{"id":7381,"date":"2015-02-26T08:54:34","date_gmt":"2015-02-26T08:54:34","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-02-26T08:54:34","modified_gmt":"2015-02-26T08:54:34","slug":"kuo-sau-pagelbeti-tomis-dienomis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kuo-sau-pagelbeti-tomis-dienomis\/7381\/","title":{"rendered":"Kuo sau pagelb\u0117ti TOMIS dienomis?"},"content":{"rendered":"

Normalus menstruacij\u0173 ciklas<\/strong><\/p>\n

M\u0117nesini\u0173 ciklas gali svyruoti nuo 21 iki 40 dien\u0173. Jis skai\u010diuojamas nuo pirmos m\u0117nesini\u0173 dienos iki pirmosios kit\u0173 m\u0117nesini\u0173 dienos. Dauguma kraujuoja 3\u20137 dienas ir vidutini\u0161kai netenka apie 25 ml kraujo, bet gali netekti ir nuo 10 iki 55 ml. Menstruacinio ciklo reguliacijoje dalyvauja daug hormon\u0173. Vieni i\u0161 svarbiausi\u0173 yra lytiniai hormonai estrogenas ir progesteronas, juos gamina kiau\u0161id\u0117s. Taip pat dalyvauja penkios reguliacijos grandys: smegen\u0173 \u017eiev\u0117, pogumburis, posmegenin\u0117 liauka, lytin\u0117s liaukos \u2013 kiau\u0161id\u0117s ir gimda. Ciklas gali sutrikti pa\u017eeidus bet kuri\u0105 m\u0117nesini\u0173 cikl\u0105 reguliuojan\u010di\u0105 grand\u012f. Svarbus ir antinks\u010di\u0173, kepen\u0173 bei skydliauk\u0117s vaidmuo.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Kas vyksta menstruacij\u0173 metu?<\/strong><\/p>\n

Veikiant hormonams, vienoje i\u0161 dviej\u0173 kiau\u0161id\u017ei\u0173 apytikriai kart\u0105 per keturias savaites subr\u0119sta kiau\u0161in\u0117lis. Tuomet jis palieka kiau\u0161id\u0119 (\u0161is procesas vadinamas ovuliacija). Kai tik kiau\u0161in\u0117lis palieka kiau\u0161id\u0119, jis patenka \u012f kiau\u0161intak\u012f ir slenka juo gimdos link ma\u017edaug 3 ar 4 dienas. Tuo metu gimda jau turi b\u016bti pasiruo\u0161usi priimti apvaisint\u0105 kiau\u0161in\u0117l\u012f: gimdos gleivin\u0117 sutir\u0161t\u0117ja, tarsi paklodama kiau\u0161in\u0117liui mink\u0161t\u0105 patal\u0105 ir apr\u016bpindama j\u012f kraujagysl\u0117mis bei maistin\u0117mis med\u017eiagomis. Jei tomis dienomis turima lytini\u0173 santyki\u0173, kiau\u0161in\u0117l\u012f gali apvaisinti vyri\u0161ka lytin\u0117 l\u0105stel\u0117 \u2013 spermatozoidas. Tai b\u016bt\u0173 n\u0117\u0161tumo prad\u017eia. Jeigu kiau\u0161in\u0117lis neapvaisinamas, jis tiesiog pasi\u0161alina. Ma\u017edaug dvi savait\u0117s po ovuliacijos pavir\u0161inis gleivin\u0117s sluoksnis, dengiantis gimdos vid\u0173, atsiskiria ir, prasid\u0117jus lengvam kraujavimui, pasi\u0161alina. \u0160is procesas ir vadinamas m\u0117nesin\u0117mis. Visi\u0161kai \u012fprastas kraujas kartu su atsiskyrusia gleivine pasi\u0161alina pro mak\u0161t\u012f. Ir v\u0117l ciklas prasideda i\u0161 naujo: subr\u0119sta kiau\u0161in\u0117lis, dar kart\u0105 keliauja kiau\u0161intakiu \u012f gimd\u0105 ir t. t. Toks ciklas per gyvenim\u0105 kartojasi daugyb\u0119 kart\u0173. Pirmosios m\u0117nesin\u0117s gali prasid\u0117ti \u012fvairaus am\u017eiaus \u2013 nuo 9 iki 16 met\u0173 mergait\u0117ms, bet da\u017eniausiai jos prasideda, kai sukanka 12\u201313 met\u0173.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Kaip pasirei\u0161kia menstruaciniai sutrikimai?<\/strong><\/p>\n

M\u0117nesini\u0173 ciklo sutrikimai<\/a> gali pasireik\u0161ti labai \u012fvairiai:<\/strong><\/p>\n

Amenor\u0117ja<\/a>, tai yra m\u0117nesini\u0173 nebuvimas. Tai laikoma sutrikimu tuomet, kai m\u0117nesin\u0117s dingsta ilgiau nei 6 m\u0117nesiams. Apie pusei moter\u0173, kurioms diagnozuojama amenor\u0117ja<\/a>, tai atsitinka d\u0117l genetini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Hipomenstruacinis sindromas. Kai m\u0117nesin\u0117s b\u016bna ypa\u010d negausios, trunka tik iki 48 valand\u0173. Gali b\u016bti labai \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ta\u010diau da\u017eniausiai tai yra hormon\u0173 pakitimai.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Labai retos m\u0117nesin\u0117s, jeigu jos b\u016bna ne da\u017eniau kaip kas 35 dienas. Da\u017eniausios prie\u017eastys b\u016bna \u012fvair\u016bs stresai, stipr\u016bs i\u0161gyvenimai. Pra\u0117jus tokiam gyvenimo momentui, paprastai jos v\u0117l susireguliuoja.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Da\u017enos m\u0117nesin\u0117s, kai kraujuojama da\u017eniau nei kas 24 dienas. Tai atsitinka da\u017eniausiai d\u0117l netaisyklingai subr\u0119stan\u010dio folikulo (kiau\u0161in\u0117lio). Bet kokiu atveju prie\u0161 gydant reikia atlikti specialius tyrimus.<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Vienos nemaloniausi\u0173 moters poju\u010di\u0173, yra skausmingos m\u0117nesin\u0117s (dismenor\u0117ja<\/a>), kai moteris kamuoja skausmas, d\u0117l kurio jos gali b\u016bti net nedarbingos. Skausmas b\u016bna labai \u012fvairus: gali skaud\u0117ti apatin\u0119 pilvo dal\u012f, galv\u0105.<\/em><\/p>\n

\u00a0\"\"<\/p>\n

Skausmingos m\u0117nesin\u0117s (<\/em>dismenor\u0117ja<\/a>)<\/strong><\/p>\n

Jei skausmingos m\u0117nesin\u0117s nesusijusios su jokia kita patologija, ji vadinama pirmine. \u0160i dismenor\u0117ja<\/a> prasideda netrukus po to, kai susireguliuoja ovuliacinis ciklas (po 6\u201324 m\u0117n. nuo pirm\u0173j\u0173 m\u0117nesini\u0173 prad\u017eios). Skausmas prasideda prie\u0161 menstruacijas ar j\u0173 metu ir gali t\u0119stis net 48\u201372 val. Menstruacinio ciklo metu u\u017eaugusi gimdos gleivin\u0117 atsidalina, gimdos susitraukimai ir kraujavimas<\/a> padeda jai pasi\u0161alinti. Padid\u0117jusi prostaglandin\u0173 koncentracija stimuliuoja gimdos susitraukimus, taip sutrikdoma gimdos kraujotaka bei dirginamos nervin\u0117s gal\u016bn\u0117l\u0117s. Tuomet moteris jau\u010dia spazminio pob\u016bd\u017eio skausmus apatin\u0117je pilvo dalyje, kurie gali plisti \u012f nugar\u0105, lytinius organus, \u0161launis. Blogiausia savijauta paprastai b\u016bna pirm\u0105j\u0105 dien\u0105, o skausmo pob\u016bdis ir intensyvumas b\u016bna pana\u0161us kiekvien\u0173 m\u0117nesini\u0173 metu. Pirmin\u0117 dismenor\u0117ja<\/a> b\u016bdingesn\u0117 paaugl\u0117ms ir jaunoms moterims ir da\u017enesn\u0117 toms, kurias vargina premenstruacinis sindromas. Jei menstruacinis skausmas susij\u0119s su tam tikra patologija (lydin\u010dia liga) \u2013 tai yra vadinama antrine dismenor\u0117ja<\/a>. Antrin\u0117 dismenor\u0117ja<\/a> gali pasireik\u0161ti d\u0117l: adenomioz\u0117s, endometrioz\u0117s, fibroid\u0173, endometriumo polip\u0173, gimdos kaklelio stenoz\u0117s, gimdos spiral\u0117s, s\u0105aug\u0173 ar dubens u\u017edegimin\u0117s ligos. Da\u017eniausiai antrin\u0117 dismenor\u0117ja<\/a> pasirei\u0161kia staiga, po buvusi\u0173 neskausming\u0173 m\u0117nesini\u0173 ir yra b\u016bdingesn\u0117 vyresnio am\u017eiaus moterims. Su am\u017eiumi skausmas gali intensyv\u0117ti, jis gali pasireik\u0161ti vienoje pus\u0117je, gali stipr\u0117ti tu\u0161tinantis ar \u0161lapinantis, gali plisti \u012f juosmen\u012f, tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105. \u0160is skausmas gali b\u016bti susij\u0119s su dispareunija (skausmingu lytiniu aktu).<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Dismenor\u0117ja<\/a> da\u017enai susijusi su kitais nemaloniais simptomais, kurie kartais tampa svarbiausia prie\u017eastimi, d\u0117l kurios moteris da\u017eniausiai kreipiasi \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Da\u017enai tai b\u016bna pykinimas, v\u0117mimas, viduriavimas<\/a>, nuovargis. Kai kurias moteris kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f vargina menstruacin\u0117 migrena<\/a>. Menoragija<\/a> taip pat gali sukelti reik\u0161ming\u0105 socialin\u012f ne\u012fgalum\u0105 bei nulemti gele\u017eies tr\u016bkumo anemij\u0105. Dispareunija veikia libido, seksualin\u0119 funkcij\u0105, sukeldama tarpusavio santyki\u0173 problemas poroms. Dismenor\u0117j\u0105 sunkina ilgos m\u0117nesin\u0117s, ankstyva menarch\u0117, r\u016bkymas, alkoholis, nutukimas<\/a>, patiriamas stresas, alkoholio vartojimas.<\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Dolmen<\/a> <\/em>menstruaciniams skausmams (dismenor\u0117jai) mal\u0161inti<\/strong><\/p>\n

Nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo (NVNU) \u2013 vartojami dismenor\u0117jai gydyti d\u0117l prostaglandin\u0173 sintez\u0117s slopinimo jau ilgus de\u0161imtme\u010dius. Nurodoma, kad vidutini\u0161kai 67-iems procentams NVNU vartojan\u010di\u0173 moter\u0173 skausmas palengv\u0117ja. Dolmen<\/a><\/em>, kaip ir kiti NVNU, slopina skausm\u0105, u\u017edegim\u0105 ir kar\u0161\u010diavim\u0105, pasi\u017eymi stipriu skausm\u0105 ma\u017einan\u010diu poveikiu. Taip yra tod\u0117l, kad jis turi ry\u0161k\u0173 ne tik periferin\u012f, bet ir centrin\u012f poveik\u012f \u2013 ma\u017eina galvos ir nugaros smegen\u0173 neuron\u0173 jautrum\u0105. Dolmen<\/a> <\/em>indikuotinas lengvo ir vidutinio stiprumo raumen\u0173 ir kaul\u0173, skausming\u0173 m\u0117nesini\u0173, dant\u0173 skausmo mal\u0161inimui. Atsi\u017evelgiant \u012f skausmo prie\u017eastis ir intensyvum\u0105, da\u017eniausiai patariama vartoti po po 25 mg kas 8 valandos. Visa paros doz\u0117 neturi b\u016bti didesn\u0117 kaip 75 mg. Dolmen<\/a> <\/em>Lietuvoje turime tabletin\u0119 ir granuli\u0173 formas.<\/p>\n

\u00a0Paruo\u0161ta 2014 m. bir\u017eelio m\u0117n. LT\/Dol\/2014\/32<\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

M\u0117nesini\u0173 ciklo sutrikimai \u012fvairaus am\u017eiaus merginoms ir moterims gali b\u016bti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu – nuo brendimo iki menopauz\u0117s. Normalus m\u0117nesini\u0173 ciklas \u2013 28 dienos, ta\u010diau 15\u201349 met\u0173 moterims jis da\u017enai sutrinka. To prie\u017eastys gali b\u016bti \u012fvairios, o gydytojams ginekologams tenka atsakyti \u012f nelengvus moter\u0173 klausimus \u2013 kod\u0117l, kas atsitiko ir kaip sureguliuoti \u0161\u012f sutrikim\u0105. Pasak gydytoj\u0173, m\u0117nesini\u0173 sutrikimus lemia hormon\u0173 poky\u010diai kraujyje, mityba bei gyvenimo b\u016bdas.<\/em><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7382,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[384,836,6902,1479,157,832,21],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7381","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-ciklas","tag-dolmen","tag-kiausides","tag-menesines","tag-nutukimas","tag-nvnu","tag-sindromas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7381","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7381"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7381\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7382"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7381"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7381"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7381"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7381"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7381"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}