\u00a0<\/strong><\/p>\n Depresija<\/a> ir bloga glikemijos kontrol\u0117<\/strong><\/p>\n 47 nepriklausom\u0173 studij\u0173 metaanaliz\u0117, ap\u0117musioje daugiau nei 17 t\u016bkst. pacient\u0173 duomenis, atskleid\u0117 stipr\u0173 ry\u0161\u012f tarp depresijos bei prasto CD gydymo re\u017eimo laikymosi. Nustatyta, jog did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 tam tur\u0117jo suma\u017e\u0117jusi paciento motyvacija gydytis. D\u0117l to suret\u0117jo paciento apsilankymai pas gydytoj\u0105, o \u0161i CD prie\u017ei\u016bros dalis i\u0161skirtin\u0117 tuo, kad pacientas turi palaikyti ry\u0161\u012f su kitu \u017emogumi \u2013 gydytoju. Klini\u0161kai depresija<\/a> susijusi su tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 sutrikimu, socialin\u0117s veiklos redukcija bei anks\u010diau buvusi\u0173 svarbi\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173 nutraukimu, vengimu. Be to, depresija<\/a> susijusi su did\u0117jan\u010diu pacient\u0173 dirglumu, nekantrumu ir didesniu pacient\u0173 nepasitenkinimu sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistais. \u017dvelgiant kitaip, \u012frodyta, kad praleisti apsilankymai sukelia susierzinim\u0105 gydytojams, ma\u017eina j\u0173 empatij\u0105 pacientui ir i\u0161 dalies pablogina gydymo t\u0119stinum\u0105. Abipusi\u0173 palanki\u0173 gydytojo ir paciento santyki\u0173 i\u0161laikymas gali b\u016bti labai svarbus aspektas norint u\u017etikrinti tinkam\u0105 CD gydym\u0105. Nustatytas kiek silpnesnis, ta\u010diau neabejotinai klini\u0161kai reik\u0161mingas depresijos sutrikimo ry\u0161ys su blogesniu vaist\u0173 vartojimu, dietos laikymusi, ma\u017eesniu fiziniu aktyvumu ir nuolatine glikemijos steb\u0117sena. Tyrime nenustatyta ry\u0161io tarp depresijos bei koj\u0173 prie\u017ei\u016bros sergant CD, nors paciento suma\u017e\u0117j\u0119 interesai gali pakeisti po\u017ei\u016br\u012f \u012f asmenin\u0119 k\u016bno prie\u017ei\u016br\u0105. 24 klinikini\u0173 studij\u0173 metaanaliz\u0117s duomenimis, depresija<\/a> reik\u0161mingai susijusi su didesniu CD ligoni\u0173 glikozilinto hemoglobino rodikliu, atspindin\u010diu paskutini\u0173 trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 CD kontrol\u0119, nuo kurio tiesiogiai priklauso komplikacij\u0173 (diabetin\u0117s retinopatijos, nefropatijos, neuropatijos) tikimyb\u0117. Pastar\u0173j\u0173 ry\u0161ys su depresija<\/a> taip pat pla\u010diai tyrin\u0117tas.<\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n Antidepresant\u0173 vartojimo \u012ftaka<\/strong><\/p>\n Daug\u0117ja tyrim\u0173 rodan\u010di\u0173, kad, gydant depresij\u0105, lengv\u0117jant jos simptomams, ger\u0117ja glikemijos kontrol\u0117s rodikliai. Tirti tokie depresijos gydymo metodai kaip kognityvin\u0117 elgesio terapija ir psichofarmakoterapija nortriptilinu bei fluoksetinu. Kelios atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 placebu kontroliuojamos studijos rodo netgi atvirk\u0161tin\u012f efekt\u0105: esant gerai glikemijos kontrolei, ger\u0117ja ir CD sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 depresijos skali\u0173 rezultatai. Gydymas antidepresantais sietas ne tik su teigiamu poveikiu CD eigai. Atlikta sistemin\u0117 22 klinikini\u0173 tyrim\u0173 ap\u017evalga, kurioje antidepresantai tirti kaip 2 tipo CD rizikos veiksnys. Nors keliuose j\u0173 nustatytas ry\u0161ys tarp antidepresant\u0173 vartojimo ir didesnio CD da\u017enumo, ta\u010diau neu\u017eteko duomen\u0173, kad \u0161ie vaistai b\u016bti pripa\u017einti prie\u017eastiniu 2 tipo CD rizikos veiksniu. Tyr\u0117jai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u0161iai s\u0105sajai i\u0161tirti reikia ilgalaikio perspektyviojo dideli\u0173 im\u010di\u0173 klinikinio tyrimo. 2014 m. JAV maisto ir vaist\u0173 kontrol\u0117s tarnyba (FDA) patvirtino nauj\u0105 sud\u0117tin\u012f vaist\u0105 svoriui ma\u017einti, kur\u012f sudaro antidepresantas bupropionas ir opioidini\u0173 receptori\u0173 antagonistas naltreksonas. \u0160io derinio efektyvumas vertintas tyrimuose, kuriuose dalyvavo daugiau nei 4 500 pacient\u0173. CD nesergan\u010di\u0173 asmen\u0173 tyrime net 50 proc. tiriam\u0173j\u0173 neteko bent 5 proc. k\u016bno mas\u0117s per vienerius gydymo \u0161iuo vaistu metus, lyginant su 17 proc. placebo grup\u0117je. Tirtos ir imtys pacient\u0173, turin\u010di\u0173 k\u016bno masei \u012ftakos daran\u010dia gretutine patologija, tarp j\u0173 ir CD. Bupropiono ir naltreksono derin\u012f vartojusi\u0173 CD pacient\u0173 grup\u0117je per vienerius metus bent 5 proc. k\u016bno mas\u0117s neteko dvigubai daugiau tiriam\u0173j\u0173 nei placebo grup\u0117je. Bupropiono ir naltreksono grup\u0117je glikozilinto hemoglobino rodikliai buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingai ma\u017eesni nei kontrolin\u0117je (p < 0,001). Yra \u012frodyta k\u016bno mas\u0117s suma\u017e\u0117jimo nauda glikemijos kontrolei, kardiovaskuliniams veiksniams bei mir\u0161tamumui sergant CD.<\/p>\n \u00a0 \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n Nerimo sutrikim\u0173 \u012ftaka<\/strong><\/p>\n Generalizuotas nerimo sutrikimas vargina 14 proc. CD sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173. Nustatyta, kad net 40 proc. CD pacient\u0173 patiria ry\u0161ki\u0173 nerimo simptom\u0173, nesiekian\u010di\u0173 min\u0117to nerimo sutrikimo lygmens. Generalizuoto nerimo sutrikimo da\u017enumas sergant 1 ir 2 tipo CD nesiskiria. Yra \u012frodym\u0173, kad nerimas \u2013 vienas i\u0161 rizikos veiksni\u0173 susirgti 2 tipo CD suaugusiesiems. Ta\u010diau mechanizmas, kaip nerimas paveikia glikemijos kontrol\u0119, teb\u0117ra diskutuotina tema bei tolesni\u0173 tyrim\u0173 objektas. Dalis tyr\u0117j\u0173 teigia, kad nerimas daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 pacient\u0173 norui laikytis CD gydymo re\u017eimo. Kiti mano, kad didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 turi biologiniai procesai, susij\u0119 su nerimu: padid\u0117j\u0119s simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvumas ir kortizolio koncentracija kraujyje, kurie didina glikemij\u0105. Vienokiu ar kitokiu b\u016bdu, ta\u010diau akivaizdu, jog nerimas blogina glikemijos kontrol\u0119. Jaun\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijoje nerimo \u012ftaka CD gydymui ne tokia ai\u0161ki. Studij\u0173 \u0161ia kryptimi atlikta nedaug, o ir jose statisti\u0161kai reik\u0161mingo ry\u0161io nepavyko patvirtinti. Tai gal\u0117jo lemti j\u0173 metodologiniai tr\u016bkumai. Kita vertus, gali b\u016bti ir kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, savit\u0173 vaik\u0173 populiacijai. Nerimo \u012ftak\u0105 gydymo re\u017eimo laikymuisi ir glikemijos kontrolei gali ma\u017einti t\u0117v\u0173 vaidmuo, ne jie da\u017eniausiai pareigingai r\u016bpinasi savo l\u0117tine liga sergan\u010dia at\u017eala. Be to, kortizolis blogina glikemijos kontrol\u0119 didindamas atsparum\u0105 insulinui audiniuose, kas b\u016bdinga 2 tipo CD, o toki\u0173 pacient\u0173 vaik\u0173 ir paaugli\u0173 populiacijoje yra ma\u017eai. CD sergan\u010dio vaiko nerimas galib\u016bti ir nesusitaikymo su liga pasekm\u0117. Studija, kurioje tirti suaugusieji, nerimastingai tvark\u0119si su CD gydymu, nustatyta, kad tokie ligoniai patiria daugiau streso, pras\u010diau laikosi CD gydymo re\u017eimo, bei j\u0173 glikemijos kontrol\u0117 prastesn\u0117. Pana\u0161\u016bs rezultatai gauti ir tiriant paauglius, kurie reagavo \u012f CD diagnoz\u0119 bei gydym\u0105 vengimu ir atsiribojimu, o paaugli\u0173, naudojusi\u0173 aktyvias adaptavimosi prie ligos strategijas, glikemijos kontrol\u0117 buvo geresn\u0117.<\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n Depresinio sutrikimo atpa\u017einimo svarba<\/strong><\/p>\n \u012evertinus mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenis, tampa ai\u0161ku, kaip svarbu \u0161eimos gydytojui atpa\u017einti ir gydyti depresinius bei nerimo sutrikimus l\u0117tin\u0117mis ligomis, tarp j\u0173 ir CD, sergantiems pacientams. Depresij\u0105 galima atpa\u017einti pasitelkus TLK-10-AM kriterijus.<\/p>\n \u0084<\/p>\n . Pagrindiniai depresijos sutrikimo simptomai:<\/p>\n -Li\u016bdna nuotaika.<\/em><\/p>\n -Suma\u017e\u0117j\u0119 interesai ir pasitenkinimas.<\/em><\/p>\n -Suma\u017e\u0117jusi energija, s\u0105lygojanti padid\u0117jus\u012f nuovarg\u012f bei ma\u017e\u0105 aktyvum\u0105.<\/em><\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u0084. Papildomi depresijos sutrikimo simptomai:<\/p>\n -Susilpn\u0117jusi d\u0117mesio koncentracija ir sunkesnis \u012fsiminimas.<\/em><\/p>\n -Suma\u017e\u0117jusi savivert\u0117 ir pasitik\u0117jimas savimi.<\/em><\/p>\n -Savikaltos ir beverti\u0161kumo id\u0117jos.<\/em><\/p>\n -Ni\u016brus ir pesimistinis ateities \u012fsivaizdavimas.<\/em><\/p>\n -Sav\u0119s \u017ealojimo ar savi\u017eudyb\u0117s id\u0117jos arba veiksmai.<\/em><\/p>\n -Sutrik\u0119s miegas.<\/em><\/p>\n Suma\u017e\u0117j\u0119s apetitas, \u017eenklus svorio ma\u017e\u0117jimas. Lengvas depresijos epizodas diagnozuojamas, kai pacientui nustatomi 2 pagrindiniai ir 2 papildomi depresijos simptomai. Vidutinio sunkumo depresijos epizodui diagnozuoti gydytojas turi nustatyti, kad pacientui yra 2 pagrindiniai ir bent 3 papildomi depresijos simptomai, kurie apsunkina kasdien\u0119 paciento veikl\u0105. Sunkios depresijos epizodo diagnostikai b\u016btini visi 3 didieji depresijos simptomai, kurie turi b\u016bti ry\u0161k\u016bs, ir ne ma\u017eiau kaip 4 papildomi simptomai; j\u0173 visuma \u017eenkliai trikdo paciento kasdien\u012f psichosocialin\u012f funkcionavim\u0105. Simptom\u0173 minimali trukm\u0117 depresijos diagnozei nustatyti \u2013 ne ma\u017eiau kaip dvi savait\u0117s. Jei simptomai ry\u0161k\u016bs, depresijos diagnozei nustatyti pakanka ir trumpesn\u0117s trukm\u0117s epizodo. Bloga nuotaika epizodo metu ma\u017eai kinta, jos neveikia aplinkyb\u0117s, bet galimi svyravimai paros metu. Kartu gali reik\u0161tis ir somatinis sindromas: suma\u017e\u0117j\u0119 interesai arba pasitenkinimas veikla, patikusia esant normalios b\u016bkl\u0117s; stoka emocini\u0173 reakcij\u0173 \u012f \u012fprastines malonias aplinkybes ir \u012fvykius; ma\u017eiausiai 2 val. ankstesnis atsibudimas rytais, negu \u012fprasta; depresija<\/a> sunkesn\u0117 ryte. Diagnostikos proceso metu b\u016btina vertinti ir objektyvius duomenys apie pacient\u0105: psichomotorin\u012f slopinim\u0105 arba epizodin\u012f sujaudinim\u0105; \u017eenkl\u0173 apetito suma\u017e\u0117jim\u0105; svorio kritim\u0105 (netekta \u22655 proc. k\u016bno mas\u0117s per paskutin\u012f m\u0117nes\u012f); \u017eenkl\u0173 lytinio potraukio susilpn\u0117jim\u0105. Lydintysis somatinis sindromas nustatomas, kai yra bent 4 \u010dia i\u0161vardyti simptomai.<\/p>\n \u00a0<\/strong><\/p>\n Depresijos gydymo taktika<\/strong><\/p>\n Depresijos sutrikimo gydymas tur\u0117t\u0173 susid\u0117ti i\u0161 2 pagrindini\u0173 komponent\u0173: psichofarmakoterapijos (gydymo antidepresantais) bei psichoterapijos. J\u0173 derinimo veiksmingumas \u012frodytas moksliniais tyrimais. Nors vienos ar kitos klas\u0117s antidepresant\u0173 prana\u0161umas gydant depresij\u0105 n\u0117ra \u012frodytas, \u012fvertinus mokslo literat\u016br\u0105, vaist\u0173 veiksmingumo ir \u0161alutinio poveikio pasirei\u0161kimo duomenis, gydymas da\u017eniausiai pradedamas nuo selektyvi\u0173j\u0173 serotonino receptori\u0173 inhibitori\u0173 (SSRI ). \u0160iai klasei priklauso sertralinas, citalopramas, escitalopramas, fluoksetinas, paroksetinas, fluvoksaminas. Kitos pradinio gydymo alternatyvos yra serotonino-noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI ) (venlafaksinas, duloksetinas), atipiniai antidepresantai (mirtazapinas, agomelatinas, bupropionas) bei serotonino moduliatoriai (trazodonas). Tricikliai antidepresantai bei monoamin\u0173 oksidaz\u0117s inhibitoriai (MOI) pradiniam gydymui paprastai neskiriami d\u0117l didesn\u0117s \u0161alutini\u0173 rei\u0161kini\u0173 tikimyb\u0117s bei ma\u017eesnio saugumo, ypa\u010d perdozavus. Kiekvienu atveju skiriant gydym\u0105 antidepresantais pacientams, sergantiems CD, b\u016btina vertinti ne tik depresijos klinikin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105 ir labiausiai pacient\u0105 varginan\u010dius simptomus, bet ir galim\u0105 nepageidaujam\u0105 antidepresant\u0173 poveik\u012f (svorio did\u0117jim\u0105, lytin\u0117s funkcijos sutrikimus, vir\u0161kinimo trakto simptomus ir kt.), atsi\u017evelgiant \u012f klinikinius CD bruo\u017eus.<\/p>\n Nerimo sutrikimo diagnostika ir gydymas<\/strong><\/p>\n Kalbant apie nerimo sutrikim\u0105 sergant CD, da\u017eniausiai omenyje turimas generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). TLK-10-AM \u0161\u012f sutrikim\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip \u201epastovus, plaukiojantis nerimas\u201c, o diagnostiniai kriterijai yra \u0161ie:<\/p>\n<\/strong><\/p>\n