{"id":7132,"date":"2015-09-15T16:57:42","date_gmt":"2015-09-15T16:57:42","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-09-15T16:58:50","modified_gmt":"2015-09-15T16:58:50","slug":"nuotoline-prieziura-pacientu-serganciu-letiniu-sirdies-nepakankamumu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/nuotoline-prieziura-pacientu-serganciu-letiniu-sirdies-nepakankamumu\/7132\/","title":{"rendered":"Nuotolin\u0117 prie\u017ei\u016bra pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 l\u0117tiniu \u0161irdies nepakankamumu"},"content":{"rendered":"

\u0160irdies nepakankamumas<\/a> (\u0160N) yra didel\u0117 ir nuolat auganti visuomen\u0117s sveikatos problema. \u0160N paplitimas pastaraisiais metais did\u0117ja tiek Europos \u0161alyse, tiek Lietuvoje. Remiantis Lietuvos sveikatos Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. \u0160N Lietuvoje nustatytas 124 224 asmenims. Tai \u2013 4,2 proc. bendros Lietuvos populiacijos. Sergamumas \u0161ia liga itin did\u0117ja vyresniame nei 65 m. am\u017eiuje. Europos kardiolog\u0173 draugija Lietuv\u0105 priskiria prie didel\u0117s \u0160KL rizikos \u0161ali\u0173. Dideli \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rodikliai Lietuvoje \u2013 viena skaud\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies sveikatos apsaugos problem\u0173 [1]. Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0160N, vidutinis am\u017eius siekia 74 metus. Did\u0117janti vyresniojo am\u017eiaus \u017emoni\u0173 dalis bendrojoje populiacijoje prisideda prie didesnio \u0161irdies nepakankamumo paplitimo [2, 3].<\/p>\n

Valstybini\u0173 ligoni\u0173 kas\u0173 duomenimis, 2013 m. pas \u0161eimos gydytojus d\u0117l \u0161irdies nepakankamumo (ligos kodas pagal TLK- 10-AM I50) apsilank\u0117 365 721 pacientas (vid. 1 apsilankymo kaina 37 litai, visa kaina \u2013 13,53 mln. Lt), tuo tarpu specializuotas ambulatorines paslaugas d\u0117l \u0161irdies nepakankamumo \u2013 gydytoj\u0173 specialist\u0173 konsultacijas gavo tik 43 416 pacient\u0173 (u\u017e 2,49 mln. Lt.) (1 pav.) [4]. Remiantis kit\u0173 \u0161ali\u0173 statistika, \u0160N yra da\u017eniausia gyventoj\u0173 hospitalizavimo prie\u017eastis. Dalis pa\u017eengusio \u0160N pacient\u0173 gydosi stacionare keliskart per metus. Stacionarin\u0117ms paslaugoms Lietuvoje 2013 m. i\u0161leista per 75 mln. Lt., o bendros \u0160N gydymo i\u0161laidos sudaro net 145 mln. Lt. Visame pasaulyje iki \u0161iol nepavyksta rasti efektyvi\u0173 strategij\u0173, gerinan\u010di\u0173 hospitalizuot\u0173 d\u0117l pa\u016bm\u0117jusio \u0160N asmen\u0173 prognoz\u0119. Paskutin\u0117s publikacijos konstatuoja, kad, nepaisant dideli\u0173 investicij\u0173 \u012f skaitlingus \u0160N tyrimus per paskutiniuosius 12 met\u0173, mir\u0161tamumas po hospitalizacijos per vienerius metus siekia 29 proc., o atskir\u0173 pacient\u0173 populiacij\u0173 \u2013 net 53 proc. Vakar\u0173 mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad skubiai reikia tyrim\u0173, kurie pad\u0117t\u0173 suprasti \u0161iuos susir\u016bpinim\u0105 kelian\u010dius duomenis, ir rasti b\u016bd\u0173 keisti situacij\u0105. Lietuvoje kol kas n\u0117ra specifinio \u0160N registro, kuris pad\u0117t\u0173 nustatyti kartotini\u0173 hospitalizacij\u0173 d\u0117l \u0160KL skai\u010di\u0173, real\u0173 sergan\u010di\u0173 \u0160N pacient\u0173 mir\u0161tamum\u0105, skiriamo i\u0161ra\u0161ymo metu gydymo atitikim\u0105 \u012frodymais pagr\u012fstoms gair\u0117ms. Po hospitalizacijos d\u0117l \u0160N per 6 m\u0117n. pacient\u0173 \u0160KL komplikacij\u0173 da\u017enis yra ypa\u010d didelis, tod\u0117l tokie pacientai priskiriami didel\u0117s rizikos grupei. Kaip tik didel\u0117s rizikos sergantys \u0160N pacientai, registr\u0173 duomenimis, gauna ma\u017eiau gyvyb\u0119 gelbstin\u010di\u0173 vaist\u0173. Trapiems pagyvenusiems sergantiems \u0160N pacientams, turintiems daug lig\u0173 (vidutini\u0161kai dar 10 gretutini\u0173 lig\u0173), reikalingiems kompleksin\u0117s prie\u017ei\u016bros, ypa\u010d svarbus kruop\u0161tus paslaug\u0173 po i\u0161ra\u0161ymo planavimas. Svarbu nustatyti, kiek ir kokio tipo intervencij\u0173 reikia didel\u0117s rizikos \u0160N sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 klinikin\u0117ms baigtims pagerinti, kaip u\u017etikrinti s\u0117kming\u0105 prie\u017ei\u016bros perk\u0117lim\u0105 i\u0161 stacionaro \u012f ambulatorin\u0119 grand\u012f.<\/p>\n

Pastaraisiais metais Vakar\u0173 pasaulyje tirti keli \u0160N sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 prie\u017ei\u016bros perk\u0117limo i\u0161 stacionarin\u0117s \u012f ambulatorin\u0119 grand\u012f variantai, skirti hospitalizacij\u0173 da\u017eniui suma\u017einti. Vienas i\u0161 aktyviai tyrin\u0117jam\u0173 steb\u0117senos b\u016bd\u0173 \u2013 nuotolinis, naudojant telefonin\u012f, elektronin\u012f, belaid\u012f ar Bluetooth duomen\u0173 perdavimo metodus.<\/p>\n

Nuotolin\u0117 pacient\u0173 steb\u0117sena \u2013 tai patraukli galimyb\u0117 anksti pasteb\u0117ti ir reaguoti \u012f paciento b\u016bkl\u0117s blog\u0117jim\u0105 jam b\u016bnant namuose. Nuotolin\u0117 pacient\u0173 prie\u017ei\u016bra apima strukt\u016brizuot\u0105 konsultavim\u0105 telefonu, elektronin\u0119 steb\u0117sen\u0105 naudojant i\u0161orinius arba implantuojamuosius prietaisus. \u0160ioje srityje gauti prie\u0161taringi rezultatai: ma\u017eesn\u0117s imties tyrimai ir metaanaliz\u0117s (Kochrano metaanaliz\u0117) rod\u0117 teigiam\u0105 intervencij\u0173 poveik\u012f (44 proc. bendro mirtingumo suma\u017e\u0117jim\u0105, 21 proc. hospitalizacij\u0173 d\u0117l pa\u016bm\u0117jusio \u0160N suma\u017e\u0117jim\u0105, reik\u0161ming\u0105 i\u0161laid\u0173 taupym\u0105), ta\u010diau keli didesn\u0117s imties atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 kontroliuojamieji tyrimai (TELE-HF, TIM-HF) buvo neigiami) [5, 6]. Analizuojant j\u0173 rezultatus, matyti, kad tirtos prie\u017ei\u016bros programos tur\u0117jo ribot\u0105 intervencij\u0173 apimt\u012f, kaip, pvz., tik padidinta<\/p>\n

informacija gydytojams apie pacient\u0173 klinikin\u0119 b\u016bkl\u0119. Tik 55 proc. tiriam\u0173j\u0173 TELE-HF tyrimo pabaigoje naudojo nuotolin\u0119 sistem\u0105 bent 3 k.\/sav. Keliamas klausimas, ar paciento kontaktas su automatizuota \u012fra\u0161\u0173 sistema galib\u016bti prilyginamas pagal efektyvum\u0105 gyvam pokalbiui su prie\u017ei\u016br\u0105 teikian\u010diu specialistu. Apra\u0161omas ir nuotolin\u0117s steb\u0117senos galimas \u0161alutinis poveikis \u2013 pacientai dels\u0117 ie\u0161koti pagalbos \u016bmin\u0117se situacijose, manydami, kad rodykli\u0173 poky\u010diai tuoj pat pasiekia j\u0173 gydytojus.<\/p>\n

Strukt\u016brizuotos pagalbos telefonu (SPT) koncepcija \u2013 neapsiriboti vien tik prie\u017ei\u016bra sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoje, o perkelti steb\u0117jim\u0105 \u012f namus, palaikant reguliar\u0173 kontakt\u0105 telefonu tarp paciento ir specializuotos \u0160N slaugytojos ar gydytojo. Pagal i\u0161 anksto paruo\u0161tus klausimynus pacientai telefonu apklausiami d\u0117l pagrindini\u0173 \u0160N simptom\u0173 bei po\u017eymi\u0173 pasirei\u0161kimo, svorio ir gyvybini\u0173 rodikli\u0173 poky\u010di\u0173, medikamentinio gydymo, fizinio aktyvumo. SPT ir telesteb\u0117sena gali suteikti specializuot\u0105 prie\u017ei\u016br\u0105 sergantiesiems \u0160N, kurie negali da\u017enai lankytis sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoje. Stebint paciento simptomus ir svor\u012f, gydytojas ar specializuotas slaugytojas gali koreguoti medikamentin\u012f gydym\u0105 ir gyvenimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n

Teigiam\u0105 SPT prie\u017ei\u016bros poveik\u012f ankstyvuoju laikotarpiu po hospitalizacijos d\u0117l \u0160N ir atokiuoju iki trej\u0173 met\u0173 laikotarpiu parod\u0117 DIAL tyrimo, vieno pirm\u0173j\u0173 telefonin\u0117s prie\u017ei\u016bros srityje, rezultatai [7\u20139]. \u0160iame atsitiktin\u0117s atrankos tyrime dalyvavo net 1518 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0160N. Tiriamiesiems, priklausantiems intervencinei grupei, specializuota slaugytoja skambindavo kart\u0105 per dvi savaites ir naudojant standartizuotus klausimynus vertino dusul\u012f, nuovarg\u012f, kasdien\u012f svor\u012f, edem\u0173 progresavim\u0105, mitybos ir medikamentinio gydymo rekomendacij\u0173 laikym\u0105si bei fizin\u012f aktyvum\u0105. Slaugytojai gal\u0117jo tik koreguoti diuretik\u0173 dozes ir prireikus rekomenduoti neplanin\u012f apsilankym\u0105 poliklinikoje. Naudodama kompiuterin\u0119 programin\u0119 \u012frang\u0105 slaugytoja pild\u0117 elektronin\u012f konsultacij\u0173 dienyn\u0105 ir gaudavo priminimus d\u0117l skambu\u010di\u0173, kuri\u0173 da\u017enumas buvo nustatomas priklausomai nuo paciento b\u016bkl\u0117s. 16 m\u0117nesi\u0173 trukm\u0117s prie\u017ei\u016bra telefonu tur\u0117jo ilgalaik\u012f teigiam\u0105 poveik\u012f kartotin\u0117ms hospitalizacijoms iki 3 met\u0173 laikotarpiu.<\/p>\n

C. Inglis ir bendraautori\u0173 16 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117 (n = 5613) [10] taip pat parod\u0117 teigiam\u0105 strukt\u016brizuotos prie\u017ei\u016bros telefonu \u012ftak\u0105 hospitalizacij\u0173 da\u017eniui d\u0117l \u0160N, kuris suma\u017e\u0117jo net 23 proc. Bendras hospitalizacij\u0173 da\u017enis d\u0117l vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 taip pat suma\u017e\u0117jo. Ta\u010diau mirtingumas, nors ir tur\u0117jo teigiam\u0105 tendencij\u0105, vis d\u0117l to reik\u0161mingai nesikeit\u0117. Be to, SPT tyrimai \u012ftraukti \u012f \u0161i\u0105 metaanaliz\u0119, buvo heterogeni\u0161ki, tur\u0117jo tam tikrus pacient\u0173 mokymo ir steb\u0117jimo sistem\u0173 skirtumus, nebuvo vienodos medikamentini\u0173 intervencij\u0173 strategijos. \u0160e\u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatai parod\u0117 pager\u0117jusi\u0105 gyvenimo kokyb\u0119, kuri buvo vertinama pagal Minesotos gyvenimo kokyb\u0117s ir Kanzaso kardiomiopatijos klausimynus, pager\u0117jo tiek bendras gyvenimo kokyb\u0117s vertinimo indeksas, tiek fizinis jo parametras.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Telesteb\u0117sena i\u0161oriniais prietaisais<\/b><\/p>\n

Atlikta Kochrano 11 TLM tyrim\u0173 (n = 2710) ap\u017evalga parod\u0117, kad nuotolin\u0117 prie\u017ei\u016bra, taikant telesteb\u0117sen\u0105, lyginant su \u012fprastine, reik\u0161mingai suma\u017eino hospitalizacij\u0173 skai\u010di\u0173, ta\u010diau mirtingumas reik\u0161mingai nesikeit\u0117 [10] (2 pav.). Europos tinklo prie\u017ei\u016bros namuose valdymo sistemos tyrimas (angl. The Trans-European Network Home-Care Management System, TEN-HMS) susideda i\u0161 dviej\u0173 dali\u0173. TEN-HMS atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrime buvo vertinamas AKS , \u0160SD, vienos derivacijos EKG. Duomenys du kartus per par\u0105 buvo perduodami \u012fprastiniu telefonu \u012f pagrindin\u012f server\u012f. D\u0117l akivaizd\u017eiai didesnio mirtingumo \u012fprastos prie\u017ei\u016bros grup\u0117je tyrimas buvo sustabdytas anks\u010diau laiko. Nors hospitalizacij\u0173 da\u017enis galimai d\u0117l geresnio paslaug\u0173 prieinamumo ir sekam\u0173 duomen\u0173 poky\u010di\u0173 steb\u0117senos buvo didesnis, gydymosi ligonin\u0117je trukm\u0117 buvo ma\u017eesn\u0117. Retrospektyviai buvo palyginti 3 svorio did\u0117jimo algoritmai. Buvo siekiama naudojant nuotolin\u0117s steb\u0117senos duomenis prognozuoti \u0160N epizod\u0173 pablog\u0117jim\u0105. \u0160N pablog\u0117jimas buvo apibr\u0117\u017etas kaip hospitalizacija d\u0117l pablog\u0117jusio \u0160N, sustipr\u0117j\u0119s dusulys<\/a> ar koj\u0173 edemos. Buvo lyginti \u201enyk\u0161\u010dio taisykl\u0117s\u201c ir slenkamojo vidurkio nuokrypio konvergencijos svorio did\u0117jimo algoritmai [11]. Pablog\u0117jimas prognozuojamas, kai svoris did\u0117ja 1,34 kg\/d. ar 2,27 kg\/3d. I\u0161 168 pacient\u0173 45 buvo hospitalizuoti d\u0117l pablog\u0117jusio \u0160N ir 76 \u2013 d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Vidutini\u0161kai svoris did\u0117jo 14 dien\u0173 iki hospitalizacijos d\u0117l pablog\u0117jusio \u0160N, bet nekito per 14 dien\u0173 iki hospitalizacij\u0173 d\u0117l kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Svarbu, kad daugelis \u016bmios dekompensacijos atvej\u0173 nebuvo susij\u0119 su svorio padid\u0117jimu. Svorio poky\u010di\u0173 algoritmas n\u0117ra pakankamai informatyvus \u0160N pablog\u0117jimui prognozuoti.<\/p>\n

Taip pat buvo nustatytas absoliutus mirtingumo suma\u017e\u0117jimas (atitinkamai intervencin\u0117je grup\u0117je 10,4 proc. ir 55,2 \u012fprastin\u0117s prie\u017ei\u016bros grup\u0117je) nedidel\u0117s apimtiesGoldbergo ir bendraautori\u0173 tyrime [12]. Tyrime buvo stebimas svoris ir simptomai. Ta\u010diau keliuose didel\u0117s apimties tyrimuose gauti neigiami rezultatai. TIM-HF tyrime buvo stebimas svoris, kraujosp\u016bdis, \u0161irdies ritmas ir vertinami simptomai. Duomenys buvo transliuojami naudojant belaid\u012f Bluetooth duomen\u0173 perdavimo metod\u0105 mobiliuoju ry\u0161iu 1 kart\u0105 per m\u0117nes\u012f. Tyrime dalyvavo 710 stabilios b\u016bkl\u0117s, sergan\u010di\u0173 L\u0160N ambulatorini\u0173 pacient\u0173, kurie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti \u012f telesteb\u0117senos (n = 354) ir \u012fprastin\u0117s prie\u017ei\u016bros (n = 356) grupes. Gydytojo pagalba buvo prieinama 24 val. per par\u0105, 7 dienas per savait\u0119 81 proc. tiriam\u0173j\u0173 perduodavo apie 70 proc. kasdieni\u0173 duomen\u0173 ir nepadar\u0117 daugiau nei 30 dien\u0173 pertraukos (i\u0161skyrus hospitalizacij\u0173 metu). Ta\u010diau 26 m\u0117n. trukm\u0117s prie\u017ei\u016bra neatskleid\u0117 bendrojo mirtingumo ir mir\u0161tamumo nuo \u0160KL bei hospitalizacij\u0173 skirtum\u0173 abiejose prie\u017ei\u016bros grup\u0117se.<\/p>\n

Dar vienas didel\u0117s apimties S. I. Chaudhy ir bendraautori\u0173 tyrimas neparod\u0117 reik\u0161mingo baig\u010di\u0173 pager\u0117jimo taikant telesteb\u0117sen\u0105 [13]. \u0160io tyrimo tikslas buvo \u012fvertinti steb\u0117senos \u012ftak\u0105 rehospitalizacij\u0173 da\u017eniui ir mirtingumui d\u0117l vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 bei hospitalizacijoms d\u0117l \u0160N per 180 dien\u0173. Tyrime dalyvavo 1653 pacientai, kurie buvo neseniai hospitalizuoti d\u0117l \u0160N. 826 sergantiesiems buvo taikoma telesteb\u0117sena naudojant balso reagavimo sistem\u0105 telefono ry\u0161iu. Kasdien buvo renkama informacija apie simptomus ir svor\u012f, kuri\u0105 steb\u0117jo gydantis gydytojas. Telesteb\u0117senos grup\u0117je rehospitalizacijos d\u0117l vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 sudar\u0117 49,3 proc., o standartin\u0117s prie\u017ei\u016bros grup\u0117je \u2013 47,4 proc. Mirtingumas pirmoje grup\u0117je buvo 11,1 proc., tuo tarpu standartin\u0117s prie\u017ei\u016bros grup\u0117je \u2013 11,4 proc.<\/p>\n

Nepaisant neigiam\u0173 \u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173, daugelis autori\u0173 vis d\u0117lto rekomenduoja nuotolin\u0119 sergan\u010di\u0173 \u0160N pacient\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 kaip svarbi\u0105 kompleksin\u0117s prie\u017ei\u016bros dal\u012f, kuri susideda i\u0161 fiziologini\u0173 duomen\u0173, galin\u010di\u0173 numatyti dekompensacij\u0105, matavimo, informacijos gavimo ir apdorojimo, kvalifikuoto \u012fvertinimo ir atitinkam\u0173 veiksm\u0173, kontakto su pacientais, pagr\u012fsto medikamentinio gydymo taikymo gair\u0117mis. \u0160i\u0173 komponent\u0173 nebuvimas gal\u0117jo tur\u0117ti \u012ftakos ir anks\u010diau min\u0117tiems tyrim\u0173 rezultatams. Fiziologiniai parametrai (svoris ir simptomai) ne visada gali b\u016bti dekompensacijos prediktoriais. Tele-HF tyrime 14 proc. dalyvaujan\u010di\u0173 pacient\u0173 i\u0161 viso nenaudojo nuotolin\u0117s prie\u017ei\u016bros prietais\u0173. Taip pat didel\u0119 reik\u0161m\u0119 tur\u0117jo, kaip informacija buvo apdorojama ir imamasi atitinkam\u0173 veiksm\u0173. N. Nakamura ir bendraautoriai atliko publikacij\u0173 analiz\u0119 apie nuotolin\u0119 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 L\u0160N, steb\u0117sen\u0105 nuo<\/p>\n

2003 iki 2013 met\u0173 (3337 pacientai) ir padar\u0117 i\u0161vadas, kad efektyvi prie\u017ei\u016bra priklauso nuo daugelio prie\u017eas\u010di\u0173: matavim\u0173 da\u017enio, medikamentinio valdymo, reagavimo \u012f poky\u010dius grei\u010dio. Grup\u0117se, kuriose prie\u017ei\u016bra buvo da\u017enesn\u0117, o \u012f b\u016bkl\u0117s poky\u010dius reaguojama spar\u010diai, buvo pri\u017ei\u016brimas medikamentinis gydymas, mirtingumas buvo ma\u017eesnis, lyginant su tomis grup\u0117mis, kuriose nebuvo greitai ir efektyviaikoreguojamas medikamentinis gydymas bei da\u017enai vertinami pacient\u0173 duomenys [14].<\/p>\n

Tyrim\u0173 duomenimis, padid\u0117j\u0119s svoris ne visada yra pakankamai ankstyvas ir jautrus dekompensacijos prediktorius. Nema\u017eai \u0160N pablog\u0117jimo epizod\u0173 nesusij\u0119 su svorio did\u0117jimu, tod\u0117l tik svorio steb\u0117sena n\u0117ra pakankamas ankstyvos dekompensacijos atpa\u017einimo b\u016bdas [15].<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Implantuojamieji hemodinamikos parametrus stebintys prietaisai<\/b><\/p>\n

Pa\u017eangios inovatyvios technologijos \u012fgalina taikyti implantuojamuosius daviklius, kurie u\u017etikrina tinkam\u0105 nepertraukiam\u0105 nuotolin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105. Stebint hemodinamikos parametrus, galima anksti aptikti blog\u0117jimo po\u017eymius, koreguoti gydym\u0105 ir i\u0161vengti kartotini\u0173 hospitalizacij\u0173. Dabartin\u0117s sistemos tiesiogiai i\u0161matuoja spaudim\u0105 de\u0161iniajame skilvelyje (DS), plau\u010di\u0173 arterijoje (PA) ir kairiajame prie\u0161irdyje (KP).<\/p>\n

Prie\u0161 \u017eenkliai pablog\u0117jant klinikinei b\u016bklei, m\u0117nes\u012f prie\u0161 atsirandant dekompensacijos simptomams reik\u0161mingai padid\u0117ja intratorakalinis ir DS spaudimas. Implantuojamasis hemodinamikos monitorius (Chronicle) yra ilgalaikis prietaisas, skirtas nuolat \u012fra\u0161yti sinchronizuotam su elektrokardiograma DS spaudimui ir kitiems parametrams [16] (3 pav.). Jis gali nuolat matuoti ir \u0160SD, k\u016bno temperat\u016br\u0105, DS spaudimo poky\u010dius, specifines b\u016bkles (tachiar bradiaritmijas, paciento aktyvumo epizodus). I\u0161ori\u0161kai jis pana\u0161us \u012f stimuliatori\u0173 ir yra implantuojamas \u012f pood\u012fkr\u016btin\u0117s l\u0105stos srityje. COMPASS- HF \u2013 pirmasis klinikinis atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 kontroliuojamasis tyrimas, tiriantis implantuojamojo hemodinamin\u0117s steb\u0117senos prietaiso efektyvum\u0105 pacientams, sergantiems l\u0117tiniu \u0160N. Tyrime dalyvavo 274 III\u2013IV N\u0160A f. kl. pacientai, kuriems skirtas optimalus medikamentinis gydymas. Chronicle prietaisai buvo implantuoti 134 pacientams, o standartin\u0117je prie\u017ei\u016bros grup\u0117je buvo 140 tiriam\u0173j\u0173. DS spaudimas plau\u010di\u0173 arterijos vo\u017etuvo atsidarymo metu gerai koreliavo su spaudimu plau\u010di\u0173 arterijoje. \u0160ie duomenys buvo tikrinami ir gydymas koreguojamas vien\u0105 kart\u0105 per savait\u0119. \u0160iame tyrime negauta reik\u0161ming\u0173 hospitalizavim\u0173, vizit\u0173 pri\u0117mimo skyriuje ar gydymosi intensyvios prie\u017ei\u016bros skyriuje skirtum\u0173. Retrospektyvin\u0117 COMPASS- HF tyrimo duomen\u0173 analiz\u0117 parod\u0117 santykin\u0117s rizikos hospitalizavim\u0173 ma\u017e\u0117jim\u0105 36 proc. [17].<\/p>\n

Atliekant CHAMPION tyrim\u0105 [18] \u012f PA buvo implantuotas bevielis daviklis, kuris gal\u0117jo nuolat perduoti plau\u010di\u0173 plei\u0161tin\u012f spaudim\u0105. PA spaudim\u0105 matuojantis daviklis implantuojamas de\u0161iniosios \u0161irdies kateterizavimo metu. Prietaisas yra 15 mm ilgio ir 3 mm plo\u010dio. (4 pav.) Pasikeitus PA spaudimui, pasikei\u010dia skleid\u017eiamas \u012frenginio pradinis rezonansinis da\u017enis. Sistema yra kalibruojama taip, kad apskai\u010diuot\u0173 atmosferos spaudimo poky\u010dius naudojant \u012fmontuot\u0105 davikl\u012f. Ji neturi baterij\u0173 ar vidini\u0173 energijos \u0161altini\u0173. Vietoj to yra mechanin\u0117 radioda\u017enin\u0117 signalais apr\u016bpinta i\u0161orin\u0117 \u201eantena\u201c. Prie\u0161 implantuojant prietais\u0105 pacientui taikoma antitrombin\u0117 terapija. CHAMPION tyrime dalyvavo 550 pacient\u0173, esan\u010di\u0173 III N\u0160A f. kl. nepriklausomai nuo KSIF, po hospitalizavimo d\u0117l \u0160N. Pacientams buvo taikoma standartin\u0117 medikamentin\u0117 ir prietais\u0173 terapija pagal nacionalines gaires (tyrimas atliktas JAV). Kokia gydymo korekcija? Po 6 m\u0117n. Su Cardio MEMS prietais\u0173 grup\u0117je hospitalizavim\u0173 skai\u010dius reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo (iki 28 proc.) nepriklausomai nuo KS IF. Hospitalizavim\u0173 d\u0117l nesusijusi\u0173 su \u0160N prie\u017eas\u010di\u0173 bei i\u0161gyvenamumas buvo pana\u0161\u016bs abiejose prie\u017ei\u016bros grup\u0117se. Pacientai, priklausantys intervencinei grupei, tur\u0117jo \u017eenkliai ma\u017eesn\u012f vidutin\u012f PA spaudim\u0105, trumpiau gyd\u0117si ligonin\u0117je (2,2 d. lyginant su 3,8 d.), nurod\u0117 geresn\u0119 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n

Kairiojo prie\u0161ird\u017eio spaudimo steb\u0117sena \u2013 dar vienas b\u016bdas numatyti ankstyv\u0105 dekompensacij\u0105. HeartPOD prietaisas turi galimyb\u0119 tiesiogiai i\u0161matuoti KP spaudim\u0105, temperat\u016br\u0105 ir intrakardin\u0119 elektrogram\u0105. HOMEOSTASIS \u2013 klinikinis perspektyvusis steb\u0117senos, pirmasis su \u017emon\u0117mis atliktas tyrimas parod\u0117 ambulatorin\u0117s hemodinamini\u0173 KP parametr\u0173 steb\u0117senos galimybes, pri\u017ei\u016brint sergan\u010dius \u0160N [19]. 40 pacient\u0173 (20 i\u0161 3 Australijos ir Naujosios Zelandijos centr\u0173 ir 20 is 4 JAV centr\u0173) nepriklausomai nuo KSIF, III\u2013IV NYHA F. kl. tur\u0117jusiems bent vien\u0105 dekompensacijos epizod\u0105 d\u0117l kurio gyd\u0117si intensyvios prie\u017ei\u016bros skyriuje per paskutinius metus ir stabiliai vartojantiems maksimaliai toleruojamas AKFI\/ARB ir \u03b2 adrenoblokatori\u0173 dozes, buvo implantuotas KP spaudim\u0105 matuojantis prietaisas, o parodymai gaunami 2 kartus per dien\u0105 (5 pav.).<\/p>\n

Pirmus tris m\u0117nesius tyrimas vyko aklai, gydymas buvo paremtas klinikiniais po\u017eymiais, nepaisant prietaiso rodmen\u0173. Antrame tyrimo etape gydymas buvo koreguojamas pagal spaudim\u0105 kairiajame prie\u0161irdyje. Tada buvo taikomas individualus duomen\u0173 matavimo re\u017eimas iki pasiekiant stabil\u0173 period\u0105. Steb\u0117jimas truko apie 25 m\u0117n. (nuo 3 iki 38), o gydymas koreguojamas pagal KP spaudim\u0105. Net 61 proc. tiriam\u0173j\u0173 dekompensacijos nebuvo trejus metus, \u012fvykiai tur\u0117jo tendencij\u0105 ma\u017e\u0117ti po pirm\u0173 3 m\u0117n. KP spaudimo vidurkis suma\u017e\u0117jo nuo 17,6 mm Hg per pirmuosius 3 m\u0117n. iki 14,8 mm Hg gydymo atsi\u017evelgiant \u012f KP spaudim\u0105 metu. Spaudimo padid\u0117jimo (> 25 mm Hg) atvej\u0173 suma\u017e\u0117jo 67 proc. (p < 0,001). Taip pat pager\u0117jo N\u0160A (p < 0,001) ir KSIF (p < 0,001). AKFI ir \u03b2 adrenoblokatori\u0173 doz\u0117s buvo padidintos atitinkamai 37 proc. (p < 0,001) ir 40 proc. (p < 0,001), o kilpini\u0173 diuretik\u0173 suma\u017e\u0117jo 27 proc. (p = 0,15). Be to, pager\u0117jo pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0117.<\/p>\n

Vienas naujausi\u0173 nuotolin\u0117s ilgalaik\u0117s steb\u0117senos b\u016bd\u0173 yra pa\u017eangi\u0173 i\u0161orini\u0173 prietais\u0173 naudojimas, leid\u017eiantis, analizuojant elektromagnetinius signalus, sklindan\u010dius per audinius, i\u0161matuotikr\u016btin\u0117s l\u0105stos skys\u010di\u0173 indeks\u0105 [20] (6 pav.). Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 18 pacient\u0173 po hospitalizavimo d\u0117l pa\u016bm\u0117jusio \u0160N (s\u0105stovis plau\u010diuose). KY MA prietaisas buvo naudojamas lygia greta su standartiniais diagnostikos ir prie\u017ei\u016bros b\u016bdais. Pacientai buvo skiriami pagal paprast\u0105 skal\u0119 (0 \u2013 \u0161var\u016bs plau\u010diai; 10 \u2013 plau\u010di\u0173 edema<\/a>). Klinikini\u0173 duomen\u0173 kompleksas (dekompensuoto \u0160N indeksas [D\u0160NI]) buvo vertinamas gydan\u010dio gydytojo keli\u0173 parametr\u0173 pagrindu, \u012fskaitant plau\u010di\u0173 auskultacij\u0105, subjektyviai vertinam\u0105 pasunk\u0117jus\u012f kv\u0117pavim\u0105, oksidacijos lyg\u012f ir klinikin\u012f \u012fvertinim\u0105. Kiekvienas skal\u0117s vertinimas buvo lyginamas su KY MA plau\u010di\u0173 skys\u010di\u0173 indeksu. Taip pat buvo vertinamas skys\u010di\u0173 balansas, EKG, AKS , \u0160SD, BNP koncentracija. Buvo gauta linijin\u0117 koreliacija tarp D\u0160NI skal\u0117s ir KY MA skys\u010dio kieki\u0173 plau\u010diuose hospitalizavimo metu. KY MA duomenys labai gerai koreliavo, buvo itin tiksl\u016bs bei patikimi, lyginant su kompleksiniu klinikiniu pa\u016bm\u0117jusio \u0160N vertinimu. Tik\u0117tina, toki\u0173 prietais\u0173 naudojimas padeda sekti skys\u010di\u0173 kaupim\u0105si plau\u010diuose, laiku imtis terapini\u0173 priemoni\u0173 ir taip i\u0161vengti kardialin\u0117s astmos ar plau\u010di\u0173 edemos.<\/p>\n

Manoma, kad tokia prie\u017ei\u016bra gali suma\u017einti kartotini\u0173 hospitalizavim\u0173 ir mir\u010di\u0173 da\u017en\u012f, pagerinti pohospitalin\u0119 pacient\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105. Lyginant su neinvazinio prietaiso pagalba gautus duomenis su invazini\u0173 tarpkraujagyslinio skys\u010dio plau\u010diuose matavimo duomenimis, buvo nustatyta gera linijin\u0117 koreliacija [21]. Apibendrinant galima teigti, jog paprast\u0173, neinvazini\u0173 nuotolin\u0117s steb\u0117senos prietais\u0173 naudojimas netolimoje ateityje gali tapti efektyviu ambulatorin\u0117s pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0160N, prie\u017ei\u016bros \u012frankiu, kuris pad\u0117s suma\u017einti hospitalizavim\u0173 d\u0117l pa\u016bm\u0117jusio \u0160N atvej\u0173 skai\u010di\u0173 bei perkelti pacientus i\u0161 stacionaro \u012f ambulatorin\u0119 grand\u012f.<\/p>\n

\u0160altinis: „Lietuvos gydytojo \u017eurnalas”<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160irdies nepakankamumas (\u0160N) yra didel\u0117 ir nuolat auganti visuomen\u0117s sveikatos problema. \u0160N paplitimas pastaraisiais metais did\u0117ja tiek Europos \u0161alyse, tiek Lietuvoje. Remiantis Lietuvos sveikatos Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. \u0160N Lietuvoje nustatytas 124 224 asmenims. Tai \u2013 4,2 proc. bendros Lietuvos populiacijos. Sergamumas \u0161ia liga itin did\u0117ja vyresniame nei 65 m. am\u017eiuje. Europos kardiolog\u0173 draugija…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7133,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[477,728,6653,653,8051,1041,7339,60],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7132","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bendros","tag-koreliacija","tag-prieziura","tag-siekia","tag-stebesena","tag-svoris","tag-temperatura","tag-terapija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7132","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7132"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7132\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7133"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7132"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7132"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7132"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7132"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7132"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}