{"id":7327,"date":"2015-04-08T14:50:35","date_gmt":"2015-04-08T14:50:35","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-04-08T14:50:35","modified_gmt":"2015-04-08T14:50:35","slug":"gyvensenos-veiksniu-itaka-cukrinio-diabeto-raidai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/gyvensenos-veiksniu-itaka-cukrinio-diabeto-raidai\/7327\/","title":{"rendered":"Gyvensenos veiksni\u0173 \u012ftaka cukrinio diabeto raidai"},"content":{"rendered":"<p>\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u00a0<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Antrojo tipo cukrinis diabetas (2 tipo CD) yra viena aktualiausi\u0173 \u0161i\u0173 dien\u0173 medicinos problem\u0173, kurios etiopatogenezinis pagrindas itin glaud\u017eiai susij\u0119s su visuomen\u0117s papro\u010diais ir gyvensena [1]. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, 2 tipo CD sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 daug\u0117ja. Nustatyta, kad 80\u201390 proc. vis\u0173 2 tipo CD ligoni\u0173 turi antsvorio ar yra nutuk\u0119 [2]. Apie rib\u0105, nuo kurios antsvoris ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> lemia metabolinius sutrikimus, \u017einoma labai ma\u017eai. Ne visi nutuk\u0119 asmenys suserga 2 tipo CD. Tai rodo, kad \u0161ios ligos atsiradimui \u012ftakos turi genetiniai, aplinkos bei gyvensenos veiksniai<\/em>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"float: left;\" src=\"\" alt=\"\" width=\"617\" height=\"163\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbiausias netinkamos, gausios mitybos padarinys \u2013 pa\u017eeista energijos pusiausvyra \u017emogaus organizme: energijos gaunama daugiau, negu i\u0161eikvojama. Nei\u0161eikvota energija kaupiasi riebaliniame audinyje. Did\u0117jant riebal\u0173 l\u0105steli\u0173 (adipocit\u0173) t\u016briui ir viso riebalinio audinio kiekiui, sutrinka normali j\u0173 funkcija. Manoma, kad \u0161is sutrikimas (adipozopatija) skatina nutukimo, med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimo, atsparumo insulinui, 2 tipo CD [3], arterin\u0117s hipertenzijos ir dislipidemijos atsiradim\u0105. Ligai progresuojant, vystosi aki\u0173, inkst\u0173, nervinio audinio pa\u017eaid\u0105 s\u0105lygojan\u010dios CD komplikacijos, kurios yra pagrindin\u0117 sutrikusio darbingumo, ankstyvos negalios, o neretai ir ankstyvos mirties prie\u017eastis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Fizinis aktyvumas<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dinoma, kad <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> ir menkas fizinis aktyvumas yra reik\u0161mingi 2 tipo CD rizikos veiksniai [4]. Fizi\u0161kai aktyviems asmenims, kiekvien\u0105 dien\u0105 30 min. sportuojantiems vidutiniu intensyvumu, 2 tipo CD bei \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika suma\u017e\u0117ja 30\u201350 proc. [5]. Suomijoje atliktu perspektyviuoju tyrimu \u012frodyta, kad fizinis aktyvumas ir svorio kontrol\u0117 suma\u017eino 2 tipo CD tikimyb\u0119 ir tiems asmenims kuri\u0173 gliukoz\u0117s toleravimas buvo normalus, ir tiems, kuri\u0173 sutrik\u0119s [6]. Fizinis neaktyvumas susij\u0119s su padid\u0117jusiu atsparumu insulinui ir bloga glikemijos kontrole priklausomai nuo k\u016bno svorio [7]. JAV atlikto kohortinio tyrimo duomenimis, <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/nutukimas\/4355\">nutukimas<\/a> ir 2 tipo CD i\u0161sivystymas moterims buvo teigiamai susij\u0119 su s\u0117dimu darbu ir laiku, praleistu \u017ei\u016brint televizij\u0105. Dvi valandos per dien\u0105 praleistos prie televizoriaus nutukimo rizik\u0105 didino 23 proc., 2 tipo CD \u2013 14 proc., 2 val. per dien\u0105 s\u0117dimo darbo nutukimo rizik\u0105 didino 5 proc., 2 tipo CD \u2013 7 proc. Ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 2 val. per dien\u0105 stov\u0117jimo ar vaik\u0161\u010diojimo nutukimo rizik\u0105 ma\u017eino 9 proc., 2 tipo CD \u2013 12 proc. Viena valanda greito \u0117jimo per dien\u0105 nutukimo rizik\u0105 ma\u017eino 24 proc., 2 tipo CD \u2013 34 proc., tod\u0117l aktyviai gyvenant (\u017ei\u016brint televizij\u0105 ma\u017eiau nei 10 val. per savait\u0119 ir 30 min. ar daugiau per dien\u0105 greitai vaik\u0161tant) galima u\u017ekirsti keli\u0105 nutukimo ir 2 tipo CD formavimuisi [8]. Ispanijoje atliktas momentinis tyrimas atskleid\u0117, kad asmenims, kurie televizij\u0105 \u017ei\u016br\u0117jo daugiau nei 4 val. per dien\u0105, nutukimo rizika buvo didesn\u0117 (\u0161ans\u0173 santykis (\u0160S) \u2013 2,38, 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 1,54\u20133,69) nei \u017ei\u016br\u0117jusiems iki 1 val. Per dien\u0105, ta\u010diau tiems, kurie miegojo 9 val. ir daugiau per par\u0105, nutukimo rizika buvo ma\u017eesn\u0117 nei miegojusiems 6 val. ir ma\u017eiau (\u0160S \u2013 0,43, 95 proc. PI 0,27\u20130,67) [9]. Moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad tiek nutukusiems, tiek sutrikus\u012f gliukoz\u0117s toleravim\u0105 turintiems (vadinamasis prediabetas) asmenims \u012fvairios gyvensenos keitimo priemon\u0117s (svorio ma\u017einimas, fizinio aktyvumo didinimas) padeda atitolinti 2 tipo CD i\u0161sivystym\u0105. JAV vykdyta cukrinio diabeto profilaktikos programa (angl. <em>Diabetes Prevention Program<\/em>). Jos metu tirti 3 234 pacientai, kuriems nustatytas gliukoz\u0117s toleravimo sutrikimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tiriamieji suskirstyti \u012f tris grupes:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1) palikta \u012fprastin\u0117 gyvensena ir skirta metformino, 2) palikta \u012fprastin\u0117 gyvensena ir skirta placebo, 3) taikyta intensyvi gyvensena, t. y. pacientai laik\u0117si mitybos ir fizinio aktyvumo re\u017eimo. Po 3,5 met\u0173 nustatyta, kad pakeista gyvensena CD rizik\u0105 suma\u017eino 58 proc., gydymas metforminu nekei\u010diant gyvensenos \u2013 31 proc., juo gydomiems nutukusiems pacientams suma\u017e\u0117jo ir svoris [10]. Vadinasi, suintensyvinus asmen\u0173, kuriems nustatytas prediabetas, gyvensen\u0105 galima pasiekti ger\u0173 rezultat\u0173. Tuo tarpu asmenims, kurie jau serga CD, pakeitus gyvensen\u0105 galima palaikyti siektinus glikemijos rodiklius [11]: glikemij\u0105 nevalgius \u22647,0 mmol\/l, glikemij\u0105 2 val. po valgio \u22648,5 mmol, HbA1c \u22647,0 proc. (be sunki\u0173 hipoglikemij\u0173) ir atitolinti CD komplikacijas. Norint u\u017etikrinti ger\u0105 2 tipo CD kontrol\u0119 b\u016btina kiekvien\u0105 pacient\u0105 gydyti individualiai atsi\u017evelgiant \u012f am\u017ei\u0173, ligos eig\u0105, sunkum\u0105 bei komplikacij\u0173 ry\u0161kum\u0105, gretutines ligas, mitybos pob\u016bd\u012f bei gyvensen\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Mityba<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Manoma, kad netinkama mityba turi \u012ftakos 2 tipo CD raidai. Tyrim\u0173 duomenys apie suvartot\u0173 maistini\u0173 riebal\u0173 bei angliavandeni\u0173 kiekio, kokyb\u0117s ir CD rizikos ry\u0161\u012f yra labai prie\u0161taringi. J. Salmeron ir bendr., tyrusi\u0173 84 204 vidutinio am\u017eiaus moteris, duomenimis, bendras riebal\u0173, so\u010di\u0173j\u0173 ir monoso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 suvartojimas nesusij\u0119s su 2 tipo CD rizika, ta\u010diau maistas, turintis daug transriebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, ma\u017eina jautrum\u0105 insulinui, o polineso\u010diosios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys j\u012f didina. Normalios k\u016bno mas\u0117s tiriamiesiems, vartojusiems daug augalini\u0173 riebal\u0173, kuriuose gausu polineso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, 2 tipo CD rizika reik\u0161mingai suma\u017e\u0117ja [12]. Italijoje atliktas tyrimas rodo, kad, valgant maist\u0105, kuriame daug polineso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, reik\u0161mingai suma\u017e\u0117ja plazmos gliukoz\u0117s ir cholesterolio koncentracijos. Kai kurie moksliniai darbai rodo, kad \u017euv\u0173 taukuose randamos ilgosios grandin\u0117s omega 3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys (pvz., eikosapentaenolas, dokosaheksanolas) palankiai veikia jautrum\u0105 insulinui ir gali pad\u0117ti i\u0161vengti gliukoz\u0117s toleravimo sutrikimo ir 2 tipo CD atsiradimo [12, 13]. Omega 3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys arterine hipertenzija sergantiems asmenims gali suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f, ta\u010diau sveikiesiems kraujosp\u016bd\u017eio neveikia. Jos reik\u0161mingai ma\u017eina triacilgliceroli\u0173 koncentracij\u0105 ir kartu didina didelio tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje [14]. Mokslininkai nustat\u0117 tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 suvartojimo ir gliukoz\u0117s koncentracijos kraujyje padid\u0117jimo, gliukoz\u0117s toleravimo sutrikimo [13] bei atsparumo insulinui [15]. \u012erodyta, kad cholesterolis blogina gliukoz\u0117s apykait\u0105, nustatytas tiesioginis ry\u0161ys tarp cholesterolio suvartojimo ir gliukoz\u0117s koncentracijos kraujyje padid\u0117jimo bei CD rizikos [12]. Raudonos ir perdirbtos m\u0117sos vartojimas didina 2 tipo CD rizik\u0105 [16]. Moterims, valgan\u010dioms perdirbt\u0105 m\u0117s\u0105 5 kartus per savait\u0119 ir da\u017eniau, santykin\u0117 rizika susirgti 2 tipo CD yra apie 1,5 karto didesn\u0117, lyginant su valgan\u010diomis perdirbt\u0105 m\u0117s\u0105 re\u010diau nei kart\u0105 per m\u0117nes\u012f [16]. Da\u017enas ir gausus perdirbtos m\u0117sos valgymas gali didinti CD rizik\u0105 d\u0117l m\u0117sai konservuoti naudojam\u0173 nitrit\u0173. Jiems s\u0105veikaujant su m\u0117sos aminais maisto produktuose (de\u0161rel\u0117se, r\u016bkytame kumpyje) ar skrandyje, susidaro nitrozaminai, toksi\u0161kai veikiantys kasos beta l\u0105steles [17]. Vartojant nenugriebt\u0105 pien\u0105 ir kit\u0173 riebi\u0173 pieno produkt\u0173, gaunama daug riebal\u0173 (ypa\u010d so\u010di\u0173j\u0173), kurie susij\u0119 su nutukimo, arterin\u0117s hipertenzijos, hiperlipidemijos ir ateroskleroz\u0117s pasirei\u0161kimu. Liesi pieno produktai reguliuoja kraujosp\u016bd\u012f ir neturi \u012ftakos CD pasirei\u0161kimui [18].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>\u017dalingi \u012fpro\u010diai<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Labai svarbu atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173. Sergant CD, r\u016bkymas padidina smulki\u0173j\u0173 ir stambi\u0173j\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimo rizik\u0105 bei skatina l\u0117tines komplikacijas (neuropatij\u0105, nefropatij\u0105, retinopatij\u0105) [19]. R\u016bkymas padidina biochemini\u0173 rizikos veiksni\u0173, pvz., fibrinogeno, triglicerid\u0173, koncentracijas ir suma\u017eina didelio tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio koncentracij\u0105. Nustatyta, kad r\u016bkymas skatina simpatin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 ir didina katecholamin\u0173 kiek\u012f. Katecholaminai, kaip ir kiti insulino poveik\u012f slopinantys hormonai, stipriai slopina insulino veikim\u0105 ir <em>in vivo <\/em>skatina atsparum\u0105 insulinui. Tai lemia padid\u0117j\u0119s kiekis ciklinio adenozino monofosfato (3&#8242;-5&#8242;-adenozinmonofosfato), kuris slopina insulino veikim\u0105. R\u016bkaliams padid\u0117ja kortizolio ir augimo hormono sekrecija. \u0160ie hormonai blogina jautrum\u0105 insulinui. Par\u016bkius organizme padaug\u0117ja laisv\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir glicerolio. Tai rodo lipoliz\u0117s proces\u0173 riebaliniame audinyje suaktyv\u0117jim\u0105. R\u016bkymo sukelti hormoniniai ir metaboliniai sutrikimai, \u012fskaitant ir gliukoz\u0117s toleravimo sutrikim\u0105, yra siejami su atsparumo insulinui formavimusi. R\u016bkymas \u012fvardijamas kaip savaranki\u0161kas CD rizikos veiksnys [20]. R\u016bkaliams, lyginant su ner\u016bkan\u010diais, rizika susirgti 2 tipo CD yra didesn\u0117 (\u0160S svyruoja nuo 1,74 iki 2,69) [21, 22]. R\u016bkymas atsiliepia \u012fvairioms med\u017eiag\u0173 apykaitos grandims, pablogina sveikat\u0105 ir padidina l\u0117tini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. D\u0117l r\u016bkymo nuken\u010dia gyvenimo kokyb\u0117 ir trump\u0117ja gyvenimo trukm\u0117. Nustojus r\u016bkyti, pager\u0117ja med\u017eiag\u0173 apykaitos rodikliai, suma\u017e\u0117ja CD rizika. Tik\u0117tina, kad efektyvi r\u016bkymo profilaktika suma\u017eint\u0173 sergamum\u0105 2 tipo CD. Rekomenduojama siekti kuo artimesni\u0173 normalioms gliukoz\u0117s ir lipid\u0173 koncentracij\u0173 kraujyje. Esant reikalui, koreguoti k\u016bno svor\u012f, keisti gyvensen\u0105, kad atitolt\u0173 CD vystymasis ir komplikacij\u0173 progresavimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lliterat\u016bros \u0161altiniai (i\u0161 viso 22) <em>&#8211; <\/em>redakcijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eLirtuvos gydytojo \u017eurnalas\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 \u00a0 Antrojo tipo cukrinis diabetas (2 tipo CD) yra viena aktualiausi\u0173 \u0161i\u0173 dien\u0173 medicinos problem\u0173, kurios etiopatogenezinis pagrindas itin glaud\u017eiai susij\u0119s su visuomen\u0117s papro\u010diais ir gyvensena [1]. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, 2 tipo CD sergan\u010di\u0173 asmen\u0173 daug\u0117ja. Nustatyta, kad 80\u201390 proc. vis\u0173 2 tipo CD ligoni\u0173 turi antsvorio ar yra&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7328,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7327","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7327","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7327"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7327\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7328"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7327"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7327"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7327"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7327"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7327"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}