{"id":7253,"date":"2015-06-05T16:39:57","date_gmt":"2015-06-05T16:39:57","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-06-05T16:39:57","modified_gmt":"2015-06-05T16:39:57","slug":"inkstu-cistines-ligos-genetika-gydymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/inkstu-cistines-ligos-genetika-gydymas\/7253\/","title":{"rendered":"INKST\u0172 CISTIN\u0116S LIGOS: GENETIKA, GYDYMAS"},"content":{"rendered":"<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n<p>Inkstu cistines ligos \u2013 heterogenine ligu grupe, kai inkstu audini pakeicia skyscio prisipilde dariniai \u2013<\/p>\n<p>cistos. \u0160ios ligos skiriamos i genetines ir negenetines (lentele) [1]. Nepaveldimos inkstu cistines ligos yra antrines, susijusios su obstrukcija, neoplaziniu procesu. Esant paveldimoms inkstu cistinems ligoms, inkstu cistos susidaro del pakitusios kanaleliu epitelio lasteliu blakstieneliu strukturos ir funkcijos, sutrikusios kanaleliu epitelio proliferacijos ir padidejusios skysciu sekrecijos [2].<b> <\/b><\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Autosomine recesyvine policistine inkst\u0173 liga<\/b><\/p>\n<p>Autosomine recesyvine policistine inkstu liga (ARPIL) paveldima autosominiu recesyviniu budu. Ji pasitaiko<\/p>\n<p>ma\u017edaug vienam i\u0161 20 tukst. naujagimiu [3]. ARPIL atsiradima lemia PKHD1 geno mutacijos [4]. PKHD1 genas yra 6q21 chromosomoje, sudarytas i\u0161 67 egzonu, ir apima 470 kb. Nedidele dalis \u0161io geno mutaciju budinga konkreciam regionui, trecdalis mutaciju yra unikalios vienai \u0161eimai. PKHD1 genas koduoja -brocistina. Fibrocistinas yra baltymas sudarytas i\u0161 4074 aminorug\u0161ciu. Jis su policistinu 2 sudaro kompleksa inkstu kanaleliu epitelio lasteliu blakstienelese [5]. ARPIL gali pasireik\u0161ti naujagimiams inkstu padidejimu, intrauteriniu inkstu pa\u017eeidimu, oligohidramnionu, plauciu hipoplazija arba veliau inkstu pa\u017eeidimu su sistemine ir portine hipertenzija [6]. Apie 30 proc. naujagimiu, serganciu ARPIL, mir\u0161ta nuo kvepavimo nepakankamumo [5].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Autosomine dominantine policistine inkst\u0173 liga<\/b><\/p>\n<p>Autosomine dominantine policistine inkstu liga (ADPIL) yra da\u017eniausia paveldima inkstu cistine liga [2]. Tai sistemine liga, pa\u017eeid\u017eianti inkstus, kai kuriais atvejais \u2013 kepenis, kasa, smegenis, arterijas, \u017earnyna (divertikulioze, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/divertikulitas\/72334\">divertikulitas<\/a>), \u0161irdi (dviburio vo\u017etuvo prolapsas) [7]. Jai budingas inkstu funkcijos blogejimas del skysciu prisipild\u017eiusiu cistu formavimosi ir inkstu didejimo [8]. Sergantys ADPIL sudaro 9\u201310 proc. pacientu, kuriems yra galutines stadijos letine inkstu liga [9]. ADPIL paveldima autosominiu dominantiniu budu. \u0160i liga pasitaiko vienam i\u0161 1000 asmenu [10]. ADPIL atsiradima lemia daugiau nei \u0161imtas skirtingu PKD1 ir PKD2 genu mutaciju, taciau nustatyta tik apie 70 proc. mutaciju [7]. \u0160iu genu rai\u0161ka vyksta daugelyje \u017emogaus organizmo audiniu ir organu [11]. PKD1 genas yra 16 chromosomos trumpajame petyje (16p13), PKD2 genas yra 4 chromosomos ilgajame petyje (4q21) [12]. PKD1 geno mutacija yra da\u017enesne (85 proc. atveju) nei PKD2 geno (15 proc. atveju) [2]. PKD1 geno mutacija lemia sunkesne ligos eiga, greiciau blogeja inkstu funkcija, galutines stadijos letine inkstu liga pasirei\u0161kia vidutini\u0161kai apie 54 metus, o PKD2 mutacijos atveju apie 73 metus [13]. Pacientams, turintiems PKD1 geno mutacija 5L\u2019 regione, budinga sunki ligos forma, esant PKD1 geno mutacijai 3L\u2019 regione, formuojasi intrakranijines aneurizmos [14, 15].<\/p>\n<p>PKD1 genas koduoja policistina 1, o PKD2 \u2013 policistina 2 [16]. Policistinas 1 yra baltymas, sudarytas i\u0161 4303 aminorug\u0161ciu, tai membranos sudetine dalis [5]. Policistinas 2 yra neselektyvus katijonu kanalas, per kuri perne\u0161ami kalcio jonai [4]. Policistinas 1 ir policistinas 2 sudaro kompleksa, esanti kanaleliu epitelio lasteliu blakstienelese [17]. \u0160is kompleksas kaip jutiklis, kuris reguliuoja kalcio jonu perna\u0161a per policistino 2 kanala [18]. Gyvunu modeliuose su policistine inkstu liga nustatoma padidejusi ciklinioadenozinmonofosfato (cAMF) koncentracija [14], kuri yra tiesiogiai susijusi su kalcio jonu homeostaze [4]. cAMF skatina inkstu epitelio lasteliu proliferacija [14]. 60 proc. ADPIL serganciu ligoniu, kuriu inkstu funkcija normali, apie 30 metus pasirei\u0161kia arterine hipertenzija [11]. PKD1 genotipo pacientams inkstu pa\u017eeidimas ir arterine hipertenzija progresuoja greiciau nei PKD2 genotipo [19]. Pilvo, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/juosmens-skausmas\/53594\">juosmens skausmas<\/a> yra vienas da\u017eniausiu<\/p>\n<p>simptomu (~60 proc.), jis gali buti susijes su inkstu hemoragija, akmenimis, \u0161lapimo taku infekcijomis [14, 18].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Kitos paveldimos inkstu cistines ligos<\/b><\/p>\n<p>Policistinas 1 veikia kartu su tuberinu, kuris koduojamas TSC2 geno. TSC1 ir TSC2 genu mutacijos lemia tuberozine skleroze, kuri pasirei\u0161kia inkstu cistomis ir navikais ivairiuose organuose [20]. Tuberozine skleroze paveldima autosominiu dominantiniu budu. Ji pasitaiko vienam i\u0161 10 tukst. asmenu [21].<\/p>\n<p>Meduline cistine inkstu liga yra reta, paveldima autosominiu dominantiniu budu. \u0160i liga esti dvieju formu: 1 tipo lemia MCKD1 geno, esancio 1 chromosomoje, mutacija, 2 tipo \u2013 MCKD2 geno, esancio 16 chromosomoje, mutacija. Da\u017eniausi \u0161ios ligos simptomai yra poliurija ir polidipsija [2]. Von Hippel Lindau liga paveldima autosominiu dominantiniu budu. Ji susijusi su VHL geno, esancio 3 chromosomos trumpajame petyje, mutacija [22]. Von Hippel Lindau liga serga vienas i\u0161 30000\u201350000 \u017emoniu. \u0160i liga pasirei\u0161kia visceraliniu organu cistomis, hipervaskuliariniais navikais. 30\u201370 proc. Von Hippell Lindau ligos atveju pa\u017eeid\u017eiami inkstai (cistos, inkstu lasteliu karcinoma) [2].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Gydymas<\/b><\/p>\n<p><b>Simptominis gydymas<\/b><\/p>\n<p>Padidejusiam kraujospud\u017eiui koreguoti vartojami angiotenzina konvertuojancio fermento inhibitoriai (AKFI) ar angiotenzino receptoriu blokatoriai, nes jie pagerina inkstu kraujotaka, turi renoprotekciniu savybiu ir sukelia ma\u017eiau \u0161alutiniu rei\u0161kiniu. Klinikiniai atsitiktiniu imciu tyrimai rodo, kad AKFI veiksmingiau ma\u017eina proteinurija ir inkstu funkcijos blogejima pacientams, kuriems yra proteinurija, taciau kitu pacientu inkstu nepakankamumo progresavimui itakos neturi [14]. Keletas tyrimu nustate, kad statinai palankiai veikia endotelio funkcija, inkstu kraujotaka, ma\u017eina interleukino 6 ir C reaktyviojo baltymo kieki [18]. Esant hematurijai, rekomenduojamas lovos re\u017eimas, analgetikai, pakankama hidratacija, diureze turetu buti apie 2\u20133 litrus [7]. Narkotiniai analgetikai tinkami uminiam skausmui mal\u0161inti. Taip pat gali buti vartojami tricik liai antidepresantai, nervu blokada vietiniais anestetikais ar gliukokortikoidais. Jei neveiksmingos konservatyvios priemones, taikoma dideliu cistu <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/aspiracija\/72324\">aspiracija<\/a>, padedanti nustatyti skausmo prie\u017easti. Budingos da\u017enos \u0161lapimo organu infekcijos, pielonefritai. Infekcijos gydymui vartojami antibiotikai, kurie gerai prasiskverbia i cistas. Jei kar\u0161ciavimas nema\u017eeja po 1\u20132 savaiciu antibakterinio gydymo, rekomenduojamas infekuotu cistu drenavimas, o esant galutines stadijos letinei inkstu ligai \u2013 nefrektomija [11, 14]. Progresuojant inkstu nepakankamumui, reikalinga pakaitine inkstu terapija (peritonine ar hemodialize), inksto transplantacija.<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Specifnis gydymas<\/b><\/p>\n<p>Nustatyti policistines inkstu ligos potogenezes mechanizmai, sukurti gyvunu modeliai su mutavusiais genais, lemianciais policistines inkstu ligos atsiradima, \u0161iuo metu atliekami ikiklinikiniai, klinikiniai tyrimai su vaistais, kurie veikia pagrindines policistines inkstu ligos patogenezes grandis: lasteliu proliferacija, diferenciacija, apoptoze, skysciu sekrecija [6, 14].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Vazopresino receptoriu antagonistai<\/b><\/p>\n<p>Nustatyta didele vazopresino koncentracija peliu, serganciu policistine inkstu liga, organizme [6]. Vazopresinas veikia per V2 receptorius didindamas cAMF kieki distaliniuose ir surenkamuosiuose kanaleliuose [5, 23]. Vazopresino V2 receptoriu antagonistai ma\u017eina cAMF kieki inkstu epitelio lastelese ir suma\u017eina citogeneze [24]. Tolvaptanas yra vazopresino V2 receptoriu antagonistas. Tyrimai su policistine inkstu liga serganciomis \u017eiurkemis parode, kad tolvaptanas ma\u017eina cAMF koncentracija ir ligos progresavima [25].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Somatostatinas<\/b><\/p>\n<p>Somatostatinas veikia per SST2 receptorius [14]. Oktreotidas yra sintetinis jo analogas [5]. Somatostatinas letina inkstu ir kepenu cistu vystymasi bei augima, nes slopina cAMF veikima cholangiocituose ir kanaleliu epitelio lastelese [24]. Placebu kontroliuojamu tyrimu su pacientais, serganciais ADPIL, kurie buvo \u0161e\u0161is menesius gydyti oktreotidu, nustatyta, kad inkstu turis somatostatinu gydomu pacientu grupeje padidejo ma\u017eiau nei placebo grupeje [13].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>mTOR inhibitoriai<\/b><\/p>\n<p>mTOR yra serino treonino kinaze, kuri reguliuoja lasteliu proliferacija, augima, diferenciacija, migracija ir i\u0161gyvenamuma [26]. mTOR inhibitoriai slopina lasteliu proliferacija ir cistu augima [24]. Sirolimas ir everolimas yra mTOR inhibitoriai [27, 28]. Tyrimas su policistine inkstu liga<\/p>\n<p>serganciomis \u017eiurkemis nustate, kad sirolimas suma\u017eina inkstu padidejima (65 proc.) [26]. Tyrimo, kuriame dalyvavo ADPIL sergantys pacientai, duomenimis, everolimas suletina inkstu cistu augima, bet nesuletina inkstu funkcijos blogejimo [28]. Policistines inkstu ligos gydymui tiriami vaistai, kurie vartojami onkologinems ligoms gydyti. Atliekami ikiklinikiniai tyrimai su epidermio augimo faktoriaus receptoriu (Erb-B1), Erb-B2 tirozinkinazes, Src kinazes, MEK, CDK inhibitoriais [14, 29, 30].<\/p>\n<p><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p><b>Apibendrinimas<\/b><\/p>\n<p>Inkstu cistines ligos yra viena i\u0161 galutines stadijos letines inkstu ligos prie\u017easciu. 12 milijonu \u017emoniu pasaulyje serga ADPIL, tai yra da\u017eniausia paveldima inkstu cistine liga [20]. 10 proc. serganciu ADPIL reikalinga pakaitine inkstu terapija [31]. \u0160iuo metu atliekami ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai su vaistais, kurie slopina lasteliu proliferacija, cistu augima ir letina ligos progresavima.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u00a0 Inkstu cistines ligos \u2013 heterogenine ligu grupe, kai inkstu audini pakeicia skyscio prisipilde dariniai \u2013 cistos. \u0160ios ligos skiriamos i genetines ir negenetines (lentele) [1]. Nepaveldimos inkstu cistines ligos yra antrines, susijusios su obstrukcija, neoplaziniu procesu. Esant paveldimoms inkstu cistinems ligoms, inkstu cistos susidaro del pakitusios kanaleliu epitelio lasteliu blakstieneliu strukturos ir funkcijos, sutrikusios&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7254,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[828,7170,6035,431,7,60,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7253","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-analgetikai","tag-funkcija","tag-gydymas","tag-hipertenzija","tag-inhibitoriai","tag-terapija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7253","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7253"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7253\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7254"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7253"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7253"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7253"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7253"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7253"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}