depresija<\/a>, nerimas ir prisl\u0117gta nuotaika, menka savigarba, smukdanti gyvenimo kokyb\u0119 ir kelianti i\u0161\u0161\u016bk\u012f sveikatos apsaugos sistemai [2]. R\u016bpest\u012f kelia ir tai, kad sunku suprantamai papasakoti kitiems apie savo b\u016bsen\u0105, papra\u0161yti pagalbos. Kas pad\u0117s atkurti ir i\u0161saugoti emocin\u0119 pusiausvyr\u0105? <\/b><\/p>\n\u00a0<\/b><\/p>\n
Psichologin\u0117 terapija<\/b><\/p>\n
RA gydymo gair\u0117se paprastai rekomenduojama ir psichologin\u0117 parama, deja, ji ma\u017eai kur prieinama [3], juolab retenyb\u0117, kaip rodo metaanaliz\u0117, kad psichologin\u0117 pagalba sergantiems RA b\u016bt\u0173 teikiama nuolat ir kvalifikuotai [4]. Paprastai gydymas telkiamas \u012f fizinius RA simptomus ir \u012f ligos progresavimo stabdym\u0105, psichologinius klausimus paliekant nuo\u0161aly. Ko i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikia sergantiems RA \u2013 tai palaikymo i\u0161 daugiadisciplin\u0117s komandos, kai kartu su \u012fprastiniu gydymu taikoma psichologin\u012f distres\u0105 ma\u017einanti terapija, atitinkanti paciento poreikius. Jau \u012frodyta nauda toki\u0173 poveikio b\u016bd\u0173 kaip kognityvin\u0117 elgesio terapija, meditacija ir mank\u0161ta, tad jos tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktyviai skatinamos, padedant RA pacientams lengviau pakelti psichologin\u0119 na\u0161t\u0105, susijusi\u0105 su l\u0117tine liga [4]. \u0160iuolaikin\u0117 psichologija si\u016blo daug \u012fvairiausi\u0173 psichologini\u0173 poveikio priemoni\u0173. Lyginamoji analiz\u0117 atskleid\u0117, kad suma\u017einti depresijos ir nerimo simptomus ypa\u010d pad\u0117jo savireguliacijos technik\u0173 taikymas: ligoniai gali b\u016bti i\u0161mokyti relaksacijos, taisyklingo kv\u0117pavimo, vaizduot\u0117s pratim\u0173. Be to, reik\u0161mingai \u017eenkliau depresijos simptomai suma\u017e\u0117jo pacientams, kuriems RA diagnozuotas neseniai [4]. Psichologinio poveikio priemon\u0117s naudingos daugumai RA pacient\u0173, ypa\u010d d\u0117l to, kad jos padidina ir fizin\u012f aktyvum\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Kasdienius stresus kiekvienas stengiasi \u012fveikti savo j\u0117gomis, ir daugeliui tai puikiai sekasi. Ta\u010diau u\u017eklupus ligai, pad\u0117tis komplikuojasi, tod\u0117l reikia \u017einoti kelet\u0105 dalyk\u0173. Vis\u0173 pirma, kiekvienas jausmas turi scenarij\u0173, pvz.: pyktis \u2013 man\u0119s arba to, kas yra mano, \u017eeminantis paniekinimas; nerimas \u2013 susid\u016brimas su neapibr\u0117\u017eta egzistencine gr\u0117sme; pavyduliavimas \u2013 nor\u0117jimas to, k\u0105 turi kitas; li\u016bdesys \u2013 nesugr\u0105\u017einamos netekties i\u0161gyvenimas. Verta \u012fsiklausyti \u012f paciento kalb\u0105: kokius \u017eod\u017eius, posakius da\u017eniausiai vartoja. Nuolat \u0161nekam\u0117s su savimi… Negatyvi vidin\u0117 kalba gali dar labiau pasunkinti skausm\u0105, depresij\u0105, nuovarg\u012f. Pavyzd\u017eiui, juodai baltas m\u0105stymas (\u201earba, arba\u201c) \u2013 tai dalyk\u0173 matymas tik i\u0161 vienos ar i\u0161 kitos pus\u0117s, kai n\u0117ra vidurinio matmens ar pilkos spalvos, ir tai grie\u017etai riboja \u017emogaus pasirinkim\u0105: \u201eArba mane \u010dia i\u0161gydys, arba kelio atgal neb\u0117ra!\u201c. Arba \u201emin\u010di\u0173 skaitymas\u201c, kai daromos prielaidos apie tai, k\u0105 galvoja kiti \u017emon\u0117s, ir veikiama pagal \u0161ias, da\u017eniausiai nepalankias prielaidas: \u201eMano gydytojas tikrai nemano, kad man pager\u0117s, nors man \u0161itaip sako\u201c; filtravimas \u2013 tai susitelkimas \u012f negatyvius situacijos aspektus ignoruojant pozityvius, paie\u0161kos \u012frodym\u0173 apie tai, \u201ekokie i\u0161 ties\u0173 yra blogi reikalai\u201c. Katastrofizuojama, kai vaizduot\u0117je susikuriamas blogiausias \u012fmanomas scenarijus, ir veikiama, lyg taip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 atsitikt\u0173; da\u017enai sakoma \u201ekas, jeigu… man nepager\u0117s, ir pan.\u201c; kaltinimas, kai ka\u017ekas padaromas atsakingas u\u017e problemas, kaltinimas gali b\u016bti labai destruktyvus; o teiginiai su \u201eprivalo\u201c \u2013 tai labai kriti\u0161kas, kategori\u0161kas m\u0105stymas, sav\u0119s ar kit\u0173 vertinimas pagal tobulumo standartus, ir tam naudojami \u017eodeliai \u201ereikia\u201c, \u201evisuomet\u201c, \u201eniekada\u201c ir kt. Kai vidinius pokalbius su savimi diktuoja neteisingos prielaidos, kyla nerimas, \u012fnir\u0161is, bej\u0117gi\u0161kumas, kalt\u0117. \u017dinoma, pozityvus m\u0105stymas problemos nei\u0161sprend\u017eia, ta\u010diau padeda i\u0161laikyti savigarb\u0105, sutelkti savo psichines ir fizines i\u0161gales, padeda i\u0161gyventi sunkiu metu, neprarasti vilties. Dar Epiktetas yra sak\u0119s, kad \u017emogus ken\u010dia ne d\u0117l \u012fvyki\u0173, bet d\u0117l po\u017ei\u016brio \u012f juos. Naudingiau ir produktyviau yra raminti paciento grau\u017eat\u012f d\u0117l praeities ir b\u016bg\u0161tavimus d\u0117l ateities, pad\u0117ti jam susitelkti \u012f dabart\u012f: \u201edabar\u201c, \u201e\u0161iuo momentu\u201c, \u201e\u0161iandien\u201c.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Bendravimo su pacientais principai<\/b><\/p>\n
Psichoanalitikas Francas Aleksanderis 20 a. Prad\u017eioje priskyr\u0117 RA prie psichosomatini\u0173 lig\u0173, kylan\u010di\u0173 d\u0117l slopinamo vidinio konflikto. V\u0117liau buvo ai\u0161kinama, kad artritu serga asmenys, nesugebantys socialiai priimtinais b\u016bdais i\u0161reik\u0161ti pyk\u010dio ir nukreipiantys agresyvius impulsus \u012f save, vedama paralel\u0117 tarp psichologin\u0117s autoagresijos ir autoimuninio \u0161ios ligos vystymosi mechanizmo. O streso teorij\u0105 \u2013 kit\u0105 psichologin\u012f ligos atsiradimo paai\u0161kinim\u0105 \u2013 palaiko sergan\u010di\u0173 artritu pasakojimai, kad ligos prad\u017eia susijusi su stresiniu \u012fvykiu (eismo \u012fvykiu, \u0161eimos nario mirtimi, skyrybomis, darbo praradimu ar kitomis asmenin\u0117mis tragedijomis). Vis d\u0117lto patartina vengti i\u0161ankstini\u0173 pastang\u0173 psichologizuoti paciento problem\u0105. Tyrimai rodo, kad stiprus stresas gali sutrikdyti mieg\u0105, i\u0161provokuoti galvos skausmus, auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f, \u0161irdies ligas, depresij\u0105 ir prisid\u0117ti prie kit\u0173 lig\u0173. Gali b\u016bti, kad stipraus emocinio sukr\u0117timo padarinys \u2013 ligos simptomas \u2013 pasirei\u0161kia lengviausiai pa\u017eeid\u017eiam\u0173 organ\u0173 sistemose. Antra vertus, tas pats \u012fvykis \u017emones veikia skirtingai, o dauguma stres\u0105 patirian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 nesuserga, ir streso poveikis b\u016bna laikinas. Reakcij\u0105 \u012f stres\u0105 lemia daugelis veiksni\u0173: asmenyb\u0117, ankstesn\u0117 patirtis pana\u0161iose situacijose, aplinkyb\u0117s, kuriomis stresas patiriamas, socialin\u0117 parama, asmenin\u0117 kontrol\u0117, i\u0161tverm\u0117, aktyvumo laipsnis, humoro jausmas. Tuo tarpu gydytojo pasteb\u0117jimas, kad problema yra paciento \u201egalvoje\u201c arba \u201enervuose\u201c, nors i\u0161 esm\u0117s teisingas biopsichosocialiniu po\u017ei\u016briu, bet paciento gali b\u016bti priimtas kaip jo kan\u010di\u0173 nuvertinimas ar nepasitik\u0117jimas. O juk pacient\u0173 grupavimas \u012f \u201etikrus\u201c ir \u201etariamus\u201c, remiantis fiziniais ligos rodikliais, jau seniai atgyven\u0119s. Net jei kartais atrodo, kad \u017emogaus nusiskundimai atsirad\u0119 i\u0161 niekur, da\u017eniausiai u\u017e j\u0173 gl\u016bdi ne i\u0161galvotos, o realios santyki\u0173 problemos [5]. Mediko u\u017edavinys, kalbantis su tokiu pacientu, yra jam atskleisti u\u017esl\u0117ptas emocijas: \u201eKas vyksta j\u016bs\u0173 gyvenime, kas jame pasikeit\u0117, kas yra kitaip negu anks\u010diau?\u201c. Tai klausimai apie kasdienyb\u0119 \u0161eimoje, darbe, santykiuose su draugais. Atsakymas \u201eviskas gerai\u201c gali rodyti, kad asmens \u017eodyne tiesiog n\u0117ra toki\u0173 s\u0105vok\u0173 kaip \u201epyktis\u201c, \u201enerimas\u201c ar \u201ekan\u010dia\u201c. Ta\u010diau yra simptomai: \u201eskausmas\u201c, \u201epykinimas\u201c, \u201enuovargis\u201c ir kt. Kai savo problemas pacientas suvokia kaip somatines ir yra ai\u0161kiai susitelk\u0119s \u012f medikamentin\u0119 pagalb\u0105, siuntimas pas psicholog\u0105 jam atrodyt\u0173 visai beprasmis ir net \u012f\u017eeid\u017eiantis. Negeb\u0117jimas \u017eod\u017eiais i\u0161reik\u0161ti vidini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 kartais vadinamas \u201eemociniu nera\u0161tingumu\u201c. Paciento \u0161vietimas ir mokymas suprasti k\u016bno ir psichikos ry\u0161\u012f, susieti savo mintis ir emocines reakcijas su k\u016bno simptomais gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti tapti atidesniais savo vidin\u0117s b\u016bsenos steb\u0117tojais ir jaustis atsakingesniais u\u017e savo sveikat\u0105. Pavyzd\u017eiui, kompleksin\u012f skausmo pob\u016bd\u012f paremia \u201evart\u0173 kontrol\u0117s\u201c teorija, kuri\u0105 1965 m. pasi\u016bl\u0117 R. Melzack ir P. D. Wall. Buvo akivaizd\u017eiai \u012frodyta, kaip skausmo suvokimui svarb\u016bs tiek i\u0161 k\u016bno periferijos, tiek i\u0161 centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos ateinantys signalai, t. y. greta fiziologinio mechanizmo egzistuoja ir psichologinis (skausmo suvokimui ir reakcijai gali tur\u0117ti \u012ftakos d\u0117mesys, nuotaika, m\u0105stymo b\u016bdas). Skausmo \u201evart\u0173 kontrol\u0117s\u201c teorija, galima sakyti, atv\u0117r\u0117 vartus intensyviems \u012fvairi\u0173 skausmo aspekt\u0173, tarp j\u0173 ir psichologini\u0173, tyrin\u0117jimams. Ir tapo puikiu modeliu paai\u0161kinti pacientui jo fizini\u0173 simptom\u0173 ir min\u010di\u0173, nuotaikos, gyvenimo aplinkybi\u0173 s\u0105saj\u0105. Bendraujant su RA sergan\u010diu pacientu, patartina nekartoti visiems \u017einom\u0173 dalyk\u0173: \u201eVenkite streso\u201c, \u201eDaugiau mank\u0161tinkit\u0117s\u201c, \u201eSveikai maitinkit\u0117s\u201c ir pan. Tik\u0117tina, kad tai yra ne kart\u0105 gird\u0117ti ar apm\u0105styti dalykai. Svarbiaui\u0161siai\u0161kinti, kokia yra motyvacija keisti gyvensen\u0105 ir kas tam trukdo, kod\u0117l \u017einios ne visuomet lemia atitinkamus veiksmus. Juk, pavyzd\u017eiui, nemank\u0161tinami s\u0105nariai praranda lankstum\u0105, stingsta, silpn\u0117ja aplinkiniai raumenys, o da\u017enas sergantis s\u0105nari\u0173 liga bijo mank\u0161tintis, \u201ekad dar labiau nepablog\u0117t\u0173\u201c. J. Prochaska ir C. DiClemente 1982 m. [6] suk\u016br\u0117 pasikeitimo stadij\u0173 model\u012f, kuris padeda geriau suprasti sud\u0117ting\u0105 motyvacijos proces\u0105.Nesusim\u0105stymas \u2013 tai problemos neigimas, prie\u0161i\u0161kumas poky\u010diui. Svarstymo pakopoje \u017emogus ima svyruoti, m\u0105sto apie pasikeitimus per artimiausius 6 m\u0117n. Ta\u010diau tik pasirengimo keistis stadijoje \u017emogus ima galvoti, kad dabartin\u0117 pad\u0117tis per daug bloga ir poky\u010diai b\u016bt\u0173 prana\u0161esni, o tuomet jis jau\u010diasi pasiruo\u0161\u0119s keistis ir jau \u017eengiami keli \u017eingsneliai veiksmo link. Veiksmo pakopoje \u017emogaus elgesys \u012fsitvirtina. Nors yra tikimyb\u0117 i\u0161laikyti poky\u010dius, nusivylimas, gr\u012f\u017eimas prie ankstesnio modelio irgi tik\u0117tinas. Daugeliui \u017emoni\u0173 sunku pertvarkyti nusistov\u0117jus\u012f gyvenimo ritm\u0105, stabdo abejon\u0117s d\u0117l poky\u010di\u0173 \u201enaudos ir kainos\u201c santykio, tad iki gyvensenos pakeitimo pereinamosios stadijos, nuo visi\u0161ko nesusim\u0105stymo, problemos neigimo, simptom\u0173 ignoravimo iki svarstymo apie poky\u010dius, pasirengimo veikti. Kartais tr\u016bksta asmeni\u0161kai svarbaus motyvo. B\u016bna, kad stipriai sujaudina teigiamas pavyzdys ar artim\u0173j\u0173 parama, o kartais, prie\u0161ingai, nor\u0105 veikti su\u017eadina dramati\u0161kas kontrastas tarp svajoni\u0173, sieki\u0173, tiksl\u0173 ir savo dabartini\u0173 galimybi\u0173. Prie\u017eastis, kod\u0117l kai kuriems pacientams nepavyksta pasikeisti ar i\u0161laikyti poky\u010dius, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gali b\u016bti ne \u201eatsparumas poky\u010diui\u201c, o veikiausiai tik si\u016blomos paslaugos neatitikimas tuometinei pasirengimo keistis stadijai. Tikslingai u\u017eduoti klausimus ir paskatinti poky\u010di\u0173 procesus padeda motyvuojamojo interviu metodas, pastaruoju metu jis vis da\u017eniau taikomas sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemoje [7, 8]. I\u0161laikyti aktyvumo ir pasyvumo pusiausvyr\u0105. <\/i>\u017dmon\u0117s, pasirink\u0119 pagalbos teikimo profesijas, jau\u010dia didel\u012f nor\u0105 pad\u0117ti kitiems, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta \u017ealos ir u\u017etikrinta gerov\u0117. Ir jeigu kas nors daroma ne taip, jie stengiasi u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173, automati\u0161kai nukreipia \u201e\u012f teising\u0105 keli\u0105\u201c, \u201ekad b\u016bt\u0173 geriau\u201c. Ta\u010diau \u017emogui b\u016bdinga prie\u0161intis \u012ftikin\u0117jimams, patarimams, pamokymams, kaip gyventi.Naudingiau bandyti suprasti paciento motyvacij\u0105: i\u0161siai\u0161kinti, kokie yra jo r\u016bpes\u010diai, vertyb\u0117s, kaip ir kod\u0117l jis nor\u0117t\u0173 keistis. Gydytojo empatija \u2013 tai ne tik nuo\u0161irdumas ir atjauta. Empatija \u2013 tai pastangos parodyti pagarb\u0105 pacientui ir aktyvus paciento teis\u0117s spr\u0119sti ir rinktis pa\u010diam palaikymas. Tai padeda pa\u017evelgti ligonio \u017evilgsniu.<\/p>\n
Kitas gydytojo tikslas \u2013 padidinti saviveiksmingum\u0105, kuris apibr\u0117\u017eiamas kaip asmens pasitik\u0117jimas savo geb\u0117jimu elgtis tam tikru b\u016bdu (Bandura, 1977). Ir nors tai palyginti naujas terminas, bet viltis, optimizmas nuo seno buvo laikomi svarbiausiais poky\u010di\u0173 elementais. Paprastai gydytojai yra link\u0119 prisiimti labai aktyv\u0173 vaidmen\u012f ir \u0161nek\u0117ti daugiau u\u017e pacient\u0105. \u0160i\u0105 nuostat\u0105 suformuoja ir palaiko bendravimo stilius, pavyzd\u017eiui, u\u017eduodant u\u017edarus klausimus, atsakymai \u012f kuriuos gali b\u016bti tik du \u2013 taip arba ne. Kai kurie pacientai teikia pirmenyb\u0119 pasyviam vaidmeniui ir b\u016bna patenkinti, kai gydytojas visk\u0105 kontroliuoja. Ta\u010diau daugelis kit\u0173 vertina abipus\u012f santyk\u012f, kai galima i\u0161sakyti savo r\u016bpes\u010dius, dalyvauti priimant sprendimus. N\u0117ra lengva paskatinti ligon\u012f pasikliauti savimi, valdyti savo gyvenim\u0105, prisitaikyti. Ta\u010diau motyvacijos, b\u016btent vidin\u0117s motyvacijos, klausimas yra svarbus, ir nuo jo priklauso, kiek gydymas bus s\u0117kmingas ir kaip bus laikomasi gydymo nurodym\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Pacient\u0173 savitarpio pagalba ir edukacija<\/b><\/p>\n
I\u0161 dalies psichologin\u0117s pagalbos stok\u0105 kompensuoja pacient\u0173 jud\u0117jimas. Galima prisid\u0117ti prie esam\u0173 arba kurti nauj\u0105 artrito savitarpio pagalbos grup\u0119, klub\u0105, organizacij\u0105. Nuo poreiki\u0173 priklauso, k\u0105 galima gauti bendraujant su pana\u0161i\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 turin\u010diais \u017emon\u0117mis:<\/p>\n
\u0084. Emocin\u0119 param\u0105, kuri pad\u0117s surasti strategij\u0173 ir b\u016bd\u0173 gyvenimo poky\u010diams \u012fveikti. Tai bendri laisvalaikio u\u017esi\u0117mimai, kelion\u0117s, pokalbiai, bendros \u0161vent\u0117s ar labdaros projektai.<\/p>\n
\u0084. Informacij\u0105 apie lig\u0105 ir pagalbos galimybes \u2013 tai paskaitos, praktiniai u\u017esi\u0117mimai (pvz., streso \u012fveikos, relaksacijos ir pan.), leidiniai ir kiti naudingi bei patikimi \u0161altiniai, kurie pad\u0117s gyventi, nepasiduoti nevil\u010diai, prie\u0161intis ligai. Pagaliau, galima daug ko pasimokyti vieniems i\u0161 kit\u0173, taip pat svarbu r\u016bpintis visuomen\u0117s \u0161vietimu apie savo lig\u0105.<\/p>\n
\u0084. Atstovavim\u0105 interesams, nes ligoni\u0173 grup\u0117s balsas i\u0161girstamas grei\u010diau nei pavienio asmens, kai vald\u017eiai ir vyriausybei i\u0161sakomi sergan\u010di\u0173 artritu sveikatos prie\u017ei\u016bros poreikiai. EULAR (Europos kovos su reumatin\u0117mis ligomis organizacija) turi unikali\u0105 strukt\u016br\u0105, kuri jungia 3 interesant\u0173 grupes: nacionalines gydytoj\u0173, kit\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 ir pacient\u0173 organizacijas. Vis\u0173 j\u0173 nuomon\u0117s paisoma priimant svarbius sprendimus.<\/p>\n
Kai i\u0161siple\u010dia draug\u0173 ratas, kai kartu planuojamas ir leid\u017eiamas laisvalaikis, kai patiriama d\u017eiaugsmo, kai r\u016bpinamasi vienas kitu, ligai tenka trauktis \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f. Dabar psichologin\u0117je literat\u016broje da\u017enai pabr\u0117\u017eiama, kad kitam galima pad\u0117ti tik vis\u0173 pirma r\u016bpinantis, mylint save pat\u012f. Susirgus RA, pasir\u016bpinti savimi tiesiog b\u016btina. Yra ir kita tiesa \u2013 r\u016bpindamasis savimi, padedi kitiems! Nes rodai stiprios dvasios pavyzd\u012f, suteiki vilties turintiems pana\u0161i\u0173 sveikatos b\u0117d\u0173 \u017emon\u0117ms. Akivaizdus prover\u017eis 20 a. pabaigoje teikiant pagalb\u0105 RA ligoniams buvo mokymo program\u0173 k\u016brimas. Artrito savivaldos programa, paremta psichologiniais gyvensenos keitimo principais ir kognityvine elgesio terapija, tapo labai populiari pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, Lietuvos artrito asociacijoje. Jos autor\u0117 slaugos profesor\u0117 K. Lorig tvirtina, jog \u0161iame informacijos ir paslaug\u0173 gausos am\u017eiuje pacientas tur\u0117t\u0173 tapti savo ligos vadybininku, t. y. jis renkasi, organizuoja pagalb\u0105 sau ir prisiima atsakomyb\u0119 u\u017e savo sprendimus [9]. Dar galima pridurti, kad kai kurie ligoniai \u0161iuo po\u017ei\u016briu \u201edirba visu etatu\u201c. \u017dinios apie lig\u0105 bevert\u0117s, jei nei\u0161mokstama j\u0173 prakti\u0161kai pritaikyti. Artrito savivaldos programoje specialiai pasireng\u0119 ligoniai moko kitus geriau kontroliuoti savo lig\u0105, i\u0161vengti streso, nuovargio, skausmo kasdieniame gyvenime, tinkamai vartoti vaistus, maitintis, bendrauti su \u0161eimos nariais ir sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistais. \u0160ios programos efektyvumas moksli\u0161kai \u012frodytas [10]. Tyrim\u0173 duomenimis, mokymuose \u012fgytos \u017einios ir \u012fg\u016bd\u017eiai sustiprina tok\u012f svarb\u0173 kiekvienam \u012fsitikinim\u0105 apie asmenin\u012f paj\u0117gum\u0105 spr\u0119sti, imtis veiksm\u0173, kontroliuoti savo gyvenim\u0105, t. y. padid\u0117ja saviveiksmingumas.<\/p>\n
\u0160altinis: „Lietuvos gydytojo \u017eurnalas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Dr. R\u016bta Sargautyt\u0117 Vilniaus universiteto Klinikin\u0117s ir organizacin\u0117s psichologijos katedra \u00a0 Susirgus reumatoidiniu artritu (RA), viena, k\u0105 \u012fmanoma prognozuoti, tai \u2013 neprognozuojam\u0105 ligos eig\u0105, ir tai ne tik \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaismas. Tokios i\u0161vados anks\u010diau ar v\u0117liau prieina daugelis sergan\u010di\u0173 RA, remdamiesi asmenine patirtimi, kai nepavyksta i\u0161vengti skausmo, nuovargio ir t.t. Psichologijoje \u201ei\u0161mokto bej\u0117gi\u0161kumo\u201c b\u016bsena vadinamas \u017emog\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7196,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[8060,51,108,5972,1093,466,991,6006,60],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7195","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-empatija","tag-jausmas","tag-nerimas","tag-pacientas","tag-pyktis","tag-sanariai","tag-stresas","tag-sveikata","tag-terapija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7195","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7195"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7195\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7196"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7195"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7195"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7195"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7195"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7195"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}