{"id":7292,"date":"2015-04-27T16:49:15","date_gmt":"2015-04-27T16:49:15","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-05-20T10:12:02","modified_gmt":"2015-05-20T10:12:02","slug":"mes-visi-galime-susirgti-sia-liga-kas-ja-lemia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/mes-visi-galime-susirgti-sia-liga-kas-ja-lemia\/7292\/","title":{"rendered":"Mes visi galime susirgti \u0161ia  liga&#8230;Kas j\u0105 lemia?"},"content":{"rendered":"<h3>K\u0105 rei\u0161kia \u201erizika\u201c ir \u201erizikos veiksnys\u201c?<\/h3>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rizika yra tikimyb\u0117 \u017emogui per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f susirgti. Mes visi galime susirgti demencija, ta\u010diau kai kuriems i\u0161 m\u016bs\u0173, palyginti su kitais, rizika yra didesn\u0117. Pavyzd\u017eiui, 80 met\u0173 moteriai demencijos atsiradimo per kitus penkerius metus rizika yra didesn\u0117 nei 30 met\u0173 moteriai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rizikos veiksnys padidina tikimyb\u0119 \u017emogui susirgti \u0161ia liga. Ta\u010diau asmeniui, kuris turi demencijos rizikos veiksni\u0173, neb\u016btinai i\u0161sivystys demencija, o vengiant rizikos veiksni\u0173 n\u0117ra garantijos, kad \u017emogus bus sveikas, nors d\u0117l to tikimyb\u0117 suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: justify;\">Kokie yra demencijos rizikos veiksniai?<\/h3>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tyr\u0117jai atrado kelis svarbius veiksnius, kurie daro \u012ftak\u0105 demencijos atsiradimo rizikai. Tai yra am\u017eius ir \u00a0genetika, taip pat sveikatos istorija, gyvenimo b\u016bdas ir aplinkos veiksniai. M\u016bs\u0173 demencijos i\u0161sivystymo rizika priklauso nuo \u0161i\u0173\u00a0rizikos veiksni\u0173 derinio. Kai kuri\u0173 i\u0161 j\u0173, pvz., am\u017eiaus ar gen\u0173, negalima kontroliuoti. Kitus rizikos veiksnius galima kontroliuoti, pavyzd\u017eiui, kei\u010diant savo gyvenimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Konkret\u016bs rizikos veiksniai, kurie buvo susij\u0119 su demencija, yra i\u0161vardyti toliau.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: justify;\">Sen\u0117jimas<\/h3>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reik\u0161mingiausias \u017einomas rizikos susirgti demencija veiksnys yra am\u017eius. Gali b\u016bti, kad demencija i\u0161sivystys anksti, ta\u010diau i\u0161sivystymo tikimyb\u0117 did\u0117ja senstant. Demencija retai suserga iki 65 met\u0173 am\u017eiaus \u017emon\u0117s. \u0160i ankstyvo am\u017eiaus demencija linkusi labai skirtis nuo v\u0117lyvos demencijos. Sulaukus 65 met\u0173, apytiksliai kas penkerius metus dvigubai da\u017eniau susergama <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>. Apskai\u010diuota, kad demencija suserga vienas i\u0161 14 \u017emoni\u0173, sulaukusi\u0173 65 met\u0173, ir vienas i\u0161 \u0161e\u0161i\u0173, sulaukusi\u0173 80 met\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160i rizika padid\u0117ja d\u0117l su sen\u0117jimu susijusi\u0173 veiksni\u0173, pvz.:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>auk\u0161tesnio kraujosp\u016bd\u017eio vidutiniame am\u017eiuje,<\/li>\n<li>da\u017enesnio sirgimo kai kuriomis ligomis (pavyzd\u017eiui, \u0161irdies liga ir insultu),<\/li>\n<li>nervini\u0173 l\u0105steli\u0173, DNR ir l\u0105steli\u0173 strukt\u016bros poky\u010di\u0173,<\/li>\n<li>nat\u016bralios organizmo atsik\u016brimo sistemos susilpn\u0117jimo,<\/li>\n<li>imunin\u0117s sistemos poky\u010di\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<h3 style=\"text-align: justify;\">Lytis<\/h3>\n<p style=\"text-align: justify;\">Moterys da\u017eniau nei vyrai suserga <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>, net jeigu neatsi\u017evelgtume \u012f fakt\u0105, kad tik\u0117tina, jog moterys gyvens ilgiau. To prie\u017eastis n\u0117ra ai\u0161ki. Vienas veiksnys, d\u0117l kurio, tik\u0117tina, susergama <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>, \u2013 hormono estrogeno tr\u016bkumas moterims po menopauz\u0117s. Ta\u010diau kontroliuojami tyrimai parod\u0117, kad pakaitin\u0117 hormon\u0173 terapija (PHT) netur\u0117jo teigiamo poveikio Alzheimerio ligos atsiradimui ir net gali padidinti ligos atsiradimo rizik\u0105. Nerekomenduojama moterims vartoti PHT kaip demencijos atsiradimo rizikos suma\u017einimo b\u016bdo.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: justify;\">Genetika<\/h3>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mokslininkai jau kur\u012f laik\u0105 \u017eino, kad i\u0161 m\u016bs\u0173 t\u0117v\u0173 paveld\u0117ti genai kartais i\u0161 dalies lemia, ar mes susirgsime tam tikromis ligomis. Genetikos vaidmuo demencijos i\u0161sivystymui vis dar n\u0117ra visi\u0161kai suprastas, ta\u010diau pastaraisiais metais tyr\u0117jai padar\u0117 svarbi\u0105 pa\u017eang\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Buvo nustatyta keletas gen\u0173, kurie tiesiogiai nesukelia demencijos, ta\u010diau manoma, kad daro \u012ftak\u0105 ligos i\u0161sivystymo rizikai. Pavyzd\u017eiui, nustatyta, kad genas, vadinamas apolipoproteinu E, dalyvauja vystantis Alzheimerio ligai ir kraujagyslinei demencijai. D\u0117l toki\u0173 kaip \u0161i\u0173 rizikos veiksnio gen\u0173 yra didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad \u017emogus susirgs <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a>, jeigu jis turi artim\u0105 giminait\u012f (t\u0117v\u0105 ar brol\u012f (seser\u012f), sergant\u012f liga, palyginus su \u0161eima, kurioje niekas nesirgo demencija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat \u012fmanoma paveld\u0117ti gen\u0173, kurie tiesiogiai sukelia demencij\u0105, nors jie yra \u017eymiai retesni nei rizikos genai. Pavyzd\u017eiui, yra \u0161eim\u0173, kuriose demencija yra labai ai\u0161kiai paveldima i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. \u012egimtos (t\u0117v\u0173 vaikui perduodamos) demencij\u0105 sukelian\u010dios ligos yra Hantingtono liga ir \u0161eimin\u0117 <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/alzheimerio-liga\/4464\">Alzheimerio liga<\/a> (labai reta Alzheimerio ligos forma, kuri prasideda iki 60 met\u0173 am\u017eiaus). Tokiais atvejais i\u0161 t\u0117v\u0173 vaikui pereina konkretus genas, kuris tiesiogiai sukelia demencij\u0105.<\/p>\n<h3 style=\"text-align: justify;\">Sveikatos istorija<\/h3>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ligos, kurios paveikia \u0161ird\u012f, arterijas ar kraujotak\u0105, labai paveikia \u017emogaus demencijos, ypa\u010d kraujagyslin\u0117s demencijos, i\u0161sivystymo tikimyb\u0119. \u0160ios ligos yra diabetas, auk\u0161tas kraujosp\u016bdis vidutiniame am\u017eiuje ir didelis cholesterolio kiekis, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> vidutiniame am\u017eiuje, \u0161irdies problemos (pvz., \u0161irdies sm\u016bgis ar neritmi\u0161ka \u0161irdies veikla) ir insultas.\u00a0Insultas\u00a0yra pagrindinis demencijos rizikos veiksnys. Manoma, kad buv\u0119s insultas vyresn\u0117je populiacijoje dvigubai padidina demencijos rizik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmon\u0117ms, kurie serga\u00a0<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>\u00a0vyresniame am\u017eiuje ar sirgo <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a>, \u017eymiai labiau tik\u0117tina, kad i\u0161sivystys demencija. Ta\u010diau depresijos ir demencijos ry\u0161ys vis dar neai\u0161kus. Daug tyr\u0117j\u0173 tiki, kad <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/depresija\/4455\">depresija<\/a> yra demencijos rizikos veiksnys, o kiti tiki, kad tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti ankstyvas ligos po\u017eymis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmon\u0117ms, kurie patyr\u0117 sunki\u0173 ar kartotini\u0173 galvos su\u017ealojim\u0173, yra didesn\u0117 demencijos i\u0161sivystymo rizika. Gali b\u016bti, kad sankaupos, kurios susidaro smegenyse d\u0117l su\u017ealojimo, gali b\u016bti susijusios su demencijos prad\u017eia. Profesionaliems boksininkams kartais i\u0161sivysto demencija, vadinama boksinink\u0173 demencija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kitos ligos, kurios gali padidinti tikimyb\u0119 i\u0161sivystyti demencijai, yra <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/parkinsono-liga\/53678\">Parkinsono liga<\/a>, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/issetine-skleroze\/4397\">i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, l\u0117tin\u0117 inkst\u0173 liga ir \u017dIV. Dauno sindromas ir kai kurie kiti mokymosi sutrikimai taip pat padidina \u017emogaus demencijos rizik\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p>\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Daug \u017emoni\u0173 nerimauja, kad jiems kyla rizika susirgti demencija, ypa\u010d jeigu turi \u0161ia liga sergant\u012f artim\u0105 giminait\u012f. \u0160iame straipsnyje paai\u0161kinta, k\u0105 \u017einome apie rizik\u0105, susijusi\u0105 su skirting\u0173 \u00a0tip\u0173 demencijos atsiradimu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7293,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[111,109,141,7393,97,157,112,80,6175,132],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7292","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-demesiui","tag-depresija","tag-insultas","tag-istorija","tag-nehormonine-kontracepcija","tag-nutukimas","tag-serotonino","tag-sistemos-ligos","tag-tikimybe","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7292","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7292"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7292\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7293"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7292"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7292"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7292"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7292"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7292"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}