Reguliarus fizinis aktyvumas ar mank\u0161ta gali pailginti vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105, bet tik tada, jei tai daroma su saiku \u2013 neilgai ir neintensyviai. Bendrosios populiacijos tyrimai parod\u0117, kad, mank\u0161tinantis po 30 minu\u010di\u0173 5 dienas per savait\u0119 (arba i\u0161 viso 150 minu\u010di\u0173 per savait\u0119), mirties rizik\u0105 galima suma\u017einti iki 30 proc. Vis d\u0117lto vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 grup\u0117je toki\u0173 fizinio aktyvumo ir mirties rizikos koreliacij\u0173 iki \u0161iol nebuvo nustatyta.<\/p>\n
Dabartin\u0117s fizinio aktyvumo rekomendacijos n\u0117ra diferencijuotos pagal asmens am\u017ei\u0173: tos pa\u010dios skirtos ir vidutinio am\u017eiaus, ir pagyvenusiems asmenims, nors apie 60 proc. vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 nepaj\u0117g\u016bs pasiekti rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio. EuroPRvent 2015 kongrese paskelbti naujausio Pranc\u016bzijoje atlikto tyrimo PROOF, kuriame dalyvavo 1000 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, duomenys rodo, kad tarp fizinio aktyvumo ir mir\u010di\u0173 nuo vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 rizikos vyresniame am\u017eiuje egzistuoja atvirk\u0161tinis ry\u0161ys. Nustatyta, kad vyresniame am\u017eiuje, kaip ir kitose am\u017eiaus grup\u0117se, did\u0117jant fizinio aktyvumo intensyvumui ir reguliarumui ma\u017e\u0117ja rizika mirti.<\/p>\n
PROOF tyrimas truko 13 met\u0173. Tyrimo prad\u017eioje (2001 m.) jo dalyviai buvo 65 m. am\u017eiaus. PROOF tyrimo dalyviai buvo suskirstyti \u012f penkias grupes pagal fizinio aktyvumo lyg\u012f, i\u0161reik\u0161t\u0105 standartizuotai MET \u2013 val. per savait\u0119: < 1; 1\u20133,74; 3\u201375\u20137,49 (tai atitikt\u0173 skub\u0173 vaik\u0161\u010diojim\u0105 iki 150 min. per savait\u0119 ir rekomenduojam\u0105 aktyvumo lyg\u012f); 7,5\u201315; > 15 MET \u2013 val.\/per savait\u0119. \u012evertintas mir\u010di\u0173 ir \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enumas per vis\u0105 tyrimo laik\u0105 ir palygintas su asmens fizinio aktyvumo lygiu.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Tyrimo rezultatai<\/b><\/p>\n
Per 13 tyrimo met\u0173 mir\u0117 apie 10 proc. jos dalyvi\u0173. Asmen\u0173, kuri\u0173 fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojam\u0105 150 min.\/ sav. lyg\u012f arba buvo didesnis (7,5\u201315 MET \u2013 val.\/sav.), mirties rizika buvo 57 proc. ma\u017eesn\u0117. Asmen\u0173, kuri\u0173 fizinis aktyvumas buvo labai ma\u017eas (1\u20133,74 MET \u2013 val.\/sav.), mirties rizika buvo 51 proc. ma\u017eesn\u0117 nei t\u0173, kuri\u0173 fizinis aktyvumas buvo minimalus (< 1 MET \u2013 val.\/sav.). Mirties rizikos skirtumai statisti\u0161kai patikimi.<\/p>\n
Paai\u0161k\u0117jo, kad atnaujinti pertraukt\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105, kaip ir bet kada j\u012f prad\u0117ti, taip pat yra naudinga, nes mirties rizik\u0105 galima suma\u017einti iki dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173. Vis d\u0117lto, kad ir kokio lygio b\u016bt\u0173 fizinis aktyvumas, vyresniame am\u017eiuje mirties rizika i\u0161lieka didesn\u0117. Pasak tyr\u0117j\u0173, i\u0161 \u0161io tyrimo galima padaryti kelet\u0105 labai svarbi\u0173 i\u0161vad\u0173. Viena j\u0173: fizinis aktyvumas vyresniame am\u017eiuje yra naudingas. Fizinio aktyvumo lygis atvirk\u0161\u010diai priklausomai nuo \u201edoz\u0117s\u201c proporcingas mir\u0161tamumui. Netgi labai ma\u017eas fizinis aktyvumas, \u017eemiau Gair\u0117se rekomenduojamo lygio, pasi\u017eymi tam tikru protekciniu veikimu. Kiekvienam vyresnio am\u017eiaus \u017emogui reik\u0117t\u0173 b\u016bti fizi\u0161kai aktyviam bent po 15 minu\u010di\u0173 per dien\u0105 5 dienas per savait\u0119. Aktyvumo normatyv\u0105 gal\u0117t\u0173 sudaryti bet kokia fizin\u0117 veikla: spartus vaik\u0161\u010diojimas, va\u017ein\u0117jimas dvira\u010diu, plaukiojimas, mank\u0161ta ar bet kokia kita laisvalaikio ar kasdien\u0117s veiklos fizinio aktyvumo forma.<\/p>\n
Tyrimo rezultatai tur\u0117t\u0173 paakinti vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s neu\u017esis\u0117d\u0117ti namuose, \u017einant, kad netgi ma\u017eos kasdienio fizinio aktyvumo \u201edoz\u0117s\u201c, i\u0161vengiant didelio nuovargio ar skausmo, gali labai \u017eenkliai pailginti gyvenim\u0105. Tyrimas tur\u0117t\u0173 tapti paskata bendrosios praktikos gydytojams rekomenduoti vyresnio am\u017eiaus pacientams fizin\u012f aktyvum\u0105 kaip sveikatai nauding\u0105 ir gyvenim\u0105 pailginan\u010di\u0105 priemon\u0119 pagal princip\u0105: net ir ma\u017eai yra gerai, bet daugiau \u2013 dar geriau.<\/p>\n
PROOF i\u0161vadas patvirtino v\u0117liau \u0161i\u0173 autori\u0173 atlikta klinikini\u0173 tyrim\u0173 (per 120 t\u016bkst. tiriam\u0173j\u0173) metaanaliz\u0117, kurios rezultatai taip pat buvo paskelbti EuroPRevent 2015 kongrese. Metaanaliz\u0117 parod\u0117, kad netgi palyginti ma\u017ea vidutinio ar didelio intensyvumo fizinio aktyvumo \u201edoz\u0117\u201c, pavyzd\u017eiui, 75 minut\u0117s per savait\u0119 ar 15 minu\u010di\u0173 per dien\u0105, gali reik\u0161mingai suma\u017einti vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 mirties rizik\u0105. Akivaizdu, kad dabar galiojan\u010dios vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 fizinio aktyvumo rekomendacijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti per\u017ei\u016br\u0117tos ir koreguotos, pabr\u0117\u017eiant, kad netgi nedidelis reguliarus fizinis aktyvumas reik\u0161mingai, \u0161ios metaanaliz\u0117s duomenimis, apie 22 proc., suma\u017eina mirties rizik\u0105.<\/p>\n
\u0160altinis: „Lietuvos gydytojo \u017eurnalas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Reguliarus fizinis aktyvumas ar mank\u0161ta gali pailginti vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105, bet tik tada, jei tai daroma su saiku \u2013 neilgai ir neintensyviai. Bendrosios populiacijos tyrimai parod\u0117, kad, mank\u0161tinantis po 30 minu\u010di\u0173 5 dienas per savait\u0119 (arba i\u0161 viso 150 minu\u010di\u0173 per savait\u0119), mirties rizik\u0105 galima suma\u017einti iki 30 proc. Vis d\u0117lto vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7128,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[6389],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7127","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-rekomenduojama"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7127","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7127"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7127\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7128"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7127"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7127"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7127"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7127"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7127"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}