\u017darnyne esantys mikroorganizmai daro did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 sveikatai. Galb\u016bt jiems reik\u0117t\u0173 pad\u0117koti u\u017e j\u016bs\u0173 ram\u0173 ir subalansuot\u0105 charakter\u012f ir net d\u0117l \u200b\u200bto, kad sugebate i\u0161laikyti normal\u0173 svor\u012f. Organizme yra daugiau bakterij\u0173, nei apskritai vis\u0173 \u00a0l\u0105steli\u0173 kartu. Ir ne \u00a0\u0161iek tiek daugiau, bet de\u0161imtis kart\u0173. Bakterijos gyvena visame k\u016bne, ta\u010diau dauguma j\u0173 yra \u017earnyne. Jei \u017emogaus l\u0105stel\u0117s b\u016bt\u0173 to paties dyd\u017eio kaip bakterijos, tada \u00a0pilve tur\u0117tum\u0117te ne\u0161ioti kelet\u0105 centneri\u0173 papildomo svorio. Laimei, bakterijos yra labai ma\u017eos ir sveria ma\u017edaug pusantro – du kilogramus. Tai n\u0117ra ma\u017eai. Logi\u0161ka manyti, kad tokia did\u017eiul\u0117 mas\u0117 svetim\u0173 organizm\u0173 turi \u012ftakos sveikatai.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Ekstremalus gydymas<\/b><\/p>\n
Pirmieji bakterij\u0173 atrad\u0117jai buvo gana i\u0161g\u0105sdinti. Ne\u017einomi neabejotinai ma\u017ei padarai u\u017epildo organizm\u0105 ir sukelia baisias ligas nuo difterijos iki juodlig\u0117s. Iki XIX am\u017eiaus vidurio daugelis senojo pasaulio garsi\u0173 prot\u0173 bakterij\u0173 sunaikinim\u0105 laik\u0117\u00a0 pagrindine u\u017eduotimi medicinoje. Didysis rus\u0173 – pranc\u016bz\u0173 imunologas Ilya\u00a0 Mechnikov\u00a0 teig\u0117, kad vienintel\u0117 viltis\u00a0 \u017emogui \u012f sveik\u0105 gyvenim\u0105 – yra pirmapradis \u017earn\u0173 \u0161varumas.<\/p>\n
Ta\u010diau pusantro \u0161imtme\u010dio eigoje i\u0161ai\u0161k\u0117jo, kad bakterij\u0173 yra ne tik \u017ealing\u0173, bet ir nauding\u0173. Tokios naudingos, kad jomis, pasirodo, ligas galima netgi gydyti. Pavyzd\u017eiui, yra labai nemaloni ir blogai i\u0161gydoma \u017earnyno infekcija – pseudomembraninis kolitas. J\u0105 sukelia „bloga” bakterija Clostridium difficile. Infekcijos simptomai n\u0117ra mirtini, bet skausmingi. Antibiotikai neveiksmingi.<\/p>\n
Pasirodo, yra galimyb\u0117 greitai i\u0161gydyti kolit\u0105, veiksmingai, neskausmingai ir labai pigiai. „Bloga” bakterija turi b\u016bti pa\u0161alinta i\u0161 \u017earnyno. Geriausias b\u016bdas tai spr\u0119sti yra did\u017eiul\u0117 saugi\u0173 „ger\u0173” bakterij\u0173 ataka. Ta\u010diau mikroorganizm\u0173 laboratorin\u0117s kult\u016bros n\u0117ra ypa\u010d veiksmingos, veiksnus sud\u0117tingas preparatas, derinant visas sveikas \u017emogaus \u017earnoms b\u016bdingas r\u016b\u0161is. Ar jau turite neai\u0161ki\u0173 \u012ftarim\u0173? Taip, pseudomembraninis kolitas gydomas i\u0161mat\u0173 \u012fsodinimu. Arba, jei naudosite \u0161iek tiek ma\u017eiau \u0161okiruojant\u012f pavadinim\u0105 – \u017earnyno\u00a0mikrobiotos<\/em>\u00a0transplantacija\u00a0.<\/p>\n Tos pa\u010dios \u017earnyno bakterijos ne tik palaiko imunin\u0119 sistem\u0105, bet tuo pa\u010diu metu j\u0105 stimuliuoja, padeda \u00a0kovoti su realiais, pavojingais mikrobais. Tod\u0117l ateityje i\u0161mat\u0173 transplantavimas gali pad\u0117ti da\u017enai sergantiems ir ilgai sveikstantiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n Bakterijos smegen\u0173 darbui<\/b><\/p>\n \u201eDraugi\u0161kas\u201c bakterij\u0173 ir imuniteto ry\u0161ys yra seniai \u017einoma tiesa. Kad\u00a0 bakterijos turi labai stipr\u0173 psichotropin\u012f poveik\u012f- daugeliui naujiena. Nerv\u0173 sistemoje \u00a0bakterij\u0173 n\u0117ra. Ta\u010diau joje yra tiesiogin\u0117 „telefono linija” \u012f \u017earnyn\u0105, vadinama klaid\u017eiojan\u010diu nervu.\u00a0 Tai, kas vyksta vir\u0161kinimo sistemos \u201eplotuose\u201c, \u00a0i\u0161 karto \u017einoma „auk\u0161\u010diau”.<\/p>\n 2011 metais Airijos ir Kanados mokslinink\u0173 grup\u0117 paskelb\u0117 tyrimo rezultatus \u00a0smegen\u0173 \u00a0bendravimo su \u017earnynu, papildytu \u201egerosiomis\u201c ir \u201eblogosiomis\u201c bakterijomis. Ry\u0161ys egzistuoja. Bakterij\u0173 \u00a0veikla\u00a0 \u017earnose ka\u017ekaip veikia\u00a0 nerv\u0105, \u00a0jungiant\u012f vidaus organus su smegenimis: \u00a0\u017earnynas siun\u010dia\u00a0 naujienas apie savijaut\u0105. Smegenyse kei\u010diasi receptori\u0173 pasiskirstymas \u012f molekul\u0119, vadinama gama amino sviesto r\u016bg\u0161timi arba GABA. \u0160i med\u017eiaga veikia kaip neuromediatorius, ma\u017eina nerv\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvum\u0105 ir u\u017ekerta keli\u0105 j\u0173 pernelyg dideliam jauduliui. \u017darnos su „geromis” bakterijomis padidina receptori\u0173 kiek\u012f . Rezultate mikroflora „ramina” smegenis.<\/p>\n Po \u0161io atradimo atsirado daugyb\u0117 duomen\u0173 apie \u017earnyno bakterij\u0173 poveik\u012f psichikai. Ilgi tyrin\u0117jimo metai \u00a0leid\u017eia teigti, jog n\u0117ra joki\u0173 abejoni\u0173: \u017earnyno mikroflora veikia \u017emogaus s\u0105mon\u0119 ir elges\u012f. Sveikos bakterijos ma\u017eina nerim\u0105 ir gerina nuotaik\u0105. Jos (vis dar n\u0117ra ai\u0161ku kaip) gerina mokym\u0105si ir atmint\u012f. Ne veltui\u00a0 ne\u0161iojate kilogramus bakterij\u0173. \u0160ios bakterijos nuolatos linksmina. Ramina. Ir \u00a0daro jus protingesniais.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Papildomi kilogramai. Kas kaltas?<\/b><\/p>\n \u012etakingame moksliniame \u017eurnale „Science” paskelbtas\u00a0 tyrimas. Mokslininkai, vadovaujami amerikie\u010di\u0173 profesoriaus Jeffrey Gordono, tyr\u0117 identi\u0161kus dvynius, labai skirtingus svorio at\u017evilgiu. \u00a0Pa\u0117m\u0117 dvyni\u0173 i\u0161mat\u0173 m\u0117ginius. M\u0117giniai buvo mai\u0161omi vandenyje ir „persodinami” pel\u0117ms. Visi gyv\u016bnai buvo laikomi tokiose pa\u010diose s\u0105lygose ir vienodai \u0161eriami. Ta\u010diau labai greitai paai\u0161k\u0117jo, kad pel\u0117s, kurioms bakterijos persodintos i\u0161 „stor\u0173” dvynuk\u0173, jau\u010diasi skirtingai nei pel\u0117s, kurioms buvo \u012fvestos \u201eplon\u0173j\u0173\u201c\u00a0 i\u0161matos. Pirma grup\u0117 augo kaip ant mieli\u0173. Antriesiems \u00a0svoris did\u0117jo daug l\u0117\u010diau, neatsi\u017evelgiant \u012f peli\u0173 maitinim\u0105.<\/p>\n Pagalvokite apie tai. Geneti\u0161kai tapat\u016bs gyv\u016bnai gauna bakterij\u0173 doz\u0119 – tik vien\u0105! – i\u0161 storesni\u0173 ar plonesni\u0173, bet geneti\u0161kai identi\u0161k\u0173 \u017emoni\u0173. Jie gyvena tokiomis pa\u010diomis s\u0105lygomis ir sunaudoja tiek pat kalorij\u0173. Pirmoji grup\u0117 priauga riebal\u0173, antroji grup\u0117 ne. I\u0161vada\u00a0 yra labai paprasta. Riebesni\u0173 \u017emoni\u0173 \u017earn\u0173 bakterijos greitina nutukim\u0105. Kaip tai \u012fmanoma? Ta pati Jeffrey Gordono mokslin\u0117 grup\u0117 \u012frod\u0117, kad stor\u0173j\u0173 peli\u0173 bakterijos skiriasi nuo plon\u0173j\u0173 gyv\u016bn\u0173 bakterij\u0173 tiek sud\u0117ties, tiek savybi\u0173 at\u017evilgiu. Storosiose pel\u0117se \u017earnyne gyveno bakterijos, aktyviai dalyvavusios maisto vir\u0161kinime ir prisid\u0117jusios prie jo \u012fsisavinimo. Plon\u0173j\u0173 peli\u0173 bakterijas ma\u017eiau domino maistas ir jo \u012fsisavinimas. Susidaro gana harmoningas vaizdas. Atrodo, kad tiek pel\u0117ms, tiek \u017emon\u0117ms \u017earnyno bakterijos gali nulemti, koks procentas valgomo maisto bus suskaidytas \u012f molekules ir pateks \u012f krauj\u0105. Kuo daugiau siun\u010diama \u012f krauj\u0105, tuo daugiau kaupiasi atsargos riebaliniame audinyje.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Bakterijos prie\u0161 apetit\u0105<\/b><\/p>\n JAV Vanderbilt universiteto mokslininkai si\u016blo i\u0161 esm\u0117s nauj\u0105 „svorio kritimo bakterij\u0173 pagalba” metod\u0105. U\u017euot ie\u0161kodami „nauding\u0173” ar „kenksming\u0173” mikroorganizm\u0173 maiste, jie patys suk\u016br\u0117 tinkamas bakterijas. Saugios \u017earnyno lazdeli\u0173 kult\u016bros buvo geneti\u0161kai suprogramuotos, kad pagamint\u0173 med\u017eiag\u0105, atsaking\u0105 u\u017e sotumo jausm\u0105. Pel\u0117s, kurioms buvo skirtos tokios bakterijos, \u00a0ma\u017eiau \u0117d\u0117 ir ma\u017eiau stor\u0117jo, ta\u010diau tuo pa\u010diu metu \u00a0buvo visi\u0161kai sveikos. Tik\u0117tina, kad ateityje bakterij\u0173 genetinis modifikavimas leis ne tik suma\u017einti bado jausm\u0105 nutukusiems \u017emon\u0117ms, bet ir tiesiogiai \u017earnyne gamins reikalingus vaistus.<\/p>\n Vienas\u00a0 \u012fsp\u0117jimas: norint, kad \u201egeros\u201c bakterijos \u012fsikurt\u0173 \u017earnyne, b\u016btina sveiko gyvenimo siekti pa\u010diam asmeniui. Rinktis teising\u0105 sveik\u0105 maist\u0105: dar\u017eoves, nesmulkintus gr\u016bdus, r\u016bg\u0161\u010dius pieno produktus. Tod\u0117l dietolog\u0173 rekomendacijos, atsi\u017evelgiant \u012f mikrobiologijos naujienas, apskritai nesikei\u010dia – ir vargu ar pasikeis, kol mokslininkai i\u0161mokys naudingas bakterijas pamilti m\u0117sainius ir pyragus.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Probiotikai ir prebiotikai<\/b><\/p>\n