{"id":7001,"date":"2015-12-04T00:10:42","date_gmt":"2015-12-04T00:10:42","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-12-10T12:28:27","modified_gmt":"2015-12-10T12:28:27","slug":"ar-galime-uzkirsti-kelia-demencijai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/ar-galime-uzkirsti-kelia-demencijai\/7001\/","title":{"rendered":"Ar galime u\u017ekirsti keli\u0105 demencijai?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergamumas demencija did\u0117ja su am\u017eiumi, tod\u0117l m\u016bs\u0173 senstan\u010dioje visuomen\u0117je tampa vis aktualesne problema. Demencija \u2013 tai progresuojantis pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimas, sutrikdantis asmens geb\u0117jim\u0105 gyventi savaranki\u0161kai. Da\u017eniausios demencijos prie\u017eastys yra <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a> (AL) (50\u201375 proc. atvej\u0173), kraujagyslin\u0117 demencija (20 proc.), Lewy k\u016bneli\u0173 demencija (5 proc.), frontotemporalin\u0117 demencija (5 proc.). Retos demencijos prie\u017eastys yra Huntingtono liga, Creutzfeldto-Jakobo liga, \u017dIV sukelta demencija, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/issetine-skleroze\/4397\">i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>. Tiek klinikiniai \u0161i\u0173 lig\u0173 simptomai, tiek patofiziologiniai veiksniai da\u017enai persidengia. Demencijos po\u017eymius gali imituoti fizin\u0117 paciento negalia, gretutin\u0117s psichiatrin\u0117s ligos (<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a> gali pasireik\u0161ti demencijos simptomais) arba net socialiniai veiksniai (socialin\u0117 izoliacija, neveiklumas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Demencij\u0173 tipai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Susitarta demencijas skirstyti \u012f ankstyv\u0105j\u0105 (iki 65 met\u0173) ir v\u0117lyv\u0105j\u0105 (sudaro daugiau nei 97 proc. vis\u0173 atvej\u0173) (1). Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je demencija nustatyta 1,3 proc. bendrosios populiacijos ir 7,1 proc. vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 \u017emoni\u0173 (2). Vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 nuo demencijos nustatymo svyruoja nuo 3,2 iki 6,6 met\u0173 (3). Sergant demencija, pa\u017eeid\u017eiamos 5 svarbiausios funkcijos: atmintis, vykdomosios funkcijos, kalba, erdvin\u0117 orientacija ir asmenyb\u0117. Progresuojant demencijai, pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai plinta ir apima vis naujas sritis, dar labiau sutrikdydami paciento funkcionavim\u0105. Tod\u0117l v\u0117lyvose ligos stadijose b\u016bna sunku atskirti demencijos etiologij\u0105, nes klinikinis vaizdas supana\u0161\u0117ja. Ankstyvose stadijose kai kurie specifiniai po\u017eymiai padeda nustatyti demencijos prie\u017east\u012f. \u0160tai AL b\u016bdinga trumpalaik\u0117s atminties sutrikimas. Tik\u0117tinai AL nustatyti reikalingas dar ma\u017eiausiai vieno pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 domeno pa\u017eeidimas. Kraujagyslin\u0117s demencijos atveju pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimas b\u016bna susij\u0119s su smegen\u0173 kraujotakos sutrikimais, neurovizualini\u0173 tyrim\u0173 metu nustatomi kraujotakos sutrikimams b\u016bdingi smegen\u0173 poky\u010diai. Lewy k\u016bneli\u0173 demencijai b\u016bdingi Parkinsono ligos simptomai. Frontotemporalinei demencijai b\u016bdingi ankstyvi kalbos ir elgesio sutrikimai. Pastaroji demencija b\u016bdingesn\u0117 jaunesnio am\u017eiaus pacientams, d\u0117l ligos prad\u017eiai b\u016bding\u0173 elgesio sutrikim\u0173 prad\u017eioje neretai b\u016bna diagnozuojama psichikos liga. Vis d\u0117lto da\u017eniausiai b\u016bna mi\u0161rios formos (AL ir kraujagyslin\u0117s kilm\u0117s) demencija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0Lengvas kognityvinis<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">sutrikimas Tuomet, kai pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai b\u016bna nelabai sunk\u016bs diagnozuoti demencij\u0105, nustatomas lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS). LKS nesmarkiai sutrikdo kasdien\u012f paciento funkcionavim\u0105 (4). Pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jimas turi b\u016bti didesnis nei tik\u0117tinas tokio am\u017eiaus asmeniui. LKS yra pereinama stadija tarp normalaus sen\u0117jimo proceso ir demencijos (5). I\u0161skiriamos \u0161ios formos: amnezinis LKS, neamnezinis vieno domeno LKS ir daugelio domen\u0173 LKS (6). LKS neb\u016btinai rei\u0161kia nei\u0161vengiam\u0105 demencij\u0105. Nurodoma, kad 44 proc. asmen\u0173 su pirm\u0105 kart\u0105 nustatytu LKS po met\u0173 nustatomas normalios kognityvin\u0117s funkcijos (7). \u012e LKS kategorij\u0105 neretai patenka praeinan\u010diojo pob\u016bd\u017eio kognityviniais sutrikimais pasirei\u0161kian\u010diomis psichikos ligomis sergantys ar tam tikr\u0173 pa\u017eintines funkcijas bloginan\u010di\u0173 vaist\u0173 vartojantys pacientai, jiems kognityviniai sutrikimai b\u016bna gr\u012f\u017etami. Vis d\u0117lto 10\u201315 proc. LKS atvej\u0173 per vienus metus progresuoja iki demencijos (bendrojoje vyresni\u0173 kaip 65 met\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijoje \u2013 1\u20132 proc.), o per 6 metus net 80\u201390 proc. LKS atvej\u0173 virsta demencija (8). LKS grei\u010diau progresuoja esant gretutin\u0117ms somatin\u0117ms ligoms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Diagnostika<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Diagnozuojant demencij\u0105, b\u016btini objektyvios anamnez\u0117s duomenys i\u0161 pacient\u0173 artim\u0173j\u0173, nes tik taip galima patikimai nustatyti funkcionavimo sutrikimus. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iuos ankstyvuosius demencijos po- \u017eymius: pasikartojantys klausimai, pasiklydimai, negeb\u0117jimas keliauti, atpa- \u017einti seniai matyt\u0173 giminai\u010di\u0173, naudotis naujai \u012fsigytais buitiniais prietaisais, rasti tinkam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 i\u0161reik\u0161ti mint\u012f, polinkis atsiriboti nuo bendravimo grup\u0117je, ma\u017eiau d\u0117mesio skiriama asmens higienai ar i\u0161vaizdai, irzlumas, pyk\u010dio protr\u016bkiai bendraujant su nami\u0161kiais. Progresuojant demencijai, pasirei\u0161kia ir sunkesni\u0173 po\u017eymi\u0173, toki\u0173 kaip a\u017eitacija vakarais, negeb\u0117jimas atpa\u017einti savo nam\u0173, kt. Atliekant fizin\u012f i\u0161tyrim\u0105, b\u016btina \u012fvertinti \u017eidininius neurologinius simptomus, ekstrapiramidin\u0119 simptomatik\u0105. B\u016btina atlikti standartizuotus pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 \u012fvertinimo testus, jie v\u0117liau padeda vertinti ligos progresavim\u0105. Pla\u010diausiai naudojamas <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/vaistai\/testas\/5228\">testas<\/a> yra Mini protin\u0117s b\u016bkl\u0117s tyrimas (angl. Mini Mental State Examination \u2013 MMSE), sukurtas dar 1975 metais. LKS diagnozuoti naudojamas Monrealio kognityvinio \u012fvertinimo (angl. Montreal Cognitive Assessment) <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/vaistai\/testas\/5228\">testas<\/a>. Adenbruko kognityvinio tyrimo (angl. Addenbrooke\u2019s Cognitive Examination) skal\u0117 yra detalesn\u0117 pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 \u012fvertinimo priemon\u0117, padedanti nuodugniau \u012fvertinti skirtingas pa\u017eintines funkcijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Patogenez\u0117<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161skyrus kraujagyslin\u0119 demencij\u0105, kit\u0173 demencijos tip\u0173 patogenez\u0117- je svarbiausia yra baltym\u0173 sankaup\u0173 susidarymas nerviniame audinyje. AL atveju kaupiasi amiloidas, sudarydamas plok\u0161teles ir hiperfosforilinto TAU baltymo tinkleliai; Lewy k\u016bneli\u0173 demencijos atveju \u2013 \u03b1-sinukleinas; frontotemporalin\u0117s demencijos \u2013 TDP-43; AL ir Lewy k\u016bneli\u0173 demencijai b\u016bdingos baltym\u0173 sankaupos kaktin\u0117se bei smilkinin\u0117se smegen\u0173 skiltyse. Baltym\u0173 sankaup\u0173 susidarymo padarinys \u2013 sinapsi\u0173 ir neuron\u0173 \u017e\u016btis. \u012erod\u017eius, kad Dauno sindromu (21 chromosomos trisomija) sergantys pacientai beveik nei\u0161vengiamai suserga AL, nustatytas vienas i\u0161 trij\u0173 su ankstyv\u0105ja AL susijusi\u0173 autosomini\u0173 dominantini\u0173 gen\u0173 (9). \u0160ie genai atsakingi u\u017e amiloido skaidym\u0105, tod\u0117l paai\u0161kina ankstyvosios AL patogenez\u0119. Tuo tarpu v\u0117lyvoji AL labiau susijusi su sutrikusiu amiloido pa\u0161alinimu i\u0161 smegen\u0173. Apolipoproteino E ir TREM-2 gen\u0173 aleliai yra patvirtinti v\u0117lyvosios AL rizikos veiksniai (10). AL patogenez\u0117je taip pat dalyvauja imuninio atsako, u\u017edegiminiai veiksniai, sutrinka l\u0105steli\u0173 migracija, lipid\u0173 transportas. Svarbu tai, kad tie patys patofiziologiniai mechanizmai dalyvauja vis\u0173 demencijos tip\u0173 atveju. \u0160iuo metu didel\u0117s pastangos dedamos siekiant surasti patikimus demencij\u0105 sukelian\u010di\u0173 lig\u0173 biologinius \u017eymenis. Tiriama amiloido, TAU baltymo koncentracijos smegen\u0173 skystyje, \u012fvairi\u0173 MRT, PET rodikli\u0173 reik\u0161m\u0117s (11).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Prevencija<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbiausias nemodifikuojamasis demencijos rizikos veiksnys yra am- \u017eius. Modifikuojamieji rizikos veiksniai \u2013 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>, cukrinis diabetas, arterin\u0117 hipertenzija ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> esant vidutinio am\u017eiaus, r\u016bkymas, piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, didel\u0117 cholesterolio koncentracija, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/isemine-sirdies-liga\/4518\">i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a>, inkst\u0173 funkcijos sutrikimai, ma\u017eas neso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 vartojimas, u\u017e- degiminis procesas (12). Nuo demencijos apsaugantys veiksniai: intelektin\u0117 veikla, fizinis aktyvumas, sveika mityba. Jie padeda kovoti su gretutin\u0117mis ligomis, tokiomis kaip arterin\u0117 hipertenzija, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>, hiperlipidemija, kurios didina rizik\u0105 susirgti demencija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Gydymas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nusta\u010dius demencij\u0105, svarbu tinkamai informuoti artimuosius apie paciento prie\u017ei\u016bros ypatumus, socialin\u0117s pagalbos galimybes. Esant galimybei, rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Slaugant pacientus, svarbu atminti, kad jiems gali b\u016bti sunku verbalizuoti savo skundus, tod\u0117l, siekiant i\u0161vengti obstipacij\u0173 ir \u0161lapimo susilaikymo, b\u016btina steb\u0117ti ekskrecines funkcijas. A\u017eitacij\u0105 ir dezorientacij\u0105 padeda su\u0161velninti ai\u0161k\u016bs \u017eenklai paciento aplinkoje (ai\u0161kios nuorodos, geras ap\u0161vietimas, pan.). Pa\u017eengusios demencijos atveju slaug\u0105 apsunkina disfagija, tuomet tenka keisti mityb\u0105. Gydym\u0105 apsunkina delyrin\u0117s s\u0105mon\u0117s sutrikimo b\u016bsenos, tod\u0117l reikia vengti anticholinerginiu poveikiu pasi\u017eymin\u010di\u0173 vaist\u0173 ir benzodiazepin\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Farmakologinio gydymo pagrindas yra acetilcholinesteraz\u0117s inhibitoriai ir NMDA antagonistas memantinas. Klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai \u012frod\u0117 vidutin\u012f \u0161i\u0173 vaist\u0173 veiksmingum\u0105 (13, 14). Demencijos metu pasirei\u0161kian\u010di\u0173 psichiatrini\u0173 simptom\u0173 korekcijai rekomenduojami atipiniai vaistai nuo psichoz\u0117s, jie veiksmingai kupiruoja a\u017eitacij\u0105, nemig\u0105, psichoz\u0119. LKS b\u016bdingas progresavimas iki demencijos, tod\u0117l, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimui, reikia gydyti. Kol kas n\u0117ra n\u0117 vieno vaisto, patikimai sustabdan\u010dio pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Buvo tiriamas antioksidant\u0173, kaip antai vitamin\u0173 E ir C, ginkmed\u017ei\u0173 lap\u0173 ekstrakto, veiksmingumas, kai kuri\u0173 tyrim\u0173 rezultatai buvo palank\u016bs (15, 16). Tiems amnezin\u012f LKS tip\u0105 turintiems pacientams, kuriems yra did\u017eiausia AL pasirei\u0161kimo rizika, t. y. nusta\u010dius apolipoproteino E4 alel\u012f, rekomenduojama paskirti acetilcholinesteraz\u0117s inhibitori\u0173. \u0160iuo atveju svarbu pasverti naudos ir rizikos santyk\u012f, kadangi \u0161ie vaistai pasi\u017eymi nepageidaujamais poveikiais: sukelia bradikardij\u0105 ir sinkop\u0119, obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos pa\u016bm\u0117jimus, vir\u0161kinimo sutrikimus (ypa\u010d pykinim\u0105). Viena alternatyv\u0173 yra nootrop\u0173 grup\u0117s preparatai. Tai vieni pla\u010diausiai vartojam\u0173 vaist\u0173, siekiant pagerinti atmint\u012f ir kitas pa\u017eintines funkcijas. Pirmojo pirolidono grup\u0117s preparato piracetamo veiksmingumas \u012frodytas dar 1972 metais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V\u0117liau piracetamo pagrindu sukurti kiti pana\u0161iomis savyb\u0117mis pasi\u017eymintys preparatai. Nootropai nuo kit\u0173 nerv\u0173 sistemos funkcijas veikian\u010di\u0173 vaist\u0173 skiriasi ma\u017eu nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 da\u017eniu, jie nesukelia sedacijos, motorikos sutrikim\u0173. Dauguma pirolidono grup\u0117s preparat\u0173 aktyvina galvos smegen\u0173 cholinergin\u0119 sistem\u0105, taip gerindami pa\u017eintines funkcijas. Skatindami aerobin\u0119 glikoliz\u0119 ir aktyvindami citochrom\u0173 sintez\u0119, pirolidono grup\u0117s preparatai teigiamai veikia neuron\u0173 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, padidina l\u0105steli\u0173 ir mitochondrij\u0173 membran\u0173 pralaidum\u0105 energijos apykaitos procesuose dalyvaujan\u010dioms med\u017eiagoms (17). Be to, pirolidonai gerina reologines kraujo savybes, pasi\u017eymi trombocit\u0173 agregacij\u0105 slopinan\u010diu veikimu (18).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nootropai da\u017eniausiai vartojami esant galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimams, taip pat LKS atveju, siekiant sul\u0117tinti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimo progresavim\u0105. Pramiracetamas yra piracetamo darinys, sukurtas patobulinus chemin\u0119 jo pirmtako formul\u0119. Pramiracetamui b\u016bdingas geras biologinis pasisavini-mas (apie 100 proc.) ir 4\u20136 val. pusin\u0117s eliminacijos trukm\u0117. Jo veikimas yra stipresnis u\u017e piracetamo, tod\u0117l pramiracetamas vartojamas ma\u017eesn\u0117mis doz\u0117- mis (19). Selektyviai veikdamas cholino apykait\u0105 hipokampe, pramiracetamas gerina trumpalaik\u0119 atmint\u012f, d\u0117mes\u012f ir koncentracij\u0105, o skatindamas neuromoduliacinius procesus ir ilgalaik\u0119 potenciacij\u0105, gerina ilgalaik\u0119 atmint\u012f (20). \u012erodytas pramiracetamo veiksmingumas atkuriant pa\u017eintines funkcijas, kurios buvo sutrikdytos paskyrus anticholinergini\u0173 vaist\u0173, taip pat po traum\u0173 ir anoksijos b\u016bkli\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pramiracetamo veiksmingumas gerinant atmint\u012f ir pa- \u017eintines funkcijas tirtas 12 savai\u010di\u0173 trukm\u0117s klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 70 discirkuliacine encefalopatija, vidin\u0117s miego arterijos ir vertebrobazilinio baseino i\u0161eminiais insultais sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173. Nustatyta, kad skiriant pramiracetamo statisti\u0161kai reik\u0161mingai pager\u0117jo galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimais sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 atmintis. Pacientai gydym\u0105 pramiracetamu toleravo gerai (21).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitame tyrime pramiracetamo buvo skiriama padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f turintiems senyvo am\u017eiaus pacientams, sergantiems LKS. Pramiracetamo buvo skiriama 1 m\u0117nes\u012f po 1 200 mg\/d. Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad pramiracetamu gydytiems pacientams pager\u0117jo d\u0117mesys, trumpalaik\u0117 bei ilgalaik\u0117 atmintis, suma\u017e\u0117jo nerimas ir depresin\u0117 simptomatika. Tiriant sukeltuosius potencialus, nustatytas bangos latencijos suma\u017e\u0117jimas ir amplitud\u0117s padid\u0117jimas parod\u0117 pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 pager\u0117jim\u0105. Apibendrindami tyrimo rezultatus, autoriai nurod\u0117, kad pramiracetamas pagerina senyvo am\u017eiaus arterine hipertenzija sergan\u010di\u0173 asmen\u0173, kuriems nustatytas LKS, pa\u017eintines funkcijas (22).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbu laiku atpa\u017einti prasidedan- \u010dius pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus ir paskirti vaist\u0173 dar tuomet, kol n\u0117ra demencijos, nes galima tik\u0117tis veiksmingiau sul\u0117tinti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105. Esant LKS, gali b\u016bti naudingas nootrop\u0173 preparatas pramiracetamas (Pramistar\u00ae), kuris gerai toleruojamas ir pasi\u017eymi \u012fvairiapusiu veikimu, veikia kelet\u0105 demencijos patogenez\u0117s grand\u017ei\u0173. Rekomenduojama gydym\u0105 pramiracetamu t\u0119sti ne trumpiau kaip 3 m\u0117nesius, skiriant po 600 mg 2 k.\/d., taip pat derinant su kitais smegen\u0173 veikl\u0105 gerinan\u010diais vaistais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pareng\u0117 gyd. Marius Karnickas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160altinis:\u00a0\u201eInternistas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Sergamumas demencija did\u0117ja su am\u017eiumi, tod\u0117l m\u016bs\u0173 senstan\u010dioje visuomen\u0117je tampa vis aktualesne problema. Demencija \u2013 tai progresuojantis pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimas, sutrikdantis asmens geb\u0117jim\u0105 gyventi savaranki\u0161kai. Da\u017eniausios demencijos prie\u017eastys yra Alzheimerio liga (AL) (50\u201375 proc. atvej\u0173), kraujagyslin\u0117 demencija (20 proc.), Lewy k\u016bneli\u0173 demencija (5 proc.), frontotemporalin\u0117 demencija (5 proc.). Retos demencijos prie\u017eastys yra Huntingtono liga,&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7002,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1214,109,431,157,259,20,125,138,132],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7001","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atmintis","tag-depresija","tag-hipertenzija","tag-nutukimas","tag-preparatai","tag-psichikos","tag-rukymas","tag-vaistai","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7001"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7001\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7002"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7001"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7001"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}