\n
\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n
Prof. Jolanta Dadonien\u0117<\/i><\/b><\/p>\n
Vilniaus universiteto MF, Visuomen\u0117s sveikatos institutas, VUL Santari\u0161ki\u0173 klinikos, valstybinis mokslini\u0173 tyrim\u0173 institutas Inovatyvios medicinos centras. Sakoma, kad ne\u017einodamas savo \u0161akn\u0173 \u017emogus yra pasimet\u0119s dabartyje ir bijo ateities. Tod\u0117l svarbu \u017einoti, kas mes esame ir kur link judame.<\/i><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Savo \u0161aknis mes randame septintajame praeito am\u017eiaus de\u0161imtmetyje, kai prof. J. Kup\u010dinskas 1967 m. Kaune \u012fsteig\u0117 Reumatologijos mokslin\u0119 draugij\u0105 ir buvo pirmasis jos vadovas. \u0160ie metai tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi Reumatolog\u0173 draugijos \u012fk\u016brimo data. Nuo 1970 m. iki 1993 m. draugijai vadovavo prof. A. Matulis, o nuo 1993 m. iki 2013 m. \u2013 prof. A. Venalis. Taigi 2017 m. Lietuvos reumatologai min\u0117s savo organizacijos 50 met\u0173 jubiliej\u0173. Draugijos \u012fsteigimas, matyt, sutapo su pana\u0161i\u0173 draugij\u0173 steigimu Soviet\u0173 s\u0105jungoje. Tai s\u0105lygojo ma\u017e\u0117jantis sergamumas reumatu ir naujos reumatini\u0173 lig\u0173 tyrim\u0173 kryptys pasaulyje \u2013 taip atsirado nauja mokslo \u0161aka \u2013 reumatologija. Reumatologijos, kaip praktin\u0117s specialyb\u0117s gimimo data Lietuvoje, \u2013 1974 m., tais metais sveikatos apsaugos ministerijos specialybi\u0173 s\u0105ra\u0161e reumatologija minima kaip atskira specialyb\u0117. Iki to laiko ji buvo kardiologijos dalis ir nagrin\u0117jo i\u0161 esm\u0117s vien\u0105 problem\u0105 \u2013 reumat\u0105. Dabar reumatologijos srityje darbuojasi 70 gydytoj\u0173, turin\u010di\u0173 reumatologo licenzij\u0105 (2014 m. duomenys). Reumatologijos kursas studentams Vilniaus universitete prad\u0117tas d\u0117styti 1970 m. (prof. M. Kri\u0161topaitis, prof. P. Erelis), ma\u017edaug tuo pa\u010diu metu ir Kaune. Reikia pasakyti, kad reumatologijos mokslo ir praktikos Lietuvoje apyau\u0161riu, 1965 m., pasaul\u012f i\u0161vydo unikalus ir iki \u0161iol nepakartotas leidinys \u2013 dermatologijos prof. J. Lelio (1914\u20132011) 152 psl. monografija \u201eRaudonoji vilklig\u0117\u201c. Prof. J. Lelys, pranokdamas laik\u0105, apra\u0161\u0117 antinuklearinius antik\u016bnus, kurie dabar yra sistemini\u0173 lig\u0173 laboratorin\u0117s diagnostikos kertinis akmuo: \u201e…Atrodo, kad perspektyviausios vadinamosios antinuklearin\u0117s reakcijos, kurios pagr\u012fstos tuo, kad l\u0105steli\u0173 branduoliai adsorbuoja ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 sistemine raudon\u0105ja vilklige, serumo globulininius faktorius. \u012erodyta, kad ligoni\u0173 globulinin\u0117je frakcijoje yra autoantik\u016bn\u0173 dezoksiribonukleino r\u016bg\u0161\u010diai…\u201c Pirmasis leidinys, skirtas studentams, \u2013 1976 m. i\u0161leista doc. A. Baltu\u0161kevi\u010diaus knyga \u201eS\u0105nari\u0173 ligos\u201c, t. y. pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje viename leidinyje buvo apra\u0161ytos reumatin\u0117s ligos. Pl\u0117tojantis tyrimams reumatoidinio artrito ir sistemini\u0173 lig\u0173 srityje 1972 m. buvo prad\u0117ti tirti imunosupresantai ir imunostimuliatoriai. Prof. H. Guobys (1928\u20131986) reumatini\u0173 lig\u0173 spektr\u0105 ir imunosupresant\u0173 vartojim\u0105 to laikme\u010dio pasaulio \u017eini\u0173 mokslo lygmenyje apra\u0161\u0117 knygoje \u201eReumatin\u0117s s\u0105nari\u0173 ligos: diagnostika ir gydymas\u201c. Autoimunin\u0117ms ligoms, gydymui gliukokortikoidais ir imunosupresantais buvo skirta prof. A. Matulio ir D. Stankaitien\u0117s knyga \u201eImuniniai sutrikimai ir imunoreguliuojan\u010dioji terapija reumatini\u0173 lig\u0173 metu\u201c, i\u0161leista 1981 m. rus\u0173 kalba. Tai pirmoji knyga Lietuvoje \u0161iuolaiki\u0161kai paai\u0161kinanti imunosupresant\u0173 veikim\u0105. Nepaisant gele\u017ein\u0117s u\u017edangos ir politikoje, ir moksle tam tikri mokslo pasiekimai buvo akivaizd\u016bs. Reumatoidinio faktoriaus nustatymas Latex<\/i> metodu (i\u0161radimo autor\u0117 dr. D. Stankaitien\u0117) buvo pripa\u017eintas tuometin\u0117je Soviet\u0173 s\u0105jungoje ir naudojamas iki 1990 m. kaip imunologinis laboratorinis b\u016bdas nustatyti reumatoidin\u012f faktori\u0173 ir diagnozuoti reumatoidin\u012f artrit\u0105. Reumatologijos mokslas ir mokymas nestokojo i\u0161kili\u0173 ir sud\u0117tingo likimo asmenybi\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 prof. P. Erelis, kuris nuo 1975 m. iki 1990 m. vienintelis d\u0117st\u0117 reumatologij\u0105 Vilniaus universitete. Jis surinko mokslin\u0119 informacij\u0105, apra\u0161\u0117 ir susistemino 180 reumatini\u0173 lig\u0173. Beje, \u0161is skai\u010dius tapo atspirties ta\u0161ku, kai kalbama apie reumatini\u0173 lig\u0173 skai\u010di\u0173. 1990 m. atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119, reumatologija, kaip mokslo \u0161aka, \u012fsitvirtina klinik\u0173 ar katedr\u0173 pavadinimuose. Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universitete reumatologijos d\u0117stymui ir mokslui s\u0117kmingai vadovauja prof. A. Baranauskait\u0117, o Vilniaus universiteto Medicinos fakultete \u2013 prof. A. Venalis. Reumatolog\u0173 mokslin\u0117 draugija 1995 m. perregistruojama ir pervadinama \u012f Lietuvos reumatolog\u0173 asociacij\u0105, o jos veikla \u012fgauna vis didesn\u012f greit\u012f. Bene svarbiausia Reumatolog\u0173 asociacijos veikla \u2013 organizuojamos kasmetin\u0117s mokslin\u0117s konferencijos, kurios tradici\u0161kai vyksta kiekvien\u0173 kalendorini\u0173 met\u0173 pabaigoje, 2013 m. surengta dvide\u0161imtoji (pagrindiniai organizatoriai \u2013 prof. I. Butrimien\u0117 ir prof. A. Venalis). \u0160ios t\u0119stin\u0117s konferencijos pavadinimu \u201eVilniaus reumatologijos seminarai\u201c per dvide\u0161imt vienerius metus sukviet\u0117 \u012f Lietuv\u0105 garsiausias pasaulio reumatologijos asmenybes ir priartino \u0161iuolaikin\u012f moksl\u0105 prie gydytojo praktin\u0117s veiklos. Nor\u0117t\u0173si pabr\u0117\u017eti, kad \u0161io renginio pastovumas, t\u0119stinumas ir auk\u0161tas mokslinis lygis i\u0161 esm\u0117s prisideda prie reumatologijos mokslo \u017eini\u0173 sklaidos Lietuvoje, o apie mus ir m\u016bs\u0173 \u0161al\u012f tokiu b\u016bdu su\u017eino pasaulio mokslo elitas. Lietuvos reumatolog\u0173 asociacija, \u017eengdama \u012f brand\u0173 penkiasde\u0161imtmet\u012f, turi kuo did\u017eiuotis. Reumatologija ne tik perima ir \u012fdiegia pasaulines naujoves, bet siekia atradim\u0173 ir Lietuvos mokslo erdv\u0117je.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Epidemiologija<\/b><\/p>\n
Per dvide\u0161imt atkurtos nepriklausomyb\u0117s met\u0173 buvo i\u0161tirti svarbiausi\u0173 autoimunini\u0173 reumatini\u0173 lig\u0173 paplitimo ir sergamumo rodikliai. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, atliktais 2006\u20132008 m., reumatoidinio artrito paplitimas Lietuvoje yra 0,55 proc., o spondiloartropatijos \u2013 0,84 proc. [1]. \u017dinomas ir ret\u0173 reumatini\u0173 lig\u0173 paplitimas: sistemin\u0117s raudonosios vilklig\u0117s \u2013 0,02 proc., ma\u017edaug toks pat \u2013 ir visumos sistemini\u0173 vaskulit\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Diagnoz\u0117, gydymas ir profilaktika<\/b><\/p>\n
Vienas did\u017eiausi\u0173j\u0173 laim\u0117jim\u0173 Lietuvoje per pastaruosius dvide\u0161imt met\u0173 \u2013 biologin\u0117s terapijos reumatin\u0117ms ligoms gydyti \u012fdiegimas \u012f praktik\u0105. 2000 metais biologiniais vaistais buvo prad\u0117ti gydyti pirmieji pacientai, o \u0161iuo metu penkiuose tre\u010dio lygio \u0161alies centruose gydoma apie 800 pacient\u0173. Biologin\u0117 terapija pateik\u0117 ir nauj\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, kuri\u0173 reumatologijos specialistai dar nebuvo patyr\u0119, \u2013 tai latentin\u0117s tuberkulioz\u0117s suaktyv\u0117jimo problema Ryt\u0173 Europos endemin\u0117je zonoje. \u0160is rei\u0161kinys l\u0117m\u0117 svarbius mokslo ir praktikos rezultatus: pasiektas tarpdisciplinis reumatolog\u0173 ir pulmonolog\u0173 susitarimas, kaip diagnozuoti ir gydyti latentin\u0119 tuberkulioz\u0117s infekcij\u0105, kuri gali pa\u016bm\u0117ti reumatoidiniu artritu, ankiloziniu spondilitu ir psoriazine artropatija sergan\u010dius asmenis gydant tumoro nekroz\u0117s faktoriaus inhibitoriais. \u017dinant, kad Lietuvoje latentin\u0117 tuberkulioz\u0117<\/a> yra labai da\u017ena b\u016bkl\u0117, tarpdisciplinis susitarimas ir jo praktinis \u012fgyvendinimas garantuoja saug\u0173 biologini\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105 [2]. Dabar reumatin\u0117ms autoimunin\u0117ms ligoms gydyti Lietuvoje skiriami \u0161ie biologin\u0117s terapijos vaistai: infliksimabas (referentinis ir generinis), etanerceptas, adalimumabas, rituksimabas, tocilizumabas. Nekantriai laukiama vienintelio biologinio vaisto, registruoto sisteminei raudonajai vilkligei gydyti, belimumabo \u012ftraukimo \u012f centralizuotai perkam\u0173 vaist\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Tikim\u0117s, jog netrukus tur\u0117sime galimyb\u0119 gydyti ir ret\u0105 lig\u0105 (vaskulit\u0105) Wegenerio granulomatoz\u0119 rituksimabu. Toks gydymo prieinamumas nepasiekiamas be nuolatinio Lietuvos reumatolog\u0173 asociacijos darbo ir bendradarbiavimo su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybine ligoni\u0173 kasa. Taip gim\u0117 projektas \u201eFit for work\u201c (Pasiruo\u0161\u0119s darbui), kurio tikslas \u2013 anksti skirti \u0161iuolaiki\u0161k\u0105 gydym\u0105 ir i\u0161saugoti darbingum\u0105 sergantiems darbingo am\u017eiaus pacientams. Labai svarbus vaidmuo \u0161iame projekte tenka pacient\u0173 organizacijai \u201eLietuvos artrito asociacijai\u201c (vadov\u0117 O. Tely\u010d\u0117nien\u0117). \u0160ios organizacijos ilgamet\u0117 nuosekli ir stabili veikla l\u0117m\u0117 jos \u012ftak\u0105 priimant sprendimus visuose lygmenyse. Lietuvos reumatolog\u0173 asociacijos ir j\u0173 partneri\u0173 geranori\u0161kumas, pozityvumas leido mums savo pacientams sukurti tokias gydymo s\u0105lygas, kurios net kai kuriose Europos \u0161alyse teb\u0117ra siekiamyb\u0117.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Mokymas ir informacijos sklaida<\/b><\/p>\n Reumatologijos kursas, kaip atskira disciplina, Vilniaus universitete d\u0117stoma nuo 1993 m., tuo pa\u010diu metu prad\u0117ta d\u0117styti ir Kauno medicinos universitete. Studentai gali naudotis ne viena mokom\u0105ja knyga ir med\u017eiagos rinkiniais. 2008 m. dviej\u0173 tom\u0173 reumatologijos mokomoji med\u017eiaga i\u0161leista Vilniuje, 2010 m. \u2013 LSMU Kaune. Kiekvienais metais abu didieji reumatologijos centrai priima \u012f rezident\u016bros studijas po 2 i\u0161skirtini\u0173 geb\u0117jim\u0173 rezidentus, kuri\u0173 studijos trunka ketverius metus.<\/p>\n Ateities perspektyva<\/b><\/p>\n Perspektyva, tiriant autoimunines ligas, neabejotinai siejama su fundamentiniais \u0161i\u0173 lig\u0173 tyrin\u0117jimais. Klinikiniai ir epidemiologiniai autoimunini\u0173 lig\u0173 aspektai buvo svarbus 20 am\u017eiaus mokslo objektas ir svarbiausi epidemiologiniai rodikliai, klinikiniai ypatumai, apib\u016bdinantys \u0161ias ligas, jau yra \u017einomi. Epidemiologiniai tyrimai leido i\u0161samiai apra\u0161yti reumatini\u0173 lig\u0173 klinikin\u012f vaizd\u0105, eigos ypatumus ir baigtis, gydymo galimybes ir jo sukeliamus pavojus. Ilg\u0117jant pacient\u0173 ir \u017emoni\u0173 gyvenimo trukmei apskritai, kyla nauj\u0173 problem\u0173, susijusi\u0173 su vaist\u0173 sukeliamais \u0161alutiniais rei\u0161kiniais, naujomis lydin\u010diosiomis ligomis. Atsiranda poreikis gilintis \u012f ligos suk\u0117l\u0117jus ir patogenezin\u0119 ligos grandin\u0119. \u0160iame am\u017eiuje daugiausia d\u0117mesio sulaukia naujos molekul\u0117s, kurios aktyviai dalyvauja autoimunin\u0117je pa\u017eaidoje, o j\u0173 blokavimas, galima tik\u0117tis, sukels ilgalaik\u0119 remisij\u0105. Antra vertus, bandoma paveikti paties organizmo galimybes prisitaikyti prie ligos perprogramuojant savo l\u0105steles \u012f organizmui savus audinius, galin\u010dius u\u017eimti atgyvenusi\u0173 ir pa\u017eeist\u0173 audini\u0173 viet\u0105 (kremzl\u0117s, kaulo, raumen\u0173). Vienas i\u0161 reik\u0161mingiausi\u0173 \u0161ioje srityje yra ADIPOA projektas, vykdomas Europos S\u0105jungos l\u0117\u0161omis nuo 2010 m. kartu su kitomis vienuolika Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173. Svarbiausias jo tikslas \u2013 sukurti gyvybingas kremzl\u0117s l\u0105steles i\u0161 riebalinio audinio ir klinikiniuose tyrimuose i\u0161tirti tokio gydymo metodo veiksmingum\u0105 bei saugum\u0105. Kol ateities l\u016bkes\u010diai taps praktine realybe, reik\u0117t\u0173 pamin\u0117ti ir kai kurias problemas, kurios tarsi pranyksta m\u016bs\u0173 veiklos intensyviame ritme. Pasaulyje ir Lietuvoje pasigendama esmini\u0173 mokslini\u0173 ir praktini\u0173 poky\u010di\u0173 osteoartroz\u0117s profilaktikos ir gydymo srityje. Progresas \u010dia menkas, nepaisant Europos S\u0105jungos finansuojam\u0173 mokslo projekt\u0173. Profilaktikos priemon\u0117s ir laiku skirta reabilitacija gal\u0117t\u0173 b\u016bti priemon\u0117s, padedan\u010dios u\u017ekardyti \u0161ios luo\u0161inan\u010dios ligos progresavim\u0105. Deja, Lietuvoje tr\u016bksta d\u0117mesio \u0161iai sri\u010diai, o pasaulin\u0117 patirtis taip pat labai ribota. Suprasdama i\u0161 esm\u0117s palankius visuomen\u0117s bei sveikatos prie\u017ei\u016bros poky\u010dius ir aplink save matydama didel\u012f b\u016br\u012f jaun\u0173 \u017emoni\u0173, j\u0173 geb\u0117jim\u0105 \u012fgyti \u017eini\u0173, jas pritaikyti realioje situacijoje, neabejoju, kad Lietuvos reumatolog\u0173 asociacija toliau jud\u0117s kartu su pasauliniu mokslu ir dirbs praktikos gydytoj\u0173 bei j\u0173 pacient\u0173 gerov\u0117s labui.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u00a0 Prof. Jolanta Dadonien\u0117 Vilniaus universiteto MF, Visuomen\u0117s sveikatos institutas, VUL Santari\u0161ki\u0173 klinikos, valstybinis mokslini\u0173 tyrim\u0173 institutas Inovatyvios medicinos centras. Sakoma, kad ne\u017einodamas savo \u0161akn\u0173 \u017emogus yra pasimet\u0119s dabartyje ir bijo ateities. Tod\u0117l svarbu \u017einoti, kas mes esame ir kur link judame. \u00a0 Savo \u0161aknis mes randame septintajame praeito am\u017eiaus de\u0161imtmetyje, kai prof. J. Kup\u010dinskas…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7218,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[235,356,8058],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-7217","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-institutas","tag-projektas","tag-reumatologija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7217","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7217"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7217\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7218"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7217"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7217"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7217"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7217"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7217"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}