Arterin\u0117 hipertenzija (AH) yra da\u017ena vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 problema. B\u0117gant metams, AH rizika did\u0117ja ir tiems pacientams, kurie niekada netur\u0117jo padid\u0117jusio arterinio kraujo spaudimo (AKS). Vyresniems nei 60\u201365 met\u0173 \u017emon\u0117ms AH paplitimas siekia 70\u201380\u00a0proc. [1]. Daugel\u012f met\u0173 buvo manoma, kad vyresni asmenys antihipertenzinius medikamentus toleruoja blogiau, o AKS ma\u017einimo nauda yra abejotina. Klinikiniais tyrimais \u012frodyta, kad AH gydymas suma\u017eina sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis bei \u0161i\u0173 lig\u0173 sukelt\u0105 mir\u0161tamum\u0105 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 populiacijoje\u00a0[2].<\/p>\n
Vyresni pacientai da\u017enai serga gretutin\u0117mis patologijomis, pavyzd\u017eiui, inkst\u0173 funkcijos nepakankamumu, aterosklerozine kraujagysli\u0173 liga, ortostatine hipotenzija, kurias gali pasunkinti AKS ma\u017einti skiriami medikamentai. Be to, tokie pacientai da\u017enai vartoja daugiau medikament\u0173, o tai didina vaist\u0173 s\u0105veikos tikimyb\u0119. \u012e klinikinius tyrimus da\u017eniausiai n\u0117ra \u012ftraukiami senatvinio silpnumo (angl. frail<\/i>) varginami, nuo aplinkini\u0173 priklausomi ir sergantys ortostatine hipotenzija pacientai, ta\u010diau neseniai atlikta studija parod\u0117, kad gera AH kontrol\u0117 yra susijusi su suma\u017e\u0117jusia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika, mir\u0161tamumu net ir silpniems, vyresniems nei 85 met\u0173 pacientams\u00a0[3]. Vyresnis am\u017eius negali b\u016bti kontraindikacija koreguoti AKS. Tiesa, renkantis gydymo taktik\u0105, b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f paciento am\u017ei\u0173, jo b\u016bkl\u0119 ir gretutines ligas.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Izoliuota sistolin\u0117 AH<\/b><\/p>\n
Izoliuota sistolin\u0117 AH apib\u016bdinama kaip sistolinio AKS padid\u0117jimas >160\u00a0mm\u00a0Hg, diastoliniam AKS i\u0161liekant <90\u00a0mm\u00a0Hg. Naujausiose Amerikos kardiolog\u0173 draugijos AH diagnostikos ir gydymo gair\u0117se 130\u00a0mm\u00a0Hg nurodoma kaip vir\u0161utin\u0117 normalaus sistolinio AKS riba visose am\u017eiaus grup\u0117se [4].<\/p>\n
Iki 50\u201360 met\u0173 sistolinis ir diastolinis AKS did\u0117ja kartu priklausomai nuo am\u017eiaus. Sulaukus 60 met\u0173, daugumai pacient\u0173 sistolinis AKS toliau kyla, o diastolinis AKS i\u0161lieka nepakit\u0119s arba suma\u017e\u0117ja. Vadinasi, labai padid\u0117ja pulsinis spaudimas (apskai\u010diuojamas i\u0161 sistolinio \u00a0at\u0117mus diastolin\u012f AKS). Toks spaudimo netolygumas i\u0161sivysto d\u0117l su am\u017eiumi did\u0117jan\u010dio arterij\u0173 standumo [5].<\/p>\n
Izoliuota sistolin\u0117 AH sudaro 60\u201380\u00a0proc. vis\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 hipertenzij\u0173 [6]. Vyresniems nei 50 met\u0173 pacientams sistolinis ir pulsinis AKS yra svarbiausi veiksniai, lemiantys koronarin\u0117s \u0161irdies ligos i\u0161sivystym\u0105, o jaunesniems pacientams svarbiausias veiksnys\u00a0\u2013 diastolinis AKS\u00a0[7].<\/p>\n
Pacientai gali netoleruoti ma\u017eo diastolinio AKS, o tai apsunkina AH gydym\u0105. Keli\u0173 nedideli\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizika did\u0117ja, kai diastolinis AKS nukrinta \u226460\u00a0mm\u00a0Hg, o insulto rizika did\u0117ja, kai diastolinis AKS yra \u00a0\u226465\u00a0mm\u00a0Hg\u00a0[8]. Kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 i\u0161sivystym\u0105 lemia prastas gyvybini\u0173 organ\u0173 apr\u016bpinimas deguonimi, tod\u0117l ekspertai pataria nesiekti ma\u017eesnio nei 60\u00a0mm Hg diastolinio AKS.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Gydymas<\/b><\/p>\n
AH gydym\u0105 sudaro gyvenimo b\u016bdo keitimas (pvz., druskos ribojimas, svorio metimas nutukusiems pacientams, fizinis aktyvumas, kt.) ir antihipertenziniai medikamentai. Gyvenimo b\u016bdo keitimo nauda abejotina tik silpniems, vyresniems nei >80 met\u0173 pacientams, nes svorio metimas gali paskatinti i\u0161sivystyti sarkopenij\u0105 ir kacheksij\u0105, grie\u017etas druskos ribojimas gali lemti hiponatremij\u0105, hipotenzij\u0105 ir griuvimus. \u0160i\u0105 pacient\u0173 grup\u0119 i\u0161 karto rekomenduojama gydyti medikamentais\u00a0[9].<\/p>\n
2018 met\u0173 atnaujintose Europos kardiolog\u0173 draugijos ir Europos hipertenzijos draugijos AH diagnostikos ir gydymo gair\u0117se pagrindiniai AH gydymo principai jaunesniems ir vyresniems pacientams nesiskiria\u00a0[10]. Daugumai pacient\u0173 AH si\u016bloma prad\u0117ti gydyti dviej\u0173 vaist\u0173 deriniu vienoje tablet\u0117je, skiriant angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitorius (AKFI) arba angiotenzino receptori\u0173 blokatorius (ARB) kartu su kalcio kanal\u0173 blokatoriais (KKB) arba diuretikais. Blogai kontroliuojant AKS, rekomenduojama skirti AKFI arba ARB kartu su KKB ir diuretiku trigub\u0105 derin\u012f vienoje tablet\u0117je. Sud\u0117tiniai vaistai veikia skirtingus AH vystymosi mechanizmus, tod\u0117l papildo vienas kito veikim\u0105. Be to, paskyrus sud\u0117tini\u0173 vaist\u0173, geriau laikomasi gydymo re\u017eimo.<\/p>\n
Bendrieji AH gydymo principai vyresniems ir jaunesniems pacientams sutampa, ta\u010diau yra ir skirtum\u0173. Vyresniems pacientams nepageidaujami vaist\u0173 rei\u0161kiniai yra da\u017enesni, sunkesni ir ne tokie specifi\u0161ki. Visi antihipertenziniai vaistai gali sukelti nuovarg\u012f, sumi\u0161im\u0105, delyr\u0105, ortostatin\u0119 hipotenzij\u0105 ir griuvimus\u00a0[9]. Siekiant suma\u017einti nepageidaujam\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017en\u012f, vyresnius pacientus b\u016btina steb\u0117ti atid\u017eiau. Pagrindiniai skirtumai gydant AH sergan\u010dius vyresnius pacientus (65\u201380 met\u0173)\u00a0[8,\u00a010]:<\/p>\n
Jeigu vartojant antihipertenzinius medikamentus AKS i\u0161lieka \u2265140\/\u226590\u00a0mm\u00a0Hg, AH vadinama nekontroliuojama. Siekiant i\u0161vengti AH komplikacij\u0173, b\u016btina keisti gydymo taktik\u0105. Tyrimai rodo, kad gydytojai vyresniems pacientams nelink\u0119 prid\u0117ti antro ar tre\u010dio antihipertenzinio vaisto. Ta\u010diau kas 10 met\u0173 nekontroliuojamos AH rizika padid\u0117ja 28\u00a0proc. [14]. Atspari gydymui AH\u00a0sudaro iki 30\u00a0proc. nekontroliuojamos AH. Modifikuojant AH gydym\u0105, daugumai pacient\u0173 galima normalizuoti AKS ir suma\u017einti insulto, koronarin\u0117s \u0161irdies ligos, \u0161irdies nepakankamumo, staigios mirties, periferin\u0117s arterij\u0173 ligos, inkst\u0173 funkcijos nepakankamumo ir kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 rizik\u0105 [9].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Ortostatin\u0117 hipotenzija<\/b><\/p>\n
Antihipertenzini\u0173 vaist\u0173 skyrim\u0105 vyresniems pacientams apriboja ortostatin\u0117 hipotenzija ir hipotenzija, i\u0161sivystanti po valgio. \u0160ios b\u016bkl\u0117s nustatomos 20\u00a0proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 izoliuota AH\u00a0[11]. Pacientams, sergantiems ortostatine hipotenzija, da\u017enesni griuvimai, pirmieji 2 AH gydymo m\u0117nesiai vyresniems pacientams yra susij\u0119 su padid\u0117jusia \u0161launikaulio kaklelio l\u016b\u017eio rizika [12].<\/p>\n
Prie\u0161 pradedant antihipertenzin\u012f gydym\u0105 ir stebint medikament\u0173 poveik\u012f, b\u016btina matuoti AKS stovint ir s\u0117dint. Ortostatin\u0117 hipotenzija diagnozuojama, kai per 3\u00a0min. ramiai stovint yra bent vienas i\u0161 i\u0161vardyt\u0173 kriterij\u0173:<\/p>\n
Nuovargis, galvos svaigimas ar silpnumas, i\u0161sivyst\u0119s pavalgius, gali rodyti hipotenzij\u0105 po valgio. \u0160is sutrikimas diagnozuojamas, jeigu per 2\u00a0val. po valgio sistolinis AKS suma\u017e\u0117ja \u226520\u00a0mm\u00a0Hg [13]. Tipi\u0161kai maksimalus AKS suma\u017e\u0117jimas \u012fvyksta per 35\u00a0min.\u20131\u00a0val. po valgio, da\u017eniausiai po pusry\u010di\u0173 ar piet\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Vyresni nei 80 met\u0173 pacientai<\/b><\/p>\n
Vyresni nei 80 met\u0173 pacientai reikalauja ypatingo d\u0117mesio. Tiesa, chronologinis am\u017eius\u00a0<\/strong>netur\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindinis gydymo taktikos pasirinkimo veiksnys. Senstama nevienodai, tod\u0117l to patiems am\u017eiaus pacient\u0173 b\u016bkl\u0117 gali kardinaliai skirtis. Nuo 80 met\u0173 rekomenduojamas geriatrinis pacient\u0173 \u012fvertinimas (pvz., naudojant senatvinio silpnumo skal\u0119) ir gydymo pasirinkimas atsi\u017evelgiant \u012f paciento b\u016bkl\u0119 [9].<\/p>\n Aktyviems, geros fizin\u0117s b\u016bkl\u0117s pacientams gydymo principai atitinka anks\u010diau aptartus. Vienintelis skirtumas\u00a0\u2013 gydym\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti nuo monoterapijos, o ne derini\u0173. Amerikos ir Europos AH gydymo gair\u0117se monoterapijai si\u016blomi AKFI\u00a0\/\u00a0ARB, ilgai veikantys KKB ar tiazidiniai diuretikai. Kai kurie ekspertai pirmiausia rekomenduoja ilgai veikian\u010dius dihidropiridininius KKB (pvz., amlodipin\u0105) [8].<\/p>\n Labai sunkios b\u016bkl\u0117s grupei pacientai priskiriami, jeigu yra bent vienas i\u0161 i\u0161vardyt\u0173 veiksni\u0173: daug gretutini\u0173 lig\u0173, sunki demencija, keli geriatriniai sindromai, kasdien\u0117 veikla ne\u012fmanoma be kit\u0173 \u017emoni\u0173. \u0160iai pacient\u0173 grupei antihipertenziniai vaistai turi b\u016bti skiriami tik esant b\u016btinybei, palaikomas 130\u2013150\u00a0mm Hg sistolinis AKS. Vidutin\u0117s b\u016bkl\u0117s pacientai turi b\u016bti nuodugniai i\u0161tiriami ir priskiriami vienai i\u0161 aptart\u0173 grupi\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Apibendrinimas<\/b><\/p>\n AH vargina daugel\u012f vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Vyresnis am\u017eius n\u0117ra kontraindikacija gydyti AH. Visiems AH sergantiems pacientams gydym\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti nuo gyvenimo b\u016bdo poky\u010di\u0173, o tik v\u0117liau skirti antihipertenzinius medikamentus. 65\u201380 met\u0173 pacientams gydym\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti vaist\u0173 deriniais, vyresniems nei 80 met\u0173\u00a0\u2013 monoterapija. Vyresniems nei 80 met\u0173 pacientams gydymo taktik\u0105 rekomenduojama rinktis atsi\u017evelgiant \u012f fizin\u0119 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n Pagrindiniai veiksniai, apribojantys vaist\u0173 skyrim\u0105 vyresniems pacientams, yra da\u017enai pasitaikanti ortostatin\u0117 hipotenzija, hipotenzija po valgio ir da\u017enesni kiti vaist\u0173 sukeliami nepageidaujami rei\u0161kiniai. Pakankamas AKS suma\u017einimas yra naudingas tiek sveikiems, tiek ligotiems ir silpniems vyresnio am\u017eiaus pacientams. Tinkamai koreguota AH padeda suma\u017einti sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis bei \u0161i\u0173 lig\u0173 sukelt\u0105 mir\u0161tamum\u0105.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n LITERAT\u016aRA<\/b><\/p>\n 1. Muntner P, et al. Potential US Population Impact of the 2017 ACC\/AHA High Blood Pressure Guideline. Circulation, vol. 137, no. 2, pp. 109\u2013118, 09 2018, doi: 10.1161\/CIRCULATIONAHA.117.032582. <\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Arterin\u0117 hipertenzija (AH) yra da\u017ena vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 problema. B\u0117gant metams, AH rizika did\u0117ja ir tiems pacientams, kurie niekada netur\u0117jo padid\u0117jusio arterinio kraujo spaudimo (AKS). Vyresniems nei 60\u201365 met\u0173 \u017emon\u0117ms AH paplitimas siekia 70\u201380\u00a0proc. Daugel\u012f met\u0173 buvo manoma, kad vyresni asmenys antihipertenzinius medikamentus toleruoja blogiau, o AKS ma\u017einimo nauda yra abejotina.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":76,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[26930,26929,26931,26928,26932,431,1195,3470,26933,10856,14674,827,3000,6590,10807,15278,138,11543,10784],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-75","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag--mm-hg","tag-aks","tag-arterial","tag-frail","tag-franklin","tag-hipertenzija","tag-hipotenzija","tag-hypertens","tag-hypertension","tag-isolated","tag-izoliuota","tag-medikamentai","tag-metimas","tag-pacientai","tag-particularly","tag-search","tag-vaistai","tag-vyresni","tag-years"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/75","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=75"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/75\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/76"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=75"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=75"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=75"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=75"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=75"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
2. Briasoulis A, et al. Effects of antihypertensive treatment in patients over 65 years of age: a meta-analysis of randomised controlled studies. Heart, vol. 100, no. 4, pp. 317\u2013323, Feb. 2014, doi: 10.1136\/heartjnl-2013-304111.
3. Corrao G, et al. Protective effects of antihypertensive treatment in patients aged 85 years or older. J. Hypertens., vol. 35, no. 7, pp. 1432\u20131441, 2017, doi: 10.1097\/HJH.0000000000001323.
4. Whelton PK, et al. 2017 ACC\/AHA\/AAPA\/ABC\/ACPM\/AGS\/APhA\/ASH\/ASPC\/NMA\/PCNA Guideline for the Prevention, Detection, Evaluation, and Management of High Blood Pressure in Adults: A Report of the American College of Cardiology\/American Heart Association Task Force on Clinical Practice Guidelines,\u201d Hypertension, vol. 71, no. 6, pp. e13\u2013e115, 2018, doi: 10.1161\/HYP.0000000000000065.
5. Safar Michel E, et al. Current Perspectives on Arterial Stiffness and Pulse Pressure in Hypertension and Cardiovascular Diseases. Circulation, vol. 107, no. 22, pp. 2864\u20132869, Jun. 2003, doi: 10.1161\/01.CIR.0000069826.36125.B4.
6. Franklin SS, et al. Predominance of isolated systolic hypertension among middle-aged and elderly US hypertensives: analysis based on National Health and Nutrition Examination Survey (NHANES) III. Hypertension, vol. 37, no. 3, pp. 869\u2013874, Mar. 2001, doi: 10.1161\/01.hyp.37.3.869.
7. Franklin SS, et al. Does the relation of blood pressure to coronary heart disease risk change with aging? The Framingham Heart Study. Circulation, vol. 103, no. 9, pp. 1245\u20131249, Mar. 2001, doi: 10.1161\/01.cir.103.9.1245.
8. Treatment of hypertension in older adults, particularly isolated systolic hypertension – UpToDate. [Online]. Available: https:\/\/www-uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/contents\/treatment-of-hypertension-in-older-adults-particularly-isolated-systolic-hypertension?search=treatment%20of%20hypertension%20in%20the%20elderly&source=search_result&selectedTitle=1~150&usage_type=default&display_rank=1. [Accessed: 25-Jan-2020].
9. Benetos A, et al. Hypertension Management in Older and Frail Older Patients. Circulation Research, vol. 124, no. 7, pp. 1045\u20131060, Mar. 2019, doi: 10.1161\/CIRCRESAHA.118.313236.
10. Williams B, et al. 2018 ESC\/ESH Guidelines for the management of arterial hypertension. Eur. Heart J., vol. 39, no. 33, pp. 3021\u20133104, Sep. 2018, doi: 10.1093\/eurheartj\/ehy339.
11. Vanhanen H, et al. Associations of orthostatic blood pressure fall in older patients with isolated systolic hypertension. Syst-Eur Investigators. J. Hypertens., vol. 14, no. 8, pp. 943\u2013949, Aug. 1996.
12. Butt DM, et al. The risk of hip fracture after initiating antihypertensive drugs in the elderly. Arch. Intern. Med., vol. 172, no. 22, pp. 1739\u20131744, Dec. 2012, doi: 10.1001\/2013.jamainternmed.469.
13. Postprandial Hypotension. The American Journal of Medicine, vol. 123, no. 3, pp. 281.e1-281.e6, Mar. 2010, doi: 10.1016\/j.amjmed.2009.06.026.<\/p>\n