Prof. dr. Dalius Jatu\u017eis<\/i><\/b><\/p>\n
VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinika<\/i><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Viena gr\u0117smingiausi\u0173 ir labiausiai invalidizuojan\u010di\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos (AH) komplikacij\u0173 laikomas galvos smegen\u0173 insultas. AH yra svarbiausias kei\u010diamasis i\u0161eminio ir hemoraginio insulto rizikos veiksnys: esant padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui insulto rizika vidutini\u0161kai did\u0117ja 3\u20135 kartus. Su AH susij\u0119 apie 60 proc. \u012fvykstan\u010di\u0173 insult\u0173. Be to, AH paplitimas populiacijoje yra labai didelis. Turimais duomenimis, AH serga daugiau nei 25 proc. vis\u0173 suaugusi\u0173j\u0173, ir j\u0173 daug\u0117ja. Manoma, kad iki 2025 m. j\u0173 skai\u010dius gali i\u0161augti iki 30 proc. Did\u017eioji dalis sergan\u010di\u0173j\u0173 gyvena i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. JAV mokslinink\u0173 duomenimis, daugiau kaip 40 proc. j\u0173 \u017emoni\u0173 vargina padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis. AH \u012ftaka insulto rizikai da\u017enai nepakankamai \u012fvertinama ar net ignoruojama. Tik 61 proc. ligoni\u0173, kuriems diagnozuota hipertenzija, vartoja arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 (AKS) ma\u017einan\u010dius vaistus, ir tik 35 proc. pasiekiama pakankama AKS kontrol\u0117 (< 140\/90 mm Hg). <\/b><\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Arterin\u0117s hipertenzijos poveikis,lemiantis insult\u0105 ir kitus galvos<\/b> smegen\u0173 pa\u017eeidimus<\/b><\/p>\n
Su ilgalaike AH labiausiai siejasi savita i\u0161eminio insulto r\u016b\u0161is \u2013 lak\u016bniniai infarktai, sudarantys 15\u201330 proc. i\u0161emini\u0173 insult\u0173. Jiems b\u016bdinga savita etiopatogenez\u0117, lokalizacija, patologiniai po\u017eymiai ir klinikiniai simptomai.<\/p>\n
Lak\u016bna \u2013 patomorfologinis terminas, apib\u016bdinantis nelygiasien\u0119, 3\u201315 mm skersmens, 0,6\u20133 ml t\u016brio ertm\u0119 galvos smegen\u0173 pusrutuli\u0173 gilumoje, tilte arba smegen\u0117l\u0117se. Lak\u016bna atsiranda po nedidelio giluminio smegen\u0173 infarkto, kuris \u012fvyksta d\u0117l plonos (40\u2013300 \u03bcm skersmens) ir neturin\u010dios kolaterali\u0173 perforuojan\u010dios arterijos okliuzijos. Tokios arterijos atsi\u0161akoja nuo vidurin\u0117s, u\u017epakalin\u0117s smegen\u0173 arterij\u0173, priekin\u0117s gyslin\u0117s arterijos, pamatin\u0117s arterijos. Jas da\u017eniau pa\u017eeid\u017eia lipohialinoz\u0117 \u2013 destrukcin\u0117 vaskulopatija, susijusi su sunkia AH (dar vadinama hipertenzine arteriolopatija). Skirtingai nuo ateroskleroz\u0117s, \u0161is patologinis procesas daugiau pa\u017eeid\u017eia ne vidin\u012f, o vidurin\u012f kraujagysl\u0117s sluoksn\u012f, kuriame atsideda fibrinoidini\u0173 sankaup\u0173, normali\u0105 sienel\u0117s strukt\u016br\u0105 pakei\u010dia kolagenas, koncentri\u0161kai susiaur\u0117ja spindis. Galiausiai kraujagysl\u0117 u\u017esikem\u0161a d\u0117l tromboz\u0117s, o jos baseine, nesant kolateralin\u0117s kraujotakos, nei\u0161vengiamai prasideda i\u0161emin\u0117 nekroz\u0117. Re\u010diau perforuojan\u010di\u0173j\u0173 arterij\u0173 okliuzijos \u012fvyksta d\u0117l mikroaterom\u0173, \u017eio\u010di\u0173 aterotromboz\u0117s, mikroembolij\u0173. Kartojantis lak\u016bniniams infarktams (da\u017eniausiai d\u0117l nekontroliuojamos AH), i\u0161tinka vadinamoji \u201elak\u016bnin\u0117 b\u016bkl\u0117\u201c, \u017eenkliai da\u017eniau pasitaikiusi iki \u0161iuolaikini\u0173 antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 atsiradimo \u2013 pseudobulbarinis sindromas, abipusiai piramidini\u0173 laid\u0173 pa\u017eeidimo sindromai, emocinis labilumas, parkinsonizmui b\u016bdinga pasunk\u0117jusi eisena smulkiais \u017eingsniais (marche a<\/i> petit pas<\/i>), \u0161lapimo nelaikymas, progresuojanti demencija. 23,1 proc. pacient\u0173, kuriems yra daugini\u0173 lak\u016bn\u0173, per 4 metus atsiranda kraujagyslin\u0117s demencijos po\u017eymi\u0173. Greta akivaizd\u017eiais neurologiniais simptomais pasirei\u0161kian\u010di\u0173 \u016bmini\u0173 galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173 \u0161iuolaikiniais didel\u0117s skiriamosios gebos neurovaizdotyrimais vis da\u017eniau randama nedideli\u0173 klini\u0161kai nepasirei\u0161kian\u010di\u0173 smegen\u0173 infarkt\u0173, kurie, be kita ko, didina demencijos ateityje rizik\u0105 daugiau kaip du kartus. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimu nebyli\u0173 infarkt\u0173 randama vidutini\u0161kai 43 proc. (20\u201386 proc.) turin\u010di\u0173 hipertenzij\u0105 pacient\u0173. Sergan\u010di\u0173j\u0173 hipertenzija smegenyse 3 kartus da\u017eniau nei bendroje populiacijoje randama klini\u0161kai nebyli\u0173 mikrokraujavim\u0173, kuri\u0173 kiekis koreliuoja su dieninio ir naktinio arterinio kraujo spaudimo rodikliais. Lietuvoje insulto problema i\u0161lieka labai svarbi, nes, kaip ir Vidurio bei Ryt\u0173 Europoje, nepaisant dedam\u0173 pastang\u0173 sergamumas insultu nema\u017e\u0117ja arba ma\u017e\u0117ja labai nedaug, taip pat n\u0117ra pakankama ir AH korekcija. Be to, m\u016bs\u0173 ir artimiausi\u0173 kaimyn\u0173 \u0161alyse insultai da\u017enai b\u016bna sunkesni nei Vakar\u0173 Europoje, o patyrusi\u0173 sunkesn\u012f insult\u0105 ligoni\u0173 prognoz\u0117 yra \u017eenkliai blogesn\u0117. \u0160io fenomeno prie\u017eastys kol kas dar netyrin\u0117tos, ta\u010diau manoma, kad tai gali b\u016bti susij\u0119 su didesniais AKS rodikliais ir apskritai nepakankamai koreguojamais rizikos veiksniais Ryt\u0173 Europos \u0161alyse. Taigi manoma, kad nepalank\u016bs \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms (\u0160KL) \u012ftakos turintys veiksniai ir didel\u0117 rizika lemia ne tik didel\u012f sergamum\u0105, bet ir sunkina \u0161i\u0173 lig\u0173 komplikacijas. Kita vertus, AH galvos smegenis, kaip vien\u0105 i\u0161 organ\u0173 taikini\u0173, pa\u017eeid\u017eia toli gra\u017eu ne vien i\u0161tikus insultui. AH skatina stambi\u0173j\u0173 arterij\u0173 ateroskleroz\u0117s vystym\u0105si ir didina arterij\u0173 tromboz\u0117s rizik\u0105. D\u0117l nepakankamai kontroliuojamos l\u0117tin\u0117s hipertenzijos nuken\u010dia smulkiosios smegen\u0173 arterijos \u2013 pa\u017eeid\u017eiamas j\u0173 endotelis, vystosi medijos sluoksnio lipohialinoz\u0117, ma\u017e\u0117ja kraujagysli\u0173 elastingumas ir vazoreaktyvumas, sutrinka smegen\u0173 kraujotakos autoreguliacija. Tiriant ultragarsu miego arterijas nustatyta, kad turintiems hipertenzij\u0105 grei\u010diau stor\u0117ja arterij\u0173 intimos-medijos sluoksnis ir atsiranda aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173, o tai savo ruo\u017etu didina \u016bmini\u0173 \u0160KL rizik\u0105 per artimiausius 10 met\u0173 net 20 proc. Ilgalaik\u0117 hipertenzija ir lydinti ateroskleroz\u0117<\/a> yra da\u017ena l\u0117tinio smegen\u0173 kraujotakos nepakankamumo (l\u0117tin\u0117s smegen\u0173 i\u0161emijos) prie\u017eastis. D\u0117l hipertenzijos da\u017enai pakinta smegen\u0173 baltosios med\u017eiagos strukt\u016bra \u2013 vystosi i\u0161emin\u0117 baltosios med\u017eiagos demielinizacija, difuzinis arba daugia\u017eidininis baltosios med\u017eiagos tankio suma\u017e\u0117jimas. Staiga labai smarkiai padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas, net ir neply\u0161us smegen\u0173 kraujagyslei, gali s\u0105lygoti kit\u0105 urgentin\u0119 b\u016bkl\u0119 \u2013 \u016bmin\u0119 hipertenzin\u0119 encefalopatij\u0105, kurios metu vystosi smegen\u0173 edema su b\u016bdingais lydin\u010diais neurologiniais simptomais (progresuojan\u010diais galvos skausmais, pykinimu, v\u0117mimu, dezorientacija, blog\u0117jan\u010dia s\u0105mon\u0117s b\u016bkle, reg\u0117jimo sutrikimais, traukuliais ir kt.). Arterin\u0117 hipertenzija daro neigiam\u0105 poveik\u012f galvos smegen\u0173 pa\u017einimo funkcijoms, pvz., atmin\u010diai, orientacijai, d\u0117mesio koncentracijai ir t. t. Dar 1971 m. F. Wilkie ir kt. nustat\u0117, kad diastolin\u0117 hipertenzija vyresniems kaip 60 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117ms susijusi su reik\u0161mingu intelektini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimu per 10 met\u0173 steb\u0117jimo laikotarp\u012f. Pastaraisiais metais \u012frodyta, kad \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 AKS padid\u0117j\u0119s ir nepakankamai kontroliuojamas, daug da\u017eniau b\u016bna lengvas kognityvinis sutrikimas. Dideliuose epidemiologiniuose tyrimuose patvirtintas ry\u0161ys tarp negydytos arterin\u0117s hipertenzijos vidutiniame am\u017eiuje ir v\u0117liau, po 10\u201315 met\u0173, atsirandan\u010di\u0173 morfologini\u0173 pakitim\u0173 galvos smegenyse, b\u016bding\u0173 Alzheimerio ligai \u2013 senilini\u0173 (amiloidini\u0173) plok\u0161teli\u0173, neurofibrilini\u0173 tinkleli\u0173. Padid\u0117jusio kraujo spaudimo poveikis pa\u017einimo funkcijoms kol kas n\u0117ra iki galo i\u0161tirtas. Da\u017eniausiai ai\u0161kinama, kad esant hipertenzijai progresuoja smegen\u0173 smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimas, l\u0117tin\u0117 smegen\u0173 i\u0161emija, atsiranda oksidaciniam stresui ir u\u017edegimui b\u016bding\u0173 poky\u010di\u0173. Labai \u012fdomi\u0173 duomen\u0173 apie hipertenzijos poveik\u012f pa\u017einimo funkcijomis atsirado pastaraisiais metais. Tiriant regionin\u0119 smegen\u0173 kraujotak\u0105 MRT tyrimu asmenims, turintiems arterin\u0119 hipertenzij\u0105, anksti nustatomas perfuzijos suma\u017e\u0117jimas svarbiose smegen\u0173 srityse \u2013 po\u017eievyje, limbin\u0117se ir paralimbin\u0117se strukt\u016brose \u2013 net ir tada, kai pa\u017einimo funkcijos, formaliai vertinant, dar yra visai normalios. Keliama prielaida, kad d\u0117l hipertenzijos min\u0117tos pa\u017einimui svarbios smegen\u0173 sritys tampa kur kas labiau pa\u017eeid\u017eiamos ir ma\u017eiau atsparios neurodegeneraciniams procesams. Tiriant perspektyviai, randamos s\u0105sajos tarp padid\u0117jusio arterij\u0173 sieneli\u0173 standumo \u017eymen\u0173 (pulsinio spaudimo, pulsin\u0117s bangos grei\u010dio) ir progresuojan\u010dio pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimo. Periventrikulinius baltosios med\u017eiagos poky\u010dius (leukoaraioz\u0119) galima ai\u0161kinti metaboliniais ir fiziniais veiksniais (tarp j\u0173 \u2013 arterine hipertenzija), kurie pa\u017eeid\u017eia endotel\u012f, sutrikdo jo vientisum\u0105 ir padidina hematoencefalinio barjero pralaidum\u0105. To pasekm\u0117s \u2013 skystosios kraujo dalies prasiskverbimas u\u017e kapiliar\u0173 rib\u0173 (ekstravazacija) \u012f smegen\u0173 intersticin\u012f tarp\u0105, sukeliantis tiesiogin\u012f neuron\u0173 ir glijos l\u0105steli\u0173 pa\u017eeidim\u0105, bei smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 spind\u017eio susiaur\u0117jimas, kuris sukelia smegen\u0173 hipoperfuzij\u0105 ir i\u0161emij\u0105. Jautr\u016bs MRT tyrimai rodo, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 hipertenzija smegenyse 3 kartus da\u017eniau nei bendroje populiacijoje randama klini\u0161kai nebyli\u0173 mikrokraujavim\u0173, kuri\u0173 kiekis koreliuoja su dieninio ir naktinio AKS rodikliais. Neseniai apra\u0161ytos mikrokraujavim\u0173 smegenyse s\u0105sajos su pa\u017einimo funkcijos sutrikimais ir did\u0117jan\u010dia insulto rizika ver\u010dia \u0161iuos smegen\u0173 pa\u017eeidimus laikyti dar vienu arterin\u0117s hipertenzijos sukeliamo galvos smegen\u0173 pa\u017eeidimo savaranki\u0161ku \u017eymeniu greta baltosios med\u017eiagos poky\u010di\u0173 ir lak\u016bnini\u0173 infarkt\u0173. Taigi tikrai pakanka argument\u0173, kurie ver\u010dia neurologo akimis \u017evelgti \u012f arterin\u0119 hipertenzij\u0105 ne tik kaip \u012f vien\u0105 i\u0161 insulto ir kit\u0173 kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173, bet ir kaip \u012f daugialyp\u012f, sud\u0117ting\u0105 patologin\u012f proces\u0105, sukeliant\u012f \u012fvairi\u0173 strukt\u016brini\u0173 ir funkcini\u0173 poky\u010di\u0173 centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Hipertenzijos gydymo svarba siekiant i\u0161vengti galvos smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0173, vaist\u0173 nuo hipertenzijos poveikis insultui<\/b><\/p>\n Arterin\u0117s hipertenzijos gydymo profilaktin\u0117 reik\u0161m\u0117 nekelia joki\u0173 abejoni\u0173. AKS suma\u017einimas tiesiogiai proporcingas insulto rizikos suma\u017e\u0117jimui. AH gydymas statisti\u0161kai reik\u0161mingai suma\u017eina pirminio insulto rizik\u0105. Nustatyta, kad, ma\u017einant kraujo spaudim\u0105, sergamum\u0105 pirmuoju gyvenime insultu pavyksta suma\u017einti iki 36\u201342 proc. Antihipertenziniai vaistai profilaktiniu potencialu pralenkia daugel\u012f kit\u0173 prevencijos priemoni\u0173, netgi, pvz., antiagregantus. Efektyvus AH gydymas yra svarbiausia intracerebrin\u0117s kraujosruvos prevencijos priemon\u0117, suma\u017einanti jos da\u017en\u012f 49 proc. Diastolinio kraujo spaudimo suma\u017einimas 5, 7,5 ir 10 mm Hg susij\u0119s su insulto da\u017enio suma\u017e\u0117jimu atitinkamai 34 proc., 46 proc. ir 56 proc. (\u012fskaitant intracerebrines kraujosruvas). Tinkamas antihipertenzinis gydymas senyviems \u017emon\u0117ms (vidutinis am\u017eius \u2013 78 metai), turintiems sunki\u0105 hipertenzij\u0105 (180\/110 mm Hg) per 1 metus suma\u017eina santykin\u0119 vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 insulto rizik\u0105 beveik 50 proc., lyginant su placebu. Nebekelia diskusij\u0173 ir izoliuotos sistolin\u0117s hipertenzijos (> 160\/< 90 mm Hg) svarba \u2013 ji tikrai n\u0117ra \u201eam\u017ein\u0117 norma\u201c vyresniems pacientams. Jos gydymas pagyvenusiems \u017emon\u0117ms suma\u017eina insult\u0173 da\u017en\u012f 36 proc. Systolic<\/i> Hypertension in Europe <\/i>(SYST\u2013EUR) tyrimas patvirtino, kad izoliuotos sistolin\u0117s hipertenzijos gydymas nitrendipinu suma\u017eino sergamum\u0105 demencija (daugiausia \u2013 Alzheimerio tipo) apie 50 proc. Po \u016bminio galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimo b\u016btinos antrin\u0117s profilaktikos priemon\u0117s. 1 i\u0161 5 ligoni\u0173 po i\u0161tikusio insulto ar praeinan\u010dio smegen\u0173 i\u0161emijos priepuolio per artimiausius 3 m\u0117nesius patiria kit\u0105 insult\u0105. Antihipertenziniai vaistai patikimai suma\u017eina insulto pasikartojimo rizik\u0105 po buvusio insulto ar praeinan\u010dio smegen\u0173 i\u0161eminio priepuolio (\u0161ans\u0173 santykis 0,76). Tod\u0117l skiriant profilaktin\u012f gydym\u0105 po \u016bminio i\u0161eminio galvos smegen\u0173 kraujotakos sutrikimo \u0161iandien rekomenduojama neapsiriboti vien antitromboziniais vaistais \u2013 \u012f standartin\u012f \u201egeriausi\u0105 medikamentin\u012f gydym\u0105\u201c po insulto paprastai taip pat \u012feina antihipertenziniai vaistai ir statinai. Bet kuris vaistas, ma\u017einantis kraujo spaudim\u0105, suma\u017eina ir insulto rizik\u0105. Ta\u010diau kai kurios vaist\u0173 grup\u0117s pasi\u017eymi papildomu teigiamu, nuo kraujo spaudimo rodikli\u0173 nepriklausan\u010diu profilaktiniu poveikiu, tod\u0117l galb\u016bt yra prana\u0161esn\u0117s \u2013 l\u0117tina ateroskleroz\u0117s progresavim\u0105, gerina endotelio funkcij\u0105 ir kraujagysli\u0173 reaktyvum\u0105, padeda normalizuoti smegen\u0173 kraujotakos autoreguliacij\u0105, turi pa\u017einimo funkcijas stabilizuojan\u010di\u0173 savybi\u0173, ma\u017eina demencijos rizik\u0105. Remiantis klinikiniais tyrimais, da\u017eniausiai akcentuojami dihidropiridinini\u0173 kalcio kanal\u0173 blokatori\u0173, AKF inhibitori\u0173 ir angiotenzino II receptori\u0173 blokatori\u0173 prana\u0161umai.<\/p>\n Tikslinio arterinio kraujosp\u016bd\u017eio parametrai siekiant ilgalaik\u0117s insulto profilaktikos ir gydant \u016bmin\u012f insult\u0105<\/b><\/p>\n Daugeliu atvej\u0173 gydant padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f siekiama normalaus jo lygio. Tam tikrais atvejais AKS gali b\u016bti toleruojamas ir kiek auk\u0161tesnis, pvz., esant abipusei miego arterijos stenozei arba i\u0161plitusiam smulki\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimui. Ta\u010diau visais atvejais AH gydyti yra b\u016btina, diskutuoti galima tik apie tai, koks AKS yra siektinas konkre\u010diam pacientui.<\/p>\n 2008 m. Europos insulto organizacija (ESO) insulto profilaktikos gair\u0117se pa\u017eymima, kad pirminei insulto profilaktikai yra b\u016btina reguliariai matuoti kraujo spaudim\u0105, gydyti padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f, kei\u010diant gyvensen\u0105 ir skiriant individual\u0173 medikamentin\u012f gydym\u0105. Pastaruoju metu da\u017eniausiai nurodomas tikslinis siektinas AKS < 140\/90 mm Hg (sergantiesiems cukriniu diabetu ir inkst\u0173 ligomis tikslinis AKS < 130\/80 mm Hg).<\/p>\n Kraujosp\u016bd\u017eio korekcija \u012fvykus insultui pirmosiomis dienomis grind\u017eiama kiek kitokiais principais. Pernelyg staigus AKS suma\u017einimas \u016bmin\u0117je i\u0161eminio insulto faz\u0117je yra nepageidautinas, nes gali sukelti hipoperfuzij\u0105 ir sunkinti kolateralin\u0117s kraujotakos \u012fsijungim\u0105. Pagal ESO 2014 m. gaires, patvirtinus \u016bmin\u0119 intracerebrin\u0119 kraujosruv\u0105, per pirm\u0105sias 6 val. rekomenduojama intensyvi AKS korekcija suma\u017einant sistolin\u012f AKS iki < 140 mm Hg per 1 val. \u2013 tai bene vienintel\u0117 veiksminga priemon\u0117 \u0161iai dienai suma\u017einti intrakranijiniam kraujavimui. \u016aminio i\u0161eminio insulto metu AKS rekomenduojama ma\u017einti tik tada, kai sistolinis AKS didesnis kaip 220 mm Hg, diastolinis AKS didesnis kaip 120 mm Hg Ta\u010diau ligoniui, kuriam d\u0117l i\u0161eminio insulto numatoma atlikti tromboliz\u0119 arba mechanin\u0119 trombektomij\u0105, AKS jau iki proced\u016bros prad\u017eios turi b\u016bti suma\u017einamas iki < 185\/110 mm Hg ir palaikomas nevir\u0161ijant 180\/105 mm Hg \u0161i\u0173 reperfuzini\u0173 proced\u016br\u0173 metu bei 24 val. po j\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u0160altinis: \u201eLietuvos gydytojo \u017eurnalas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Prof. dr. Dalius Jatu\u017eis VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinika \u00a0 Viena gr\u0117smingiausi\u0173 ir labiausiai invalidizuojan\u010di\u0173 arterin\u0117s hipertenzijos (AH) komplikacij\u0173 laikomas galvos smegen\u0173 insultas. AH yra svarbiausias kei\u010diamasis i\u0161eminio ir hemoraginio insulto rizikos veiksnys: esant padid\u0117jusiam kraujosp\u016bd\u017eiui insulto rizika vidutini\u0161kai did\u0117ja 3\u20135 kartus. Su AH susij\u0119 apie 60 proc. \u012fvykstan\u010di\u0173 insult\u0173. Be to, AH paplitimas…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7180,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[431,141,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7179","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7179","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7179"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7179\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7180"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7179"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7179"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7179"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7179"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7179"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}