Ar \u017einojote, kad gyv\u016bnai \u017demeje kent\u0117jo dant\u0173 skausm\u0105 net ir prie\u0161 275 milijonus met\u0173. Toronto universiteto mokslininkai aptiko karieso p\u0117dsak\u0173 senovini\u0173 reptilij\u0173 \u017eandikauliuose. Kai reptilijos i\u0161 vandens i\u0161lipo \u012f sausum\u0105, jiems reik\u0117jo dant\u0173, kad gal\u0117t\u0173 sukramtyti kiet\u0105 maist\u0105. Daugeliui senovini\u0173 reptilij\u0173 dantys pastoviai kito, o pastov\u016bs dantys, kaip ir \u017emogaus dantys, da\u017eniau buvo u\u017ekr\u0117sti infekcijos. Kariesas \u017emoni\u0173 dantis apniko pasikeitus \u017emoni\u0173 gyvenimo b\u016bdui \u2013 i\u0161 klajokli\u0161ko med\u017eiotojo ir augal\u0173 rink\u0117jo i s\u0117sl\u0173. Tiesa, daugiausia nuo to kent\u0117jo moterys. S\u0117slus gyvenimo budas suteik\u0117 galimyb\u0119 moterims gimdyti daugiau vaik\u0173, o gimdymo metu nusilpusiai moteriai, kaip visiems \u017einoma, atsiranda kalcio tr\u016bkumas, padidej\u0119s estrogeno kiekis organizme, pakitusi biochemin\u0117 seili\u0173 sud\u0117tis ir kariesas. Antropologas D\u017eonas Lukas i\u0161siai\u0161kino, kad pas moteris kariesas atsiranda da\u017eniau nei pas vyrus visose etninese grup\u0117se bei visi\u0161kai skirtingose kult\u016brose su skirtingu gyvenimo budu. Visa tai yra susij\u0119 ne tik su ne\u0161tumu. Kaip taisykl\u0117, moteris daugiau valgo sald\u017ei\u0173 patiekal\u0173, bet to jos tiesiog valgo da\u017eniau (nors ir ma\u017eesni maisto kieki nei vyrai). Taipogi jos da\u017eniau buna virtuveje, kur ruo\u0161damos maista ji ragauja \u2013 dantys pastoviai dirba, del to da\u017eniau ir skauda.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ar \u017einojote, kad gyv\u016bnai \u017demeje kent\u0117jo dant\u0173 skausm\u0105 net ir prie\u0161 275 milijonus met\u0173. Toronto universiteto mokslininkai aptiko karieso p\u0117dsak\u0173 senovini\u0173 reptilij\u0173 \u017eandikauliuose.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7478,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[399],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7477","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-dantys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7477","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7477"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7477\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7478"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7477"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7477"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7477"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7477"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7477"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}