u00adn\u012f. Pacient\u0173 suicidi\u0161kumas buvo vertinamas po 6, 12, 18 ir 24 savai\u010di\u0173.<\/p>\n

Tyrim\u0173 rezultatai <\/b><\/p>\n

Per pus\u0119 gydymo met\u0173 24 dalyviai band\u0117 \u017eudytis pakartotinai. Nustatyta, kad suicidin\u0117s mintys bei elg\u00adsena pasikartojo naujai ar pablog\u0117jo. Tiesa, pakartotinio bandymo \u017eudytis duomenys buvo ma\u017eesni nei ankstes\u00adniuose tyrimuose su tokiais pacientais. Tai teikia vil\u00adties, kad \u0161iame tyrime skirtas gydymas gali b\u016bti veiks\u00admingas. Be to >70 proc. tiriam\u0173 paaugli\u0173 \u2013 populiaci\u00adja, kuri\u0105 \u012fprastai sunku priversti laikytis gydymo re\u017ei\u00admo \u2013 baig\u0117 \u016bmin\u0119 gydymo faz\u0119 (12 savai\u010di\u0173). Ta\u010diau daug dalyvi\u0173 nutrauk\u0117 palaikom\u0105j\u012f gydym\u0105. Tai ver\u010dia manyti, kad \u016bmin\u0117s faz\u0117s metu reikia pada\u017eninti sesi\u00adjas ir suma\u017einti j\u0173 skai\u010di\u0173 palaikomojo gydymo metu.<\/p>\n

Tyrime nustatyti tam tikri po\u017eymiai, galintys nu\u00admatyti suicidin\u0117s elgsenos pasikartojim\u0105: paaugli\u0173 ak\u00adcentuojamos ir ai\u0161kiai i\u0161sakomos suicidin\u0117s mintys ir depresija, anamnez\u0117je priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0173 me\u00add\u017eiag\u0173 vartojimas, \u22652 suicidiniai bandymai anamnez\u0117\u00adje, smarkiai i\u0161reik\u0161tas bevilti\u0161kumo jausmas. Be to, su\u00adicidi\u0161kumo pavoj\u0173 didina konfliktai \u0161eimoje, o \u0161eimos palaikymas, artimi santykiai \u0161eimoje yra veiksniai, sau\u00adgantys nuo suicido pasikartojimo. Tokias i\u0161vadas patvir\u00adtina ir kiti tyrimai.<\/p>\n

\u00a0\"Paaugli\u0173<\/b><\/p>\n

Reik\u0161m\u0117 <\/b><\/p>\n

Nepaisant to, kad tyrimas negal\u0117jo patvirtinti gydy\u00admo veiksmingumo (nebuvo paremtas atsitiktine atran\u00adka), jis svarbus tuo, kad padeda geriau suprasti, kurie paaugliai labiausiai link\u0119 pakartotinai \u017eudytis ir kokie b\u016bdai, veiksniai gali pad\u0117ti apsaugoti juos nuo tokios elgsenos. Taip pat tyrimas parod\u0117, kad 10\u201324 suicidi\u00adniai bandymai buvo pakartoti per pirm\u0105sias 4 savai\u00adtes, t. y. iki adekvataus gydymo prad\u017eios. Daroma i\u0161\u00advada, kad pati intensyviausia pagalba turi b\u016bti sutei\u00adkiama gana anksti, norint i\u0161vengti pakartotin\u0173 suici\u00addini\u0173 bandym\u0173.<\/p>\n

KETSP veiksmingum\u0105 (atskirai ir derinyje su an\u00adtidepresantais) planuojama \u012fvertinti atsitiktin\u0117s at\u00adrankos tyrimuose. Dabar jau ai\u0161ku, kad did\u017eiausia pakartotino suicido rizika yra tyrimo prad\u017eioje, to\u00add\u0117l mokslininkai si\u016blo planuoti gydym\u0105 taip, kad in\u00adtensyviausia pagalba b\u016bt\u0173 suteikiama kaip tik \u0161iuo gydymo periodu. Be to, reikia paauglius mokyti di\u00addinti tolerancij\u0105 stresui, d\u0117ti pastangas gerinant pa\u00adaugli\u0173 nam\u0173, mokyklos ir socialin\u0119 aplink\u0105, patyru\u00adsiems vaikyst\u0117je traumas pad\u0117ti susikurti veiksmin\u00adgas \u012fveikos strategijas.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Galimos savi\u017eudyb\u0117s po\u017eymiai <\/b><\/p>\n

Nurodoma daugyb\u0117 po\u017eymi\u0173, nurodan\u010di\u0173, kad pa\u00adauglys m\u0105sto apie savi\u017eudyb\u0119. Psichikos sutrikimai, priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas da\u017e\u00adnai susij\u0119 su savi\u017eudi\u0161ka elgsena, taigi reikia steb\u0117ti, kaip ir kokie \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 simptomai pasirei\u0161kia. Ypa\u010d svarbios tokios ligos, kaip depresija, bipolinis afektinis sutrikimas<\/a>\u00a0(depresijos faz\u0117), nerimo sutrikimai, prie\u0161\u00adtaraujan\u010dio nepaklusnumo sutrikimas (F91.3), ribinis asmenyb\u0117s sutrikimas, \u0161izofrenija bei alkoholio ir nar\u00adkotik\u0173 vartojimas.<\/p>\n

Reik\u0117t\u0173 b\u016bti d\u0117mesingiems, jei: \u00b7 labai pasikei\u010dia asmenyb\u0117; \u00b7 asmuo nebesidomi tuo, k\u0105 m\u0117go; \u00b7 pasikei\u010dia apetitas (padid\u0117ja ar suma\u017e\u0117ja); \u00b7 paauglys ilgai neu\u017emiega arba miega vis\u0105 dien\u0105, arba tiesiog laik\u0105 leid\u017eia snausdamas, gul\u0117damas lovoje; \u00b7 jau\u010diasi i\u0161varg\u0119s, be energijos; \u00b7 jau\u010diasi bevertis, i\u0161gyvena kalt\u0117s jausm\u0105; \u00b7 atsiriboja nuo draug\u0173, \u0161eimos; \u00b7 nebesir\u016bpina nei higiena, nei i\u0161vaizda; \u00b7 tapo nuli\u016bd\u0119s, dirglus ar abejingas; \u00b7 nesugeba susikaupti; \u00b7 apimtas didelio nerimo, panikos; \u00b7 vartoja alkoholio ar narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173; \u00b7 elgiasi agresyviai, destruktyviai, devianti\u0161kai; \u00b7 prastai lanko mokykl\u0105; \u00b7 pasirei\u0161kia haliucinacijos ar kliedesiai.<\/p>\n

Yra ir gana ai\u0161ki\u0173 potencialios savi\u017eudyb\u0117s \u017eenkl\u0173, pavyzd\u017eiui, jei paauglys i\u0161meta ar kam nors atiduoda (dovanoja) pa\u010dius m\u0117gstamiausius daiktus \u2013 tok\u012f po\u00adelg\u012f reikia vertinti kaip labai rimt\u0105 gr\u0117sm\u0119 gyvybei.<\/p>\n

Li\u016bdniausia, kad daugelio \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173 aplinkiniai nepastebi, ne\u012fvertina, jie niekam nekelia susir\u016bpinimo. Be abejo, min\u0117ti po\u017eymiai neb\u016btinai rodo, kad asmuo rengiasi \u017eudytis, ta\u010diau juos pasteb\u0117jus, verta atvirai, d\u0117mesingai pasikalb\u0117ti su paaugliu.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Prie\u017eastys <\/b><\/p>\n

Prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 paaugliai bando \u017eudytis, yra daugyb\u0117, ta\u010diau da\u017eniausios jos yra: didelis nusivyli\u00admas, atst\u016bmimas, nes\u0117km\u0117, i\u0161siskyrimas su mylimuo\u00adju, reik\u0161mingo egzamino nei\u0161laikymas, \u0161eimos santy\u00adki\u0173 problemos.<\/p>\n

Beje, pastaruoju metu galima susidurti su terminu savi\u017eudyb\u0117s virusas \u2013 <\/i>tai yra masin\u0117s kult\u016bros povei\u00adkis, kai vaikai ir paaugliai mato nusi\u017eudan\u010dius film\u0173, animacini\u0173 film\u0173 ir kitus herojus ir juos m\u0117gd\u017eioja.<\/p>\n

Statistika rodo, kad dauguma nusi\u017eud\u017eiusi\u0173 paau\u00adgli\u0173 sirgo psichikos ligomis ar tur\u0117jo priklausomyb\u0119, o tokiems asmenims su patiriamais sunkiais i\u0161gyveni\u00admais susidoroti per sunku. Paaugliai nesugeba \u012fsivaiz\u00adduoti, kad gyvenimas dinami\u0161kas, kad i\u0161gyvenamos problemos laikinos, ir pasirenka nepakei\u010diam\u0105, ga\u00adlutin\u012f sprendim\u0105 trumpalaikiams sunkumams spr\u0119sti. Min\u0117t\u0173 stresori\u0173 negalime laikyti savi\u017eudyb\u0117s prie\u017eas\u00adtimi, ta\u010diau jie gali b\u016bti savi\u017eudyb\u0117s trigeriais psichi\u00adkos ligomis sergantiems ar priklausomybi\u0173 kamuoja\u00admiems paaugliams.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Savi\u017eudybi\u0173 biologija, serotonino reik\u0161m\u0117 <\/b><\/p>\n

Neseniai mokslininkai \u0117m\u0117 dom\u0117tis savi\u017eudybi\u0173 biologija. Manoma, kad savi\u017eudyb\u0117s gali tur\u0117ti gene\u00adtin\u012f pagrind\u0105, t. y. polinkis joms gali b\u016bti paveldimas. Tyrimai rodo, kad sergan\u010di\u0173 psichikos ligomis ar pri\u00adklausom\u0173 nuo \u012fvairi\u0173 toksini\u0173 med\u017eiag\u0173 asmen\u0173 sa\u00advi\u017eudyb\u0117s \u2013 b\u016bdinga elgsena konkre\u010dioje gimin\u0117je.<\/p>\n

Atliekami ir biocheminiai nusi\u017eud\u017eiusi\u0173 asmen\u0173 smegen\u0173 tyrimai. Neseniai paskelbti duomenys rodo, kad toki\u0173 asmen\u0173 smegenyse yra ma\u017eas serotonino kiekis. Serotoninas padeda kontroliuoti impulsyvu\u00adm\u0105, tad jo tr\u016bkumas gali skatinti impulsyv\u0173 elges\u012f (ir savi\u017eudyb\u0119). \u0160iuo metu esama daug antidepresant\u0173, kei\u010dian\u010di\u0173 serotonino kiek\u012f smegenyse, kurie silpnina depresijos simptomus ir ma\u017eina impulsyvum\u0105 bei sa\u00advi\u017eudi\u0161kas mintis.<\/p>\n

2015 metais paskelbtoje literat\u016bros ap\u017evalgoje na\u00adgrin\u0117jamas impulsyvaus agresyvumo ry\u0161ys su seroto\u00adnergine sistema suaugusi\u0173, paaugli\u0173 ir vaik\u0173 gretose. Ap\u017evalga parod\u0117, kad yra ai\u0161ki asociacija tarp ma\u017eo serotonino kiekio smegen\u0173 skystyje ir impulsyvaus agresyvumo.<\/p>\n

Ta pati ap\u017evalga, nagrin\u0117jusi tyrimus su neurore\u00adceptori\u0173 transmiteri\u0173 profiliais, funkcinius vaizdo, ge\u00adnetinius ir epigenetinius tyrimus, teigia, kad suicido rizikos vertinimas yra gerokai sud\u0117tingesnis. J\u0105 verti\u00adnant, reikia svarstyti ir genetinius, ir aplinkos veiksnius. Tyrimuose, kuriuose vertintas selektyvi\u0173j\u0173 serotonino reabsorbcijos inhibitori\u0173 (SSRI) poveikis ma\u017einant im\u00adpulsyv\u0173 agresyvum\u0105, parod\u0117, kad pastarasis suma\u017e\u0117\u00adja kai kuriems suaugusiems, ta\u010diau patologin\u012f agresy\u00advum\u0105 \u0161ie vaistai (SSRI) ma\u017eina ne taip veiksmingai ne tik suaugusi\u0173j\u0173, bet ir paaugli\u0173 bei vaik\u0173 gretose.<\/p>\n

Reikia pridurti, kad ap\u017evalgoje nagrin\u0117t\u0173 tyrim\u0173 su vaikais ir paaugliais i\u0161vados yra ne tokios i\u0161samios kaip suaugusi\u0173j\u0173. Taip pat vert\u0117t\u0173 pabr\u0117\u017eti, kad tai tik tyrim\u0173 \u0161iais klausimais prad\u017eia. Tikimasi, kad bus rasti ai\u0161kes\u00adni savi\u017eudi\u0161kos elgsenos veiksniai, taip pat ir specifi\u0161\u00adkesnis gydymas asmenims, linkusiems \u012f savi\u017eudybes.<\/p>\n

Autoriai si\u016blo psichiatrams prisid\u0117ti prie saugios aplinkos paaugliams ir vaikams k\u016brimo, formuojant atitinkam\u0105 sveikatos politik\u0105 savo valstyb\u0117je. Toki\u0105 nuomon\u0119 remia ir m\u016bs\u0173 \u0161alies psichiatr\u0173 tyrim\u0173 duo\u00admenys. Pavyzd\u017eiui, D. Leskauskas daktaro disertaci\u00adjoje Ry\u0161iai tarp paaugli\u0173 mergai\u010di\u0173 bandym\u0173 \u017eudy\u00adtis ir klinikin\u0117s depresijos <\/i>teigia, kad nepilna \u0161eima, t\u0117v\u0173 girtavimas, savi\u017eudyb\u0117s gimin\u0117je, patirta seksu\u00adalin\u0117, fizin\u0117 ir psichologin\u0117 prievarta yra statisti\u0161kai reik\u0161mingai didesn\u0117 tarp depresija sergan\u010di\u0173 ir neser\u00adgan\u010di\u0173 band\u017eiusi\u0173 \u017eudytis paaugli\u0173 mergai\u010di\u0173. 14\u201315 met\u0173 mergai\u010di\u0173 m\u0117ginimai \u017eudytis ai\u0161kiai susij\u0119 su mi\u00adn\u0117tais veiksniais, nepaisant to, ar jos serga depresija.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Pagalbos b\u016bdai <\/b><\/p>\n

M\u0105stantys apie savi\u017eudyb\u0119 asmenys jau\u010diasi vie\u00adni\u0161i ir bej\u0117giai, tad svarbu artimai ir kaip galima da\u017e\u00adniau bei atviriau kalb\u0117tis su jais. Paauglys turi supras\u00adti, kad jis ka\u017ekam tikrai r\u016bpi, kad ka\u017ekas tikrai nori i\u0161\u00adgirsti, i\u0161klausyti j\u012f. Lietuvoje draug\u0173 pagalbos da\u017eniau ie\u0161ko merginos, o m\u016bs\u0173 \u0161alies paaugliai vaikinai da\u017e\u00adniau kreipiasi \u012f mokytojus ar specialistus.<\/p>\n

Kalbant su paaugliu apie savi\u017eudyb\u0119, reikia klausti labai rimtai, atsakingai. Kartais tenka i\u0161girsti klaidin\u00adg\u0105 nuomon\u0119, kad apie savi\u017eudyb\u0119 kalbantys asmenys nesi\u017eudo \u2013 taip n\u0117ra. Nurodoma, kad apie 80 proc. as\u00admen\u0173 prie\u0161 savi\u017eudyb\u0119 draugams ar \u0161eimos nariams pateik\u0117 tam tikras u\u017euominas apie savo blog\u0105 b\u016bsen\u0105 ir savi\u017eudi\u0161kus ketinimus.<\/p>\n

Kai kurie link\u0119 manyti, kad su prasitarusiu apie savi\u017eudyb\u0119 asmeniu nereikia kalb\u0117ti \u0161ia tema. Kar\u00adtais tiesiog u\u017edraud\u017eiama kalb\u0117ti. Tai \u2013 netiesa. Rei\u00adkia kalb\u0117ti labai rimtai, ai\u0161kiai, atvirai, parodant, kad suprantate to asmens vidinius i\u0161gyvenimus, kok\u012f sun\u00adk\u0173 stres\u0105 jis patiria.<\/p>\n

Kai kas klaidingai m\u0105sto, kad m\u0105stantieji apie sa\u00advi\u017eudyb\u0119 nenori pagalbos. Tyrimai rodo, kad daugiau kaip pus\u0117 nusi\u017eud\u017eiusi\u0173 asmen\u0173 prie\u0161 pusmet\u012f iki mir\u00adties kreip\u0117si medicinin\u0117s pagalbos. Svarbu \u017einoti, kad nereikia palikti asmens savaranki\u0161kai ie\u0161koti pagal\u00adbos \u2013 jis to nepaj\u0117gs.<\/p>\n

Sustabdyti nuo savi\u017eudyb\u0117s galima net tada, jei \u017emogus tvirtai nusprend\u0117 tai atlikti. Net sunkia depre\u00adsija sergantys asmenys n\u0117ra tikri, ar mirtis yra teisinga i\u0161eitis, ir nuolat svarsto, ar jie nori gyventi ar mirti. De\u00adpresija sergantys asmenys nebepakelia savo b\u016bsenos, o ne gyvenimo. O impulsas visk\u0105 u\u017ebaigti mirtimi, ne\u00adpaisant to, koks jis stiprus, nesit\u0119s (nesit\u0119sia) am\u017einai.<\/p>\n

Jei kas nors prasitar\u0117, kad ruo\u0161iasi nusi\u017eudyti, rei\u00adkia veikti nedelsiant. Pirmiausia nepalikite to asmens vieno. Reik\u0117t\u0173 ai\u0161kiai ir tiesiai klausti: \u201eTu galvojai, kaip tai padarysi?\u201c, \u201eKaip planuoji tai padaryti?\u201c Jei planas ai\u0161kus, priemon\u0117s suruo\u0161tos, vieta numatyta \u2013 rizika did\u017eiul\u0117. Tokiu atveju asmen\u012f tuojau reikia nu\u00adgabenti \u012f artimiausi\u0105 psichiatrijos ligonin\u0119 ar kitos ligo\u00adnin\u0117s pri\u0117mimo skyri\u0173. Galite i\u0161 karto kviesti greit\u0105j\u0105 medicinin\u0119 pagalb\u0105 ar policij\u0105. B\u016bkite tikri, kad elgia\u00adt\u0117s teisingai, neabejokite \u2013 j\u016bs gelbstite gyvyb\u0119. Deja, apie tokius draugo ketinimus, mintis paaugliai da\u017enai nutyli, slepia nuo suaugusi\u0173j\u0173. Taigi svarbu, kad pa\u00adaugliai \u017einot\u0173, kaip elgtis tokiais atvejais.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Apibendrinimas <\/b><\/p>\n

Band\u017eiusius nusi\u017eudyti paauglius sunku gydyti to\u00add\u0117l, kad jie da\u017eniausiai per anksti nutraukia gydym\u0105, o ir n\u0117ra specifini\u0173 intervencij\u0173, galin\u010di\u0173 patikimai ap\u00adsaugoti nuo suicidinio m\u0105stymo ir elgsenos. Deja, \u0161ie paaugliai paprastai b\u016bna i\u0161braukiami i\u0161 klinikini\u0173 ty\u00adrim\u0173, kuriuose tiriamas depresijos gydymas.<\/p>\n

Nurodoma, kad, nepaisant to, kad yra reik\u0161ming\u0173 galimos savi\u017eudyb\u0117s \u017eenkl\u0173, tik 33\u201350 proc. nusi\u017eu\u00add\u017eiusi\u0173 paaugli\u0173 buvo diagnozuota psichikos liga ir tik 15 proc. savi\u017eudyb\u0117s metu buvo gydomi. Anamnez\u0117je buv\u0119 bandymai \u017eudytis, be abejo, didina savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105 ir ver\u010dia gydytojus paaugl\u012f supan\u010dius asmenis b\u016bti ypa\u010d d\u0117mesingus. Ma\u017edaug vienas tre\u010ddalis sa\u00advi\u017eudyb\u0119 \u012fvykd\u017eiusi\u0173 paaugli\u0173 buvo band\u0119 tai atlikti anks\u010diau. Nurodoma, kad nors merginos bando \u017eudy\u00adtis da\u017eniau, da\u017eniau d\u0117l \u0161ios prie\u017easties mir\u0161ta vaikinai.<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Alvyda Pilkauskien\u0117 <\/i><\/p>\n

Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras<\/i><\/p>\n

\u0160altinis: „Internistas”<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012evadas Kasmet apie 2 mln. \u017emoni\u0173 mir\u0161ta d\u0117l nu\u017eudy\u00adm\u0173 ar nusi\u017eudo. Teigiama, kad i\u0161 2002 metais pa\u00adsaulyje \u012fvykusi\u0173 877 t\u016bkst. savi\u017eudybi\u0173 200 t\u016bkst. nusi\u017eud\u017eiusi\u0173j\u0173 sudaro paaugliai ar jauni suaugu\u00adsieji. Suicidiniai bandymai da\u017eniausi paauglyst\u0117je, o savi\u017eudyb\u0117s yra viena pagrindini\u0173 \u0161io am\u017eiaus as\u00admen\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. Deja, bet paaugli\u0173 savi\u017eu\u00addybi\u0173 skai\u010dius nuolat did\u0117ja, ir daug spar\u010diau nei ki\u00adtose…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6989,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,20,1410,485,60,138,9947],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6988","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-psichikos","tag-psichoterapija","tag-savizudybes","tag-terapija","tag-vaistai","tag-zudytis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6988","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6988"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6988\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6989"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6988"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6988"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6988"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6988"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6988"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}