{"id":7080,"date":"2015-10-23T17:18:31","date_gmt":"2015-10-23T17:18:31","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-10-23T17:18:31","modified_gmt":"2015-10-23T17:18:31","slug":"fizinis-kruvis-ir-arterine-hipertenzija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/fizinis-kruvis-ir-arterine-hipertenzija\/7080\/","title":{"rendered":"Fizinis kr\u016bvis ir arterin\u0117 hipertenzija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>Statistika, analizuojanti \u017emonijos mir\u0161tamum\u0105, mane, kaip kar\u00addiolog\u0119, ver\u010dia rimtai susim\u0105styti: arterin\u0117 hipertenzija yra vyraujan\u00adtis rizikos veiksnys, o <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/isemine-sirdies-liga\/4518\">i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a> (I\u0160L) ir insultas \u2013 pagrindi\u00adn\u0117s mirties prie\u017eastys pasaulyje. Tam, kad suvaldytume toki\u0105 situaci\u00adj\u0105, vykdoma \u0161imtai prevencini\u0173 program\u0173, kurioms i\u0161leid\u017eiami mil\u00ad\u017eini\u0161ki pinigai. Dar didesni pinigai i\u0161leid\u017eiami komplikacijoms, ku\u00adrios patiriamos d\u0117l nesukontroliuoto arterinio kraujosp\u016bd\u017eio, gydyti. <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Mes, gydytojai, kasdien susitikdami su arterine hipertenzija ser\u00adgan\u010diais pacientais, tiesiog privalome k\u0105 nors keisti. O norint k\u0105 nors pakeisti, manau, pirmiausia reikia prad\u0117ti nuo nedideli\u0173, bet esmini\u0173 \u017eingsni\u0173. Gyvensenos poky\u010diai, o konkre\u010diau \u2013 papildomas fizinis kr\u016b\u00advis, \u2013 tai pati pigiausia, bet labai efektyvi antihipertenzin\u0117 priemon\u0117, kuri da\u017enai pamir\u0161tama kasdien\u0117je praktikoje. Pasirodo, net ir nedidelis fizinis aktyvumas u\u017e\u00adtikrina geresn\u0119 kraujosp\u016bd\u017eio kontrol\u0119, geresn\u0119 prognoz\u0119, o kartu ir geresn\u0119 gyvenimo kokyb\u0119. <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kolegos, kvie\u010diu pasir\u016bpinti savo pacient\u0173 fiziniu aktyvumu, o kartu nepamir\u0161ti ir sav\u0119s!<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagarbiai doc. Sigut\u0117 Norkien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Arterin\u0117 hipertenzija (AH) \u2013 vyraujantis rizikos veiksnys pa\u00adsaulyje, paplit\u0119s tiek ma\u017eiau i\u0161sivys\u010diusiose, tiek ir auk\u0161\u00adto ekonominio lygio \u0161alyse. Nedaug atsilieka ir fizinis aktyvumas bei su juo glaud\u017eiai susij\u0119s <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a>. Dar 2002 metais Lewingtonas su bendraautoriais \u017eur\u00adnale Lancet vaizd\u017eiai apra\u0161\u0117 padid\u0117jusio arterinio krau\u00adjosp\u016bd\u017eio (AKS) ry\u0161\u012f su kardiovaskuliniu (KV) mir\u0161\u00adtamumu. I\u0161vada vienareik\u0161m\u0117: kuo jaunesnis am\u017eius ir kuo ma\u017eesnis AKS, tuo geresn\u0117 paciento prognoz\u0117. Tad turint omenyje nekontroliuoto kraujosp\u016bd\u017eio paplitim\u0105, nieko keista, kad did\u017eiausias mir\u0161tamumas pasaulyje yra nuo i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos (I\u0160L) ir insulto. Tendencijos taip pat li\u016bdina: jei palyginsime 2000 ir 2012 met\u0173, Pa\u00adsaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, mir\u0161\u00adtamumas nuo AH sukeliam\u0173 komplikacij\u0173 tik did\u0117ja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>K\u0105 rekomenduoja Europos hipertenzijos gydymo gair\u0117s? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugyb\u0117 klinikini\u0173 tyrim\u0173 patvirtina: suma\u017ein\u00adkime AKS ir taip suma\u017einsime KV mi\u0161tamum\u0105. Net ir nedidelis sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio (SKS) suma\u017ei\u00adnimas 10 mm Hg ir diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio (DKS) suma\u017einimas 5 mm Hg, leid\u017eia suma\u017einti I\u0160L rizik\u0105 net 40\u201350 proc.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">AKS suma\u017einti tinka ir yra reikalingos visos ga\u00adlimos priemon\u0117s. Viena j\u0173 \u2013 gyvensenos poky\u010diai. Deja, bet labai da\u017enai \u0161ios priemon\u0117s nepaisoma kas\u00addien\u0117je praktikoje. Tablet\u0119 paskirti tikrai papras\u010diau, bet ar to pakanka? Pasaulin\u0117 mir\u0161tamumo statistika \u0161iandien kalba pati u\u017e save.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2013 metais Europos arterin\u0117s hipertenzijos gai\u00adr\u0117s itin stipriai palaiko ir skatina gyvensenos poky\u00ad\u010dius, jiems priskirtas IA \u012frodym\u0173 lygmuo. Vadinasi, sergant AH, padidinti fizin\u012f kr\u016bv\u012f tiesiog privaloma nepriklausomai nuo hipertenzijos lygio. Tokio \u012frody\u00adm\u0173 lygmens neturi net kai kurios vaist\u0173 klas\u0117s. Re\u00admiantis gair\u0117mis: \u25cf visiems pacientams, sergantiems AH, rekomen\u00adduojama keisti gyvensen\u0105, siekiant suma\u017einti AKS ir \/ arba ma\u017einti rizikos veiksni\u0173 skai\u010di\u0173; \u25cf epidemiologiniai tyrimai rodo, kad reguliar\u016bs fiziniai pratimai gali b\u016bti naudingi tiek AH i\u0161si\u00advystymo prevencijai, tiek gydymui, tiek siekiant suma\u017einti KV rizik\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Papildomas fizinis aktyvumas \u2013 ir hipertenzijos prevencija, ir geresn\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 AKS kontrol\u0117 <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Suomijoje atliktas tyrimas parod\u0117 ilgalaik\u0119 fizinio aktyvumo naud\u0105, apsaugant nuo AH i\u0161sivystymo. 11 met\u0173 steb\u0117ta per 21 t\u016bkst. sveik\u0173 (nevartojan\u010di\u0173 an\u00adtihipertenzini\u0173 vaist\u0173, nesergan\u010di\u0173 I\u0160L ar \/ ir \u0161irdies nepakankamumu (\u0160N), nesirgusi\u0173 insultu) asmen\u0173. I\u0161vados labai ai\u0161kios: tiek vyrai, tiek moterys, kurie buvo fizi\u0161kai aktyvesni, tur\u0117jo net iki 56 proc. ma\u017ees\u00adn\u0119 AH i\u0161sivystymo rizik\u0105. Savaime ai\u0161ku, kad fizi\u0161kai aktyvesni \u017emon\u0117s tur\u0117jo ir ma\u017eesn\u012f antsvor\u012f, kas dar labiau suma\u017eino AH rizik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyrimuose, atliktuose ir su jau sergan\u010diais AH pa\u00adcientais, \u012frodyta, kad papildomas aerobinis fizinis kr\u016b\u00advis statisti\u0161kai reik\u0161mingai ma\u017eina AKS (atitinkamai \u20136,9 mm Hg SKS ir \u20134,9 mm Hg DKS). O AH gydy\u00admo rekomendacijos pa\u017eymi, kad net ir toks, nedidelis papildomas fizinis aktyvumas net penktadaliu ma\u017eina AH sergan\u010di\u0173j\u0173 bendr\u0105j\u012f mir\u0161tamum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tikriausiai visiems kada nors yra i\u0161kil\u0119s klau\u00adsimas, kas geriau: gyventi ilgiau, bet pras\u010diau, ar trumpiau, bet labai gerai? \u0160i \u201etaisykl\u0117\u201c negalioja kalbant apie fizin\u012f aktyvum\u0105. Tyrimai rodo, kad u\u017e\u00adsiimant papildoma fizine veikla ir pailg\u0117ja gyveni\u00admo trukm\u0117, ir pager\u0117ja gyvenimo kokyb\u0117. Naujas 2014 met\u0173 pirmin\u0117s prie\u017ei\u016bros grandyje atliktas ty\u00adrimas darkart patvirtino hipotez\u0119, kad didesnis fizi\u00adnis aktyvumas u\u017etikrina geresn\u0119 AKS kontrol\u0119. Bet kartu paai\u0161k\u0117jo kitas labai svarbus dalykas \u2013 tiek di\u00addesnis fizinis aktyvumas, tiek geresn\u0117 AKS kontro\u00adl\u0117 tiesiogiai siejasi ir su geresne gyvenimo kokybe: tie \u017emon\u0117s, kurie buvo aktyvesni fizi\u0161kai, kartu ge\u00adriau jaut\u0117si ir psichologi\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kokios fizinio kr\u016bvio rekomendacijos sergant AH? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Europie\u010di\u0173 KV prevencijos gair\u0117se gana konkre\u00ad\u010diai apibr\u0117\u017eiamos rekomendacijos pacientams, paty\u00adrusiems miokardo infarkt\u0105, aortokoronarini\u0173 jung\u010di\u0173 operacij\u0105 ar angioplastikos proced\u016bras, taip pat ser\u00adgantiems I\u0160L ar \u0160N: lengvo intensyvumo aerobiniai pratimai po 30 min. ma\u017eiausiai 3 kartus per savait\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Koks fizinis aktyvumas rekomenduojamas AH ser\u00adgantiems pacientams? Pirmiausia, kalbant apie fizin\u012f aktyvum\u0105, svarbu nepridaryti papildomos \u017ealos. To\u00add\u0117l nerekomenduojamas labai intensyvus (pvz., svo\u00adri\u0173 kilnojimas) fizinis aktyvumas. Taip pat svarbu pa\u00ad\u017eym\u0117ti tai, kad negalima didinti fizinio aktyvumo pa\u00adcientams, kuri\u0173 AKS nesukontroliuotas. AKS jokiu b\u016bdu negali kilti daugiau 220\/105 mm Hg maksima\u00adlaus kr\u016bvio metu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tad rekomenduojami aerobiniai pratimai (geriau\u00adsia kiekvien\u0105 dien\u0105), kurie gali b\u016bti palaikomi i\u0161tver\u00adm\u0117s pratimais 2\u20133 kartus per savait\u0119 (1\u20132 lentel\u0117s).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kaip fizinis kr\u016bvis ma\u017eina AKS? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tarsi ir ai\u0161ku, kad fizinis kr\u016bvis ma\u017eina AKS ir taip pagerina prognoz\u0119, ta\u010diau per kokius mechaniz\u00admus? Manoma, kad fizinio aktyvumo poveikis krau\u00adjosp\u016bd\u017eiui pasirei\u0161kia trejopai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>ma\u017einamas simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos (SNS) tonusas. Tyrimais \u012frodyta, kad fizinis aktyvumas ma\u017eina SNS tonus\u0105, tod\u0117l suma\u017e\u0117ja periferin\u0117 vazokonstrikcija, periferini\u0173 kraujagysli\u0173 pasi\u00adprie\u0161inimas ir kartu AKS;<\/li>\n<li>gerinama kraujagysli\u0173 endotelio funkcija. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas didina nat\u016bralaus vazodilatoriaus azoto oksido (NO) kiek\u012f ir kartu ma\u017eina jo poreik\u012f. O kuo daugiau NO, tuo ge\u00adresn\u0117 vazodilatacija ir tuo stipresn\u0117 kraujagysli\u0173 apsauga. Tai taip pat yra vienas AKS ma\u017einan\u010dio poveikio paai\u0161kinim\u0173;<\/li>\n<li>ma\u017einamas atsparumas insulinui. Yra \u012frodym\u0173, kad fizinis kr\u016bvis ma\u017eina atsparum\u0105 insulinui ir hiperinsulinemij\u0105. Tai ne tik stabdo cukrinio diabeto i\u0161sivystym\u0105, bet kartu lemia ir AKS suma\u017e\u0117jim\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Fizinis kr\u016bvis ir medikamentinis gydymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis 2012 met\u0173 Europos KV lig\u0173 prevenci\u00adjos gair\u0117mis, vien tik fizinis aktyvumas gali b\u016bti reko\u00admenduojamas pakankamai retai \u2013 1\u20132 laipsnio hiper\u00adtenzijai gydyti, kai n\u0117ra papildom\u0173 KV rizikos veiks\u00adni\u0173. Dauguma atvej\u0173 fizinis aktyvumas rekomenduo\u00adjamas kartu su medikamentiniu gydymu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gair\u0117se teigiama, kad visos antihipertenzini\u0173 vais\u00adt\u0173 grup\u0117s yra geros, reikalingos ir tinkamos. Ta\u010diau ar visos jos veikia sinergi\u0161kai su fiziniu aktyvumu?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2014 metais Kanadoje atlikta praktin\u0117 studija, tirian\u00adti, kaip angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibito\u00adriai (AKFI) veikia fizin\u012f aktyvum\u0105. Rezultatai parod\u0117, kad gydymas perindopriliu patikimai padidino fizinio kr\u016bvio toleravim\u0105 net 20 proc. jau per 16 gydymo sa\u00advai\u010di\u0173. \u0160ie rezultatai rodo, kad papildomas fizinis kr\u016b\u00advis, atsirad\u0119s padid\u0117jus kr\u016bvio toleravimui, \u0161alia gydy\u00admo perindopriliu, gali dar labiau pagerinti AKS kontrol\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Norint suprasti, kod\u0117l perindoprilis pagerino fizi\u00adnio kr\u016bvio toleravim\u0105, reikia trumpai prisiminti AKFI veikimo mechanizm\u0105. AKFI blokuoja AKF recepto\u00adri\u0173 veikim\u0105 ir taip suma\u017eina angiotenzino II kiek\u012f, bei padidina bradikinino kiek\u012f. Toks poveikis yra kitoks nei sartan\u0173, kurie selektyviai blokuoja AT1 recepto\u00adrius, o angiotenzino II ir bradikinino koncentracijai neturi jokios \u012ftakos. Bradikininas \u2013 tai med\u017eiaga, kuri aktyviai dalyvauja NO apykaitoje ir tokiu b\u016bdu tei\u00adgiamai veikia endotelio funkcij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Perindoprilis, palyginti su kitais AKFI, i\u0161laiko ge\u00adriausi\u0105 bradikinino \/ angiotenzino II kiekio santyk\u012f, t. y. stipriausiai didina bradikinino kiek\u012f ir stipriausiai ma\u00ad\u017eina angiotenzino II kiek\u012f. Taip stipriausiai didinamas<i> <\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">NO kiekis ir veiksmingai pagerinama endotelio funk\u00adcija<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kadangi fizinis kr\u016bvis taip pat veikia per teigia\u00adm\u0105 poveik\u012f endoteliui, galime teigti, kad perindorpi\u00adlis ir fizinis kr\u016bvis veikia AKS sinergi\u0161kai, t. y. papil\u00addo vienas kito poveik\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Centrinio poveikio vaistai ir fizinis aktyvumas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Padid\u0117j\u0119s SNS aktyvumas \u2013 tai viena padid\u0117ju\u00adsio AKS prie\u017eas\u010di\u0173. Verta pa\u017eym\u0117ti, kad padid\u0117j\u0119s simpatinis aktyvumas kartu lemia ir papildomus me\u00add\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimus, skatina atsparumo insu\u00adlinui i\u0161sivystym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Centrinio poveikio vaistai nuo hipertenzijos veikia per centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje esan\u010dius imidazolino-1 receptorius ir taip efektyviai ma\u017eina SNS tonus\u0105 bei AKS. Be to, klinikiniai tyrimai, atlikti su rilmenidinu (centrinio poveikio vaistas), patvirtinta, kad suma\u017ei\u00adnus SNS aktyvum\u0105, suma\u017e\u0117ja ir atsparumas insulinui (net 42 proc.) (3 pav.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toks rilmenidino poveikis taip pat gali b\u016bti laiko\u00admas sinerginiu su fiziniu aktyvumu, nes, kaip min\u0117ta anks\u010diau, fizinis aktyvumas taip pat ma\u017eina AKS per poveik\u012f SNS ir atsparum\u0105 insulinui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btina pa\u017eym\u0117ti ir tai, kad ne visi antihipertenzi\u00adniai vaistai, kurie ma\u017eina SNS tonus\u0105, papildomai ge\u00adrina med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 ir ma\u017eina atsparum\u0105 insulinui. ESH \/ ESC 2013 met\u0173 hipertenzijos gydymo gair\u0117se pa\u00adra\u0161yta, kad beta adrenoblokatoriai didina atsparum\u0105 insu\u00adlinui, o nebivololis ir karvedilolis j\u012f didina ma\u017eiau. Tod\u0117l esant gliukoz\u0117s apykaitos sutrikim\u0173, toki\u0173 kaip metabo\u00adlinis sindromas ar gliukoz\u0117s netoleravimas, gair\u0117s si\u016blo \u0161ios klas\u0117s vaist\u0173 skirti atsargiai. Gair\u0117se taip pat minima, kad beta adrenoblokatorius der\u0117t\u0173 atsargiai rekomenduo\u00adti fizi\u0161kai aktyviems pacientams, nes \u0161ios klas\u0117s atstovai, ypa\u010d neselektyv\u016bs, gali suma\u017einti maksimalaus kr\u016bvio toleravim\u0105 pacientams be miokardo i\u0161emijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Derinant papildom\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105 su medika\u00admentiniu gydymu, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad tiek beta adrenoblokatoriai, tiek diuretikai gali tur\u0117\u00adti \u012ftakos med\u017eiag\u0173 apykaitai ir metaboliniams rodi\u00adkliams (pvz., gliukoz\u0117s kiekiui, o tai gali sukelti sil\u00adpnum\u0105 fizinio kr\u016bvio metu). Verta pa\u017eym\u0117ti ir tai, kad stipr\u016bs vazodilatatoriai, tokie kaip kalcio kanal\u0173 blokatoriai, alfa blokatoriai ir kiti, gali sukelti staig\u0173 AKS suma\u017e\u0117jim\u0105 i\u0161kart po aktyvesnio fizinio kr\u016bvio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Hipertenzija \u2013 labiausiai paplit\u0119s mir\u0161tamumo rizi\u00adkos veiksnys pasaulyje, tad reikalingos visos galimos priemon\u0117s, kurios pad\u0117t\u0173 kontroliuoti \u0161i\u0105 lig\u0105. Papildo\u00admas fizinis aktyvumas tur\u0117t\u0173 b\u016bti rekomenduojamas ne tik sveikiems asmenims d\u0117l kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 pre\u00advencijos, bet ir jau sergantiesiems AH, nes fizinis akty\u00advumas pagerina AKS kontrol\u0119, u\u017etikrina geresn\u0119 \u0161i\u0173 pa\u00adcient\u0173 prognoz\u0119, o kartu pagerina ir gyvenimo kokyb\u0119. Skiriant fizin\u012f kr\u016bv\u012f AH sergantiems pacientams, labai svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f ne tik \u012f paciento b\u016bkl\u0119, bet ir \u012f fizini\u0173 pratim\u0173 pob\u016bd\u012f, kad nei\u0161provokuotume papildo\u00adm\u0173 nepageidaujam\u0173 \u012fvyki\u0173. B\u016btina pa\u017eym\u0117ti ir tai, kad ne visi vaistai nuo hipertenzijos veikia i\u0161vien su fiziniu kr\u016bviu. Tokiu veikimu pasi\u017eymi AKFi (perindoprilis) ir centrinio poveikio vaistai (rilmenidinas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pareng\u0117 gyd. Mindaugas Paulius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160altinis: &#8222;Internistas&#8221;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Statistika, analizuojanti \u017emonijos mir\u0161tamum\u0105, mane, kaip kar\u00addiolog\u0119, ver\u010dia rimtai susim\u0105styti: arterin\u0117 hipertenzija yra vyraujan\u00adtis rizikos veiksnys, o i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga (I\u0160L) ir insultas \u2013 pagrindi\u00adn\u0117s mirties prie\u017eastys pasaulyje. Tam, kad suvaldytume toki\u0105 situaci\u00adj\u0105, vykdoma \u0161imtai prevencini\u0173 program\u0173, kurioms i\u0161leid\u017eiami mil\u00ad\u017eini\u0161ki pinigai. Dar didesni pinigai i\u0161leid\u017eiami komplikacijoms, ku\u00adrios patiriamos d\u0117l nesukontroliuoto arterinio kraujosp\u016bd\u017eio, gydyti. Mes, gydytojai,&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7081,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[431,141,157,8069,29,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7080","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-nutukimas","tag-perindoprilis","tag-pratimai","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7080","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7080"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7080\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7081"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7080"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7080"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7080"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7080"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7080"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}