\n
\u00a0<\/p>\n
Arterinio kraujo spaudimo (AKS) dydis miegant yra svarbus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos komplikacijas padedantis numatyti veiksnys (prediktorius), tod\u0117l atsiranda mokslini\u0173 prielaid\u0173, kad AKS kontrol\u0117 miego metu gali tur\u0117ti teigiamos \u012ftakos klinikin\u0117ms baigtims. Kai vaistai vartojami i\u0161 ryto, j\u0173 koncentracija ma\u017eiausia gali b\u016bti tada, kai labiausiai reikia geros AKS kontrol\u0117s. Taigi kilo mintis, kad galb\u016bt vaistus geriau gerti i\u0161 vakaro.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Zappe ir bendr. tyrime gauta svarbi\u0173 duomen\u0173 apie tai, kada der\u0117t\u0173 vartoti vaistus, veikian\u010dius per renino angiotenzino aldosterono sistem\u0105 (RAAS). Ar i\u0161 ties\u0173 vaist\u0173 vartojimas vakare prana\u0161esnis u\u017e vartojim\u0105 ryte, kaip pasteb\u0117ta keliuose moksliniuose tyrimuose? \u0160i\u0173 mokslinink\u0173 tyrimas ai\u0161kiai \u012frod\u0117, kad, gydant visas 24 valandas per par\u0105 veikian\u010dia angiotenzino receptori\u0173 blokatoriaus (ARB) doze (pvz., 320 mg valsartano), vaisto suvartojimo laikas neturi reik\u0161mingos \u012ftakos visos paros, dienos ir nakties AKS suma\u017e\u0117jimui nei vartojant vien tik RAAS blokuojan\u010dius vaistus, nei j\u0173 derin\u012f su diuretikais. Hermida bei Ayala kartu su mokslinink\u0173 grupe atliko daug tyrim\u0173 \u0161ia tema ir pri\u0117jo prie i\u0161vados, kad vaist\u0173 i\u0161g\u0117rimas prie\u0161 nakt\u012f yra prana\u0161esnis, nesvarbu, koks vaistas ir kokia doze vartojamas. Atrodo, kad Zappe tyrimo duomenys prie\u0161tarauja \u0161iems rezultatams, kurie gauti gydant 160 mg valsartano. I\u0161 ties\u0173 neatitikimas daugiau tariamas nei realus. \u0160iame tyrime tiek per 24 valand\u0173 ambulatorin\u0117s steb\u0117senos period\u0105, tiek nakties (miego) metu AKS suma\u017e\u0117jo pana\u0161iai. Vaist\u0173 vartojimo vakare prana\u0161umas buvo pagr\u012fstas padid\u0117jusiu dienos ir nakties AKS santykiu, kuris Hermida bei Ayala tyrime nustatytas d\u0117l didesnio AKS suma\u017e\u0117jimo dien\u0105 po vaisto i\u0161g\u0117rimo ryte, lyginant su AKS suma\u017e\u0117jimu po vaisto i\u0161g\u0117rimo prie\u0161 nakt\u012f. \u0160i\u0173 mokslinink\u0173 ir Zappe atliktuose tyrimuose lygintos fiksuoto dyd\u017eio vaisto doz\u0117s, vartojamos ryte arba vakare. Nors autori\u0173 i\u0161vados yra reik\u0161mingos, jos neatspindi realios klinikin\u0117s problemos. Kai gydymas pradedamas ir vaisto doz\u0117 kei\u010diama pagal klinikin\u012f AKS atsak\u0105, kada geriau gerti RAAS blokuojan\u010dius vaistus \u2013 ryte ar vakare? Yra keletas veiksni\u0173, kurie turi reik\u0161m\u0117s: vaisto suvartojimo ir AKS matavimo laiko santykis; AKS miego metu, kaip klinikini\u0173 baig\u010di\u0173 prediktoriaus, svarba; galimas skirtingas vaisto metabolizmo greitis miego ir b\u016bdravimo metu; skirtingas AKS atsakas \u012f RAAS slopinim\u0105 skirtingais paros tarpsniais. Svarbiausias yra vaisto suvartojimo ir AKS matavimo laiko santykis. Jei asmuo vaist\u0105 i\u0161geria ryte, o AKS matuojamas pra\u0117jus nedaug laiko po to, galimas klaidingai geras rezultatas. Daugelio AKF inhibitori\u0173 bei kai kuri\u0173 ARB gyvavimo pusperiodis yra daug trumpesnis nei 24 valandos ir, priklausomai nuo doz\u0117s, AKS ma\u017einantis poveikis gali trukti ma\u017eiau nei par\u0105. \u0160ios grup\u0117s vaist\u0173 terapinis langas yra platus. Enalaprilio doz\u0117 svyruoja nuo 5 iki 40 mg per par\u0105. Atsakas \u012f \u0161ias enelaprilio dozes pra\u0117jus 4 valandoms po suvartojimo yra pana\u0161us, ta\u010diau tik 20 mg ir 40 mg doz\u0117s garantuoja 24 valandas trunkant\u012f poveik\u012f. Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose vaisto doz\u0117 titruota pagal AKS matavim\u0173 rodmenis prie\u0161 i\u0161geriant vaist\u0105 ryte, vidutin\u0117 enelaprilio doz\u0117 buvo didesn\u0117 nei 20 mg. Vis d\u0117lto vaisto vartojimo apklausos atskleid\u0117, kad bendrojoje praktikoje vidutin\u0117 vartojama doz\u0117 yra ma\u017eesn\u0117 nei 15 mg per par\u0105. Valsartano doz\u0117 arterinei hipertenzijai gydyti svyruoja nuo 80 iki 320 mg per par\u0105. Lyginam\u0173j\u0173 telmisartano 80 mg ir valsartano 160 mg tyrim\u0173 duomenimis, pra\u0117jus 18\u201324 valandoms po ryte suvartotos valsartano doz\u0117s, jo AKS ma\u017einantis poveikis, lyginant su telmisartanu, suma\u017e\u0117ja labiau. Taigi, jei AKS matuojamas netrukus po vaisto i\u0161g\u0117rimo, labai tik\u0117tina, kad titruojant nebus pasiekta vaisto doz\u0117, u\u017etikrinanti optimali\u0105 24 valand\u0173 AKS kontrol\u0119. Jei vaistas vartojamas vakare, AKS bus matuojamas pra\u0117jus ma\u017eiausiai 12 valand\u0173 po vaisto i\u0161g\u0117rimo, tod\u0117l tikimyb\u0117, kad bus pasiekta tinkama doz\u0117, yra didesn\u0117. \u0160ia prielaida buvo pagr\u012fsta Morgan su bendr. 1997 metais atliktu kry\u017eminiu (angl. crossover<\/i>) tyrimu, kuriame perindoprilis buvo skiriamas i\u0161 ryto arba vakare. \u0160iame tyrime vaistai vartoti fiksuota doze. Ryte suvartoto perindoprilio klinikinis poveikis truko visas 24 valandas, o nakties ir ryto AKS kontrol\u0117 buvo pana\u0161i kaip ir t\u0105 pa\u010di\u0105 vaisto doz\u0119 suvartojus vakare. Vis d\u0117lto vakare skirto perindoprilio veikimo trukm\u0117 nesiek\u0117 24 valand\u0173. \u0160io rei\u0161kinio prie\u017eastis bus aptarta toliau. Trandolaprilis turi ilgiausi\u0105 gyvavimo pusperiod\u012f i\u0161 AKF inhibitori\u0173, o telmisartanas yra ilgiausios veikimo trukm\u0117s ARB, tod\u0117l tam tikrais atvejais \u0161iems vaistams teikiama pirmenyb\u0117. Jei gydoma trumpiau veikian\u010diu vaistu, jo doz\u0119 reikia didinti iki tokios, kuri veiks visas 24 valandas per par\u0105. Kita vertus, kai manoma, kad AKS jau kontroliuojamas, AKS matuoti der\u0117t\u0173 t\u0105 dien\u0105, kai pacientui nurodoma vaist\u0173 negerti. AKS matavimo namuose i\u0161 ryto rezultatai taip pat gali b\u016bti pana\u0161\u016bs.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Rytin\u012f AKS reguliuoja simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema<\/b><\/p>\n
Arterinis kraujosp\u016bdis n\u0117ra statinis dydis ir kinta vis\u0105 par\u0105. Ryto valandomis AKS reguliuoja simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema. Miegant simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos tonusas paprastai nuslopsta ir AKS suma\u017e\u0117ja. Jam suma\u017e\u0117jus, padid\u0117ja renino koncentracija kraujo plazmoje \u2013 jis tampa pagrindiniu veiksniu, valdan\u010diu AKS miego metu. Jei pacient\u0173 AKS miegant nema\u017e\u0117ja, galima \u012ftarti, kad j\u0173 simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema i\u0161lieka aktyvi \u2013 \u0161iems \u017emon\u0117ms reik\u0161ming\u0105 AKS suma\u017e\u0117jim\u0105 sukelia alfa adrenoreceptori\u0173 blokatoriai. Miegan\u010dio \u017emogaus kraujo plazmoje renino koncentracija yra didesn\u0117 nei b\u016bdraujan\u010dio. Vis d\u0117lto normaliomis s\u0105lygomis b\u016bdravimo valandomis renino koncentracija kraujo plazmoje nuolat kinta priklausomai nuo k\u016bno pad\u0117ties ir taip kartu su simpatine nerv\u0173 sistema dalyvauja reguliuojant AKS . Morgan ir bendr. tyrimo duomenimis, vartojant perindopril\u012f vakare, poveikis truko ma\u017eiau nei 24 valandas, tuo tarpu rytin\u0117s doz\u0117s AKS ma\u017einantis efektas i\u0161liko ir miego metu. Smith ir bendr., tyr\u0119 trandolapril\u012f, gavo pana\u0161ius rezultatus. Jie steb\u0117jo pacientus 48 valandas ir nustat\u0117, kad AKS ma\u017einantis poveikis po rytin\u0117s doz\u0117s i\u0161nyko kit\u0105 popiet\u0119 (t. y. pra\u0117jus 30\u201336 val.), ta\u010diau v\u0117l pasirei\u0161k\u0117 miego valandomis. Taigi atrodo, kad miegant organizmas yra jautresnis RAAS blokadai, o efektyvi vaisto koncentracija \u2013 ma\u017eesn\u0117. Aptariamame Zappe tyrime po ryte ar vakare i\u0161gertos valsartano ar lizinoprilio doz\u0117s kiekybinis absoliutusis ir procentinis sistolinio ir diastolinio AKS suma\u017e\u0117jimas miego metu (nakt\u012f) visais nurodytais laiko tarpsniais buvo didesnis, lyginant su suma\u017e\u0117jimu dien\u0105, ta\u010diau \u0161io efekto statistin\u0117 analiz\u0117 nepateikta (lentel\u0117).<\/p>\n
\n
\n
\n
\n
Papildomas sistolinio AKS suma\u017e\u0117jimas nakt\u012f per 6 steb\u0117tus tarpsnius buvo 0,58 mm Hg (standartinis nuokrypis \u2013 0,40), p <0,05. Pana\u0161\u016bs poky\u010diai pasteb\u0117ti ir matuojant diastolin\u012f AKS . Pana\u0161ius rezultatus paskelb\u0117 Morgan ir Anderson. Kalcio kanal\u0173 blokatoriai ir diuretikai, kurie veikia nepriklausomai nuo humoralin\u0117s ir autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos, b\u016bdravimo ir miego metu suk\u0117l\u0117 pana\u0161\u0173 AKS suma\u017e\u0117jim\u0105. Beta adrenoblokatoriai miego metu reik\u0161mingo efekto nesuk\u0117l\u0117, tuo tarpu AKS suma\u017e\u0117jimas miego metu vartojant AKF inhibitorius buvo didesnis nei b\u016bdraujant. Vienodas ar pana\u0161us AKS suma\u017e\u0117jimas beveik neabejotinai rodo didesn\u012f efekt\u0105, nes pradinis AKS miego metu buvo ma\u017eesnis, o jis yra vienas i\u0161 stipriausi\u0173 atsako prediktori\u0173. Procentinis sistolinio AKS pokytis, lyginant su pradiniu, matyti lentel\u0117je. Nustatytas vidutinis 9,21 proc. suma\u017e\u0117jimas nakt\u012f, lyginant su 7,85 proc. dien\u0105. Be to, pasteb\u0117tas papildomas sistolinio AKS suma\u017e\u0117jimas 17,5 proc. Morgan ir bendr. nustatyt\u0105 fakt\u0105, kad vakare vartojami vaistai veikia trumpiau, galima paai\u0161kinti spartesniu metabolizmu ar eliminacija miegant, ta\u010diau farmakokinetikos skirtumai negali paai\u0161kinti gydant trandolapriliu gaut\u0173 patvirtinan\u010di\u0173 rezultat\u0173. Taigi atrodo, kad AKS yra jautresnis RAAS blokadai nakties metu. Eksperimentiniais ir klinikiniais tyrimais nustatyta, kad AKS dydis miego metu yra svarbus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos baig\u010di\u0173 prediktorius. AKS miegant prie\u0161 gydym\u0105 ir gydymo tur\u0117jo didesn\u0119 predikcin\u0119 reik\u0161m\u0119, lyginant su AKS b\u016bdraujant. Tai gali b\u016bti vienas i\u0161 argument\u0173 skirti vaistus vakare. Vis d\u0117lto, tik\u0117tina, kad vakarais pacientai nety\u010dia praleis daugiau vaisto dozi\u0173 nei vartodami vaistus i\u0161 ryto. Svarbi pamoka, kuri\u0105 reikia i\u0161mokti, yra ta, kad RAAS veikian\u010dius vaistus b\u016btina skirti pakankamomis doz\u0117mis, kurios garantuoja vaist\u0173 veikim\u0105 visas 24 valandas per par\u0105. Jei skiriamos ma\u017eesn\u0117s nei 24 valandas veikian\u010dios doz\u0117s, svarbu taikyti ambulatorin\u0119 24 val. AKS steb\u0117sen\u0105 ar matuoti AKS i\u0161 ryto, prie\u0161 geriant vaistus. Moksliname tyrime, kuris pad\u0117t\u0173 atsakyti \u012f straipsnyje i\u0161kelt\u0105 klausim\u0105, vaistai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vartojami pabudus arba vakare, o j\u0173 doz\u0117 titruojama pagal \u012fprast\u0105 klinikin\u012f AKS . Norint nustatyti, kuri taktika efektyviausia siekiant optimalios kontrol\u0117s, rezultatus der\u0117t\u0173 steb\u0117ti 24 valandas per par\u0105 matuojant AKS . B\u016bt\u0173 idealu \u012fvertinti ir skirtingu laiku vartojamo vaisto farmakokinetik\u0105 ir taip nustatyti, kaip AKS reaguoja \u012f vienodas vaisto koncentracijas plazmoje miegant ir b\u016bdraujant.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eLietuvos gydytojo \u017eurnalas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u00a0 Arterinio kraujo spaudimo (AKS) dydis miegant yra svarbus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos komplikacijas padedantis numatyti veiksnys (prediktorius), tod\u0117l atsiranda mokslini\u0173 prielaid\u0173, kad AKS kontrol\u0117 miego metu gali tur\u0117ti teigiamos \u012ftakos klinikin\u0117ms baigtims. Kai vaistai vartojami i\u0161 ryto, j\u0173 koncentracija ma\u017eiausia gali b\u016bti tada, kai labiausiai reikia geros AKS kontrol\u0117s. Taigi kilo mintis, kad galb\u016bt…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7242,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7241","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7241","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7241"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7241\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7242"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7241"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7241"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7241"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7241"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7241"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}