{"id":7433,"date":"2015-01-28T17:35:32","date_gmt":"2015-01-28T17:35:32","guid":{"rendered":""},"modified":"2015-01-28T17:35:32","modified_gmt":"2015-01-28T17:35:32","slug":"dazniausiai-stresas-atsiranda-darbe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/dazniausiai-stresas-atsiranda-darbe\/7433\/","title":{"rendered":"Da\u017eniausiai stresas atsiranda darbe"},"content":{"rendered":"

\u00a0<\/strong><\/p>\n

\u201eStresas \u0161iuolaikiniame pasaulyje tapo vienu did\u017eiausiu pavojumi sveikatai. Remiantis m\u016bs\u0173 apklausos duomenimis, per 70 proc. apklaust\u0173 kardiolog\u0173 teigia, kad daugiausia streso \u017emon\u0117s patiria darbe. Darbe patiriamas stresas ne tik kenkia darbuotoj\u0173 produktyvumui, bet ir turi labai rimtas pasekmes darbuotoj\u0173 sveikatai. Streso \u017eala sveikatai nuosekliai auga ir palie\u010dia vis didesn\u0119 visuomen\u0117s dal\u012f, tai skatina imtis prevencini\u0173 priemoni\u0173. M\u016bs\u0173 bendrov\u0117 inicijuoja socialin\u012f projekt\u0105 \u201eBe streso darbe\u201c, kurio metu mokysime darbuotojus valdyti stres\u0105, vykdysime informacin\u0119 kampanij\u0105 darbdaviams apie geros atmosferos darbe b\u016btinyb\u0119 ir naud\u0105\u201c, \u2013 komentavo \u201eActavis\u201c vadov\u0117 Baltijos \u0161alims Giedr\u0117 Bieliauskait\u0117.<\/p>\n

Kas tre\u010dias apklausoje dalyvav\u0119s kardiologas link\u0119s manyti, kad pacientai, susirg\u0119 arba sunkiau sveikstantys d\u0117l patiriamo streso, sudaro 71\u2013100 proc. nuo vis\u0173 \u012f gydytojus besikreipian\u010di\u0173j\u0173 pacient\u0173. Kalbant apie ligas, kurioms stresas daro did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105, net 77 proc. kardiolog\u0173 mano, kad labiausiai stresas turi \u012ftakos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms. Lietuvoje kas antros mirties prie\u017eastis \u2013 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos. M\u016bs\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 mir\u0161tamumas nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 \u2013 vienas did\u017eiausi\u0173 Europoje. Specialistai tvirtina, kad sergamumas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis nuolat did\u0117ja, ir tai pana\u0161u \u012f pasaulin\u0119 pandemij\u0105. Pasak LSMU MA Geriatrijos klinikos lektor\u0117s gydytojos geriatr\u0117s Jurgitos Kna\u0161ien\u0117s, klinikin\u0117 praktika parod\u0117, kad tradiciniai rizikos veiksniai padeda nustatyti tik 60\u201365 proc. asmen\u0173, turin\u010di\u0173 didesn\u0119 tikimyb\u0119 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis.<\/p>\n

Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrim\u0173 duomenys \u012fgalina \u012f \u201enauj\u0173\u201c ateroskleroz\u0117s rizikos veiksni\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012ftraukti ir psichosocialinius veiksnius. Juos galima i\u0161skirti \u012f dvi grupes: emocinius veiksnius ir l\u0117tinius stresorius. Svarbiausi emociniai veiksniai \u2013 depresija<\/a>, nerimu pasirei\u0161kiantys sutrikimai, pyktis. Da\u017eniausi l\u0117tin\u012f psichosocialin\u012f stres\u0105 sukeliantys veiksniai \u2013 menka socialin\u0117 parama, \u017eema socialin\u0117-ekonomin\u0117 pad\u0117tis, stresas darbe, stresas. \u201ePastaruoju metu vis daug\u0117ja tyrim\u0173, patvirtinan\u010di\u0173, kad tokie veiksniai, kaip depresija<\/a>, menka socialin\u0117 parama ir \u017eema socialin\u0117-ekonomin\u0117 pad\u0117tis, \u017eenkliai didina i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos rizik\u0105. Jau ne vienas tyrimas \u012frod\u0117 psichosocialini\u0173 rizikos veiksni\u0173 ry\u0161\u012f su subklinikine ateroskleroze arba jos progresavimu, nustatytu miego arterijos ultragarsiniu tyrimu. Jau \u017einoma, kad metaboliniai rizikos veiksniai da\u017enesni tarp psichosocialin\u012f stres\u0105 patirian\u010di\u0173 asmen\u0173. Psichosocialiniai rizikos veiksniai da\u017enai tarp sav\u0119s susij\u0119, tod\u0117l yra didesnis pavojus vystytis subklinikinei aterosklerozei ir susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 J. Kna\u0161ien\u0117. Gydytojos teigimu, patiriant psichosocialin\u012f ir bet kok\u012f neigiam\u0105 stres\u0105, padid\u0117ja simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos ir suma\u017e\u0117ja parasimpatin\u0117s sistemos aktyvumas.<\/p>\n

Tai savo ruo\u017etu sutrikdo autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos geb\u0117jim\u0105 reguliuoti \u0161irdies veikl\u0105 ir skatina i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos vystym\u0105si per endotelio funkcijos sutrikim\u0105. Kardiolog\u0173 atliekamuose tyrimuose pabr\u0117\u017eiami oksidacinio streso sukeliami miocit\u0173 gynybos mechanizm\u0173 ir mitochondrij\u0173 pa\u017eeidimai. \u016aminis ir l\u0117tinis stresas sutrikdo aterosklerozini\u0173 veiksni\u0173 pusiausvyr\u0105, d\u0117l to sutrinka kraujagysli\u0173 endotelio funkcija ir did\u0117ja tikimyb\u0117 susirgti i\u0161emine \u0161irdies liga bei patirti miokardo infarkt\u0105.<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Kaip stresas veikia \u017emogaus organizm\u0105<\/strong><\/p>\n

Gydytojos J. Kna\u0161ien\u0117s teigimu, reagavimas \u012f stresines situacijas labai priklauso nuo individuali\u0173 \u017emogaus savybi\u0173, charakterio. Nustatyta, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis da\u017eniausiai serga A tipo asmenyb\u0117s: tai visada \u012fsitemp\u0119, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, link\u0119 \u012f konfliktus \u017emon\u0117s. Toki\u0173 \u017emoni\u0173 kraujosp\u016bdis da\u017enai b\u016bna padid\u0117j\u0119s. Nervin\u0117 \u012ftampa didina kraujyje \u201estreso\u201c hormon\u0173 katecholamin\u0173 kiek\u012f, sukelia kraujagysli\u0173 spazm\u0105, trikdo kraujo lipid\u0173 pusiausvyr\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 veiksni\u0173 padid\u0117ja rizika susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis. \u201eAkivaizdu, kad l\u0117tinio psichosocialinio streso identifikavimas klinikin\u0117je praktikoje pasiteisins tik tuo atveju, jei j\u012f seks tinkam\u0173 priemoni\u0173 taikymas ir adekvatus paciento steb\u0117jimas. Daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad adekvati klinikinei situacijai mank\u0161ta, atsipalaidavimo ir streso kontrol\u0117s technikos, socialin\u0117 parama, informacin\u0117 med\u017eiaga sveikatos klausimais, o prireikus ir psichofarmakologin\u0117s priemon\u0117s, gali b\u016bti efektyvios ma\u017einant psichin\u0119 \u012ftamp\u0105 ir gerinant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 baigtis. Yra duomen\u0173, kad streso kontrol\u0117s programos gali kiekybi\u0161kai suma\u017einti laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais nustatomus ateroskleroz\u0117s \u017eymenis. Pakankamai da\u017eni l\u0117tinio psichosocialinio streso atvejai klinikin\u0117je praktikoje ir j\u0173 etiologinis ry\u0161ys su ateroskleroze skatina praktini\u0173 \u0161ios problemos sprendimo b\u016bd\u0173 paie\u0161k\u0105 ir pateisina intelektines ir materialines investicijas \u0161ioje srityje\u201c, \u2013 pa\u017eym\u0117jo gydytoja J. Kna\u0161ien\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Pusiausvyra tarp veiklos ir poilsio<\/strong><\/p>\n

Stresas yra ne tik \u012fvairi\u0173 lig\u0173 prie\u017eastis, bet ir da\u017enai sukelia problem\u0173 m\u016bs\u0173 kasdieniame gyvenime. Pasak \u017dmogaus studij\u0173 centro partnerio, psichologo-psichoterapeuto Justino Buroko, streso pasekm\u0117s pasirei\u0161kia netgi bendraujant su \u0161eimos nariais, artimaisiais. \u201eTeikiant asmenines psichoterapijos konsultacijas, pa\u010diam teko gird\u0117ti ne vien\u0105 istorij\u0105, kai streso darbe nualintas \u017emogus nebenori nieko, j\u012f apima apatija, gr\u012f\u017eus namo norisi u\u017esiskl\u0119sti, o \u0161eimos r\u016bpes\u010diai (pvz., neparuo\u0161ti vaiko nam\u0173 darbai) sukelia neadekva\u010diai stiprias emocines reakcijas. Taigi nat\u016bralu, kad ilgainiui santykiai su pa\u010diais artimiausiais \u017emon\u0117mis gali prad\u0117ti \u201ebyr\u0117ti\u201c, \u2013 teigia psichologas. J. Burokas pataria: \u201eNebandykite visi\u0161kai i\u0161vengti streso gyvenime \u2013 tai ne\u012fmanoma. Svarbiau atrasti pusiausvyr\u0105 tarp \u012ftemptos veiklos ir poilsio. Jei jau\u010diate kylant\u012f intensyv\u0173 stres\u0105, sureguliuokite savo kv\u0117pavimo ritm\u0105 l\u0117tai \u012fkv\u0117pdami ir i\u0161kv\u0117pdami. Sekite ir valdykite savo mintis \u2013 tyrimais \u012frodyta, kad asmens patiriamo streso intensyvumas priklauso ne nuo situacijos, o nuo to, kaip jis t\u0105 situacij\u0105 \u012fprasmina. Taigi steb\u0117kite, ar nekeliate nepagr\u012fst\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 sau (\u201eturiu niekada neklysti\u201c, \u201eprivalau visk\u0105 visada atlikti idealiai\u201c, \u201ejei papra\u0161ysiu pagalbos, nei\u0161spr\u0119siu problemos pats, rei\u0161kia, a\u0161 niekam tik\u0119s\u201c) ir kitiems (\u201emane turi myl\u0117ti ir gerbti\u201c, \u201ejis visada privalo elgtis taip, kaip noriu a\u0161\u201c). Nesistenkite vis\u0173 gyvenimo problem\u0173 i\u0161spr\u0119sti patys. Jei jau\u010diate, kad stresas j\u016bs\u0173 gyvenime \u201epa\u0117m\u0117 vir\u0161\u0173\u201c, kreipkit\u0117s \u012f kompetentingus specialistus. Emocin\u0117 parama ir objektyvus \u017evilgsnis i\u0161 \u0161alies yra da\u017eniausiai tai, ko reikia, sprend\u017eiant \u012fsisen\u0117jusias problemas\u201c, \u2013 rekomendavo psichologas.<\/p>\n

\u00a0Pareng\u0117 M. Morkevi\u010dius<\/strong><\/em><\/p>\n

„Lietuvos gydytojo \u017eurnalas” Nr.8
<\/strong><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eStresas \u0161iuolaikiniame pasaulyje tapo vienu did\u017eiausiu pavojumi sveikatai. Remiantis m\u016bs\u0173 apklausos duomenimis, per 70 proc. apklaust\u0173 kardiolog\u0173 teigia, kad daugiausia streso \u017emon\u0117s patiria darbe. Darbe patiriamas stresas ne tik kenkia darbuotoj\u0173 produktyvumui, bet ir turi labai rimtas pasekmes darbuotoj\u0173 sveikatai. Streso \u017eala sveikatai nuosekliai auga ir palie\u010dia vis didesn\u0119 visuomen\u0117s dal\u012f, tai skatina imtis prevencini\u0173 priemoni\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7434,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-7433","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7433","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7433"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7433\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7434"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7433"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7433"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7433"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7433"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7433"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}