\n
Jurgita Kna\u0161ien\u0117<\/i><\/p>\n
LSMU MA Geriatrijos klinka<\/i><\/p>\n
Stresas \u2013 \u017emogaus fiziologin\u0117s ir psichin\u0117s \u012ftampos b\u016bsena, kuri\u0105 sukelia i\u0161oriniai ir vidiniai dirgikliai. Tai nat\u016brali organizmo reakcija ir \u012f vidin\u012f, ir \u012f i\u0161orin\u012f, teigiam\u0105 ir neigiam\u0105 dirginim\u0105. B\u016bdamas \u012fprastiniu m\u016bs\u0173 gyvenimo rei\u0161kiniu, stresas skatina veiklum\u0105, i\u0161radingum\u0105, k\u016brybi\u0161kum\u0105. Ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas i\u0161sekina psichik\u0105 bei imunin\u0119 organizmo sistem\u0105 ir gali tapti \u012fvairi\u0173 lig\u0173 prie\u017eastimi. Tiek fizinis, tiek ir emocinis stresas sukelia streso hormon\u0173 \u2013 katecholamin\u0173 ir gliukokortikoid\u0173 \u2013 i\u0161siskyrim\u0105; pastarieji kaip mediatoriai dalyvauja mobilizuojant substratus energijos gamybai ir skeleto bei \u0161irdies raumen\u0173 veiklos intensyvinimui. Ta\u010diau j\u0173 perteklius lemia magnio netekim\u0105 ir inaktyvavim\u0105, gali s\u0105lygoti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas (\u0160KL), \u012fskaitant ir trombozes bei aritmij\u0105, ypa\u010d tais atvejais, kai d\u0117l nesubalansuotos mitybos su maistu gaunama per ma\u017eai magnio (Mg), o Mg koncentracija serume ir audiniuose nepakankama.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Kas paskatina stres\u0105<\/b><\/p>\n
Stresas da\u017enai apib\u016bdinamas kaip neatitikimas tarp i\u0161or\u0117s keliam\u0173 reikalavim\u0173 ir asmens galimybi\u0173 adekva\u010diai \u012f juos reaguoti. D\u0117l to gali kilti psichologini\u0173 ir fiziologini\u0173 sutrikim\u0173. Manoma, kad sveikatai itin \u017ealingas nuolatinis stres\u0105 kelian\u010di\u0173 veiksni\u0173 \u2013 stresori\u0173 \u2013 poveikis. Pagal Selye (1974) teorij\u0105, l\u0117tinis stresas ilgainiui i\u0161sekina adaptacinius mechanizmus, ma\u017e\u0117ja organizmo geba i\u0161saugoti sveikat\u0105. McEwen (1998) \u012fved\u0117 alostaz\u0117s ir alostatinio kr\u016bvio s\u0105vokas. Alostaz\u0117 \u2013 tai adaptacinis procesas, apimantis ir fiziologinius poky\u010dius, palaikan\u010dius homeostaz\u0119 organizmo sistemose. Ilgalaik\u0117 adaptacija turi savo \u201ekain\u0105\u201c, t. y. Sukelia tam tikro laipsnio organizmo \u201esusid\u0117v\u0117jim\u0105\u201c. Tai vadinama alostatiniu kr\u016bviu. Alostatinis kr\u016bvis gali lemti psichikos ar somatini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimus arba ligas. \u012e stres\u0105 reaguojama \u012fvairiai: skiriamos keturios pagrindin\u0117s streso simptom\u0173 grup\u0117s:<\/p>\n
\u0084. Emocin\u0117s reakcijos: depresija<\/a>, susir\u016bpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baim\u0117, nusivylimas, pasimetimas ir kt.<\/p>\n \u0084. M\u0105stymo reakcijos: padid\u0117jusi savikritika, \u012fkyrios\/neigiamos mintys, ned\u0117mesingumas, i\u0161sibla\u0161kymas, nesugeb\u0117jimas susikaupti, sul\u0117t\u0117jusi galvosena.<\/p>\n \u0084. Psichofiziologin\u0117s reakcijos: pada\u017en\u0117j\u0119s pulsas, padid\u0117j\u0119s prakaitavimas, galvos, \u0161irdies arba skrand\u017eio skausmai, silpnumas, pykinimas, k\u016bno skys\u010di\u0173 sud\u0117ties ir med\u017eiag\u0173 apykaitos poky\u010diai (padid\u0117j\u0119s gliukoz\u0117s, leukocit\u0173 kiekis, suma\u017e\u0117j\u0119s kraujo kre\u0161\u0117jimas ir kt.).<\/p>\n \u0084. Elgesio reakcijos: polinkis \u012f alkoholizm\u0105, polinkis \u012f intensyvi\u0105 gestikuliacij\u0105 arba s\u0105sting\u012f ir kt.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Stresas darbe ir \u0161eimoje<\/b><\/p>\n Stres\u0105 lemia ne vien tik i\u0161oriniai veiksniai, kaip antai: intensyvus fizinis ar protinis darbas, darbo ir poilsio re\u017eimo nesilaikymas, dideli informacijos srautai, nesaugumo jausmas, r\u016bpes\u010diai, nuolatin\u0117 skuba, nemok\u0117jimas planuoti laiko ir numatyti prioritet\u0173. Stres\u0105 darbe sukelia perkrova, laiko stoka, bloga vadovavimo kokyb\u0117, nesaugi organizacijos aplinka, nesugeb\u0117jimas suderinti \u012fpareigojim\u0173 ir atsakomyb\u0117s, nesaugumo jausmas, vaidmen\u0173 konfliktai, organizacijos ir asmens vertybi\u0173 neatitikimas, frustracija, bendravimo veiksniai, organizacijos strukt\u016bra ir mikroklimatas.Stresas darbe \u2013 vis da\u017eniau analizuojama l\u0117tinio streso forma. Did\u017eiausi\u0105 \u012ftamp\u0105 darbe lemia dideli darbo reikalavimai, ma\u017ea galim\u0173 sprendim\u0173 laisv\u0117 ir ma\u017ea socialin\u0117 parama. Duomenys, \u012frodantys darbo streso \u017eal\u0105 organizmui, gali b\u016bti skiriami \u012f tris grupes. Pirmieji apima darbo \u012ftamp\u0105 bei pastang\u0173 ir atlygio disbalans\u0105, antroji duomen\u0173 grup\u0117 leid\u017eia teigti, kad toks darbo rodiklis kaip ma\u017ea sprendim\u0173 laisv\u0117 lemia jau min\u0117t\u0105 neigiam\u0105 ry\u0161\u012f tarp socioekonomin\u0117s pad\u0117ties ir \u0160KL da\u017enumo. Tre\u010dios grup\u0117s duomenys \u2013 tai nustatytas ry\u0161ys tarp streso darbe ir ikiklinikin\u0117s ateroskleroz\u0117s \u017eymen\u0173. Da\u017eniausiai analizuojant stres\u0105 darbe naudojami du modeliai. Darbo \u012ftampos modelyje \u012ftampos darbe mast\u0105 lemia darbo reikalavim\u0173 dydis ir laisv\u0117s priimti sprendimus lygis.<\/p>\n Pastang\u0173 ir atlygio disbalanso modelyje pastangos did\u0117ja priklausomai nuo i\u0161orini\u0173 reikalavim\u0173 ir did\u0117jant asmeniniam \u012fsipareigojimui; atlygis gali b\u016bti vertinamas pinigine i\u0161rai\u0161ka, pripa\u017einimu, presti\u017eu, socialinio saugumo garantijomis arba karjeros galimyb\u0117mis. Didel\u0117s pastangos ir ma\u017eas atlygis lemia darbo disbalans\u0105. L\u0117tinis stresas, sukeliamas \u012ftampos tarp sutuoktini\u0173, taip pat pasi\u017eymi akivaizd\u017eiu patofiziologiniu poveikiu. Kaip pavyzd\u012f galima pateikti Orth-Gomer ir bendr. (2000) tyrim\u0105, kuriame analizuotas miokardo infarktu persirgusi\u0173 moter\u0173 penkeri\u0173 met\u0173 trukm\u0117s steb\u0117jimo laikotarpis. Pasteb\u0117ta, kad pasikartojantys kardiologinio pob\u016bd\u017eio sutrikimai buvo da\u017enesni moterims, jau\u010dian\u010dioms \u012ftamp\u0105 \u0161eimoje.<\/p>\n Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo \u012frodyta, kad stresas \u0161eimoje turi aterogenin\u012f poveik\u012f: nustatyta, kad ikiklinikin\u0117 ateroskleroz\u0117<\/a> labiau paplitusi stres\u0105 \u0161eimoje patirian\u010di\u0173 sveik\u0173 moter\u0173 grup\u0117je, lyginant su moterimis, patenkintomis savo santuoka.<\/p>\n A tipo asmenyb\u0117s pa\u017eeid\u017eiamesn\u0117s<\/b><\/p>\n Reagavimas \u012f stresines situacijas labai priklauso nuo individuali\u0173 \u017emogaus savybi\u0173, charakterio.<\/p>\n Streso atveju pirmiausia sprend\u017eiama apie situacijos gr\u0117smingum\u0105 ir tikimyb\u0119 k\u0105 nors svarbaus prarasti. Pavyzd\u017eiui, pakankam\u0173 adekvataus reagavimo galimybi\u0173 suvokimas gali suma\u017einti suvokiam\u0105 situacijos gr\u0117smingum\u0105. \u0160i teorija paai\u0161kina, kod\u0117l aplinkyb\u0117s, kurias vienas \u017emogus vertina kaip \u201emirtin\u0105 pavoj\u0173\u201c, gali tapti tik jaudinan\u010diu i\u0161\u0161\u016bkiu, pa\u012fvairinan\u010diu kito \u017emogaus gyvenim\u0105. Nustatyta, kad, veikiant stresui, A tipo asmenyb\u0117s yra pa\u017eeid\u017eiamesn\u0117s ir da\u017eniau sega \u0161irdies ligomis. Kaip atpa\u017einti A tipo asmenyb\u0119:<\/p>\n \u0084. Visada \u012fsitemp\u0119, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, link\u0119 \u012f konfliktus \u017emon\u0117s.<\/p>\n \u0084. U\u017esisklend\u0119 savyje, nelink\u0119 pergyvenimais dalytis su kitais, da\u017enai kankinasi d\u0117l neatlikt\u0173 darb\u0173, kartais pratr\u016bksta pyk\u010dio priepuoliais, nemoka ils\u0117tis, atsipalaiduoti.<\/p>\n \u0084. Toki\u0173 \u017emoni\u0173 kraujosp\u016bdis da\u017enai esti padid\u0117j\u0119s.<\/p>\n \u0084. Nervin\u0117 \u012ftampa padidina kraujyje \u201estreso\u201c hormon\u0173 katecholamin\u0173 kiek\u012f, sukelia kraujagysli\u0173 spazm\u0105, trikdo kraujo lipid\u0173 pusiausvyr\u0105.<\/p>\n \u0084. D\u0117l \u0161i\u0173 veiksni\u0173 padid\u0117ja rizika susirgti \u0160KL.<\/p>\n \u0084. D\u0117l didel\u0117s psichoemocin\u0117s \u012ftampos gali \u016bmai sutrikti \u0161irdies veikla, i\u0161tikti staigi mirtis.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Streso veikiamo organizmo silpnyb\u0117 \u2013 magnio stoka Stresas \u2013 naujasis \u0160KL rizikos<\/i> veiksnys<\/i><\/b><\/p>\n Svarbiausi epidemiologiniais tyrimais nustatyti ateroskleroz\u0117s rizikos veiksniai siejami su aterosklerozini\u0173 pa\u017eeidim\u0173 patogeneze. Klinikin\u0117 praktika rodo, kad \u0161ie tradiciniai rizikos veiksniai padeda identifikuoti tik 60\u201365 proc. asmen\u0173, kuriems \u0160KL rizika yra padid\u0117jusi. Tai paskatino ie\u0161koti kit\u0173 rizikos veiksni\u0173. Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrim\u0173 duomenys leid\u017eia \u012f ateroskleroz\u0117s rizikos veiksni\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012ftraukti ir psichosocialinius veiksnius, kuriuos galima skirti \u012f dvi grupes: emocinius veiksnius ir l\u0117tinius stresorius.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Magnio stoka ir \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sistemos pa\u017eaida<\/b><\/p>\n Klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, psichosocialinio streso ir bet kokio neigiamo streso metu b\u016bna padid\u0117j\u0119s simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos ir suma\u017e\u0117j\u0119s parasimpatin\u0117s sistemos aktyvumas. Tai savo ruo\u017etu sutrikdo autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos geb\u0117jim\u0105 reguliuoti \u0161irdies veikl\u0105 ir skatina i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos vystym\u0105si d\u0117l sutrikusios endotelio funkcijos. Kardiolog\u0173 atliekamuose tyrimuose i\u0161skiriami oksidacinio streso sukeliami miocit\u0173 gynybos mechanizm\u0173 bei mitochondrij\u0173 pa\u017eeidimai. \u016amus bei l\u0117tinis stresas sutrikdo ateroskleroz\u0119 skatinan\u010di\u0173 ir slopinan\u010di\u0173 veiksni\u0173 pusiausvyr\u0105. D\u0117l to sutrinka kraujagysli\u0173 endotelio funkcija ir taip<\/p>\n skatinama i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a> bei miokardo infarktas<\/a>. \u012erodyta, kad darbuotojai, patiriantys stipr\u0173 stres\u0105, du kartus da\u017eniau mir\u0161ta nuo \u0161irdies sutrikim\u0173, o stres\u0105 patiriantys \u0160KL sergantys \u017emon\u0117s tris kartus da\u017eniau mir\u0161ta nuo \u0161irdies sm\u016bgio ir yra labiau link\u0119 \u012f aterogenin\u0119 dislipidemij\u0105. Streso metu veikiant streso hormonams magnio poreikis \u2013 didesnis! Stresas intensyvina katecholamin\u0173 ir gliukokortikoid\u0173 sekrecij\u0105; gyvybei gr\u0117smingose situacijose tai padidina gyv\u016bn\u0173 galimybes i\u0161gyventi. Paradoksalu, ta\u010diau magnio stokos atveju galimyb\u0117s i\u0161gyventi stresines situacijas suma\u017e\u0117ja d\u0117l padid\u0117jusios \u0160KL rizikos: galima hipertenzija, \u0161irdies ir smegen\u0173 kraujagysli\u0173 konstrikcija ir okliuzija aritmijos ar net staigi mirtis.<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n Biologin\u0117 magnio reik\u0161m\u0117<\/i><\/b><\/p>\n Magnis priklauso gyvybi\u0161kai svarbiems mineralams, o jo fiziologinis aktyvumas \u0161iandien yra pla\u010diai i\u0161nagrin\u0117tas. Magnio per par\u0105 moterims reikia gauti 300 mg, vyrams \u2013 350 mg, magnio poreikis padid\u0117ja n\u0117\u0161tumo metu, aktyviai sportuojant, sergant \u0160KL, veikiant stresui.<\/p>\n Faktai apie magnio suvartojim\u0105:<\/p>\n \u0084. Magnio suvartojimas su maistu suma\u017e\u0117jo nuo 500 mg 1900 metais iki 200\u2013300 mg per dien\u0105 \u0161iandien.<\/p>\n \u0084. 77 proc. kasdien suvartojam\u0173 maisto produkt\u0173 neturi magnio.<\/p>\n \u0084. Terminis produkt\u0173 apdorojimas labai suma\u017eina magnio kiek\u012f, jo gali likti vos 3\u201328 proc.<\/p>\n \u0084. Magnio stoka nustatoma 16\u201343 proc. gyventoj\u0173. Su maistu gaunamo magnio 30\u201350 proc. pasisavinama pasyviai, pasisavinimas vyksta distalin\u0117je plonojo \u017earnyno dalyje ir storojoje \u017earnoje. Magnio pasisavinim\u0105 skatina vitaminas B6, vitaminas D ir parathormonas. B\u016bdamas universalus med\u017eiag\u0173 apykaitos proces\u0173 reguliatorius, magnis dalyvauja organizmo energiniuose (kompleks\u0173 sudarymas su ATF, ATF-azi\u0173 aktyvavimas, oksidacinis fosforilinimas, glikoliz\u0117) ir plastiniuose (baltym\u0173, lipid\u0173, nukleino r\u016bg\u0161\u010di\u0173 sintez\u0117) procesuose. Magnis, kaip nat\u016bralus kalcio antagonistas, atpalaiduoja raumen\u0173 skaidulas, ma\u017eina trombocit\u0173 agregacij\u0105, palaiko normal\u0173 transmembranin\u012f potencial\u0105. Toliau aptariama magnio stokos reik\u0161m\u0117 \u0160KL patogenezei.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Arterin\u0117 hipertenzija<\/b><\/p>\n Vienas i\u0161 galim\u0173 AKS padid\u0117jimo mechanizm\u0173 esant magnio stokai siejamas su renino Angiotenzino aldosterono sistemos aktyvavimu. Sergant AH ir esant didelei renino koncentracijai kraujo serume, nustatomas reik\u0161mingas magnio koncentracijos kraujo serume suma\u017e\u0117jimas ir padid\u0117j\u0119s jo i\u0161skyrimas su \u0161lapimu. Manoma, kad magnio stoka lemia jon\u0173 perna\u0161os sutrikimus d\u0117l jon\u0173 siurbli\u0173, kuri\u0173 funkcionavimas priklauso nuo ATF, nepakankamumo. \u0160iandien jon\u0173 perna\u0161os sutrikimas laikomas viena AH patogenez\u0117s grand\u017ei\u0173. Be to, AH patogenez\u0117je, esant magnio stokai, didel\u0117s \u012ftakos turi ir jo poveikis kraujagysli\u0173 tonusui. Tai patvirtina ir eksperimentini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai: suma\u017e\u0117jus magnio koncentracijai kraujo plazmoje, susitraukia mikrocirkuliacijoje dalyvaujan\u010dios kraujagysl\u0117s, o kraujo srov\u0117s greitis sul\u0117t\u0117ja proporcingai magnio kiekio suma\u017e\u0117jimui. \u0160\u012f vazospazm\u0105 esant ma\u017eai magnio koncentracijai paai\u0161kina N-K-ATFaz\u0117s, atsakingos u\u017e atvirk\u0161tin\u012f adrenalino \u012fsiurbim\u0105 simpatiniuose neuronuose, taip pat ir jo inaktyvavim\u0105, funkcijos sutrikimas, d\u0117l to atsiranda hipersimpatikotonija. \u017dinoma, kad viena i\u0161 AH prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 tai l\u0117tinis stresas, atsirandantis d\u0117l nuolatinio simpatinio tonuso padid\u0117jimo. Eksperimentiniais tyrimais patvirtintas AKS padid\u0117jimo streso s\u0105lygomis ry\u0161ys su hipomagnemija.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Poveikis endoteliui<\/b><\/p>\n Magnis veikia endotel\u012f, kuris atlieka pagrindin\u012f vaidmen\u012f kraujagysli\u0173 homeostaz\u0117je, gamindamas NO bei kontroliuodamas trombocit\u0173 agregacijos procesus. \u012erodyta, kad magnio stoka didina tromboksano \u04102 aktyvum\u0105, o tai sukelia kraujagysl\u0117s sienel\u0117s pa\u017eeidim\u0105. Patvirtinta nuo endotelio priklausoma a. brachialis <\/i>vazodilatacija vartojant magnio preparatus, palyginti su placebu. Per 6 m\u0117n. vartojant magnio preparatus \u0161is rodiklis nuo tyrimo prad\u017eios padid\u0117jo 15,5 \u0081} 12,0 proc. (\u0440 < 0,01), tuo tarpu kontrolin\u0117je grup\u0117je jis siek\u0117 4,4 \u0081} 2,5 proc. \u0160iuo atveju buvo nustatyta linijin\u0117 koreliacija tarp nuo endotelio priklausomos vazodilatacijos bei vidul\u0105stelinio magnio koncentracijos.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n