{"id":7235,"date":"2015-06-22T17:12:48","date_gmt":"2015-06-22T17:12:48","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-06-22T17:24:08","modified_gmt":"2015-06-22T17:24:08","slug":"siuolaikinis-alergijos-gydymas-tinkamo-pasirinkimo-gaires","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/siuolaikinis-alergijos-gydymas-tinkamo-pasirinkimo-gaires\/7235\/","title":{"rendered":"\u0160iuolaikinis alergijos gydymas: tinkamo pasirinkimo gair\u0117s"},"content":{"rendered":"

\n

Did\u0117jantis alergini\u0173 lig\u0173 paplitimas ver\u010dia mokslininkus ir gydytojus ie\u0161koti nauj\u0173, efektyvesni\u0173, bet tuo pa\u010diu ir saugi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 bei vaist\u0173. Dauguma alergini\u0173 lig\u0173 yra l\u0117tin\u0117s, ilgai gydomos, tod\u0117l itin svarbu, kad pacientui skiriami vaistai b\u016bt\u0173 ne tik veiksmingi, bet ir gerai toleruojami. Kod\u0117l alergini\u0173 lig\u0173 daug\u0117ja, n\u0117ra visai ai\u0161ku. \u0160ia tema daug diskutuojama, pateikiama \u012fvairi\u0173 teorij\u0173, bet n\u0117 viena j\u0173 negali atsakyti \u012f visus su alergijos atsiradimu, raida ir gydymu susijusius klausimus. Problemi\u0161ka i\u0161lieka alergini\u0173 lig\u0173 kontrol\u0117, nors \u0161ioje srityje pastaraisiais metais pasiekta akivaizd\u017eios pa\u017eangos. Da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios alergin\u0117s ligos, alerginis rinitas ir l\u0117tin\u0117 dilg\u0117lin\u0117<\/a>, gydomos pirmiausiai pasirenkamais antihistamininiais vaistais, pirmum\u0105 teikiant saugesniems naujausios kartos preparatams. Apie \u0161iuolaikin\u0119 alergijos samprat\u0105, nauj\u0105sias alergologijos tendencijas ir geriausi\u0105 gydymo praktik\u0105 kalbam\u0117s su LSMU MA profesore alergologe-klinikine imunologe Brigita \u0160itkauskiene.<\/b><\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Istoriniai dokumentai rodo, kad alergin\u0117mis ligomis \u017emon\u0117s sirgo visais laikais, bet niekada j\u0173 nebuvo tiek daug kaip dabar. Kod\u0117l?<\/i><\/b><\/p>\n

I\u0161 ties\u0173, nepaisant reik\u0161ming\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s medicinos laim\u0117jim\u0173, taip pat ir alergijos gydymo srityje, per pastaruosius 20\u201330 met\u0173 sergamumas alergin\u0117mis ligomis vis dar spar\u010diai did\u0117jo. Neretai epidemiologin\u0117 alergini\u0173 lig\u0173 situacija vaizdingai apib\u016bdinama \u201ealergijos cunamiu\u201c. Manoma, kad \u0161iais laikais \u017emoni\u0173 organizmas tampa jautresnis \u012fvairiems dirgikliams tod\u0117l, kad aplinkoje daug\u0117ja \u201enaujadar\u0173\u201c: nat\u016bralioje gamtoje nesutinkam\u0173 sintetini\u0173 chemini\u0173 jungini\u0173, kombinuoto ir geneti\u0161kai modifikuoto maisto bei pana\u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173, svetim\u0173 \u017emogaus organizmui. Veikiant joms sutrinka imunin\u0117 tolerancija, \u017emogaus imunin\u0117 sistema ima stipriau joms \u201eprie\u0161intis\u201c \u012fsijautrindama ir gamindama antik\u016bnus. Alergijai atsirasti svarb\u016bs<\/p>\n

ir kiti veiksniai, kaip antai stresas. Apibendrindami alergij\u0105 gal\u0117tume apib\u016bdinti ir kaip \u0161iuolaikin\u0117s civilizacijos produkt\u0105 bei rezultat\u0105.<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Kaip dabar suprantama alergija, ar kei\u010diasi po\u017ei\u016bris \u012f jos prie\u017eastis, mechanizmus?<\/i><\/b><\/p>\n

Neretai \u017eod\u017eiu \u201ealergija\u201c pavadiname visa tai, kas mums nepatinka ar sukelia atst\u016bmimo poj\u016bt\u012f. Vis<\/p>\n

d\u0117lto tur\u0117tume nepamir\u0161ti, kad tikroji alergija \u2013 tai imunin\u0117 reakcija, pasirei\u0161kianti, kai alergenui \u012fsijautrin\u0119s organizmas ima nuolat gaminti specifini\u0173 antik\u016bn\u0173 (da\u017eniausiai IgE klas\u0117s), kurie jungiasi prie putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173. Klinikini\u0173 alergijos po\u017eymi\u0173 (simptom\u0173) atsiranda tada, kai \u012fjautrintas organizmas kontaktuoja su alergenu. Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimai (L. H. P. Nguyen ir kt.) rodo, kad netgi neturin\u010di\u0173 klinikini\u0173 po\u017eymi\u0173 atopi\u0161k\u0173 asmen\u0173 nosiarykl\u0117s gleivin\u0117je ir vidurin\u0117s ausies skystyje nustatomas \u017eenklus (CD 3+) \u017eymen\u012f<\/p>\n

turin\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 kiekio padid\u0117jimas. \u0160is rei\u0161kinys vadinamas minimaliu persistentiniu u\u017edegimu. Tai b\u016bkl\u0117, kai kartotinis nedideli\u0173 alergeno dozi\u0173 poveikis sukelia ne \u201eakimis matomus\u201c alergijos simptomus, o padid\u0117jus\u012f jautrum\u0105 tolesniam alergeno poveikiui ir lemia nuolat vykstan\u010di\u0105 imunin\u0119 reakcij\u0105. Dabar pabr\u0117\u017eiama, kad, gydant alergines ligas, reikia ne tik slopinti alergijos simptomus, bet netgi svarbiau \u2013 u\u017eb\u0117gti jiems u\u017e aki\u0173, gydym\u0105 parenkant ir koreguojant pagal minimalaus persistentinio u\u017edegimo samprat\u0105: jeigu suma\u017einsime ar panaikinsime padid\u0117jus\u012f organizmo jautrum\u0105 alergenui, nebeliks ir alergijos simptom\u0173. Alergijai b\u016bdinga savita raida: da\u017eniausiai ji prasideda pirmaisiais gyvenimo metais ir t\u0119siasi vis\u0105 gyvenim\u0105, kei\u010diasi tik alergijos klinikiniai po\u017eymiai. K\u016bdikyst\u0117je ir vaikyst\u0117je \u017emogus pirmiausia susiduria su maisto alergenais, tod\u0117l anks\u010diausiai pasirei\u0161kia maisto alergijos, atopinio dermatito po\u017eymiai, v\u0117liau did\u0117ja aplinkos, \u012fkvepiam\u0173j\u0173 alergen\u0173 patofiziologin\u0117 reik\u0161m\u0117 \u2013 tai pasirei\u0161kia alerginio rinito, astmos simptomais. \u0160is fenomenas vaizdingai vadinamas alergijos mar\u0161u, jis atspindi sistemin\u0119 alergijos prigimt\u012f. Dabar jau nekelia abejoni\u0173, kad alergija yra sistemin\u0117 liga, paveikianti vis\u0105 organizm\u0105 ir pasirei\u0161kianti visuma klinikini\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

\n

Epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, dabar kas antras vaikas ir kas tre\u010dias suaug\u0119s \u017emogus turi koki\u0173 nors su alergija susijusi\u0173 negalavim\u0173, sveikatos problem\u0173. Lietuvoje sergamumas alergin\u0117mis ligomis kol kas ma\u017eesnis nei kitose Europos \u0161alyse, bet irgi spar\u010diai did\u0117ja. Pasteb\u0117ta: kuo labiau i\u0161pl\u0117tota \u0161alies ekonomika, tuo daugiau jos gyventoj\u0173 serga alergin\u0117mis ligomis. Neseniai Europoje atliktas tyrimas (V. Bauchau, S. R. Durham) atskleid\u0117, kad vien nuolatinio alerginio rinito simptom\u0173 turi apie 1 i\u0161 8 suaugusi\u0173 18\u201365 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Viena da\u017eniausi\u0173 alergini\u0173 lig\u0173, alerginis rinitas, n\u0117ra tik nosies problema. Varginantys \u0161ios ligos simptomai (nie\u017e\u0117jimas, \u010diaudulys, \u012fkyrus nosies sekreto tek\u0117jimas, pasunk\u0117j\u0119s kv\u0117pavimas ir kt.) reik\u0161mingai pablogina paciento gyvenimo kokyb\u0119, sutrikdo nakties mieg\u0105, sukelia mieguistum\u0105 dien\u0105, nuovarg\u012f, dirglum\u0105, trukdo susikaupti mokslui, darbui, i\u0161derina psichikos b\u016bkl\u0119, gali b\u016bti depresijos prie\u017eastis ar netgi past\u016bm\u0117ti \u012f savi\u017eudyb\u0119 (T. T. Postolache ir kt.). Varginantys alergijos simptomai gali sujaukti paciento gyvenim\u0105, trukdyti profesinei karjerai, sutrikdyti seksualin\u012f gyvenim\u0105 (C. Kirmaz ir kt.). Kita da\u017enai pasitaikanti u\u017esit\u0119sianti ir neretai su alergija susijusi liga yra dilg\u0117lin\u0117<\/a>. \u012evairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, bent kart\u0105 gyvenime dilg\u0117lin\u0117s simptom\u0173 yra patyr\u0119 20\u201325 proc. \u017emoni\u0173.<\/p>\n

\u012erodyta, kad nepriklausomai nuo sukelian\u010di\u0173 veiksni\u0173 dilg\u0117lin\u0117<\/a> yra l\u0117tin\u0117 liga. Nustatyta, kad netgi nesant klinikini\u0173 po\u017eymi\u0173, dilg\u0117line sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 kraujyje b\u016bna padid\u0117jusi C reaktyviojo baltymo, komplement\u0173 C3 ir C4 koncentracija, lyginant su sveikais asmenimis (A. Kasperska-Zajec ir kt.). Tinkamai negydant alergijos, efektyviai nekontroliuojant imunini\u0173 padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0173, gali atsirasti daugiau sveikatos sutrikim\u0173 ar pasunk\u0117ti jau esamos l\u0117tin\u0117s ligos. Pavyzd\u017eiui, veiksmingai negydomas alerginis rinitas 5 kartus padidina rizik\u0105 susirgti astma, gali b\u016bti pasikartojan\u010dio rinosinusito, nosies polipoz\u0117s, otito, apn\u0117jos, net migrenos prie\u017eastis.<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Kuo paremta \u0161iuolaikin\u0117 alergini\u0173 lig\u0173 diagnostika? Juk pana\u0161iais \u012f alergijos simptomais gali pasireik\u0161ti ir kitos, nealergin\u0117s, ligos.<\/i><\/b><\/p>\n

Alergini\u0173 lig\u0173 diagnostika da\u017eniausiai n\u0117ra sud\u0117tinga. Norint laiku paskirti tinkam\u0105 gydym\u0105 ir i\u0161vengti komplikacij\u0173, svarbu laiku \u012ftarti alergij\u0105 ir nusi\u0173sti pacient\u0105 specialisto konsultacijos. Alergologas- klinikinis imunologas, atlik\u0119s specialius tyrimus, nustato organizmo \u012fsijautrinim\u0105 alergenams, patikslina, kurie i\u0161 alergen\u0173 yra \u201ekal\u010diausi\u201c d\u0117l ligos simptom\u0173. Nuolatin\u0117s alergijos simptomus da\u017eniausiai sukelia nam\u0173 dulki\u0173 erki\u0173, pel\u0117si\u0173, namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 alergenai. Apskritai \u017emog\u0173 gali \u012fjautrinti bet kuris alergenas, esantis kasdien\u0117je aplinkoje.<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Kaip gydomos alergin\u0117s ligos?<\/i><\/b><\/p>\n

Alergeno pa\u0161alinimas i\u0161 aplinkos yra pirmasis, labai svarbus alergijos gydymo etapas, ta\u010diau gana sunkiai \u012fgyvendinamas realiame gyvenime. \u0160iomis aplinkyb\u0117mis labai reik\u0161mingas tampa medikamentinis alergijos gydymas. Turint omenyje pa\u010dios alergijos neigiam\u0105 poveik\u012f paciento gyvenimo kokybei ir komplikacij\u0173 gr\u0117sm\u0119, alergini\u0173 lig\u0173 gydymas turi b\u016bti ne tik veiksmingas, bet ir saugus, gerai toleruojamas, pats gydymas netur\u0117t\u0173 sukelti klini\u0161kai reik\u0161ming\u0173 nepageidaujam\u0173 \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173. Alergin\u0117s reakcijos metu alergenui jungiantis su antik\u016bnais, prisitvirtinusiais putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 pavir\u0161iuje, putliosios l\u0105stel\u0117s suyra, o i\u0161 j\u0173 i\u0161siskiria \u012fvairi\u0173 biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173. Viena j\u0173 yra histaminas, sukeliantis daugiausiai neigiam\u0173 efekt\u0173. Tod\u0117l alergijos gydymas pirmiausia turi b\u016bti orientuotas \u012f histamino poveikio slopinim\u0105. Visose \u0161iuolaikin\u0117se alerginio rinito, dilg\u0117lin\u0117s gydymo rekomendacijose nurodoma, kad pirmos eil\u0117s vaistas \u0161ioms ligoms gydyti turi b\u016bti naujos kartos (neslopinantis) antihistamininis preparatas. Senosios (pirmosios) kartos antihistamininiai vaistai d\u0117l nepageidaujamo \u0161alutinio poveikio centrinei nerv\u0173 sistemai, ry\u0161kaus slopinamojo ir kitokio nepageidaujamo poveikio neskirtini nuolatiniam alergini\u0173 lig\u0173 gydymui. Tai itin svarbu prisiminti, jei ligoniui reikalingas ilgalaikis gydymas, nes senosios kartos antihistaminiai vaistai sutrikdo pa\u017einimo funkcijas, geb\u0117jim\u0105 mokytis, susikaupti, vairuoti automobil\u012f ir pan.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Praktikos gydytojui neretai i\u0161kyla ir toks<\/i><\/b> klausimas: kaip i\u0161 daugyb\u0117s antihistaminini\u0173<\/i><\/b> vaist\u0173, esan\u010di\u0173 rinkoje, skirti pacientui<\/i><\/b> tinkamiausi\u0105, veiksming\u0105 ir saug\u0173?<\/i><\/b><\/p>\n

Alergin\u0117ms ligoms gydyti dabar beveik i\u0161imtinai vartojami tik naujausios, antrosios, kartos, antihistamininiai vaistai. J\u0173 era prasid\u0117jo apie 1980-uosius metus. Dabar \u0161ios kartos vaist\u0173 pasirinkimas platus: tai bilastinas, cetirizinas, loratadinas, feksofenadinas, ebastinas, rupatadinas ir kt. Nors priklauso antros kartos antihistamininiams vaistams, jie n\u0117ra vienodi: skiriasi antihistamininiu aktyvumu ir poveikiu, farmakodinamika, saugumo charakteristikomis. Vienas naujausi\u0173 antihistaminini\u0173 vaist\u0173 bilastinas in vitro <\/i>tyrimuose pasi\u017eym\u0117jo dideliu aktyvumu ir specifi\u0161kumu: H1 receptorius blokavo tris kartus stipriau negu cetirizinas ir penkis kartus stipriau negu feksofenadinas (R. Corcostegui ir kt.). Be to, nustatyta, kad bilastinas, slopindamas histamino ir kit\u0173 u\u017edegimo mediatori\u0173 (citokin\u0173 IL-4, TNF- alfa) i\u0161siskyrim\u0105 i\u0161 putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173, slopina ir su alergenu susijus\u012f u\u017edegim\u0105, pasi\u017eymi Th2 limfocitus reguliuojan\u010diu poveikiu. Nuo kit\u0173 antros kartos antihistaminini\u0173 vaist\u0173 bilastinas skiriasi ir apykaitos ypatumais: jo metabolizmas organizme klini\u0161kai nereik\u0161mingas: nevyksta nei kepenyse dalyvaujant citochromui CYP 450, nei \u017earnyne dalyvaujant CYP 1A1 ir CY – P3A4. Tod\u0117l, esant kepen\u0173 disfunkcijai, bilastino doz\u0117s keisti nereikia. Bilastino dozei \u012ftakos prakti\u0161kai neturi paciento am\u017eius ar gretutin\u0117s ligos, maistas ar kartu vartojami kiti vaistai. J. Sastre ir bendr. tyrimo duomenimis, 4 savaites truk\u0119s nuolatinio alerginio rinito gydymas bilastinu buvo toks pat efektyvus kaip ir gydymas cetirizinu bei daug efektyvesnis u\u017e gydym\u0105 placebu, o 1 metus nepertraukiamai bilastinu gydant nuolatin\u012f alergin\u012f rinit\u0105 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017enumas buvo nereik\u0161mingas. Naujausiuose ekspert\u0173 sutarimuose nurodoma, kad dilg\u0117lin\u0117s gydymas irgi turi b\u016bti ilgalaikis. J. J. Grob ir bendr. \u012frod\u0117, kad l\u0117tine dilg\u0117line sergantiems asmenims nepertraukiamai ilg\u0105 laik\u0105 vartojant antros kartos antihistaminini\u0173 vaist\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 pager\u0117ja labiau nei vartojant juos epizodi\u0161kai, t. y. tik atsiradus simptom\u0173. Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, jei \u012fprastine terapine antros kartos antihistamininio vaisto doze nepavyksta sukontroliuoti dilg\u0117lin\u0117s simptom\u0173, doz\u0119 galima didinti iki 4 kart\u0173, t. y. Iki efektyvios. Tyrim\u0173 rezultatai atsispindi ir EAACI \/GA2LEN\/ED F\/WAO dilg\u0117lin\u0117s gydymo gair\u0117se, kuriose rekomenduojama nesant klinikinio efekto po 2 savai\u010di\u0173 \u012fprastin\u0119 antros kartos antihistaminini\u0173 vaist\u0173 doz\u0119 didinti iki 4 kart\u0173. Tokiais atvejais, pasirenkant vaist\u0105, b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f jo saugum\u0105. Dilg\u0117lin\u0117s gydymo gairi\u0173 pagr\u012fstumas patvirtintas i\u0161tyrus did\u0117jan\u010di\u0173 bilastino dozi\u0173 veiksmingum\u0105 ir ger\u0105 toleravim\u0105 (T. Zuberbier, K. Krause, kt.). Tyrimu nustatyta, kad didesn\u0117s nei rekomenduojamos \u012fprastin\u0117s (oficialiai vaist\u0173 agent\u016br\u0173 patvirtinta bilastino doz\u0117 yra 20 mg vien\u0105 kart\u0105 per par\u0105) vaisto doz\u0117s (40 ir 80 mg) simptomus kontroliavo dar veiksmingiau ir palankiai veik\u0117 u\u017edegimo mediatori\u0173 (histamino, IL-8, IL-6) kiek\u012f odoje.<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Jei gydymas netgi naujausiais antihistamininiais vaistais pacientui nepadeda, koki\u0173 dar turima galimybi\u0173 jam pad\u0117ti?<\/i><\/b><\/p>\n

Jei i\u0161 aplinkos pa\u0161alinus alergen\u0105 ir tinkamai gydant antihistamininiais vaistais nepavyksta pasiekti efektyvios alergin\u0117s ligos kontrol\u0117s arba atsiradus itin sunki\u0173 alergijos simptom\u0173, gali b\u016bti skiriami ir kiti vaistai ar gydymo b\u016bdai: gliukokortikoidai, anti- IgE ar kiti imunosupresantai, imunomoduliatoriai.<\/p>\n

Specifin\u0117 imunoterapija \u2013 gydymas laipsni\u0161kai didinamomis alergeno doz\u0117mis siekiant sukelti vadinam\u0105j\u0105 imunin\u0119 tolerancij\u0105 \u2013 vienintelis terapinis b\u016bdas, kei\u010diantis nat\u016brali\u0105 alergin\u0117s ligos eig\u0105. Ta\u010diau ne visiems pacientams galima taikyti specifin\u0119 imunoterapij\u0105, be to, \u0161is gydymas ilgai trunka, ne visiems prieinamas d\u0117l kainos, o kartais nesukelia laukto teigiamo poveikio. Tod\u0117l gydymui tinkamai ir individualiai parinktu antihistamininiu vaistu tenka labai svarbus vaidmuo gydant alergines ligas.<\/p>\n

\u00a0<\/b><\/p>\n

Apibendrinimas<\/b><\/p>\n

\u0084. Alergin\u0117s ligos yra vienos da\u017eniausi\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173, jos sukelia \u012fvairi\u0173 varginan\u010di\u0173 simptom\u0173 ir gali labai bloginti paciento gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n

\u0084. Daugelio alergini\u0173 lig\u0173 patofiziologijos fon\u0105 sudaro minimalus persistentinis u\u017edegimas \u2013 tai rei\u0161kia, kad imunin\u0117 reakcija paciento organizme vyksta nuolat net ir nesant klinikini\u0173 po\u017eymi\u0173.<\/p>\n

\u0084. Kadangi alergin\u0117s ligos yra l\u0117tin\u0117s ir turi b\u016bti gydomos ilg\u0105 laik\u0105, b\u016btini ne tik veiksmingi, bet ir saug\u016bs vaistai.<\/p>\n

\u0084. Antros kartos antihistamininiai vaistai yra pirmaeil\u0117 terapin\u0117 priemon\u0117 alerginiam rinitui ir dilg\u0117linei gydyti.<\/p>\n

\n

\u0160altinis: \u201eLietuvos gydytojo \u017eurnalas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Did\u0117jantis alergini\u0173 lig\u0173 paplitimas ver\u010dia mokslininkus ir gydytojus ie\u0161koti nauj\u0173, efektyvesni\u0173, bet tuo pa\u010diu ir saugi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 bei vaist\u0173. Dauguma alergini\u0173 lig\u0173 yra l\u0117tin\u0117s, ilgai gydomos, tod\u0117l itin svarbu, kad pacientui skiriami vaistai b\u016bt\u0173 ne tik veiksmingi, bet ir gerai toleruojami. Kod\u0117l alergini\u0173 lig\u0173 daug\u0117ja, n\u0117ra visai ai\u0161ku. \u0160ia tema daug diskutuojama, pateikiama \u012fvairi\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7236,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[174,5772,689,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7235","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alergija","tag-cetirizinas","tag-diagnostika","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7235","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7235"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7235\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7236"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7235"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7235"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7235"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7235"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7235"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}