\n
Prof. Algirdas Venalis<\/i><\/b><\/p>\n
VU VMTI Inovatyvios medicinos centras<\/i><\/p>\n
Netolimoje praeityje reumatoidinis artritas<\/a> (RA) buvo apibr\u0117\u017eiamas kaip autoimunin\u0117s kilm\u0117s erozinis destrukcinis nuolat progresuojantis s\u0105nari\u0173 ir re\u010diau \u2013 kit\u0173 organ\u0173 pa\u017eeidimas. Dabar, atsiradus labai efektyvi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173, ligos destrukcinis pob\u016bdis, kartu ir prognoz\u0117 i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0119. Vis d\u0117lto RA lieka sunki liga, smarkiai pabloginanti paciento gyvenimo kokyb\u0119, nema\u017eai daliai j\u0173 sukelianti ne\u012fgalum\u0105 ar didinanti laikin\u0105 nedarbingum\u0105, o d\u0117l to itin daug kainuojanti visuomenei. Reumatoidinis artritas<\/a> \u2013 gana paplitusi liga, da\u017eniausiai nurodomais duomenimis, sergamumas ja yra 0,5\u20131 proc. Pagal Lietuvoje atliktus epidemiologinius tyrimus (J. Dadonien\u0117 ir kt.) manytina, kad Lietuvoje yra 10\u201312 t\u016bkstan\u010di\u0173 RA sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173. \u0160ia liga sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 nuo keli\u0173 iki keliolikos met\u0173 trumpesn\u0117 d\u0117l da\u017enesni\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 (\u0160KL), navik\u0173 bei infekcij\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Prie\u017eastys<\/b><\/p>\n Nemenk\u0105 \u012ftak\u0105 ligai atsirasti turi genetin\u0117 predispozicija. \u012evardyti genai (HLA-DR4, PTPN22, PAD14), kurie, prisid\u0117jus keletui lig\u0105 provokuojan\u010di\u0173 i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173, sudaro prielaidas autoreaktyvumui i\u0161sivystyti.<\/p>\n Da\u017eniausiai minimi \u0161ie i\u0161oriniai autoimunines reakcijas skatinantys veiksniai: r\u016bkymas, kai kurie bakterij\u0173 komponentai ir virusin\u0117 infekcija (Ep\u0161teino-Baro, Parvo virusai ir kt.). Genotipo svarb\u0105 RA prasid\u0117ti rodo ir tas faktas, jog susirgus vienam i\u0161 homozigotini\u0173 dvyni\u0173 tikimyb\u0117, jog susirgs ir antrasis, yra apie 12\u201315 proc. Min\u0117tieji genai gali veikti fosforilinimo procesus ir per juos T l\u0105steli\u0173 aktyvum\u0105, taip pat aktyvinti ar slopinanti citokin\u0173 (TNF, IL-1 inhibitori\u0173, IL-1 receptori\u0173 antagonist\u0173 ir kt.) aktyvum\u0105 ir taip stimuliuoti autoimunitet\u0105.<\/p>\n Kai kurie autoimuniniai procesai gali b\u016bti nustatyti organizme net kelet\u0105 met\u0173 prie\u0161 klinikin\u0117s ligos prad\u017ei\u0105, pvz., antik\u016bnai prie\u0161 ciklin\u012f citrulinint\u0105 peptid\u0105 (antiCCP). Anksti diagnozuoti RA \u2013 labai svarbus medicinos u\u017edavinys, nes tada laiku galima prad\u0117ti patogenezin\u012f gydym\u0105 ir pataikyti \u012f vadinam\u0105j\u012f galimybi\u0173 lang\u0105, kai ligos eig\u0105 pavyksta i\u0161 esm\u0117s pristabdyti ir lengviau pasiekti klinikin\u0119 remisij\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Diagnostika<\/b><\/p>\n Ankstyva diferencin\u0117 diagnostika sud\u0117tinga, nes specifi\u0161kiausi RA po\u017eymiai (s\u0105nari\u0173 erozija, b\u016bdingos deformacijos, reumatoidiniai mazgeliai, reumatoidinis faktorius (RF)) paprastai i\u0161ry\u0161k\u0117ja v\u0117lesn\u0117se ligos stadijose. Reumatoidin\u012f artrit\u0105 tenka \u012ftarti visiems, susirgusiems poliartritu. Ankstyvo artrito diferencin\u0117 diagnostika tur\u0117t\u0173 b\u016bti reumatologo kompetencija. Ankstyvose stadijose RA nelengva atskirti nuo reaktyviojo artrito, psoriazin\u0117s artropatijos, artrito, susijusio su \u017earnyno u\u017edegimo ar sistemin\u0117mis jungiamojo audinio ligomis, nuo kai kuri\u0173 mikrokristalini\u0173 artropatij\u0173, nuo osteoartrito su antriniu sinoviitu, nuo paraneoplazini\u0173, metabolini\u0173, virusini\u0173 artrit\u0173, palindrominio reumato, Laimo ligos, reumatin\u0117s polimialgijos, jud\u0117jimo- atramos sistemos sarkoidoz\u0117s ir netgi fibromialgijos bei daugelio kit\u0173 artropatij\u0173. Anksti diagnozuoti RA lengviau, jei artritas pasirei\u0161kia tipin\u0117se vietose (simetri\u0161kas pla\u0161tak\u0173 proksimalini\u0173 interfalangini\u0173, metakarpofalangini\u0173 s\u0105nari\u0173, p\u0117d\u0173 metatarzofalangini\u0173 s\u0105nari\u0173, rie\u0161\u0173, \u010diurn\u0173, alk\u016bni\u0173, keli\u0173 artritas), jeigu artritas trunka ilgiau negu 6 sav., jeigu yra lydimas ilgai trunkan\u010dio (bent 0,5 val.) rytinio s\u0105nari\u0173 s\u0105stingio, jeigu pavyksta nustatyti antiCCP (re\u010diau \u2013 RF), jeigu padid\u0117j\u0119 CRB ir ENG rodikliai. Daug sunkiau patikimai nustatyti RA, kai ligonis kar\u0161\u010diuoja, randama ANA (jie pasitaiko apie tre\u010ddaliui sergan\u010di\u0173 RA). Tada tenka tirti anti-dsDNR ir antik\u016bnus prie\u0161 kitus branduolio antigenus, kruop\u0161\u010diai ie\u0161koti sistemini\u0173 ligos aprai\u0161k\u0173. Psoriazinis artritas, kuris ligos prad\u017eioje kartas b\u016bna labai pana\u0161us \u012f RA, gali prasid\u0117ti ir nesant odos psoriaz\u0117s (15 proc. atvej\u0173). Vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 RA sunku atskirti nuo mikrokristalin\u0117s pirofosfatin\u0117s artropatijos, ypa\u010d kai s\u0105nari\u0173 chondrokalcinoz\u0117 derinasi su kaul\u0173 destrukcijos po\u017eymiais. \u0160\u012f sunkum\u0173 apra\u0161\u0105 galima t\u0119sti labai ilgai. Tod\u0117l RA ankstyvai diagnostikai b\u016btina pasitelkti reumatolog\u0105, turint\u012f prieig\u0105 prie \u0161iuolaikini\u0173 diagnostikos priemoni\u0173 (imunologin\u0117 laboratorija, sinovinio skys\u010dio analiz\u0117s sistema, s\u0105nari\u0173 sonoskopija, kapiliaroskopija, artroskopija, magnetinio rezonanso, kompiuterin\u0117s tomografijos tyrimai). Diagnozuoti RA gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti 2010 met\u0173 Amerikos reumatolog\u0173 kolegijos ir Europos lygos prie\u0161 reumat\u0105 aprobuoti RA klasifikaciniai kriterijai (\u017er. 12 p.).<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Gydymas<\/b><\/p>\n Svarbiausias RA gydymo tikslas \u2013 nuslopinti ligos aktyvum\u0105 ir taip u\u017ekirsti keli\u0105 s\u0105nari\u0173 destrukcijai, deformacijoms, ankiloz\u0117ms.<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n Bendrosios priemon\u0117s<\/i><\/b><\/p>\n Fizinis aktyvumas, mank\u0161ta. Tik artritui pa\u016bm\u0117jus, ligonis gali sau leisti kelet\u0105 dien\u0173 fizin\u0117s ramyb\u0117s. Pa\u016bm\u0117jimui atsl\u016bgus, v\u0117l b\u016btina atnaujinti kineziterapij\u0105. Mityba. Jokios specifin\u0117s dietos n\u0117ra. B\u016btina valgyti sveik\u0105 visavert\u012f maist\u0105. Tai svarbu kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistemos tonusui palaikyti, anemijos profilaktikai. B\u016btina mesti r\u016bkyti ir imtis kit\u0173 \u0160KL rizikos ma\u017einimo veiksm\u0173 (kraujosp\u016bd\u017eio ir k\u016bno mas\u0117s reguliavimas, kraujo lipid\u0173, glikemijos ir kt.). Reikia pabr\u0117\u017eti, kad \u017emon\u0117s, sergantys autoimunin\u0117mis reumatin\u0117mis ligomis, daug anks\u010diau ir da\u017eniau patiria \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos problemas negu j\u0173 bendraam\u017eiai, nesergantys reumatine liga. Tikslinga kreiptis \u012f specialist\u0105, galint\u012f patarti d\u0117l skiepijimo taktikos. Tai sud\u0117tingas ir svarbus klausimas. Sergantiems RA imunizacija reikalinga<\/p>\n labiau negu kitiems \u017emon\u0117ms, nes jie imlesni infekcijoms ir d\u0117l prastos imunin\u0117s sistemos, ir d\u0117l imunosupresinio gydymo. Kita vertus, imunizacijos efektyvumas taip pat priklauso nuo taikomo RA gydymo. Pacientams, vartojantiems imunosupresant\u0173, imunizacija gali b\u016bti neefektyvi, o gyvos vakcinos \u2013 pavojingos.<\/p>\n \u00a0<\/i><\/b><\/p>\n Medikamentinis gydymas <\/i><\/b>Nespecifinis gydymas<\/b><\/p>\n Universaliausia grup\u0117 vaist\u0173, reikaling\u0173 beveik visiems, susirgusiems artritu, net jeigu neai\u0161ku, kokia jo kilm\u0117, \u2013 nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU). Parenkant konkret\u0173 preparat\u0105, b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f ligonio am\u017ei\u0173 (vyresniems nei 60 m. \u017emon\u0117ms NVNU pavojingi), jo vir\u0161kinimo trakto bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0119. Esant vir\u0161kinimo trakto opalig\u0117s rizikai, skirtini COX-2 inhibitoriai arba NVNU derinami su proton\u0173 pompos inhibitoriais. Esant \u0160KL rizikai, tikslinga skirti naproksen\u0105 arba \u012f j\u012f pana\u0161ius preparatus. Nesvarbu, kuris vaistas bus pasirinktas, i\u0161liks arterin\u0117s hipertenzijos, nefropatijos, kepen\u0173 pa\u017eaidos rizika.<\/p>\n Pa\u010dioje ligos prad\u017eioje arba sunkaus RA pa\u016bm\u0117jimo atveju trumpam galima skirti nedidel\u0119 gliukokortikoid\u0173 (GK) doz\u0119 (7,5\u201315 mg\/d. prednizolono arba analogi\u0161k\u0105 metilprednizolono doz\u0119). Kai vyrauja vieno s\u0105nario u\u017edegimas, atmetus infekcinio artrito arba kaulo asepsin\u0117s nekroz\u0117s tikimyb\u0119, \u012f s\u0105nario ertm\u0119 galima \u0161virk\u0161ti ilgai veikian\u010dio GK preparato (20\u201340 mg kenalogo). Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms nereik\u0117t\u0173 derinti GK ir NVNU, nes labai padid\u0117ja opalig\u0117s rizika. Apsisprendus d\u0117l RA diagnoz\u0117s, b\u016btina prad\u0117ti patogenezin\u012f gydym\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Patogenezinis gydymas<\/b><\/p>\n Patogenezinio (lig\u0105 modifikuojan\u010dio) gydymo auksinis standartas \u2013 metotreksatas (MTX), folio r\u016bg\u0161ties antimetabolitas. Platus MTX \u012fdiegimas \u012f klinikin\u0119 praktik\u0105 apie 1980 m. labai pagerino RA eig\u0105 ir suma\u017eino ne\u012fgalumo ir laikino nedarbingumo rodiklius. MTX skiriama 7,5\u201325 mg per savait\u0119 kartu su folio r\u016bg\u0161timi. Vaisto efektyvumas pasirei\u0161kia iki 60\u201370 proc. pacient\u0173 ma\u017edaug po 1 m\u0117n. nuo gydymo prad\u017eios. Prie\u0161 pradedant gydym\u0105 ir gydant, pacient\u0105 b\u016btina atid\u017eiai steb\u0117ti d\u0117l l\u0117tini\u0173 infekcij\u0173 pa\u016bm\u0117jimo, hepatotoksinio poveikio, kraujodaros slopinimo ir garantuoti patikim\u0105 kontracepcij\u0105. Po oda leid\u017eiamas vaistas paprastai<\/p>\n geriau toleruojamas ir tolygiau pasisavinamas negu geriamasis. Esant \u0161velnesnei ligos eigai arba kai yra kontraindikacij\u0173 vartoti MTX ar pasirei\u0161kia jo \u0161alutinis poveikis (pvz., aminotransferazi\u0173 aktyvumas du ir daugiau kart\u0173 vir\u0161ija norm\u0105), pasirenkamas gydymas sulfasalazinu (SSL) (1,5\u20132 g\/d). SSL efektyvumas menkesnis, i\u0161ry\u0161k\u0117ja v\u0117liau, jo reik\u0117t\u0173 vengti tais atvejais, kai poliartritas turi sistemin\u0117s jungiamojo audinio ligos (pvz., vilklig\u0117s) po\u017eymi\u0173. Pirmumas jam teiktinas, kai ligos prad\u017eioje negalima tvirtai atmesti poliartrito infekcin\u0117s kilm\u0117s (pvz., reaktyvaus artrito). Retais atvejais, esant labai lengvai ligos eigai, galima i\u0161bandyti monoterapij\u0105 hidroksichlorochinu (HCH) 400 mg\/d. Ta\u010diau daug da\u017eniau \u0161is preparatas derinamas su MTX arba kartu skiriami visi trys vaistai (MTX, SSL ir HCH). Lietuvos s\u0105lygomis alternatyva monoterapijai MTX arba min\u0117tiems dviej\u0173, trij\u0173 vaist\u0173 deriniams yra patogenezinis gydymas leflunomidu (dihidroorotato dehidrogenaz\u0117s ir imunini\u0173 l\u0105steli\u0173 proliferacijos inhibitoriumi). Vaistas da\u017eniausiai skiriamas po 20 mg\/d. RA gydymas pradedamas min\u0117tais sintetiniais lig\u0105 modifikuojan\u010diais vaistais ir tik nesant efekto svarstoma skirti biologin\u0119 terapij\u0105. Biologiniai vaistai, gyv\u0173 l\u0105steli\u0173 gaminami citokinai, anticitokinai, citokin\u0173 receptoriai, receptori\u0173 blokatoriai, imunini\u0173 l\u0105steli\u0173 kostimuliacijos blokatoriai, atliko revoliucin\u012f vaidmen\u012f gydant RA. Jie i\u0161 esm\u0117s pagerino \u0161ios ligos prognoz\u0119, daugeliu atvej\u0173 visi\u0161kai sustabdydami destrukcinius procesus, leisdami ligoniui gyventi visavert\u012f gyvenim\u0105. Ma\u017edaug prie\u0161 15\u201318 m. \u012f reumatologij\u0105 at\u0117jus biologiniams vaistams, ligos eiga tapo daug lengviau valdoma ir klinikin\u0117s remisijos tikimyb\u0117 kardinaliai padid\u0117jo. Kadangi \u0161iame \u017eurnale biologin\u0117s terapijos temai skirtas atskiras straipsnis, \u010dia i\u0161vardijami tik svarbiausi biologiniai preparatai, \u012fdiegti \u012f klinikin\u0119 praktik\u0105:<\/p>\n \u0084. Tumoro nekroz\u0117s faktoriaus-\u03b1 inhibitoriai: infliksimabas, adalimumabas, etanerceptas, golimumabas, certolizumabas;<\/p>\n \u0084. Interleukino-l receptori\u0173 antagonistas anakinra;<\/p>\n \u0084. Interleukino-6 receptori\u0173 antagonistas tocilizumabas;<\/p>\n \u0084. T l\u0105steli\u0173 kostimuliacijos blokatorius abataceptas;<\/p>\n \u0084. s l\u0105steli\u0173 CD-20 receptori\u0173 blokatorius<\/p>\n rituksimabas.<\/p>\n Deja, net ir labai pager\u0117jus ankstyvai ligos diagnostikai, \u012fdiegus inovatyvius gydymo metodus, RA lieka sud\u0117tinga medicinos problema. S\u0117kmingai j\u0105 spr\u0119sti bus galima tik tuo atveju, jei pa\u010dioje ligos prad\u017eioje pacientas pateks \u012f specializuot\u0105 reumatologijos centr\u0105, kuriame \u012fdiegtos \u0161iuolaikin\u0117s medicinos technologijos, o v\u0117liau j\u012f steb\u0117s ir konsultuos specialist\u0173 komanda, kuri\u0105 sudarys reumatologas, \u0161eimos gydytojas, ortopedas, reabilitologas, o pasirei\u0161kus ekstraartikulinei patologijai \u2013 ir kit\u0173 specialybi\u0173 medikai.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u0160altinis: \u201eLietuvos gydytojo \u017eurnalas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Prof. Algirdas Venalis VU VMTI Inovatyvios medicinos centras Netolimoje praeityje reumatoidinis artritas (RA) buvo apibr\u0117\u017eiamas kaip autoimunin\u0117s kilm\u0117s erozinis destrukcinis nuolat progresuojantis s\u0105nari\u0173 ir re\u010diau \u2013 kit\u0173 organ\u0173 pa\u017eeidimas. Dabar, atsiradus labai efektyvi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173, ligos destrukcinis pob\u016bdis, kartu ir prognoz\u0117 i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0119. Vis d\u0117lto RA lieka sunki liga, smarkiai pabloginanti paciento gyvenimo kokyb\u0119,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7216,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[881,689,1958,7,137,125,6175,138],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7215","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-antagonistas","tag-diagnostika","tag-imunizacija","tag-inhibitoriai","tag-ligonis","tag-rukymas","tag-tikimybe","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7215","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7215"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7215\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7216"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7215"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7215"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7215"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7215"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7215"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}