\n
Dr. Valerijus Dobrovolskis<\/i><\/p>\n
VU MF Visuomen\u0117s sveikatos institutas<\/i><\/p>\n
Vasar\u0105 prekybos vietose padaug\u0117ja \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173.Valgome \u0161vie\u017eias pramoniniu b\u016bdu \u0161iltadar\u017eiuose i\u0161augintas dar\u017eoves ir galvojame, ar tikrai su jomis gauname vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, ar tikrai stipriname imunin\u0119 sistem\u0105. Kaip yra i\u0161 ties\u0173? Kiek nitrat\u0173 valgant tokias dar\u017eoves patenka \u012f \u017emogaus organizm\u0105 ir kaip j\u012f veikia? Ar ne sezono metu geriau i\u0161vis nevalgyti dar\u017eovi\u0173, ar galima jas apdoroti taip, kad nitrat\u0173 kiekis smarkiai suma\u017e\u0117t\u0173?<\/p>\n
\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n
<\/i><\/b><\/p>\n
<\/i><\/b><\/p>\n
<\/i><\/b><\/p>\n
<\/i><\/b><\/p>\n
<\/i><\/b><\/p>\n
<\/i><\/b><\/p>\n
Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma: kelis kartus per dien\u0105 valgykite \u012fvairi\u0173, da\u017eniau \u0161vie\u017ei\u0173, dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173 (bent 400 g per dien\u0105).<\/i><\/b><\/p>\n
Ir dar\u017eov\u0117s, ir vaisiai yra reik\u0161mingas vitamin\u0173, mineralini\u0173 ir skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161altinis, tod\u0117l j\u0173 rekomenduojama valgyti kiekvien\u0105 dien\u0105. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent 400\u2013500 g vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, neskaitant bulvi\u0173. Valgant \u012fvairias dar\u017eoves ir vaisius, gaunama daug skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173, vitamin\u0173 ir kit\u0173 med\u017eiag\u0173. Be to, dar\u017eov\u0117se ir vaisiuose beveik n\u0117ra riebal\u0173. Antioksidant\u0173 (karotenoid\u0173, vitamin\u0173 C ir E) stoka maiste \u2013 kraujotakos lig\u0173, piktybini\u0173 navik\u0173 rizikos veiksnys. Dar\u017eov\u0117se ir vaisiuose esan\u010dios fitochemin\u0117s med\u017eiagos (karotenoidai, polifenoliai, fitoestrogenai, saponinai) veikia kaip antioksidantai, kai kurios j\u0173 ma\u017eina cholesterolio koncentracij\u0105. Dar\u017eov\u0117s \u2013 puikus \u012fvairi\u0173 mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161altinis. Labai svarbi dar\u017eovi\u0173 tiekiama mineralin\u0117 med\u017eiaga yra kalis. Jo daug bulv\u0117se, taip pat pavasarin\u0117se \u017ealialap\u0117se dar\u017eov\u0117se, pavyzd\u017eiui, r\u016bg\u0161tyn\u0117se ir \u0161pinatuose. I\u0161 dar\u017eovi\u0173 \u017emogaus organizmas lengvai pasisavina kalc\u012f. Daug kalcio yra svog\u016bn\u0173 lai\u0161kuose, salotose, morkose.<\/p>\n
Dar\u017eov\u0117se itin turtingos vitamin\u0173. Vitaminas, kurio randama daugiausiai, yra vitaminas C (askorbo r\u016bg\u0161tis<\/a>). Jo labai daug citrusiniuose vaisiuose, kuriuos galima valgyti vis\u0105 \u017eiem\u0105, o pavasar\u012f puikus vitamino C \u0161altinis \u2013 \u017ealialap\u0117s dar\u017eov\u0117s, svog\u016bnai ir kt. Be vitamino C, su dar\u017eov\u0117mis \u017emogaus organizmas gauna daug vitamino P ir A provitamino beta karoteno, vitamin\u0173 B1, B2, PP, inozitolio, cholino, folio r\u016bg\u0161ties ir kt. Tenka gird\u0117ti gyventoj\u0173 nuomoni\u0173, kad \u0161iltadar\u017eiuose i\u0161augintose dar\u017eov\u0117se n\u0117ra vitamin\u0173, kit\u0173 biologi\u0161kai verting\u0173 med\u017eiag\u0173. Tai netiesa. \u0160vie\u017eiose pramoniniu b\u016bdu i\u0161augintose dar\u017eov\u0117se \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 tikrai yra, gal kiek ma\u017eiau nei i\u0161augusiose atvirame grunte, bet i\u0161 esm\u0117s j\u0173 kiekis pana\u0161us. Vitamin\u0173 ir mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 yra ir atve\u017etin\u0117se i\u0161 kit\u0173 \u0161ali\u0173 ankstyvosiose \u0161vie\u017eiose dar\u017eov\u0117se. Tikrai klaidinga manyti, kad tokiose dar\u017eov\u0117se \u201enieko vertingo n\u0117ra\u201c, kad jos \u201evisi\u0161kai bevert\u0117s\u201c, kad \u201ejose labai daug nitrat\u0173 ir geriau toki\u0173 dar\u017eovi\u0173 visai nevalgyti\u201c.<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n Moksliniais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojai per ma\u017eai valgo \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173.<\/i><\/b><\/p>\n \u0160vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 (i\u0161skyrus bulves) Lietuvos gyventojai vartoja per ma\u017eai. 2013 metais m\u016bs\u0173 atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventoj\u0173 mitybos \u012fpro\u010di\u0173 tyrimo rezultatai rodo, kad tik 40,4 proc. suaugusi\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 valgo \u0161vie\u017eias dar\u017eoves kiekvien\u0105 dien\u0105. Nuo lyties \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 vartojimo da\u017enumas nepriklauso. Kiekvien\u0105 dien\u0105 \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 valgo 42,5 proc. moter\u0173 ir 38 proc. vyr\u0173. 11,7 proc. vyr\u0173 ir 10,4 proc. moter\u0173 \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173 nevartoja arba vartoja re\u010diau nei kart\u0105 per savait\u0119. \u012evertinus suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 vaisi\u0173 vartojimo da\u017enum\u0105 nustatyta, kad daugiausia gyventoj\u0173 (36,9 proc.) vaisius valgo 3\u20135 kartus per savait\u0119, o kiekvien\u0105 dien\u0105 \u2013 31,2 proc. Taigi daugiau nei dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 vaisi\u0173 vartojimo da\u017enumas neatitinka sveikos mitybos rekomendacij\u0173. 3\u20135 kartus per savait\u0119 vaisius vienodai valgo ir vyrai, ir moterys, taigi esmini\u0173 vaisi\u0173 vartojimo da\u017enumo skirtum\u0173, priklausan\u010di\u0173 nuo lyties, nenustatyta.<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n Kiekvien\u0105 pavasar\u012f \u017eodis \u201enitratai\u201c g\u0105sdina daugel\u012f \u017emoni\u0173, ypa\u010d tuos, kurie valgo daug pramoniniu b\u016bdu i\u0161augint\u0173 dar\u017eovi\u0173.<\/i><\/b><\/p>\n Tapo \u012fprasta i\u0161tisus metus valgyti \u0161vie\u017eius agurkus, salotas, pomidorus, ridik\u0117lius i\u0161 prekybos centr\u0173. O at\u0117jus pavasariui vis daugiau \u017emoni\u0173 nori pasilepinti ir \u0161vie\u017eiomis \u017ealialap\u0117mis dar\u017eov\u0117mis. Did\u017eioji dalis \u0161i\u0173 dar\u017eovi\u0173 u\u017eauginamos \u0161iltnamio s\u0105lygomis, nes tikrasis j\u0173 sezonas prasideda tik bir\u017eelio\u2013 liepos m\u0117nesiais. Tod\u0117l nat\u016bralu, kad kiekvien\u0105 pavasar\u012f \u017eodis \u201enitratai\u201c g\u0105sdina daugel\u012f \u017emoni\u0173. Nitratai dirvo\u017eemyje susidaro oksiduojantis organiniams bei neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia pavir\u0161iniuose dirvos sluoksniuose. Jie kaupiasi augalininkyst\u0117s produktuose, gali patekti \u012f \u0161achtini\u0173 \u0161ulini\u0173 geriam\u0105j\u012f vanden\u012f. 70\u201380 proc. nitrat\u0173 \u017emogus per par\u0105 gali gauti su dar\u017eov\u0117mis, 15\u201319 proc. \u2013 su vandeniu, 5,7\u201315 proc. \u2013 su m\u0117sa. Taigi daugiausia nitrat\u0173 \u012f \u017emogaus organizm\u0105 patenka su maisto produktais, ypa\u010d su dar\u017eov\u0117mis, o daugiausia j\u0173 sukaupia salotos, rop\u0117s, burok\u0117liai, ridik\u0117liai, svog\u016bn\u0173 lai\u0161kai.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Nitrat\u0173 poveikis \u017emogaus organizmui<\/b><\/p>\n Su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patek\u0119 \u012f organizm\u0105 nitratai lengvai virsta toksi\u0161kesniais junginiais \u2013 nitritais. \u0160ie jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobin\u0105, kuris negali perne\u0161ti \u012f audinius reikiamo deguonies kiekio, tod\u0117l organizme vystosi hipoksija<\/a> (deguonies badas). Normalus methemoglobino kiekis kraujyje yra iki 1,5 proc. Kai jo koncentracija vir\u0161ija 10 proc., \u017emogaus organizme i\u0161ry\u0161k\u0117ja klinikiniai apsinuodijimo po\u017eymiai: pykinimas, v\u0117mimas, viduriavimas<\/a>, silpnumas, galvos skausmai, padid\u0117ja kepenys ir kt. Nitritai organizme gali jungtis su antriniais bei tretiniais aminais, esan\u010diais maisto produktuose, ir sudaryti toksi\u0161kas organizmui med\u017eiagas \u2013 v\u0117\u017eio formavim\u0105si skatinan\u010dius nitrozaminus.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Nuo ko priklauso nitrat\u0173 kiekis<\/b><\/p>\n Nitrat\u0173 kiekis dar\u017eov\u0117se priklauso nuo ap\u0161vietimo, tod\u0117l \u0161iltnamiuose auginamose dar\u017eov\u0117se nitrat\u0173 kiekis labai svyruoja. Ridik\u0117liuose, svog\u016bn\u0173 lai\u0161kuose, salotose daugiausia nitrat\u0173 susikaupia vasario ir kovo m\u0117nes\u012f, kai dar\u017eov\u0117s auginamos \u0161iltnamiuose, o ma\u017eiausiai \u2013 liepos\u2013rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais, kai dar\u017eov\u0117s auga atvirame grunte ir gauna daug \u0161viesos. Nitrat\u0173 kaupimasis dar\u017eov\u0117se vegetacijos metu labai priklauso nuo meteorologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 \u2013 kuo daugiau saul\u0117t\u0173 dien\u0173, tuo nitrat\u0173 kiekis dar\u017eov\u0117se ma\u017eesnis. Atskirose augalo dalyse nitratai kaupiasi nevienodai. Daugiausia j\u0173 yra tuose augalo audiniuose, kuriais maisto med\u017eiagos tirpal\u0173 pavidalu i\u0161 dirvo\u017eemio patenka \u012f augal\u0105. Pavyzd\u017eiui, daugiausia nitrat\u0173 susikaupia prie agurko kotelio ir luobel\u0117je, salot\u0173 i\u0161oriniuose lapuose \u2013 iki dviej\u0173 kart\u0173 daugiau negu vidiniuose, burok\u0117lio vidin\u0117je dalyje \u2013 apie du kartus daugiau negu i\u0161orin\u0117je, \u0161vie\u017ei\u0173 bulvi\u0173 luobel\u0117je ir pa\u010diame viduryje nitrat\u0173 daug daugiau negu kitoje bulv\u0117s dalyje, morkose ir kop\u016bstuose daugiausia nitrat\u0173 susikaupia \u0161erdyje, svog\u016bn\u0173 lai\u0161k\u0173 apatin\u0117je dalyje \u2013 1,3 karto daugiau negu vir\u0161utin\u0117je.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Kaip suma\u017einti nitrat\u0173 kiek\u012f<\/b><\/p>\n Tinkamai ruo\u0161iant dar\u017eoves maistui, galima suma\u017einti \u012f \u017emogaus organizm\u0105 patenkant\u012f nitrat\u0173 kiek\u012f. Maistui der\u0117t\u0173 naudoti tas dar\u017eov\u0117s dalis, kuriose nitrat\u0173 sankaupa ma\u017eesn\u0117, pvz., nulupus agurk\u0105 ir nupjovus dal\u012f, esan\u010di\u0105 prie kotelio (2\u20133 cm), nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja 15\u201320 proc. Nitrat\u0173 kiek\u012f, esant\u012f dar\u017eov\u0117se, galima suma\u017einti jas atitinkamai apdorojant: verdant, mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant drusk\u0105, vitamin\u0105 C. Pavyzd\u017eiui, luptose virtose bulv\u0117se nitrat\u0173 kiekis gali suma\u017e\u0117ti 65\u201380 proc., virtose morkose \u2013 60 proc., burok\u0117liuose \u2013 40 proc. Blan\u0161iruojant morkas, nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja 50 proc., o laikant \u0161aldytas, nitrat\u0173 ir nitrit\u0173 kiekis nesikei\u010dia. Verdant dar\u017eoves, nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja priklausomai nuo u\u017epilto kiekio vandens.<\/p>\n Verdant bulves, morkas vandenyje, kai dar\u017eovi\u0173 ir vandens masi\u0173 santykis 1 : 4, nitrat\u0173 likutis jose 10 proc. ma\u017eesnis negu santykiui esant 1 : 2. Verdant dar\u017eoves 1 proc. valgomosios druskos tirpale, nitrat\u0173 kiekis ma\u017e\u0117ja daugiau (apie 20 proc.) negu verdant vandenyje be druskos.<\/p>\n Dar\u017eoves, kurios kaupia nitratus, reik\u0117t\u0173 mirkyti vandenyje. 1\u20132 val. vandenyje mirkytose salotose nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja 25\u201330 proc., svog\u016bn\u0173 lai\u0161kuose \u2013 35\u201340 proc., kop\u016bstuose \u2013 25 proc. Par\u016bg\u0161tintame acto r\u016bg\u0161timi arba vitaminu C (1 proc. tirpalas) vandenyje pamirkytose dar\u017eov\u0117se nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja dar apie 15 proc. ir 20 proc.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Apibendrinimas<\/b><\/p>\n Dar\u017eov\u0117s \u2013 b\u016btina ir rekomenduojama \u017emogaus maisto raciono dalis, naudingas j\u0173 poveikis sveikatai atsveria galim\u0105 nitrat\u0173 poveikio rizik\u0105. Yra daug paprast\u0173 b\u016bd\u0173, kaip buityje suma\u017einti dar\u017eov\u0117se esant\u012f nitrat\u0173 kiek\u012f. Reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, kad dar\u017eov\u0117s nesukaupia tiek nitrat\u0173, kad gal\u0117t\u0173 \u016bmai toksi\u0161kai paveikti \u017emogaus organizm\u0105. Ta\u010diau ankstyv\u0105 pavasar\u012f \u017emon\u0117ms reik\u0117t\u0173 priminti apie b\u016bdus, kaip suma\u017einti nitrat\u0173 kiek\u012f dar\u017eov\u0117se, ypa\u010d valgomas ma\u017e\u0173 vaik\u0173, vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, asmen\u0173, sergan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos ligomis. Svarbu, pabr\u0117\u017eti ir tai, kad dar\u017eov\u0117s \u2013 vertinga ir b\u016btina maisto raciono dalis n tik ankstyv\u0105 pavasar\u012f,vasar\u0105 bet ir i\u0161tisus metus.<\/p>\n \n \u0160altinis: „Lietuvos gydytojo \u017eurnalas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Dr. Valerijus Dobrovolskis VU MF Visuomen\u0117s sveikatos institutas Vasar\u0105 prekybos vietose padaug\u0117ja \u0161vie\u017ei\u0173 dar\u017eovi\u0173.Valgome \u0161vie\u017eias pramoniniu b\u016bdu \u0161iltadar\u017eiuose i\u0161augintas dar\u017eoves ir galvojame, ar tikrai su jomis gauname vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, ar tikrai stipriname imunin\u0119 sistem\u0105. Kaip yra i\u0161 ties\u0173? Kiek nitrat\u0173 valgant tokias dar\u017eoves patenka \u012f \u017emogaus organizm\u0105 ir kaip j\u012f veikia? Ar ne sezono…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7192,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[2010,8043,549],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7191","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-bulves","tag-darzoves","tag-vitaminas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7191","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7191"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7191\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7192"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7191"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7191"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7191"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7191"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7191"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}