{"id":7483,"date":"2014-12-11T14:41:21","date_gmt":"2014-12-11T14:41:21","guid":{"rendered":""},"modified":"2014-12-11T14:41:21","modified_gmt":"2014-12-11T14:41:21","slug":"ka-reikia-zinoti-apie-sirdies-ir-kraujagysliu-ligas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ka-reikia-zinoti-apie-sirdies-ir-kraujagysliu-ligas\/7483\/","title":{"rendered":"K\u0105 reikia \u017einoti apie \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas?"},"content":{"rendered":"

Atsalo: Profesorius kardiochirurgas Audrius Aidietis<\/em><\/p>\n

Gerbiamas Profesoriau, nuo kokio am\u017eiaus reikia prad\u0117ti r\u016bpintis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 profilaktika?<\/em><\/strong><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 profilaktika reikia prad\u0117ti r\u016bpintis nuo pat ankstyvos vaikyst\u0117s. Jau dabar yra pakankamai \u012frodym\u0173, kad permaitinus vaikus k\u016bdikyst\u0117je jie turi \u017eymiai didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, lyginant su tais vaikais, kurie vaikyst\u0117je buvo normalaus svorio. Kalbant apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105, reikia pasakyti, kad \u0161i liga gali b\u016bti diagnozuojama tiek vaikyst\u0117je, tiek paauglyst\u0117je, ta\u010diau arterine hipertenzija da\u017eniausiai serga vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s. Tod\u0117l a\u0161 labai rekomenduoju kartais profilakti\u0161kai pasitikrinti savo kraujo spaudim\u0105 \u2013 j\u012f tiesiog i\u0161matuojant kraujo spaudimo matuokliu. Kito kelio aptikti ankstyvos stadijos arterin\u0119 hipertenzij\u0105 tiesiog n\u0117ra, nes pradin\u0117je \u0161ios ligos stadijoje \u017emon\u0117s da\u017eniausiai nejau\u010dia joki\u0173 ligos simptom\u0173. Tuo arterin\u0117 hipertenzija ir yra klastinga, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 ji gali vystytis \u017emogui nejau\u010diant jokio diskomforto. Tod\u0117l profilaktinis kraujo spaudimo matavimas yra tiesiog b\u016btinas r\u016bpinantis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 profilaktika. Da\u017enai tenka susidurti su tokia situacija: yra \u017emoni\u0173 kategorija \u2013 hipotonikai, kurie \u201eliaudi\u0161kai\u201c tariant turi \u017eem\u0105 kraujo spaudim\u0105. Jie b\u016bna \u012fsitikin\u0119, kad negali sirgti arterine hipertenzija. Su \u0161ia \u017emoni\u0173 kategorija tenka padirb\u0117ti \u201ei\u0161 peties\u201c, kad jie suprast\u0173, jog jau tapo hipertonikais, t. y. \u017emon\u0117mis, turin\u010diais padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujo spaudim\u0105. Tad juos tenka ilgokai \u012ftikin\u0117ti, kad jau at\u0117jo laikas kontroliuoti savo kraujo spaudim\u0105 ir r\u016bpintis tuo, kad padid\u0117j\u0119s kraujo spaudimas nepridaryt\u0173 jiems rimt\u0173 b\u0117d\u0173.<\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Su kokiomis diagnoz\u0117mis J\u016bs da\u017eniausiai susiduriate konsultuodamas pacientus?<\/strong> <\/em><\/p>\n

Man tenka konsultuoti \u012fvairiomis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173ligomis segan\u010dius pacientus. Ta\u010diau daugiausia\u2013 d\u0117l \u0161irdies ritmo sutrikim\u0173. Da\u017eniausiai pasitaikantisritmo sutrikimas yra prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas.Did\u017eiausias \u00a0pavojus sergant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimuyra tas, kad gali \u012fvykti insultas. B\u016btent prie\u0161ird\u017ei\u0173virp\u0117jimas, net ir toks, kuris \u017emogui nesukelia joki\u0173simptom\u0173, yra labai pavojingas. \u017dmogui senstant,did\u0117ja ir rizika susirgti prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu. Ta\u010diaunuosekliai gydydami, mes t\u0105 rizik\u0105 galime labai suma\u017einti.Diagnozavus prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105, labai da\u017enaiatrandame ir padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujo spaudim\u0105.Tad tenka gydyti ne tik ritmo sutrikimus, bet ir labaiintensyviai reguliuoti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 \u2013gydyti arterin\u0119 hipertenzij\u0105. Ypa\u010d da\u017eni tokie atvejai,kai \u017emogaus diastolinis (apatinis) kraujo spaudimasyra apie 100 mm Hg st., ir jis galvoja, kad taivisi\u0161kai normalu. O, liaudi\u0161kai tariant, jis jau treniruoja\u201cprie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105. Jeigu mes norime prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173, pirmiausia turime labai teisingai gydyti arterin\u0119 hipertenzij\u0105. Svarbu kraujo spaudim\u0105 kontroliuoti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Labai svarbu i\u0161siai\u0161kinti ar n\u0117ra, vadinamosios naktin\u0117s hipertenzijos. Naktin\u0119 hipertenzij\u0105 reikia gydyti, nes miegodamas \u017emogus gali nieko nejausti arba b\u016btent d\u0117l padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio j\u012f gali varginti nemiga. Dienos metu ligonis dar gali jausti kokius nors arterin\u0117s hipertenzijos simptomus ir pasimatuoti spaudim\u0105, o nakt\u012f jis situacijos nekontroliuoja. Jeigu nemigos prie\u017eastis yra b\u016btent arterin\u0117 hipertenzija, sureguliavus padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105, da\u017eniausiai i\u0161sprend\u017eiama ir nemigos problema.<\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Kokie gali b\u016bti pirmieji \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 po\u017eymiai?<\/em><\/strong><\/p>\n

Pirmieji \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 po\u017eymiai yra saviti. Pavyzd\u017eiui, koronarinei \u0161irdies ligai b\u016bdingi stenokardiniai skausmai pasirei\u0161kia diskomfortu u\u017e kr\u016btinkaulio. Da\u017enai \u017emon\u0117s \u0161iuos skausmus apib\u016bdina kaip sunkum\u0105 arba spaudim\u0105kr\u016btin\u0117s arba skrand\u017eio srityse. Paprastai stenokardiniai skausmai praeina nutraukus fizin\u012f kr\u016bv\u012f, su\u010diulpus gydytojo paskirto nitroglicerino tablet\u0119. Jeigu, suvartojus min\u0117t\u0105 medikament\u0105, skausmai per 15 minu\u010di\u0173 nepraeina, galima \u012ftarti, kad pacient\u0105 i\u0161tiko miokardo infarktas<\/a>. Tada nedelsiant rekomenduojama kviesti greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105, u\u017era\u0161yti elektrokardiogram\u0105 ir, patvirtinus diagnoz\u0119, kvalifikuoti specialistai turi kuo grei\u010diau suteikti pacientui pagalb\u0105: atverti u\u017esikim\u0161usi\u0105 kraujagysl\u0119. Gydytojai \u0161\u012f laik\u0105 vadina \u201edviem auksin\u0117mis valandomis\u201c, per kurias galima i\u0161gelb\u0117ti \u012f b\u0117d\u0105 patekus\u012f \u017emog\u0173. Tipinius stenokardinius skausmus \u017emon\u0117s da\u017eniausiai pradeda jausti esant tam tikroms fizin\u0117ms apkrovoms ar i\u0161\u0117j\u0119 \u012f \u0161alt\u012f. V\u0117liau \u0161ie skausmai juntami ma\u017e\u0117jant fizin\u0117ms apkrovoms, kol galiausiai atsiranda netgi visi\u0161koje ramyb\u0117s b\u016bsenoje. Noriu pamin\u0117ti ir nebyli\u0105j\u0105kr\u016btin\u0117s angin\u0105. Tai tokia koronarin\u0117s \u0161irdies ligos forma, kai \u017emon\u0117s nejunta joki\u0173 ligos po po\u017eymi\u0173. \u0160i ligos forma yra itin pavojinga, nes da\u017enai gali baigtis staigia mirtimi.<\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Kod\u0117l svarbu tiksliai vartoti gydytojo paskirtas vaist\u0173 dozes ir laikytis nuoseklumo?<\/em><\/strong><\/p>\n

Kalbant apie padid\u0117jusio arterinio kraujo spaudimo gydym\u0105, svarbu laikytis gydytojo nurodym\u0173 ir vaistus vartoti nurodytu laiku. Ta\u010diau gydant \u0161i\u0105 lig\u0105 svarbu suvokti, kad vaistas turi b\u016bti vartojamas tam, kad nepakilt\u0173 kraujo spaudimas. Da\u017enai tenka susidurti su tokia situacija, kai vaistai vartojami tik tada, kai kraujo spaudimas jau b\u016bna gerokai \u0161oktel\u0117j\u0119s. Tai neteisingas po\u017ei\u016bris. Gydant \u0161i\u0105 lig\u0105, reikia numatyti jos eig\u0105 ir i\u0161gerti vaist\u0105 tam, kad jis u\u017ekirst\u0173 keli\u0105 galimam spaudimo pakilimui. Gydant arterin\u0119 hipertenzij\u0105, svarbu sureguliuoti ne tik medikamentin\u012f gydym\u0105, u\u017ekirsiant\u012f keli\u0105 arterinio kraujo spaudimo pakilimui, bet ir keisti gyvenimo b\u016bdo \u012fpro\u010dius: koreguoti mityb\u0105, atsisakyti arba \u017eymiai ma\u017eiau vartoti druskos, daugiau jud\u0117ti, reguliuoti antsvor\u012f ir t. t. Kompleksinis \u0161ios ligos gydymas atne\u0161a tikrai gra\u017ei\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Gavome daug skaitytoj\u0173 klausim\u0173 apie aspirino reik\u0161m\u0119 gydant \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas ir j\u0173 profilaktikai. K\u0105 gal\u0117tum\u0117t pasakyti ta tema?<\/em><\/strong><\/p>\n

Aspirin\u0105 mes skiriame savo pacientams kartu su kitais medikamentais po stent\u0173 implantavimo ar kitais atvejais, kai norime suma\u017einti kraujo kre\u0161um\u0105. Tokiais atvejais aspirinas kartu su kitais skiriamais medikamentais jau yra tap\u0119s standartu ir mes j\u012f vartojame gydydami savo pacientus. Aspirinas pasi\u017eymi ir prie\u0161u\u017edegiminiu poveikiu. Anks\u010diau j\u012f skirdavome reumatu sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 gydymui, bet dabar toki\u0173 ligoni\u0173 turime vis ma\u017eiau. Turintiems aspirino savo vaistin\u0117l\u0117se \u017einotina, kad jis vartotinas tada, kai ilgiau u\u017etrunka stenokardinis skausmas u\u017e kr\u016btinkaulio. Tada jo vartojim\u0105 tikrai laiky\u010diau prasmingu. Ta\u010diau piktnaud\u017eiauti aspirinu nereik\u0117t\u0173, ypa\u010d \u017emon\u0117ms, turintiems skrand\u017eio problem\u0173. Protingiausia prie\u0161 vartojant bet kur\u012f vaist\u0105, pirmiausia pasitarti su savo gydytoju.<\/p>\n

\u00a0\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Atsalo: Profesorius kardiochirurgas Audrius Aidietis Gerbiamas Profesoriau, nuo kokio am\u017eiaus reikia prad\u0117ti r\u016bpintis \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 profilaktika? \u00a0 \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 profilaktika reikia prad\u0117ti r\u016bpintis nuo pat ankstyvos vaikyst\u0117s. Jau dabar yra pakankamai \u012frodym\u0173, kad permaitinus vaikus k\u016bdikyst\u0117je jie turi \u017eymiai didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis, lyginant su tais vaikais, kurie…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":7484,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-7483","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7483","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7483"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7483\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7484"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7483"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7483"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7483"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=7483"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=7483"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}