\u00a0<\/p>\n
Sergamumas v\u0117\u017eiu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, did\u0117ja. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 skai\u010dius nuo 10 mln. dabar padid\u0117s iki 15 mln. 2020 metais. Lietuvoje nuo 1990 iki 2002 met\u0173 sergamumas onkologin\u0117mis ligomis padid\u0117jo apie 55 proc. Optimizmo teikia nebent tai, kad mir\u0161tamumas nuo v\u0117\u017eio did\u0117ja ne taip spar\u010diai, o kai kuriose \u0161alyse net ma\u017e\u0117ja. Tai liudija tobul\u0117jan\u010dius v\u0117\u017eio diagnostik\u0105 ir gydymo b\u016bdus. Vis d\u0117lto pacientui, i\u0161girdusiam v\u0117\u017eio diagnoz\u0119, tai vienas skaud\u017eiausi\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, ver\u010dian\u010diu pacient\u0105 atsiriboti ir u\u017esiskl\u0119sti. \u0160ioje vietoje yra labai svarbus \u0161eimos gydytojo vaidmuo, kuris turb\u016bt geriausiai \u017eino savo pacientus, j\u0173 \u0161eimos narius ir tinkamai nukreipia pacient\u0105 specialisto konsultacijos bei suteikia psichologin\u0119 pagalb\u0105. Tokie pacientai neretai greta chemini\u0173 preparat\u0173 ie\u0161ko ir ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173 sukelian\u010di\u0173 alternatyvi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173. Apie galimus alternatyvius v\u0117\u017eio gydymo b\u016bdus, \u0161eimos gydytojo svarb\u0105, pri\u017ei\u016brint v\u0117\u017ei\u0173 sergan\u010dius pacientus, kalbiname Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus ved\u0117j\u0105, gydytoj\u0105 onkolog\u0119<\/p>\n
Teres\u0119 Pipirien\u0119-\u017delvien\u0119<\/strong>.<\/p>\n Koks \u0161eimos gydytojo vaidmuo padedant pacientams kovoti su onkologin\u0117mis ligomis?<\/em><\/strong><\/p>\n \u0160eimos gydytojo vaidmuo diagnozuojant ir gydant onkologines ligas yra labai svarbus. B\u016btent jie lig\u0105 \u012ftaria, atlieka pirmuosius, ma\u017eiau sud\u0117tingus, tyrimus. \u0160ie gydytojai pri\u017ei\u016bri pacient\u0173 sveikat\u0105 po gydymo ar tarp gydymo cikl\u0173, gydo i\u0161sivys\u010dius komplikacijoms, teikia paliatyviosios pagalbos paslaugas ir kt. Onkologai, bendradarbiaudami su \u0161eimos gydytojais, nuolatos pabr\u0117\u017eia ne tik apie diagnostik\u0105 ir tolesn\u012f onkologini\u0173 lig\u0173 gydym\u0105, bet ir skatina labiau raginti savo pacientus dalyvauti nemokamos patikros programose. Prevencini\u0173 program\u0173 nauda neleid\u017eia abejoti Europos \u0161ali\u0173, kuriose v\u0117\u017eio prevencijos programos \u012fgyvendinamos ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f, patirtis. Gimdos kaklelio piktybini\u0173 navik\u0173 prevencin\u0117 programa buvo pirmoji v\u0117\u017eio prevencijos programa, prad\u0117ta \u0161alyje \u012fgyvendinti 2004-\u0173j\u0173 vasar\u0105. 2005 met\u0173 rugs\u0117j\u012f buvo patvirtinta patvirtinta Atrankin\u0117s mamografin\u0117s patikros d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio finansavimo programa, o gruod\u012f \u2013 Prie\u0161in\u0117s liaukos v\u0117\u017eio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Jos visos finansuojamos i\u0161 Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Lietuvoje buvo prapl\u0117stas profilakti\u0161kai tikrinam\u0173 d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio moter\u0173 am\u017eiaus intervalas \u2013 nuo 25 iki 60 met\u0173 (iki 2008-\u0173j\u0173 buvo tikrinamos 30\u201360 met\u0173 moterys). Kaip ir daugelyje \u0161ali\u0173, Lietuvoje moterys kvie\u010diamos tikrintis kas trejus metus. Pastarojo meto duomenys rodo, kad Lietuvoje v\u0117\u017eio prevencija vyrai yra susir\u016bpin\u0119 kur kas labiau nei moterys \u2013 aktyviausiai \u012fgyvendinama v\u0117liausiai prad\u0117ta prie\u0161in\u0117s liaukos (prostatos) v\u0117\u017eio prevencijos programa. Pagal \u0161i\u0105 program\u0105 visi 50\u201375 met\u0173 vyrai bei vyrai nuo 45 met\u0173, kuri\u0173 t\u0117vai ar broliai yra sirg\u0119 prie\u0161in\u0117s liaukos v\u0117\u017eiu, nemokamai tikrinami d\u0117l \u0161ios ligos. Kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa irgi i\u0161ry\u0161kino tendencij\u0105: profilaktiniai tikrinimai padeda aptikti ankstyv\u0173j\u0173 stadij\u0173 v\u0117\u017e\u012f. Pernai apie 80 procent\u0173 vis\u0173 pagal \u0161i\u0105 program\u0105 patikrint\u0173 moter\u0173, kurioms diagnozuotas piktybinis navikas, buvo nustatytas I\u2013II stadij\u0173 v\u0117\u017eys, o i\u0161 susirgusi\u0173j\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu, kurios profilakti\u0161kai nesitikrino, ankstyvosios \u0161ios ligos stadijos diagnozuotos 50 procent\u0173. D\u0117l nemokamo mamografijos tyrimo, atliekamo pagal kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencijos program\u0105, kiekviena moteris nuo 50 iki 69 met\u0173 tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105. Gavusi jo siuntim\u0105 i\u0161sitirti, ji tur\u0117t\u0173 u\u017esiregistruoti (galima ir telefonu) mamografijos \u012frengin\u012f turin\u010dioje sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoje, kuri atliks tyrim\u0105. Apie tyrimo rezultatus moteris informuos j\u0173 \u0161eimos gydytojas, kuris juos gaus i\u0161 mamogramas vertinan\u010dios \u012fstaigos. Nemokamas mamografijos tyrimas gali b\u016bti atliekamas kas dvejus metus.<\/p>\n \u00a0<\/em><\/strong><\/p>\n K\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti \u0161eimos gydytojas, stebintis pacientus po radikalaus v\u0117\u017eio gydymo?<\/em><\/strong><\/p>\n Ligoni\u0173 po radikalaus onkologinio proceso gydymo \u0161eimos gydytoj\u0173 prie\u017ei\u016bra yra nuolatin\u0117 ir labai svarbi. Ypa\u010d \u0161io gydytojo svarbumas i\u0161kyla u\u017emies\u010dio, kaim\u0173 gyventojams, kuriems prieinamumas prie specialisto yra sunkesnis. Tod\u0117l \u0161eimos gydytojai tur\u0117t\u0173 atsiminti, kad, baigus radikal\u0173 gydym\u0105, pacientai pirmuosius dvejus metus turi b\u016bti tikrinami kas 3 m\u0117nesius (keturis kartus per metus), tre\u010diais penktais metais \u2013 kas 6 m\u0117nesius (du kartus per metus), v\u0117liau iki 10 met\u0173 \u2013 kart\u0105 per metus. Priklausomai nuo to, kokios lokalizacijos onkologinis procesas, atitinkamai turi b\u016bti atliekami ir laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai: PVZ ginekologinis ir rektovagininis tyrimas, citologinis tyrimas ir kolposkopija, pilvo organ\u0173 echoskopij\u0105, kr\u016btin\u0117s <\/a>l\u0105stos rentgenologinis tyrimas. Jei kurio nors apsilankymo metu \u012ftariamas naviko ataugimas ar tolimos metastaz\u0117s, navikui nustatyti onkologai atlieka specialiuosius tyrimus. Tod\u0117l labai svarbu laiku \u012ftarti ir nukreipti tinkama linkme pacientus bei neriboti atliekam\u0173 tyrim\u0173 kiekio, nes tai v\u0117liau gali tur\u0117ti labai neigiamos \u012ftakos tolesnei gydymo taktikai.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n J\u016bs\u0173 nuolatinis darbas yra<\/em><\/strong> su pacientais, sergan\u010diais<\/em><\/strong> onkologin\u0117mis ligomis. Sakykite,<\/em><\/strong> kokia reakcija pacient\u0173, i\u0161girdusi\u0173<\/em><\/strong> \u201ev\u0117\u017eio\u201c diagnoz\u0119? Ar da\u017enai tenka<\/em><\/strong> taikyti jiems psichoterapij\u0105?<\/em><\/strong><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Deja, \u017emogaus pas\u0105mon\u0117je v\u0117\u017eio diagnoz\u0117 da\u017enai rei\u0161kia nepagydom\u0105 lig\u0105, ir pirmiausia kylanti emocija yra baim\u0117, didelis li\u016bdesys ir sielvartas. Did\u017eiausi\u0105 stres\u0105 sukelia pats po\u017ei\u016bris \u012f lig\u0105, nes v\u0117\u017eys asocijuojasi su ka\u017ekuo baisiu ir nenugalimu. Vis daugiau kalbama, kad psichikos b\u016bsena turi didel\u0119 reik\u0161m susirgti \u012fvairiomis ligomis ir j\u0173 eigai. Manoma, kad vystytis v\u0117\u017e\u012f skatina ilgalaikis bej\u0117gi\u0161kumo ir bevilti\u0161kumo jausmas.<\/p>\n Toki\u0173 jausm\u0173 kankinamas \u017emogus \u012fsiteigia sau nes\u0105moningas nuostatas: \u201enenoriu gyventi\u201c, \u201el\u0117tai naikinu save\u201c, o imunin\u0117 sistema tik \u012fvykdo psichikos nurodymus. Kita vertus, psichikos b\u016bsena turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119 pacient\u0173 pasveikimui. Vis d\u0117lto v\u0117\u017eio diagnoz\u0117 pirmiausia asocijuojasi su netektimi. \u017dmogus, susirg\u0119s v\u0117\u017eiu, gali patirti keturias netektis: funkcin\u0119 (netenkama fizini\u0173 j\u0117g\u0173), vaidmens (darbingumo praradimas), sistemin\u0119 (gyvensenos poky\u010diai) ir tro\u0161kim\u0173 nei\u0161sipildymo (tenka susitaikyti, kad daug ko jau niekada nebebus). Pavyzd\u017eiui, moters, su\u017einojusios, kad serga v\u0117\u017eiu, psichologin\u0117 b\u016bsena praeina kelet\u0105 fazi\u0173: neigimo, pyk\u010dio, deryb\u0173, depresijos, susitaikymo. Kad ir kaip moteris kent\u0117t\u0173, visos \u0161ios stadijos yra reikalingos. Pavyzd\u017eiui, neigimas yra lyg apsauginis barjeras patyrus \u0161ok\u0105, padeda sukaupti j\u0117g\u0173 ir apsiprasti su sunkia \u017einia ar netektimi. Antroji stadija \u2013 pyktis: \u201eKod\u0117l man tai atsitiko? K\u0105 a\u0161 blogo padariau?\u201c ir pan. V\u0117liau prasideda deryb\u0173 stadija: \u201eK\u0105 daryti, kaip gyventi toliau?\u201c, dar v\u0117liau \u2013 depresijos stadija, kai pacient\u0117 sielojasi d\u0117l ligos ir savijautos. Labai svarbu, kad depresija<\/a> neu\u017esit\u0119st\u0173 pernelyg ilgai, kad kuo grei\u010diau j\u0105 pakeist\u0173 susitaikymo su liga stadija. Tik s\u0117kmingai pra\u0117j\u0119s visas stadijas ligonis gali i\u0161siugdyti vilt\u012f. Tai neb\u016btinai viltis pasveikti. Net suvokdamas art\u0117jan\u010di\u0105 mirt\u012f ligonis gali \u017evelgti \u012f gyvenim\u0105 su viltimi matyti brangius \u017emones, sutikti pavasar\u012f ir t. t.<\/p>\n \u00a0<\/em><\/strong><\/p>\n K\u0105 patartum\u0117te pirmin\u0117s grandies gydytojams, kuriems tenka nelengvas u\u017edavinys toliau skatinti nepasiduoti ir kovoti pacient\u0105, i\u0161girdus\u012f v\u0117\u017eio diagnoz\u0119? Ar patartum\u0117te jiems rekomenduoti nukreipti psichoterapijai?<\/em><\/strong><\/p>\n Dirbant su sunkiais v\u0117\u017eiu sergan\u010diais ligoniais, gydytojo vienas svarbiausi\u0173 psichoterapijos element\u0173 yra skatinti vilt\u012f. Nors teisiniu po\u017ei\u016briu ligoniui visada reikia sakyti ties\u0105, svarbu prisiminti, kad kartais tiesa gali \u017emog\u0173 net nu\u017eudyti. Reikia jautriai reaguoti \u012f paciento klausimus, kurie atspindi, kiek jis yra pasireng\u0119s priimti informacijos. Psichoterapija pacientui yra labai naudinga, gali ne tik pagerinti gyvenimo kokyb\u0119, bet ir suma\u017einti fizin\u012f skausm\u0105 ar net pailginti numatom\u0105 gyvenimo trukm\u0119. Veiksmingai gali b\u016bti taikoma tiek individuali, tiek grupin\u0117 psichoterapija. Yra specialios atsipalaidavimo technikos, kada ligoniai i\u0161mokomi palaikyti ger\u0105 psichologin\u012f kontakt\u0105 su aplinka, didinti savivok\u0105, i\u0161sakyti savo emocijas \u2013 baim\u0119, li\u016bdes\u012f, nerim\u0105. Labai svarbu i\u0161mokyti pacient\u0105 atsikratyti blog\u0173 min\u010di\u0173, gerinti psichologin\u012f kontakt\u0105 su artimaisiais, taip pat i\u0161girsti kitus \u017emones, j\u0173 problemas ir skaudulius. Galima priminti pacientui, kad v\u0117\u017eys dabar da\u017enai yra visi\u0161kai pagydomas. Reikia skatinti nepasiduoti abejon\u0117ms, pyk\u010diui ir nevil\u010diai bei daryti tai, apie k\u0105 visada svajojo. Pad\u0117ti pacientui pasveikti, suprasti ir u\u017ejausti savo artimuosius. Priminti, kad bet kokiu atveju gyvenimas t\u0119siasi, ir nereikia pasiduoti nevil\u010diai bei juodoms mintims.<\/p>\n \u00a0<\/em><\/strong><\/p>\n Kokia J\u016bs\u0173 nuomon\u0117 apie fitoterapij\u0105 onkologijoje, kaip alternatyv\u0173 gydymo b\u016bd\u0105? Ar gal\u0117t\u0173 \u0161eimos gydytojai skirti pacientams kaip papildom\u0105 gydym\u0105 augalinius vaistinius preparatus?<\/em><\/strong><\/p>\n Gydymas cheminiais preparatais, spindulin\u0117 terapija neretai sukelia nema\u017eai nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173, tod\u0117l sergantieji po radikalaus gydymo ie\u0161ko alternatyvi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 \u2013 fitoterapijos, pasi\u017eymin\u010dios imunomoduliaciniu, antioksidaciniu, v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 med\u017eiag\u0173 apykait\u0105 ir dalijim\u0105si l\u0117tinan\u010diu veikimu, vir\u0161kinimo ir kv\u0117pavimo organ\u0173 lygiuosius raumenis atpalaiduojan\u010diu, tul\u017e\u012f gausinan\u010diu, kepen\u0173 l\u0105steles apsaugan\u010diu, u\u017edegim\u0105 ma\u017einan\u010diu, \u012fvairi\u0173 bakterij\u0173 ir virus\u0173 veikl\u0105 slopinan\u010diu ir nervin\u0117s reguliacijos veikl\u0105 gerinan\u010diu veikimu. Nenugin\u010dijami mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenys bei \u012frodymais pagr\u012fstos medicinos pasiekimai suteik\u0117 pagrind\u0105 skepti\u0161kai vertinti liaudies medicin\u0105. Ta\u010diau optimalus \u0161i\u0173 dviej\u0173 medicinos sri\u010di\u0173 taikymas \u0161iandien jau pripa\u017e\u012fstamas kaip teisingas sprendimas. \u0160iuolaikinio gydytojo praktikoje svarbios \u012fvairios priemon\u0117s, ir kiekviena i\u0161 j\u0173 turi optimalias taikymo indikacijas. Fitoterapija onkologijoje taip pat turi savo viet\u0105. Ji labai svarbi onkologini\u0173 ligoni\u0173 reabilitacijos laikotarpiu.<\/p>\n Lietuvos gydytojo \u017eurnalas Nr. 7, 2014.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Sergamumas v\u0117\u017eiu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, did\u0117ja. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad nauj\u0173 v\u0117\u017eio atvej\u0173 skai\u010dius nuo 10 mln. dabar padid\u0117s iki 15 mln. 2020 metais. Lietuvoje nuo 1990 iki 2002 met\u0173 sergamumas onkologin\u0117mis ligomis padid\u0117jo apie 55 proc. Optimizmo teikia nebent tai, kad mir\u0161tamumas nuo v\u0117\u017eio did\u0117ja ne taip spar\u010diai, o kai kuriose \u0161alyse net ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7444,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[275,205,279,137,20,1410,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7443","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-diagnoze","tag-gydytojai","tag-liaukos","tag-ligonis","tag-psichikos","tag-psichoterapija","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7443","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7443"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7443\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7444"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7443"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7443"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}