{"id":7019,"date":"2015-12-02T00:19:21","date_gmt":"2015-12-02T00:19:21","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-12-02T00:30:59","modified_gmt":"2015-12-02T00:30:59","slug":"analinio-kanalo-vezio-gydymo-perspektyvos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/analinio-kanalo-vezio-gydymo-perspektyvos\/7019\/","title":{"rendered":"Analinio kanalo v\u0117\u017eio gydymo perspektyvos"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Analinio kanalo (i\u0161ang\u0117s) v\u0117\u017eys \u2013 tai gana reta onkologin\u0117 liga. \u0160ie navikai Jungtin\u0117se Amerikos Valsti- jose sudaro apie 2,5 proc., Skandinavijoje \u2013 1\u20131,5 proc. vis\u0173 vir\u0161kinimo sistemos navik\u0173. 2012 metais Lietuvoje u\u017eregistruota 17 i\u0161ang\u0117s v\u0117\u017eio atvej\u0173, tai sudaro apie 0,5 proc. vis\u0173 vir\u0161kinimo trakto navik\u0173. I\u0161ang\u0117s v\u0117\u017eys da\u017eniausiai nustatomas asmenims, sulaukusiems 50 met\u0173 ar vyresniems. \u0160ia liga \u0161iek tiek da\u017eniau serga moterys negu vyrai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Per pastaruosius 30 met\u0173 pasteb\u0117tas \u0161ios patologijos da\u017enio did\u0117jimas, kuris siejamas su tokiais rizikos veiksniais, kaip moteri\u0161koji lytis, \u017emogaus papilomos viruso infekcija, didesnis lytini\u0173 partneri\u0173 skai\u010dius, genitalij\u0173 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/karpos\/4426\">karpos<\/a>, analiniai lytiniai santykiai, r\u016bkymas, \u017emogaus imunodefi cito viruso infekcija. Da\u017eniausiai liga pasirei\u0161kia kraujavimu i\u0161 i\u0161ang\u0117s ar tiesiosios \u017earnos, skausmu, nie\u017euliu ar \u010diuopiamu dariniu ar naviku i\u0161ang\u0117s srityje, gali b\u016bti i\u0161skyr\u0173 i\u0161 i\u0161ang\u0117s, spau- dimo jausmas jos srityje, tu\u0161tinimosi da\u017enio ar i\u0161mat\u0173 konsistencijos poky\u010di\u0173. Etiologiniu po\u017ei\u016briu analinio kanalo v\u0117\u017eys labiau pana\u0161us \u012f genitalij\u0173 piktybines ligas nei \u012f kitus gastroitestinalinio trakto navikus. Atlikt\u0173 epidemiologini\u0173 ir klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, pagrindinis rizikos veiksnys yra \u017emogaus papilomos viruso infekcija. Daugeliu atvej\u0173 galimas i\u0161gydymas i\u0161saugant analin\u012f sfinkter\u012f. Pagrindiniai prognostiniai veiksniai \u2013 naviko dydis ir i\u0161plitimas (lokalus ir \u012f limfinius mazgus). Da\u017eniausias histologinis tipas \u2013 plok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0117 karcinoma, gero- kai re\u010diau nustatoma adenokarcinima. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo naviko histologinio tipo ir jo i\u0161plitimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<b>Plok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0117s analinio kanalo karcinomos gydymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Plok\u0161\u010dial\u0105stelinei analinio kanalo T1\u20132, N0, M0 karcinomai gydyti, kaip pirmo pasirinkimo metodas, reko- menduojamas kombinuotas chemospindulinis gydymas, o ne operacija, nes yra didesn\u0117 tikimyb\u0117 i\u0161saugoti analin\u012f sfi nkter\u012f. Anks\u010diau gydant analinio kanalo navikus, rutini\u0161- kai buvo atliekama abdominoperinealin\u0117 rezekcija (APR), d\u0117l \u0161ios operacijos radikalumo buvo reika- lingas nuolatin\u0117s kolostomos suformavimas. 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas po gydymo siek\u0117 40\u201370 proc., o perioperacin\u0117s mirties tikimyb\u0117 \u2013 apie 3 proc. Pa- steb\u0117jus neblogus chemospindulinio gydymo rezultatus gydant kit\u0173 lokalizacij\u0173 gastrointestinio trakto navikus, nutarta i\u0161bandyti chemospindulin\u012f gydym\u0105 i\u0161ang\u0117s navikams gydyti, taip siekiant suma\u017einti recidyv\u0173 skai\u010di\u0173 po operacijos. Veino universiteto tyr\u0117j\u0173 1970 metais atliktame tyrime 5-fluorouracilis (5-FU) su mitomicinu bei i\u0161orin\u0117 spindulin\u0117 terapija (ST) iki 30 Gy. Pirmiesiems 3 pacientams steb\u0117tas pilnas patologinis atsakas, tai pad\u0117jo pagrind\u0105 kit\u0173 gydymo strategij\u0173 k\u016brimui i\u0161saugant analin\u012f sfinkter\u012f. T\u0119siant tyrim\u0105, chirurginis gydymas po chemospindulinio gy- dymo skirtas tik histologi\u0161kai nusta\u010dius likutin\u012f navik\u0105. Dauguma pacient\u0173 i\u0161gydyti be operacijos (5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas \u2013 67 proc., 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas be kolostomos suformavimo \u2013 59 proc.). \u0160ie rezul- tatai patvirtinti ir v\u0117liau atliktais tyrimais, naudojant \u012fvairius chemospindulinio gydymo re\u017eimus. \u012evairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, paskyrus chemospindulin\u012f gy- dym\u0105, vietinio recidyvo da\u017enis siek\u0117 14\u201337 proc., 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas \u2013 72\u201389 proc., 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas be kolostomos \u2013 70\u201386 proc. Palyginti su APR ir limfonodektomija, chemospindulinis gydymas labiau suma\u017eino vietinio recidyvo da\u017en\u012f. \u012evairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, recidyvo limfiniuose mazguose da\u017enis siek\u0117 &lt;5 proc. Chirurginis gydymas rekomen- duojamas tik recidyvo atveju ir esant persistuojan\u010diai ligai po baigto chemospindulinio gydymo. Chemoterapijos svarba analinio kanalo navik\u0173 gydymo schemoje patvirtinta keliais retrospektyviaisiais ty- rimais, kuriuose lyginti (ST) ir chemospindulinio gydymo rezultatai. Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je atliktame tyrime dalyvavo 585 pacientai, kuriems diagnozuotas analinio kanalo navikas (T1\u20134). ST grup\u0117s pacientams taikyta ST 45 Gy (20\u201325 frakcijos) su papildoma doze 15 Gy (i\u0161orin\u0117 ST) arba 25 Gy (brachiterapija). Chemospin- dulinis gydymas buvo susij\u0119s su ma\u017eesniu vietinio recidyvo da\u017eniu ir ma\u017eesniu mir\u010di\u0173 nuo v\u0117\u017eio skai\u010diumi. Bendrasis i\u0161gyvenamumas labai nesiskyr\u0117. Kitame EORTC (angl. <i>European Organization for the Research and Treatment of Cancer<\/i>) tyrime analizuo- ta 110 lokaliai i\u0161plitusio v\u0117\u017eio (T3\u20134, N1\u20133) atvej\u0173, kai gydymui taikyta i\u0161orin\u0117 ST 45 Gy su 15\u201330 Gy palaikomuoju gydymu ir lyginta su chemospinduliniu gydy- mu. Chemospindulinio gydymo grup\u0117je buvo didesnis pilnos patologin\u0117s remisijos da\u017enis ir 18 proc. didesn\u0117 vietin\u0117 kontrol\u0117, 32 proc. ma\u017eiau suformuota kolostom\u0173, ilgesnis 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas be recidyvo, ta\u010diau bendrasis i\u0161gyvenamumas labai nesiskyr\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Chemoterapija standarti\u0161kai skiriama 1 ir 5 ST savai- t\u0119. Rekomenduojama chemoterapija 5-FU ir mitomicinu vietoj vien tik 5-FU ar kartu su cisplatina. Nors pagal originali\u0105 schem\u0105 si\u016bloma skirti 1 000 mg\/m\u00b2 5-FU 1\u20134 ir 29\u201332 dienomis (mitomicinas tik 1 dien\u0105 10\u2013 15 mg\/m\u00b2) kartu su ST, ta\u010diau NCCN (angl. <i>National Comprehensive Cancer Network<\/i>) si\u016blo modifi kuot\u0105 va- riant\u0105, kuris naudotas ir RTOG (angl. <i>Radiation Thera- py Oncology Group<\/i>) 98\u201311 tyrime. Chemoterapija susi- deda i\u0161 5-FU 1 000 mg\/m\u00b2 1\u20134 ir 29\u201332 dienomis kartu su mitomicinu 10 mg\/m\u00b2 1 ir 29 dienomis (jei toleruoja \u2013 maksimali 20 mg doz\u0117). Europin\u0117s rekomendacijos si\u016blo pana\u0161\u0173 re\u017eim\u0105, bet mitomicin\u0105 si\u016blo skirti 12 mg\/ m\u00b2 tik 1 dien\u0105 (maksimali vienkartin\u0117 doz\u0117 \u2013 20 mg). Optimali i\u0161orin\u0117s ST doz\u0117 \u2013 diskusinis klausimas. Pri- klausomai nuo ligos i\u0161plitimo skiriasi taikomos ST do- z\u0117s ir apimtis. Da\u017eniausiai taikoma i\u0161orin\u0117 ST \u012f ma\u017e\u0105j\u012f duben\u012f nuo S1\u2013S2 lygio, apimant kirk\u0161nies limfmaz- gius (net jeigu jie neap\u010diuopiami) ir i\u0161ang\u0119. Pasiekus 30\u201336 Gy doz\u0119, laukai ma\u017einami ir t\u0119siamas gydymas iki sumin\u0117s 45\u201350 Gy doz\u0117s. Pacientams, kuriems nu- statyti ma\u017ei pirminiai navikai ir d\u0117l to netaikyta ST \u012f kirk\u0161nies limfmazgius, nustatytas ligos progresavimas \u012f kirk\u0161nies limfmazgius 11 proc. atvej\u0173. Jei klini\u0161kai arba radiologu nustatytos metastaz\u0117s kirk\u0161nies limfmazgiuose, rekomenduojama ne ma\u017eesn\u0117 nei 45 Gy sumin\u0117 doz\u0117 \u012f tos srities limfmazgius bei palaikomasis gydymas nuo 5,4 iki 9 Gy. Doz\u0117 priklauso nuo metastazi\u0173 dyd\u017eio \u2013 &lt;3 cm ar &gt;3 cm. Ma\u017eiausiai 2 retrospektyvi\u0173j\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, 30 Gy ST kartu su chemoterapija gali b\u016bti adekvati pacientams, kuriems nustatyta ankstyva ligos stadija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didesniame tyrime, apiman\u010diame 25 pacient\u0173 grup\u0119, 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas be kolostomos suformavimo buvo 91 proc. Kit\u0173 retrospektyvi\u0173j\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, sumin\u0117 doz\u0117 yra reik\u0161mingas prognostinis veiks- nys tiek bendrajam i\u0161gyvenamumui, tiek vietinei naviko kontrolei. 50 pacient\u0173 tyrime, kuriame tirtas nemetasta- zinis analinio kanalo v\u0117\u017eys, ST doz\u0117s \u226554 Gy reik\u0161mingai buvo susijusios su geresniu bendruoju i\u0161gyvenamu- mu (84 proc. ir 47 proc.), laikotarpiu iki progresavimo (74 proc. ir 56 proc.), vietine kontrole (77 proc. ir 61 proc.), palyginti su ma\u017eesn\u0117mis doz\u0117mis. Dauguma \u0161i\u0173 pacient\u0173 taip pat gavo chemoterapij\u0105 5-FU ir mito- micinu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Europos ir NCCN (angl. <i>National Comprehensive Cancer Network<\/i>) rekomendacijose si\u016bloma ne ma\u017eesn\u0117 nei 45 Gy sumin\u0117 doz\u0117. 2 tyrimuose vertinta galimai potenciali nauda, kai IST doz\u0117 &gt;54 Gy. RTOG (angl. <i>Radiation Therapy Oncology Group<\/i>) tyrime, kuriame 47 pacientams diagnozuotas v\u0117\u017eys buvo \u22652 cm, skirta ST, 59,4 Gy dalijant per 2 kartus (po 36 Gy su 2 savai\u010di\u0173 pertrauka) kartu su chemoterapija 5-FU bei mitomicinu. Tyrimo rezultatai palyginti su ankstesniu RTOG tyrimu, kuriame skirta IST 45 Gy kartu su ta pa- \u010dia chemoterapija. Nustatytas pana\u0161us toksi\u0161kumas, ta- \u010diau kolostomij\u0173 per 2 metus da\u017enis buvo didesnis, nei tik\u0117tasi (30, palyginti su ankstesnio tyrimo 9). Pana\u0161us ir ECOG (angl. <i>Eastern Cooperative Oncology Gro- up<\/i>) tyrimas, kuriame analizuota 19 pacient\u0173, kuriems skirtas chemospindulinis gydymas \u2013 IST iki 59,5 Gy su chemoterapija 5-FU ir cisplatina.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors atsakas gautas 95 proc., ta\u010diau buvo pernelyg didelis toksi\u0161kumas, ypa\u010d hematologinis. Pagal NCCN rekomendacijas, pacientams, kuriems nustatytas navikas, atitinkantis T3, T4 ar pakitimai lim- fmazgiuose, ar T2 navikai, ta\u010diau nepilnas atsakas po 45 Gy, si\u016bloma skirti palaikom\u0105j\u012f gydym\u0105 10\u201314 Gy (2 Gy\/fr.). Europin\u0117se rekomendacijose labiau pa\u017eengusiai ligai si\u016blomos didesn\u0117s ST palaikomojo gydymo doz\u0117s, ta\u010diau tikslios indikacijos didesn\u0117ms doz\u0117ms skirti bei palaikomojo gydymo doz\u0117 po 50 Gy IST ne\u012fvardytos. Vyresniems pacientams, sergantiems analinio kanalo plok\u0161\u010dial\u0105steline karcinoma, rekomenduojama ST naudojant ma\u017eesnes chemoterapijos dozes.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrime vertinti \u226575 met\u0173 58 pacientai, kurie gydyti ST su arba be chemoterapijos 5-FU (vidutini\u0161kai 600 mg\/m\u00b2 (1\u20134 ir 29\u201332 gydymo dienomis) ir mitomicinu (9,5 mg\/m\u00b2 1 dien\u0105). Toksi\u0161kumas steb\u0117tas pana\u0161us kaip jaunesniems pacientams, kuriems skirtos didesn\u0117s chemoterapijos doz\u0117s, ta\u010diau efektyvumas i\u0161laikytas (5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas \u2013 54 proc., vietin\u0117s naviko kontrol\u0117s \u2013 79 proc.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Toksi\u0161kumas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Chemospindulinis gydymas yra efektyvus, bet gali b\u016bti toksi\u0161kas. Per 5\u20136 savai\u010di\u0173 gydymo kurs\u0105 b\u016bna pastebima naviko regresija bei perinealin\u0117s odos reakcija. <i>US inergroup <\/i>tyrime 19 proc. atvej\u0173 buvo \u016bmus IV\u2013V laipsnio hematologinis toksi\u0161kumas. Tyrimuose, lyginan\u010diuose ST su chemospinduliniu gydymu, 33 i\u0161 45 pacient\u0173 nustatytas reik\u0161mingas \u016bmus gastrointestinalinis toksi\u0161kumas. Der- matologinis toksi\u0161kumas nustatytas 49\u201376 proc. atvej\u0173. Siekiant suma\u017einti ST toksi\u0161kum\u0105, ta\u010diau i\u0161laikyti mak- simali\u0105 vietin\u0119 kontrol\u0119, naudojami gydymo planavimo metodai \/ technikos, tokios kaip 3 dimensij\u0173 konformali ST bei moduliuoto intensyvumo ST (angl. <i>IMRT inten- sity-modulated radiation therapy<\/i>). Palyginti su kitomis planavimo metodikomis, IMRT galima pasiekti tikslesn\u012f taikinio t\u016brio ir formos atkartojim\u0105 planuojant gydym\u0105 bei tiksliau apsaugoti normalius audinius. Keli\u0173 retrospekty- vi\u0173j\u0173 kohortini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, IMRT planavimas yra saugesnis. RTOG tyrimo duomenimis, lyginant II ir didesnio laipsnio ankstyv\u0173j\u0173 spindulini\u0173 reakcij\u0173 pasirei\u0161kim\u0105 naudojant IMRT ir \u012fprastin\u0119 ST, nustatytas identi\u0161- kas reakcij\u0173 pasirei\u0161kimo da\u017enis. Tiesa, vertinant atskirai, buvo ma\u017eiau III ir auk\u0161tesnio laipsnio odos (atitinkamai 23 proc. ir 49 proc.) ir gastrointestininio trakto (21 proc. ir 36 proc.) bei ma\u017eiau II ir didesnio laipsnio ankstyv\u0173j\u0173 hematologini\u0173 reakcij\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Analinio kanalo adenokarcinomos gydymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161ang\u0117s kanalo adenokarcinoma nustatoma re\u010diau ir j\u0105 gali b\u016bti sunku diferencijuoti nuo tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eio, plintan\u010dio \u012f i\u0161ang\u0119. \u012evertinti pradin\u0119 naviko lokalizacij\u0105 sud\u0117tinga, kai navikas perauga anorektalin\u0119 jungt\u012f. Jei na- viko epicentras yra &gt;2 cm proksimaliau dantytosios linijos ar proksimaliau anorektalinio \u017eiedo digitalinio, tyrimo metu vertinama kaip tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eys, jei naviko epicentras \u22642 cm nuo dantytosios linijos \u2013 vertinama kaip analinio kanalo navikas. Analinio kanalo adenokarcino- mos gydymo principai pana\u0161\u016bs kaip ir tiesiosios \u017earnos adenokarcinomos. Gydym\u0105 si\u016bloma prad\u0117ti nuo naviko rezekcijos. I\u0161gyvenamumo rodikliai yra geresni, jei skiria- mas kombinuotas gydymas \u2013 chemoterapija ir ST prie\u0161 arba po operacijos. Naviko rezekcijos svarba buvo \u012frodyta <i>MD Anderson Cancer Center <\/i>tyrimu, kuriame 16 pacient\u0173 skirta pirmin\u0117 ST arba chemospindulinis gydymas be ope- racijos. Per 5 metus nustatytas didelis vietinio ir sisteminio ligos atkry\u010dio da\u017enis (atitinkamai 54 proc. ir 66 proc.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Brachiterapijos reik\u0161m\u0117 gydant analinio kanalo navikus <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Brachiterapija (BT) yra vienas metod\u0173, leid\u017eian- \u010di\u0173 realizuoti didesn\u0119 ST doz\u0119 \u012f naviko lo\u017e\u0119. Ta\u010diau duomen\u0173 apie \u0161io metodo reik\u0161m\u0119 gydant analinio ka- nalo navikus n\u0117ra daug. Da\u017eniausiai taikomos meto- dikos yra didel\u0117s doz\u0117s galios (angl. <i>HDR high dose rate<\/i>), ma\u017eos doz\u0117s galios (angl. <i>LDR low dose rate<\/i>) ir pulsin\u0117s doz\u0117s galios (angl. <i>PDR pulsed dose rate<\/i>) BT. \u0160i\u0173 metod\u0173 skirtumas \u2013 da\u017enis, kuriuo apib\u016bdinamas spinduliuot\u0117s \u0161altinis (LDR\/PDR 0,5\u20131 Gy\/h, HDR &gt;12 Gy\/h). Da\u017eniausiai naudojamas izotopas yra iridis-192. BT taikymo b\u016bdai yra kontaktinis, ertmi- nis, endovaskulinis implantavimas ir intersticin\u0117 BT. Intersticin\u0117 BT yra invazin\u0117 proced\u016bra, kuriai atlikti b\u016btina vietin\u0117 ar bendroji anestezija. N\u0117ra bendro suta- rimo d\u0117l BT b\u016bstui taikomos metodikos, standarti\u0161kai da\u017eniausiai naudojamos LDR ir PDR, ta\u010diau d\u0117l doz\u0117s pasiskirstymo optimizavimo, trumpesnio gydymo lai- ko ir saugumo vis da\u017eniau atliekama HDR BT . CORS-3 tyrime analizuoti 162 pacient\u0173 duomenys, norint \u012fvertinti palaikomojo gydymo strategij\u0105. Po 45 Gy IST 76 pacientams skirtas IST palaikomasis gydymas vidutini\u0161kai 18,3 Gy (8\u201325 Gy), o 86 pacientams BT \u2013 LDR palaikomasis gydymas, kurio vidutin\u0117 doz\u0117 17,4 Gy (10\u201325 Gy). Vietinio recidyvo da\u017enis po 5 met\u0173 buvo 33 proc. taikant IST b\u016bst\u0105 ir 12 proc. \u2013 LDR. To paties tyrimo metu tirta 99 pacient\u0173 grup\u0117, kuriems nustatytos metastaz\u0117s limfi niuose mazguose (67 perirekta- liniuose, 32 klubiniuose arba kirk\u0161nies). 45 pacientams po 45 Gy IST taikytas b\u016bstas IST vidutine doze 18,8 Gy (14\u201325 Gy) ir 50 pacient\u0173 BT b\u016bstas \u2013 vidutini\u0161kai 17,2 Gy (10\u201325 Gy). 18 pacient\u0173 nustatytas vietinis re- cidyvas analiniame kanale. Bendrasis vietinio recidyvo da\u017enis po 5 met\u0173 buvo 11 proc. po BT ir 32 proc. po IST.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bendrasis 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas buvo 75,5 proc. ir 73,3 proc. atitinkamai BT ir IST grup\u0117se, tod\u0117l mano- ma, kad limfi ni\u0173 mazg\u0173 \u012ftraukimas \u012f proces\u0105 n\u0117ra kon- traindikacija BT palaikomajam gydymui taikyti. KIEL grup\u0117s tyrime analizuoti 104 atvejai (vidutinis steb\u0117jimo laikas po gydymo \u2013 10 met\u0173), kai taikyta intersticin\u0117 HDR BT 2 frakcijomis po 4 Gy po IST 45 Gy. Vietin\u0117 naviko kontrol\u0117 buvo 89 proc., bendrasis i\u0161gyvenamu- mas \u2013 93 proc. Nustatyta, kad bendrasis gydymo laikotarpis, trum- pesnis nei 80 dien\u0173, ir tarpas tarp IST ir BT b\u016bsto, trumpesnis nei 37,5 dienos, l\u0117m\u0117 didesn\u012f geros vietin\u0117s naviko kontrol\u0117s da\u017en\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">T. Falkas apra\u0161\u0117 28 pacient\u0173, kuriems buvo taikyta intersticin\u0117 HDR BT, vidutini\u0161kai 2 met\u0173 steb\u0117jimo po gydymo rezultatus. Vidutinis laikas po gydymo buvo 27,5 m\u0117nesi\u0173 (4\u201398 m\u0117nesi\u0173), pacient\u0173 am\u017eiaus vidurkis \u2013 60,6 met\u0173, 90 proc. navik\u0173 atitiko T1\u20132, pagrindinis histologinis tipas buvo plok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0117 karcinoma (tik 3 adenokarcinomos). Taikyta 10\u201315 Gy HDR BT pra\u0117jus vidutini\u0161kai 20 dien\u0173 po IST (su arba be chemoterapijos). Gera vietin\u0117 naviko kontrol\u0117 buvo 83 proc., bendrasis 2 met\u0173 i\u0161gyvenamumas \u2013 87,7 proc.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Toksi\u0161kumas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Esti labai ma\u017eai duomen\u0173 apie ankstyv\u0105sias ir v\u0117lyv\u0105sias spindulines reakcijas po IST ir BT. \u012evairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, analin\u0117 nekroz\u0117 po BT pasirei\u0161k\u0117 2\u201376 proc. atvej\u0173 ir nema\u017eam skai\u010diui paci- ent\u0173 reik\u0117jo chirurginio gydymo (APR) d\u0117l komplikacij\u0173. Retrospektyvin\u0117s Oehler-Jaenne ir bendraautori\u0173 analiz\u0117s duomenimis, sunkus <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/viduriavimas-2\/72707\">viduriavimas<\/a> steb\u0117tas 2 pacientams, kuriems taikytas BT b\u016bstas, ir 3 pacientams, kuriems taikytas IST b\u016bstas. L\u0117tinis &gt;II laipsnio proktitas nustatytas 19 proc. (BT palaikomasis gydymas) ir 32 proc. (IST palaikomasis gydymas), I ir II laipsnio nelaikymas atitinkamai 18 proc. (BT palaikomasis gydymas) ir 28 proc. (IST palaikomasis gydymas). Saarilathi ir bendraautoriai palygino spindulini\u0173 re- akcij\u0173 da\u017en\u012f, kai skiriama intensyviai moduliuota ST ir 3D konformalioji ST. IMRT grup\u0117je 13 i\u0161 22 pacient\u0173 nustatytas II laipsnio gastrointestininis toksi\u0161kumas. 3D ST grup\u0117je 22\/39 buvo II laipsnio ir 12\/39 III laipsnio gastrointestininio trakto toksi\u0161kumas. I\u0161 viso buvo 9 atvejai, kai nustatytas II laipsnio proktitas (23 proc.) \u2013 7 IST grup\u0117je ir 2 HDR grup\u0117je. Oblako ir bendraautori\u0173 analiz\u0117je nurodyta, kad da\u017eniausia ankstyva spindulin\u0117 reakcija buvo III ir IV laipsnio dermatitas (58,2 proc. pacient\u0173). V\u0117lyvosios III ir IV laipsnio reakcijos buvo analin\u0117 stenoz\u0117 \u2013 3,8 proc., l\u0117tin\u0117 opa \u2013 2,5 proc. ir nelaikymas \u2013 8,8 proc.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pacientams, kuriems taikytas BT b\u016bstas vietoj IST b\u016bsto, steb\u0117ta ma\u017eiau spindulini\u0173 reakcij\u0173, ta\u010diau \u0161is skirtumas nebuvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas. Rimt\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis buvo gerokai didesnis pa- cientams, kuriems realizuota bent 39 Gy IST \u012f duben\u012f prie\u0161 skiriant palaikom\u0105j\u012f gydym\u0105 \u012f navik\u0105 (23 proc., palyginti su 7 proc. t\u0173, kuriems realizuota ma\u017eiau nei 39 Gy). Taikant intersticin\u0119 HDR BT, ankstyvosios spin- dulin\u0117s reakcijos buvo da\u017enos, ta\u010diau da\u017eniausiai I laipsnio (urogenitalin\u0117s \u2013 37 proc., gastrointestinin\u0117s \u2013 40,7 proc., odos \u2013 3,7 proc.). V\u0117lyvos I laipsnio reak- cijos buvo 43,1 proc. atvej\u0173, II laipsnio \u2013 22 proc., 2 i\u0161 28 pacient\u0173 nustatytos v\u0117lyvosios III laipsnio kompli- kacijos (vienam buvo i\u0161ang\u0117s opa su kraujavimu \u2013 po 5 met\u0173 pilna remisija, kitam \u2013 d\u0117l III laipsnio i\u0161ang\u0117s nekroz\u0117s buvo suformuota kolostoma).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<ul>\n<li style=\"text-align: justify;\">Siekiant i\u0161saugoti nepa\u017eeist\u0105 i\u0161ang\u0117s rauk\u0105, plok\u0161\u010dia- l\u0105stelin\u0117s i\u0161ang\u0117s karcinomai gydyti kaip pirmo pasi- rinkimo gydymas rekomenduojama kombinuota che- moradioterapija.<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">Rekomenduojama chemoterapijos schema 5-FU ir mitomicinu vietoj vien tik 5-FU ar kartu su cisplatina.<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">I\u0161ang\u0117s adenokarcinoma tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydoma pagal tiesiosios \u017earnos adenokarcinomos gydymo rekomendacijas.<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">Gydant i\u0161plitusia plok\u0161\u010dial\u0105steline karcinoma sergan\u010dius pacientus (T3\/4, N2\/3), rekomenduojama taikyti papildom\u0105 palaikom\u0105j\u0105 doz\u0119 10\u201314 Gy (iki sumin\u0117s doz\u0117s 55\u201359 Gy).<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">BT \u2013 perspektyvus analinio kanalo navik\u0173 gydymo me- todas. Tiesa, tr\u016bksta didel\u0117s apimties tyrim\u0173, kurie leist\u0173 sudaryti bendrus gydymo standartus, nustatyti tinka-miausi\u0105 BT metodik\u0105, tod\u0117l reikalingi tolesni tyrimai.<\/li>\n<\/ul>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Analinio kanalo (i\u0161ang\u0117s) v\u0117\u017eys \u2013 tai gana reta onkologin\u0117 liga. \u0160ie navikai Jungtin\u0117se Amerikos Valsti- jose sudaro apie 2,5 proc., Skandinavijoje \u2013 1\u20131,5 proc. vis\u0173 vir\u0161kinimo sistemos navik\u0173. 2012 metais Lietuvoje u\u017eregistruota 17 i\u0161ang\u0117s v\u0117\u017eio atvej\u0173, tai sudaro apie 0,5 proc. vis\u0173 vir\u0161kinimo trakto navik\u0173. I\u0161ang\u0117s v\u0117\u017eys da\u017eniausiai nustatomas asmenims, sulaukusiems 50 met\u0173 ar&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7020,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[8899,6035,7432,445,125,6175,95],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7019","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bustas","tag-gydymas","tag-infekcija","tag-navikas","tag-rukymas","tag-tikimybe","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7019","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7019"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7019\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7020"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7019"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7019"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7019"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7019"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7019"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}